Išsiskyrimas, net jei pora nebuvo oficialiai susituokusi, yra emociškai ir teisiškai sudėtingas etapas, ypač kai šeimoje auga nepilnamečiai vaikai. Nors visuomenėje dažnai vartojamas terminas „skyrybos nesusituokus“, teisine prasme tai nėra santuokos nutraukimas, nes santuoka nebuvo sudaryta. Tačiau poros išsiskyrimas, kai yra bendrų nepilnamečių vaikų, neišvengiamai sukelia poreikį išspręsti labai panašius klausimus, kaip ir oficialių skyrybų atveju. Šiame procese, siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus, svarbų vaidmenį atlieka psichologo išvada dėl bendravimo su vaiku tvarkos.
Pagrindiniai klausimai, sprendžiami po tėvų išsiskyrimo
Po tėvų išsiskyrimo, kai yra bendrų nepilnamečių vaikų, neišvengiamai kyla klausimai, kuriuos būtina išspręsti. Svarbiausi iš jų:
- Vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas: su kuriuo iš tėvų vaikas gyvens.
- Išlaikymo (alimentų) vaikui priteisimas ir mokėjimas: kaip bus užtikrinami vaiko materialiniai poreikiai.
- Bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu/motina tvarkos nustatymas: kaip ir kada kitas iš tėvų galės matytis ir bendrauti su vaiku.
- Tėvystės nustatymas (jei dar nebuvo nustatyta): tai yra esminis žingsnis, jei vaiko gimimo liudijime tėvas nėra nurodytas arba tėvystė nebuvo pripažinta anksčiau.
Sprendžiant šiuos klausimus, prioritetas visada teikiamas vaiko interesams.
Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas
Nustatant vaiko gyvenamąją vietą, visada vadovaujamasi prioritetiniais vaiko interesais. Atsižvelgiama į vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, jo įprastą aplinką, kiekvieno iš tėvų galimybes užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas, vaiko amžių, brandą ir jo norus (jei vaikas pakankamai brandus juos išreikšti).
Kaip tai įforminama?
- Tėvų susitarimu: geriausias būdas - tėvams patiems taikiai susitarti, su kuriuo iš jų gyvens vaikas. Tokį susitarimą rekomenduojama įforminti raštu ir patvirtinti teisme. Teismo patvirtintas susitarimas įgyja vykdomojo dokumento galią ir užtikrina didesnį teisinį aiškumą bei apsaugą ateityje.
- Teismo sprendimu: jei tėvai nesutaria, ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžia teismas.
Išlaikymo (alimentų) vaikui priteisimas
Abu tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, ar jie buvo susituokę, ar ne, ir ar gyvena kartu. Skyrium gyvenantis tėvas (ar motina) privalo mokėti alimentus vaikui.
Taip pat skaitykite: Giedrius Slaminskas: kas slypi už psichologo fasado?
Kada mokami alimentai?
Pareiga mokėti alimentus atsiranda nuo vaiko gimimo ir tęsiasi iki jo pilnametystės (18 metų) arba ilgiau, jei vaikas mokosi pagal dieninės studijų programą (iki 24 metų) ir jam reikalinga parama.
Kiek mokėti?
Konkretaus alimentų dydžio įstatymai griežtai nenustato. Jis priklauso nuo vaiko būtinųjų poreikių (maistas, apranga, būstas, sveikata, ugdymas, laisvalaikis) ir abiejų tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje dažnai orientuojamasi, kad minimalus išlaikymas vienam vaikui turėtų būti ne mažesnis nei pusė minimalios mėnesinės algos (MMA), tačiau kiekvienas atvejis vertinamas individualiai.
Kaip mokami alimentai?
Alimentai gali būti mokami periodinėmis išmokomis (dažniausiai kas mėnesį) arba vienkartine suma, taip pat turtu (jei tai nepažeidžia vaiko interesų).
Bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu/motina tvarkos nustatymas
Skyrium gyvenantis tėvas (ar motina) turi ne tik pareigą, bet ir teisę bendrauti su savo vaiku, o vaikas turi teisę bendrauti su abiem tėvais.
Taikus susitarimas - geriausias sprendimas
Tėvų gebėjimas susitarti dėl su vaikais susijusių klausimų rodo jų brandą ir atsakomybę. Taikūs susitarimai:
Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus
- Mažiau traumuoja vaikus.
- Leidžia išsaugoti pagarbius tėvų santykius.
- Sutaupo laiko ir pinigų, kurie būtų išleisti teisminiams ginčams.
Net jei iš pradžių atrodo sunku, verta pabandyti ieškoti kompromisų, jei reikia - pasitelkiant mediatorių pagalbą.
Teismo sprendimas
Jei taikiai susitarti nepavyksta, ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ar bendravimo tvarkos sprendžia teismas. Prieš kreipiantis į teismą dėl šeimos ginčų, dažnai yra privaloma mediacijos procedūra.
Teismo procesas gali būti ilgesnis ir brangesnis, tačiau kartais tai yra vienintelė išeitis, kai viena iš šalių elgiasi nesąžiningai ar neįmanoma rasti kompromiso.
Dokumentai, reikalingi sprendžiant su vaikais susijusius klausimus
Norint pradėti spręsti su vaikais susijusius klausimus po išsiskyrimo (net jei nebuvote susituokę), reikės šių pagrindinių dokumentų:
- Vaiko (-ų) gimimo liudijimas (-ai).
- Jūsų asmens tapatybės dokumentas.
- Kito tėvo (motinos) asmens duomenys ir žinoma kontaktinė informacija.
- Duomenys apie Jūsų ir kito tėvo (motinos) gaunamas pajamas ir turimą turtą (pvz., darbo užmokesčio pažymos, banko išrašai, nekilnojamojo turto registro išrašai).
- Informacija apie vaiko poreikius ir išlaidas (pvz., išlaidos darželiui/mokyklai, būreliams, sveikatos priežiūrai).
- Jei yra, ankstesni susitarimai ar teismo sprendimai, susiję su vaiku.
Tikslų dokumentų sąrašą rekomenduojama aptarti konsultacijos metu, įvertinus individualią situaciją.
Taip pat skaitykite: Skirtumai tarp psichologo, psichoterapeuto ir psichiatro
Vaiko nuomonės išklausymas ir psichologo vaidmuo
Santuokos nutraukimas, vaikų globa ir mažamečių nuomonės išklausymas skyrybų atveju neretai tampa pačiais jautriausiais ir sudėtingiausiais klausimais.
Kaip vyksta vaikų nuomonės išklausymas?
Skyrybų ir vaiko dalybų bylose vaiko nuomonė dažniausiai išklausoma tarpininkaujant vienam iš trijų specialistų:
- Vaiko teisių apsaugos darbuotojui.
- Teismo psichologui (teismo posėdžio arba individualaus pokalbio tarp teismo psichologo ir mažamečio metu).
- Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistui.
Iš pradžių vaikas savo poziciją dėl bendravimo tvarkos ar gyvenamosios vietos išsako vaiko teisių atstovams, kurie tėvams išsiskyrus aplanko šeimą, kalbasi su tėvais bendraisiais klausimais, t. y. kur liks gyventi vaikas, kokia bus bendravimo tvarka. Į teismą, teismo psichologą kreipiamasi tada, kai tėvai nesutaria, su kuo gyvens vaikas, arba kai kyla įtarimas, kad vaiko nuomone manipuliuojama, jį bandoma paveikti, vaikas kalba frazėmis, žodžiais, kurių įprastai mažamečiai nevartoja.
Kai vaikas yra apklausiamas teismo posėdžio metu, jis savo nuomonę išsako viešai, girdint teisėjui, tėvams ir teismo psichologui. Išklausant vaiko nuomonę teismo posėdžio metu labai svarbus teismo psichologo vaidmuo. Teismo psichologas betarpiškai bendrauja su vaiku, užmezga ryšį ir užduoda klausimus vaikui suprantama kalba. Jei bylos dalyviai užduoda klausimus vaikui, teisėjas klausimus apibendrina ir perduoda psichologui, psichologas juos pritaiko vaikui pagal jo raidą, išsivystymo lygį.
Kai teismo psichologas vaiką apklausia individualiai, bendraujama nebe teismo posėdžio metu. Sutariamas patogus laikas, vaikas atvežamas pas psichologą arba pats psichologas atvyksta į vaikui neutralią vietą. Psichologas kalbasi su vaiku, pastebėtas įžvalgas fiksuoja išvadoje, išvadą vėliau perduoda teismui, teisėjui. Teismo posėdžio metu teisėjas perskaito išvadą, ją pakomentuoja, įvertinęs visas aplinkybes nusprendžia, ar į ją reikšminga atsižvelgti. Galiausiai sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos priima teismas.
Siekama, kad vaikas būtų apklausiamas vieną arba kiek įmanoma mažiau kartų. Dėl šio tikslo teisėjai ir teismo psichologai nuolatos bendradarbiauja, siekia, kad vaiko netektų varginti pasikartojančiomis apklausomis. Teisėjai tariasi su teismo psichologais, ar geriau kreiptis į Valstybinę teismo psichiatrijos tarnybą, ar vaikus apklausti patiems. Tarnyba atlieka išsamesnę ekspertizę dėl vaiko nuomonės gyvenamosios vietos klausimu. Taip pat jie įvertina vaiko ir tėvų ryšio stiprumą, santykio tvirtumą. Tarnyba ilgesnį laiką stebi vaiko ir tėvų interakciją nei teismo psichologai, tačiau jų paslaugos yra mokamos. Matant, kad tėvai konfliktuoja, nepasidalina vaiko globa, sprendžiama, kuris vaiko apklausos būdas tinkamiausias.
Nuo kelerių metų atsižvelgiama į vaiko nuomonę?
Vaikų apklausų teisme neriboja mažamečių amžius. Tam tikrų kategorijų bylose yra numatyta, kad vaiką privaloma išklausyti, kai jam sueina 10 metų, bet, iš tiesų, teismui nusprendus, kad vaiko nuomonė skyrybų byloje yra svarbi, gali būti apklausiami ir kur kas jaunesni vaikai. Aišku, jaunesnių nei 10 metų vaikų apklausos sudėtingesnės, ypač reikalinga specializuotų psichologų, kurie geba prakalbinti mažamečius, pagalba.
Šeimos, skyrybų bylose vaikai išklausomi tada, kai jau geba suformuluoti nuomonę. Svarbu nesumaišyti vaiko norų ir nuomonės. Nuomonė yra sąmoninga, argumentuota, vaiko suvokta pozicija tam tikrais klausimais, o norai dažniau gali būti susiję su poveikiu, kuris yra daromas vaikui skyrybų metu. Skyrybų bylose tėvai dažnai manipuliuoja vaikais, būtent dėl šios priežasties vaikai teisme neretai išsako ne nuomonę, o norus.
Apklausiant vaiką skyrybų bylose labai svarbu įvertinti vaiko brandą, dėl to bendraujant su vaiku žiūrima, ar jis savo nuomonę reiškia nuosekliai, ar nuomonė nekinta perklausus jį apie tuos pačius dalykus keletą kartų ir ar jo pasakojimas sutampa su neverbaline kalba, emocine išraiška, balso tembru, veido mimika ir bendra pastebima psichologine būsena. Taip pat atsižvelgiama į tai, ar vaikas kalba suaugusiųjų žodžiais. Pavyzdžiui, noriu pas tėtį, nes mama neturi pakankamai finansų, kad pasirūpintų šeima. Kai vaikas kalba tokiais žodžiais, yra pagrindas manyti, kad tėvai vaiką nuteikinėja, daro jam poveikį, jo išsakyti žodžiai gali būti neteisingi, dirbtinai suformuoti.
Vaikas, gyvendamas su abiem tėvais ar su vienu iš jų, gyvena tam tikrame socialiniame burbule, dėl to neįmanoma, kad aplinka mažamečiui nedarytų įtakos. Dažnai pasitaiko, kad vaikai perima tėvų nuotaikas, poziciją tam tikrais klausimais, tačiau susiduriama ir su atvejais, kai vaikai yra piktybiškai nuteikinėjami prieš vieną iš tėvų. Tokiose situacijose išgirsti tikrąją vaiko nuomonę gali būti itin sudėtinga, reikalinga patyrusio specialisto pagalba.
Kiek trunka vaiko apklausa?
Nėra griežto standarto, kaip ir kiek laiko turėtų būti apklausiami vaikai. Vaiko apklausa, kai psichologas individualiai kalbasi su mažamečiu, trunka ne ilgiau kaip valandą. Per valandą dažniausiai pavyksta aptarti pagrindinius klausimus, išsiaiškinti vaiko poziciją. Jei apklausa trunka ilgiau - vaikas tiesiog pavargsta.
Per valandą pasimato, ar vaikas gali suformuluoti savo nuomonę, ar yra tam tikras lojalumo konfliktas ir vaikui sunku išreikšti savo poziciją, jis jaučiasi kaltas ir dėl to negali įvardinti, su kuriuo iš tėvų nori gyventi. Jei vaikas apklausiamas teismo posėdžio metu, tai ši procedūra įprastai trunka apie valandą ar trisdešimt minučių.
Kaip psichologai kalbasi su vaikais?
Apklausų metu psichologai vaiko nuomonę nori suprasti neužduodami tiesioginių klausimų. Psichologai stengiasi neklausti vaiko, ar jis nori gyventi su tėčiu ar su mama. Jie nori įsiklausyti į vaiko pasakojimus, suprasti, kaip jis vertina situaciją ir neužduoti klausimų, kurie prasideda žodžiu kodėl. Pavyzdžiui, kodėl nenori gyventi pas mamą? Tokie klausimai gali skambėti kaip kaltinimas. Taip pat teismo psichologai stengiasi užduoti kuo mažiau uždarų klausimų. Tokie klausimai yra vienpusiški, labai konkretūs, kategoriški.
Teismo psichologai apklausų metu stengiasi vaikams sukurti psichologiškai saugią aplinką. Stengiamasi paaiškinti, kad vyksta ne tardymas, o pokalbis, kurio metu vaikas turi teisę išsakyti tai, ką galvoja, ko nori. Apklausų metu psichologai stengiasi neužduoti ir klausimų, kurie padidintų vaiko nesaugumo jausmą ar gynybiškumą. Taip pat siekia vaikui parodyti, kad jis yra neatsakingas už tai, ką teismas nuspręs. Vaiko nuomonė svarbi, bet ne jis priima galutinį sprendimą.
Pasitaiko atvejų, kai tėvai bando vaikui įteigti, kad jo apsisprendimas, su kuriuo iš tėvų nori gyventi, yra lemiamas. Tokiais atvejais vaikas gali jaustis kaltas, kad, pavyzdžiui, nuvylė tėtį, nes pasakė, jog nori gyventi su mama. Iš esmės vaikų apklausoms skyrybų bylose yra sukurtos bendros taisyklės, tam tikras protokolas. Teismo psichologai taip pat žinias ir įgūdžius nuolatos atnaujina organizuojamų mokymų metu.
Kaip paruošti vaiką apklausai?
Žinant, kad mažamečio laukia apklausa teisme ar jo nuomonė bus išklausyta individualaus pokalbio su teismo psichologu metu, normalu vaikui pasakyti, kur jis bus vedamas, ko jo ten bus klausinėjama. Rekomenduojama vaikui akcentuoti, jog svarbu, kad jis psichologui ar teismui pasakytų, ką galvoja, kaip jaučiasi. Svarbu mažamečiui paaiškinti ir faktą, kad ne jis, o teismas priima galutinį sprendimą, tačiau jo nuomonė yra labai svarbi.
Tėvų leidimas ir vaiko padrąsinimas išsakyti nuomonę duoda labai daug naudos. Vaikui suteikiamas tam tikras psichologinis leidimas išsipasakoti psichologui. Mažametis nesijaučia kaltas, nebijo pasidalinti asmeninėmis šeimos istorijomis ar išgyvenimais.
Idealiame pasaulyje išvis neturėtų kilti tokių situacijų, vaikas neturėtų būti vedamas į teismą aiškinti, su kuriuo iš tėvų nori gyventi. Visgi susiklosčius tokiai situacijai labai svarbu, jog vaikais suprastų išsakytos nuomonės svarbą skyrybų, vaiko dalybų byloje. Teismas priima sprendimą vadovaudamasis ne tik vaiko nuomone, bet ir kitais duomenimis, tad vaikui svarbu suprasti, kad vien jo nuomonė nenulems galutinio verdikto. Teismas prisiima atsakomybę, kadangi vaikui sprendimo emocinė našta gali būti nepakeliama. Aišku, prieš apklausą tėvai turėtų paruošti vaiką, jį nuraminti, paaiškinti, kad jo išsakyta nuomonė negalutinė ir ji neturės įtakos vaiko ir tėvų santykiams. O teisėjas ir teismo psichologas visada sieks, kad būtų užtikrinti geriausi vaiko interesai. Siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus ypač svarbus teisėjo ir psichologo bendradarbiavimas.
Teismo psichologų vaidmuo
Prieš 10 metų teismuose atsiradusių psichologų esminė užduotis skyrybų, vaikų dalybų bylose - išgirsti mažamečių lūkesčius ir sumažinti galimai žalingą proceso poveikį, jaučiamą psichologinį spaudimą. Psichologo užduotis apsaugoti vaiką nuo klausimų, kurie gali jį traumuoti, taip pat užtikrinti jo saugumą. Psichologai skyrybų bylose siekia užtikrinti, kad mažamečiai teisme jaustųsi kiek įmanoma jaukiau, kad galėtų laisvai išreikšti tikrąją savo nuomonę ar poziciją tam tikrais klausimais.
tags: #psichologas #teikiantis #isvada #del #bendravimo #su