Įvadas
Vaikų socialinis elgesys yra esminis jų vystymosi aspektas, turintis įtakos jų gebėjimui bendrauti, kurti santykius ir integruotis į visuomenę. Tėvai ir pedagogai atlieka svarbų vaidmenį formuojant teigiamus socialinius įgūdžius ir padedant vaikams įveikti socialinius sunkumus. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius patarimus ir strategijas, kaip pagerinti vaikų socialinį elgesį, pradedant nuo priežasčių supratimo iki praktinių patarimų, kaip ugdyti atsakomybę, empatiją ir tinkamą elgesį.
Blogo elgesio priežastys ir tėvų vaidmuo
Tėvai dažnai stebisi nepriimtinu savo vaikų elgesiu, nežinodami jo priežasčių. Vaiko charakterio savybės priklauso nuo laiko, praleisto su tėvais, ir jų elgesio. Iki 5 metų vaikus daugiausia auklėja motinos arba darželio auklėtojos. Pradėjus lankyti mokyklą vaiko elgesys didžiąja dalimi nulemtas tėvų elgesio.
Žmogui sunku pripažinti savo klaidas, todėl jis ieško priežasčių kitur ir randa pasiteisinimą. Toks vaikas auga be pareigų, laikomas nieko nesuprantančiu ir nieko nesugebančiu. O ši į gyvenimą besikabinanti būtybė godžiai įsisavina ne tik motinos pieną ar kitą maistą, bet ir tai, ką teikia aplinka, taip pat ir tėvų elgesį.
Ne visus tėvus tenkina jų tarpusavio santykiai, jų partnerių elgesys ir tokioje aplinkoje išsiugdytas jų atžalos elgesys. Tik po ilgo aiškinimosi su tėvais, mokytojais bei psichologais tėvai pripažįsta savo vaidmenį ir auklėjimo spragas. Tačiau yra dalis tėvų, kurie laikosi stručio politikos - kiša galvą į smėlį ir sako, kad nieko svarbaus nevyksta.
Dalis tėvų problemą bando spręsti mažiau pastangų reikalaujančiomis priemonėmis. Vieni mokytoją bando papirkti dovanomis, kiti šantažu, kad apskųs aukštesnėms instancijoms, treti bando manipuliuoti ir intriguoti bei nuteikinėti auklėtojus vienus prieš kitus aiškindami ar įtikindami, kad kaltas auklėtojas, kuris nesugeba prisitaikyti prie jų atžalos specifinių charakterio bei elgesio savybių.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Kaip spręsti blogo elgesio problemą?
Pirmiausia tėvams reikėtų suteikti žinių apie žmogaus charakterio ugdymąsi. Tai gali būti literatūra, paskaitos arba diskusijos, o gal ir visos priemonės kartu. Toliau patys tėvai turi įvardyti, koks vaiko elgesys, charakterio savybės jiems yra nepriimtinos ir kokį vaiko elgesį ir charakterį jie norėtų išugdyti. Labai agresyvių vaikų tėvai turėtų ieškoti būdų, kaip įskiepyti savo atžaloms daugiau švelnumo ir išmokyti malonaus bendravimo.
Bet net su geriausiais konsultantais sudarytos vaiko netinkamo elgesio koregavimo priemonės nebus efektyvios, jeigu jos nebus ilgalaikės ir jeigu jų nebus šventai laikomasi.
Be tvirtos motyvacijos, dar reikalingas abiejų tėvų sutarimas. Jeigu jie vienas kitam nepadės ir nepritars vienas kito auklėjimo nuostatoms ir stiliui, tai teigiamų poslinkių sunku tikėtis. Vaiko auklėjimo pagrindą sudaro tėvų tarpusavio santykiai ir jų elgesys. Todėl geriausios tinkamo elgesio pamokos yra tėvų asmeninis elgesio pavyzdys, kurio negali atstoti jokios vaiko moralizavimo, bauginimo ar kitos auklėjimo priemonės.
Todėl norint pakeisti vaikų elgesį, pirmiausia reikia pakeisti savąjį. Nors tai nelengva, bet dėl geresnės savo ir vaikų ateities verta.
Darželinukų patyčios: atpažinimas ir prevencija
Patyčios - tai dėsningas žodinis ar fizinis pažeminimas, menkinimas, nukreiptas į socialiai arba fiziškai silpnesnius asmenis. Svarbu atskirti patyčias nuo įprasto vaikų elgesio ir laiku į jas reaguoti.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Vaikų veiksmai, galintys tapti patyčiomis:
- Prasivardžiavimas
- Nepriėmimas žaisti, dalyvauti kartu
- Skaudi kritika
- Erzinimas
- Mušimas, spardymas, stumdymas
- Ignoravimas, dėmesio nekreipimas
- Daiktų, žaislų atėmimas, slėpimas, gadinimas
- Įžeidimas
- Gąsdinimas, grasinimas
- Melavimas
- Vadovavimas, nurodinėjimas, elgesys su kitu kaip su prastesniu už save
- Pajuoka iš kitų išvaizdos ar negalios
Kaip vaikai išmoksta tyčiotis?
Vaikai tyčiotis išmoksta įvairiais keliais: matydami patyčias tarp suaugusiųjų, bandydami pažemindami kitą, įgyti pasitikėjimo savimi, nemokėdami tinkamai išreikšti savo jausmų ir siekti tikslų. Kai toks elgesys pasirodo veiksmingas - padeda vaikui pasiekti tikslą - panašūs poelgiai kartojasi.
Ką gali padaryti tėvai, kad patyčios liautųsi dar net neprasidėjusios?
- Spręskime problemas iškart, kai kyla konfliktai ar pasigirsta skaudūs komentarai.
- Netoleruokime jokio žeidžiančio elgesio, aiškiai parodydami, kad nepriimtinas šis elgesys, bet ne pats vaikas.
- Skirkime daug dėmesio maloniam ryšiui su vaikais kurti: pastebėkime tinkamus vaikų poelgius ir juos paskatinkime.
- Supraskime, jog netinkamas vaikų elgesys visada turi priežastis.
- Kartu su vaikais mokykimės jausmus išreikšti tinkamai.
Tėvų klaidos auklėjant vaikus:
- Nesutariama dėl auklėjimo metodų.
- Rizikuojama vaikų akivaizdoje.
- Nesilaikoma gydytojo rekomendacijų.
- Vaikams leidžiama daryti tai, kas draudžiama tėvams.
- Meluojama vaikams.
- Slepiami konfliktai.
- Nuteikinėjama prieš vieną iš tėvų.
- Neatsiprašoma.
- Vartojama necenzūrinė leksika.
- Demonstruojamas intymus gyvenimas.
- Puolami vaikų autoritetai.
Vaiko adaptacija darželyje: iššūkiai ir pagalba
Vaiko adaptacija darželyje yra svarbus etapas, kupinas iššūkių tiek mažyliui, tiek jo tėvams. Dažnai pasitaiko įvairių problemų - nuo bendravimo sunkumų iki emocinių iššūkių.
Kaip padėti vaikui lengviau adaptuotis?
- Palaipsnė adaptacija
- Pasitikėjimo stiprinimas
- Aiškus atsisveikinimo ritualas
- Emocijų pripažinimas
Netikėtumai ir kaip į juos reaguoti
- Staigus nenoras eiti į darželį
- Konfliktai su kitais vaikais
- Nenoras miegoti darželyje
Naudingi patarimai tėvams
- Būkite kantrūs.
- Bendraukite su auklėtojais.
- Skatinkite teigiamą požiūrį.
- Sukurkite pastovų dienos režimą.
Kaip sukurti vaikui saugią ir palaikančią aplinką?
Kiekvienas iš mūsų nori jaustis suprastas, mylimas ir palaikomas - lygiai to paties nori ir kiekvienas vaikas. Tai, kokias nuostatas formuojame apie vaiką, ko iš jo tikimės, kaip jį priima viena pirmųjų bendruomenių jo gyvenime - darželis, turi didžiulę įtaką vaiko savivertės formavimuisi.
Dialogas tarp tėvų ir darželio
Užtikrinti nuolatinį dialogą tarp tėvų ir darželio bendruomenės. Jei leidžiame šioms erdvėms persidengti, atvirai kalbame apie vaiką, jo gerąsias savybes, o taip pat apie kylančias problemas, galime padėti vaikui augti jį palaikančioje aplinkoje. Darželio personalui svarbu žinoti, kas vyksta vaiko gyvenime.
Kaip susikalbėti su vaiku?
Pakvieskime vaiką pažaisti jo mėgstamą žaidimą - pabūkime šalia, nulipdykime ką nors drauge, ieškokime lobio ar pažaiskime gaudynių.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Vaiko agresyvus elgesys: priežastys ir sprendimo būdai
Vaiko agresyvus elgesys gali kelti nerimą tėvams ir aplinkiniams. Muštynės, stumdymasis ar kitoks fizinis smurtas dažnai pasireiškia ikimokykliniame ir pradinių klasių amžiuje, kai vaikai dar mokosi valdyti emocijas ir spręsti konfliktus. Svarbu suprasti šio elgesio priežastis ir išmokyti vaiką tinkamų būdų išreikšti pyktį.
Agresijos priežastys
- Nepakankami emocijų valdymo įgūdžiai
- Bendravimo problemos
- Dėmesio siekimas
- Aplinka ir pavyzdys
- Per didelis stresas ar nerimas
- Savęs gynimas
- Baimės jausmas ir nepasitikėjimas aplinka
- Draudimai ir nurodymai
- Nepriklausomybės noras
Kaip tinkamai reaguoti?
- Nedelsiant sustabdykite muštynes
- Padėkite vaikui suprasti pasekmes
- Nekritikuokite vaiko asmenybės, bet pasmerkite elgesį
Kaip išmokyti vaiką tinkamai spręsti konfliktus?
- Skatinkite emocijų atpažinimą
- Mokykite alternatyvių būdų išreikšti pyktį
- Paskatinkite taikius problemų sprendimo būdus
- Ugdydkite empatiją
- Apribokite smurtinį turinį
- Apdovanokite už gerą elgesį
Ką dar galite padaryti?
Pagalvokite, kaip galite padidinti vaiko savarankiškumą. Draudimai ir barimai retai kada padeda, tačiau geranoriški pokalbiai ir patarimai būna vertingi. Reikia prisiminti, kad meluojama tam, kuriam negalima pasakyti tiesos…
Kada kreiptis pagalbos?
Jei vaiko agresija yra dažna, stipri ir trukdo jo socialiniam gyvenimui, verta kreiptis į specialistus: psichologą, pedagogą ar mokytoją.
Taisyklės ir ribos auklėjant vaikus
Auklėjant vaikus svarbu nustatyti taisykles ir nubrėžti elgesio ribas, kurių vaikas turi laikytis, nes vaikai atėję į šį pasaulį nežino jame galiojančių taisyklių, kas yra saugu, kas nesaugu, ką galima daryti, o koks jo elgesys bus nepriimtinas ar net pavojingas.
Kokio amžiaus vaikai jau gali gyventi pagal taisykles ir suprasti elgesio ribas?
Nuo penkerių metų vaikai jau geba tiesiogiai suprasti kokios elgesio taisyklės kokioje vietoje galioja ir kad jų laikytis reikia. Iki penkerių metų vaikai taisyklių nesupranta tiesiogiai ir savo elgesį reguliuoja pagal tai, kaip reaguoja arba seniau į tokį elgesį reagavo suaugęs žmogus.
Kaip nubrėžti ribas, kad tėvai neatrodytų despotais, o vaikas nebūtų itin suvaržytas?
Ribos ir taisyklės turi atitikti vaiko amžių ir prigimtį. Prieš nubrėžiant vaikui ribas, būtų gerai susėsti abiems tėvams ir apgalvoti tokius tris dalykus: kokio vaiko elgesio niekada negalėsite toleruoti, dėl kokio vaiko elgesio galima vaikui derėtis ir kokių taisyklių ar ribų laikymasis Jums nėra svarbus.
Kaip elgtis su maištaujančiais paaugliais?
Pirmiausia ką reikėtų padaryti, kai vaikas tampa paaugliu, tai susėsti su juo ir iš naujo aptarti taisykles, nes tai kas tinka trimečiui ar septynmečiui nebetinka keturiolikos ar šešiolikos metų paaugliui. Turime paaugliui suteikti daugiau laisvės ir atsakomybės už savo elgesį.
Kaip tėvams būti nuosekliems?
Kartais taisyklių sulaužymas nėra labai blogas dalykas, jei tai nevyksta nuolatos, kai tėvai pavargę. Vaikų savarankiškumo ir atsakomybės ugdymas yra esminė jų asmeninio augimo dalis, padedanti pasiruošti gyvenimo iššūkiams.
Atsakomybės ugdymas: nuo mažens iki paauglystės
Psichologų teigimu, vaikui itin svarbu suvokti atsakomybę, nes tai reiškia savojo „aš", savo jausmų suvokimą bei gebėjimą spręsti rūpesčius, kurių - mažesnių ar didesnių - turime visi. Atsakingas žmogus geba priimti sprendimus, suvokia jų pasekmes ir supranta, kad yra atsakingas už savo elgesį. Akcentuojama, kad atsakomybė yra viena iš žmogaus vidinių stiprybių. Todėl vaikui atsakomybės suvokimas itin svarbus tam, kad susigaudytų savo jausmuose. Gebėjimas prisiimti atsakomybę suteikia jam drąsos bei pasitikėjimo savimi.
Labiausiai vaiko elgesiui paveiki yra socialinė aplinka, o pokyčiai vyksta palaipsniui, per vaiko įgyjamas žinias, per patirtį. Vaikai geriausiai mokosi ne ausimis, bet akimis. Todėl siekdami vaiką išmokyti tam tikrų dalykų, visų pirmiausia turime rodyti asmeninį pavyzdį.
Leisdami vaikui daryti užduotis pagal gebėjimus, jo asmeninį tempą, skatinsime jį didžiuotis savo pasiekimais, stiprės jo atsakomybės jausmas. Taip pat būtina vaikui akcentuoti jo pastangas bei pažangą. Vaiko atliktų darbų pastebėjimas ir pastangų įvertinimas didina jo motyvaciją. Be ko kito, neužmirškime, kad mokomasi ne tik iš teigiamų, bet ir neigiamų patirčių.
Paklusnumas ar atsakomybė?
Pagrindinis tikslas turi būti ne aklą paklusnumą laimėti, o išgirsti vaiką, jo argumentus, kalbėtis, kurti, puoselėti ryšį ir taip ugdyti atsakomybę už savo elgesį.
Atsakomybės ugdymas skirtingais raidos etapais
Vaiko atsakomybė formuojama jau nuo mažens, leidžiant save suvokti per patyrimus. Nuo mažens vaikas turi būti pratinamas pats atlikti tam tikras užduotis: pavalgyti, apsirengti, pasidėti savo daiktus į vietą ir t.t. Tačiau skatinčiau tėvelius įvertinti individualius vaiko pajėgumus. Blogiausia, ką galime padaryti, tai atlikti užduotis už savo vaiką, nors ir pačių geriausių ketinimų vedini.
Vaikui augant, natūralu, atsakomybės kinta, jų daugėja. Paaugliai geba daugiau prisidėti prie namų ruošos, gaminti maistą, nupirkti reikalingus produktus ir pan. Taip pat verta apsvarstyti jaunuolio galimybes įsitraukti į visuomeninę veiklą. Būdamas tam tikros bendruomenės dalimi, jaunuolis geriau suvokia savo įsipareigojimų vertę, atsakomybę prieš kitus.
Patarimai tėvams, siekiantiems užauginti atsakingą žmogų
- Būkite pavyzdžiu savo vaikams, atsakingumo mokykite patys elgdamiesi atsakingai.
- Išlikite pozityvūs - pagyrimai bei padrąsinimai skatina darnius tarpusavio santykius, kelia vaiko savivertę.
- Didesnes užduotis suskaidykite į mažesnes, vaikui paskirta didelė užduotis gali pasirodyti per sudėtinga.
- Labai svarbu tikėti savo vaikais - jūsų pasitikėjimas juos paskatins labiau tikėti savo jėgomis.
- Nustatykite ribas ir taisykles, šeimos taisyklės turi būti aiškios ir visiems suprantamos.
- Kalbėkite su vaikais apie galimas elgesio pasekmes.
- Leiskite patirti elgesio pasekmes, nes mokomasi ne tik iš teigiamų, bet ir neigiamų patirčių.
Praktiniai patarimai, kaip ugdyti atsakomybę
- Leiskite vaikams priimti sprendimus kasdienėse situacijose.
- Mokykite vaikus suprasti, kad jų veiksmai turi pasekmes.
- Priskirkite vaikui amžių atitinkančias užduotis namuose.
- Leiskite vaikui klysti ir mokytis iš savo patirties.
- Parodykite, kad pasitikite savo vaiku ir tikite jo gebėjimu atlikti užduotis bei priimti sprendimus.
- Padėkite vaikui mokytis kritiškai mąstyti ir spręsti problemas.
- Nuoseklumas yra raktas į atsakomybės ugdymą.
- Kai vaikas atlieka užduotį ar priima sprendimą, pagirkite jį už pastangas.
- Sukurti namų aplinką, kurioje vaikas jaustųsi palaikomas ir vertinamas.
- Būkite kantrūs, palaikantys ir supratingi, kai vaikas susiduria su iššūkiais.
Socialinė pedagogika ir atsakomybės ugdymas
Socialinė pedagogika yra mokslinė disciplina, nagrinėjanti, kaip socialiniai ir kultūriniai veiksniai veikia žmogaus vystymąsi, mokymąsi ir socializaciją. Taikant socialinę pedagogiką pradinėse klasėse, ypatingas dėmesys skiriamas vaikų socializacijai, švietimo lygio gerinimui, individualių poreikių atpažinimui, mokyklos bendruomenei, tėvų įtraukimui ir bendrai prevencijai.
Socialiniai pedagogai padeda vaikams ugdyti tarpusavio santykius, spręsti konfliktus ir išmokti empatijos - tai ypač svarbu kuriant teigiamą socialinę aplinką. Socialinė pedagogika padeda integruoti socialinius ir kultūrinius aspektus į mokymo procesą. Socialiniai pedagogai dirba kartu su tėvais, mokytojais ir bendruomenės nariais, siekdami sukurti palaikančią aplinką vaikams.
Praktiniai užsiėmimai atsakomybės ugdymui
- Projektinė veikla
- Klasės tvarkymas
- Savivaldos grupės
- Atsakomybės už rezultatus skatinimas
- Refleksija po veiklų
- Mentorystė
- Laiko planavimas
- Darbų pasidalinimas
- Teigiamų pavyzdžių analizė
- Atsakomybė už aplinką
Keletas praktinių užsiėmimų vaikams ir jų tėveliams, vaikams ir mokytojams, kurie Jus suburs, suartins
- Mokytojai, tėvai ir vaikai gali kurti paveikslus ar koliažus, vaizduojančius savo šeimą, pomėgius ir mėgstamiausias akimirkas.
- Mokytojai, tėvai ir vaikai gali kartu rašyti pasakojimus apie tai, kaip jie įsivaizduoja savo svajonių dieną.
- Dirbtuvėse mokytojai, tėvai ir vaikai gali kartu kurti unikalų žaislą iš perdirbtų medžiagų (popieriaus, kartono, plastiko).
- Suaugusieji ir vaikai gali pasakyti arba suvaidinti mėgstamas pasakas ar istorijas.
- Suaugusieji ir vaikai gali sukurti ir atlikti dainą, kuri reikštų jų šeimos vertybes ar tradicijas.
- Suaugusieji gali paruošti klausimus, į kuriuos vaikai atsakys, pavyzdžiui, „Kokia tavo mėgstamiausia spalva?“ arba „Koks tavo didžiausias svajonių?“.
Socialiniai įgūdžiai ir aplinka
Socialiniai įgūdžiai ugdantys vaiko asmenybę: savigarba ir pagarba kitam, domėjimasis aplinka, gebėjimas bendrauti ir spręsti problemas, tvarkos ir higienos užtikrinimas, poreikis tobulėti. Jei jie nesusiformuoja, vaikui sunkiau prisitaikyti visuomenėje, įveikti iššūkius.
Vaiko, kaip asmenybės raidai, nepaprastai svarbi yra aplinka, kurioje jis auga, bręsta, įgyja įgūdžių, mato formuojamas tradicijas, tarpusavio santykius. Teigiamai asmenybės raidai būtinas dėmesys, laikas kartu, atviri pokalbiai ir, žinoma, tinkamas tėvų, suaugusiųjų pavyzdys visose gyvenimiškose situacijose.
Šeimoje vaikai kaupia patirtį - išmoksta ir perima šeimos modelį, elgesio normas, vertybes. Teigiamos ir neigiamos tėvų vaikystės patirtys perkeliamos į naują šeimą ir taip perduodamos iš kartos į kartą.
Nuo mažų dienų būtina ugdyti vaiko savarankiškumą, bendravimo įgūdžius, reikalauti laikytis tvarkos, higienos, užbaigti pradėtą darbą - taip ugdoma atsakomybė, nuoseklaus darbo įgūdžiai. Namuose turi būti nustatytos ir tam tikros taisyklės, ribos, kurios ugdo vaiko elgesį, moko elgesio, emocijų valdymo.
Socialinių įgūdžių stokojantiems vaikam iššūkiu tampa ir socialinis prisitaikymas - gebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių. Vaikai, kuriems tėvai skiria nepakankamai dėmesio, dažnai būna atsiskyrę, nepasitikintys savimi, trūksta gebėjimų prisitaikyti prie naujų situacijų, užmegzti ir palaikyti ryšį su bendraamžiais. Dėl negebėjimo prisitaikyti, tokie vaikai patiria emocinių ir elgesio sunkumų, dažnai linkę elgtis netinkamai, laužyti taisykles.
Vaikai lankantys būrelius, dienos centrus ar įsitraukiantys į visuomeninę veiklą, būna savarankiškesni, vystosi atsakomybės jausmas, ugdoma kantrybė ir gebėjimas valdyti emocijas. Tokie vaikai patenkina pažinimo, lavinimosi, saviraiškos bei išradingumo poreikius, įgauna pasitikėjimo savimi, savo jėgomis, adekvačiai priima pastabas ir kritiką, geba dirbti komandoje.
Jei namuose ir už jų ribų patenkinamas vaiko poreikis bendrauti, būti išklausytam, toks vaikas lengviau įveikia sunkumus, lengviau priima sprendimus, geba reikšti mintis. Bendravimas suteikia ir saugumo jausmą.
Vaiko higienos pradmenys formuojasi šeimoje ir čia vėl nepaprastai svarbus tėvų pavyzdys, keliami reikalavimai vaikui. Jei tėvai neugdo asmens higienos įgūdžių, tai ir dantų valymas tampa iššūkiu. Vaikai linkę laužyti ribas ir taisykles, o kai jų nėra, tai tam tikrų įgūdžių jie net nepasigenda.
Nuolatinis bendravimas, domėjimaisi, kaip vaikui sekasi, vakarienė prie bendro stalo, laisvalaikis kartu - dalykai, kurie ypatingai svarbūs vaikui, jo asmenybės formavimuisi. Svarbu ne tik tinkamai auklėti savo, bet ir pastebėti šalia esantį, dėmesio ir rūpesčio stokojantį vaiką.
Vaikų baimės ir nerimas: kaip padėti įveikti?
Vaikystėje ryškiau nei bet kuriame kitame amžiaus tarpsnyje baimės ir nerimas mums daro didžiausią įtaką elgesiui. Tačiau vaikai labai retai tiesiogiai išreiškia savo baimę, t.y. pasako aš bijau to ir to. Vaikai dažniausiai savo nerimą išgyvena per kūno pojūčius: „skauda galvą“, „skauda pilvą“.
Jau gimę kūdikiai turi keletą įgimtų baimių (stipraus garso, globos netekimo) ir iki paauglystės išgyvena nemažai natūraliai raidai priskiriamų baimių, kurios savaime praeina, pvz.: pradėjus šliaužioti vaikams atsiranda aukščio baimė. Apie antruosius gyvenimo metus atsiranda realių objektų baimės (nepažįstamų žmonių, šunų), apie ketvirtuosius-penktuosius metus atsiranda abstrakčių dalykų baimės (pabaisų, tamsos, vienatvės). Vaiko baimių ratas plečiasi iki 8 metų, vėliau stiprėja kritinis mąstymas sustabdo jų progresą. Sveikas ikimokyklinio amžiaus vaikas paprastai jaučia 2-3 nestiprias baimes. Iki 5-6 metų yra normalu turėti saugumą užtikrinantį elgesį. Baimė ir nerimas atlieka apsauginę organizmo funkciją, šios emocijos yra svarbios žmogaus išlikimui.
Tėvai gali savo vaikams įteigti baimes. Vaikai save formuoja pagal informaciją iš išorės, todėl tėvų hypergloga, perdėtas nerimavimas dėl vaiko saugumo ar gerovės gali padidinti vaiko nerimo lygį. Nuolat nerimaujantys tėvai dėl vaiko, jam siunčia signalą, kad pasaulis yra nesaugus, kiti žmonės pavojingi, o jis yra bejėgis susidoroti su iššūkiais.
Reikia leisti vaikui pačiam susidoroti su jo gyvenimo iššūkiais ir į pagalbą vaikui ateiti tik tada kai tai yra būtina.
Kaip atskirti vaiko natūralią baimę ir nerimą nuo fobijos ar tokio nerimo, kai vaikui jau reikia pagalbos?
Pagrindinis kriterijus yra tas, kiek baimė ar nerimas sutrikdo vaiko funkcionavimą.
Klaidos, kurias daro tėvai, bandydami vaikams padėti įveikti nerimą
- Sumenkina vaiko baimę ir nerimą.
- Įmeta vaiką per prievartą į baimę keliančią situaciją.
- Pastiprina vaiko vengiantį elgesį.
- Bando loginiais argumentais vaiką įtikinti, kad nėra ko bijoti.
Kaip tėvai gali padėti vaikams sumažinti savo nerimą
- Pačiam modeliuoti tinkamą elgesį, džiaugtis nauja aplinka, žmonėmis.
- Vaikams svarbi rutina.
- Skatinti pozityvų kalbėjimą su savimi.
- Pagirti vaiką už bet kokį drąsos parodymą.
- Leisti vaikui atvirai išpasakoti ko ir kodėl jis bijo, kodėl nerimauja.
- Baimes įveikite palaipsniui.
- Galima pasitelkti stebuklingus daiktus.
- Išmėginkite relaksacijas.
- Mokinti vaiką problemų sprendimo įgūdžių.
Prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimas: atpažinimas ir gydymas
Prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimas - tai vaikystėje pasireiškiantis elgesio sutrikimas, kuriam būdinga pikta ir (arba) dirgli nuotaika, prieštaraujantis ir (arba) iššaukiantis elgesys arba kerštingumas. Labai svarbu diagnozuoti ir suteikti tinkamą pagalbą, nes sutrikimas gali smarkiai sutrikdyti įprastą kasdienę vaiko veiklą, mokymosi rezultatus ir socialines sąveikas.
Prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimo simptomai
- Fiziniai simptomai: miego sutrikimai, psichosomatiniai simptomai.
- Elgesio ir emociniai simptomai: pykčio priepuoliai, nuolatinis nepaklusnumas, sąmoningas erzinimas, kaltinimas kitų, piktas ir kerštingas elgesys, svyruojanti nuotaika.
- Socialiniai simptomai: sunkumai išlaikyti draugystę, ginčai su suaugusiaisiais, atsisakymas paklusti taisyklėms, nemalonus ar piktas elgesys.
Prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimo priežastys
- Šeimos veiksniai: nenuoseklūs, šiurkštūs ar aplaidūs auklėjimo metodai, nuolatiniai nesutarimai, tėvų psichikos sveikatos sutrikimai.
- Mokymosi aplinkos veiksniai: struktūros trūkumas, nepakankama parama mokymosi sunkumų turintiems mokiniams, neveiksmingas trikdančio elgesio valdymas.
- Biologiniai veiksniai: neurologiniai sutrikimai, smegenų trauma, genetiniai veiksniai.
Diagnozės ir gydymo metodai
Prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimo diagnozė nustatoma atlikus išsamų vaikų psichiatro arba psichologo įvertinimą ir yra pagrįsta nuolatiniu dirglumu, prieštaraujančiu elgesiu ir kerštingumu. Gydant šį sutrikimą dažnai taikoma elgesio terapija, kurios tikslas - mokyti vaiką ir tėvus elgesio valdymo ir gerinimo strategijų.
- Elgesio terapija: kognityvinė-elgesio terapija (KET), tėvų valdymo mokymas (PMT).
- Šeimos terapija: gerinamas bendravimas ir santykiai šeimoje.
#