Streso Poveikis Kraujospūdžiui: Fiziologinis Aspektas ir Natūralūs Būdai

Įvadas

Kraujotakos sistema yra gyvybiškai svarbi, užtikrinanti organizmo aprūpinimą maisto medžiagomis ir deguonimi bei pašalinanti medžiagų apykaitos atliekas. Ši sistema, veikiama įvairių veiksnių, įskaitant stresą, gali patirti sutrikimų, turinčių įtakos kraujospūdžiui ir bendrai organizmo būklei. Šiame straipsnyje nagrinėsime streso poveikį kraujospūdžiui, fiziologinius mechanizmus, susijusius su šiuo poveikiu, ir natūralius būdus, kaip pagerinti kraujotaką ir sumažinti streso įtaką kraujospūdžiui.

Kraujotakos Sistema ir Jos Funkcijos

Kraujotakos sistema - tai organų sistema, kuri aprūpina organizmą maisto medžiagomis bei pašalina nereikalingus apykaitos produktus. Per kraujotakos sistemą į ląsteles išnešiojamos maisto medžiagos, hormonai ir biologiškai aktyvios medžiagos, reikalingos ląstelių veiklos reguliavimui ir tinkamam organizmo funkcionavimui. Sutrikus kraujotakai ar atsiradus kraujagyslių pažeidimams, tinkamai neaprūpinami audiniai, todėl daromas neigiamas poveikis visoms organizmo sistemoms.

Kraujotakos Sutrikimų Priežastys ir Simptomai

Kraujotakos sutrikimus lemia įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, padidėjęs cholesterolio kiekis. Jam kaupiantis kraujagyslių sienelėse, jos susiaurėja, praranda elastingumą ir gali užsikimšti. Kraujotakos sutrikimas išsivysto ir dėl aukšto kraujo spaudimo. Padidėjus arteriniam kraujospūdžiui ilgainiui pažeidžiamos kraujagyslės, širdis, inkstai, smegenys.

Sutrikusios kraujotakos simptomai ne visada būna akivaizdūs. Tačiau nepaisant to, ar simptomai yra akivaizdūs, ar ne, sutrikusi kraujotaka gali būti pavojinga. Sutrikusios kraujotakios simptomas gali būti ir nuolat šąlančios rankos ar kojos. Dėl prastos kraujotakos tam tikrose kūno vietose gali kauptis skysčiai. Edema išsivysto, kai kraujas užsistovi, kraujagyslėse didėja spaudimas ir audiniuose ima kauptis skysčiai. Edema taip pat yra širdies nepakankamumo požymis, kuris gali atsirasti, kai dėl širdies veiklos suprastėja kraujo cirkuliacija. Sutrikusi kraujotaka gali turėti įtakos smegenų veiklai, todėl prastėja atmintis, darosi sunku susikaupti. Prasta kraujotaka yra vienas iš virškinimo trakto problemų požymių. Sutrikusi kraujotaka daro įtakos raumenų jėgai, gali padidinti nuovargį. Dėl sutrikusios kraujotakos yra stebima ir venų varikozė - išsiplėtusios venos, kapiliarai kojose.

Streso Poveikis Kraujospūdžiui: Fiziologiniai Mechanizmai

Stresas yra kasdienio gyvenimo dalis, su kuria susiduria kiekvienas žmogus. Stresas apibrėžiamas kaip kūno atsakas į bet kokį išorinį ar vidinį dirgiklį, kuris gali sukelti emocinį, psichologinį ar fiziologinį diskomfortą. Streso atsakas, vadinamas „kova arba bėk” reakcija, įsijungia, kai mūsų organizmas susiduria su grėsme ar pavojumi. Stresas sukelia fiziologinius pokyčius, tokius kaip širdies ritmo pagreitėjimas, kraujagyslių susiaurėjimas ir padidėjęs kraujo spaudimas. Šie pokyčiai yra skirti greitai paruošti organizmą veiksmui. Kiekvieną kartą, kai patiriame stresą, adrenalinas ir kortizolis skatina širdį dirbti greičiau, o kraujagyslės susitraukia. Tai sukelia staigų kraujospūdžio pakilimą.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams

Lėtinis stresas, kuris gali būti susijęs su darbo sunkumais, finansinėmis problemomis ar asmeninėmis krizėmis, gali sukelti ilgalaikius kraujospūdžio pokyčius. Ilgalaikis stresas įtakoja organizmo medžiagų apykaitą ir hormonų pusiausvyrą, o tai gali lemti nuolatinį kraujospūdžio padidėjimą.

Streso Hormonai ir Kraujagyslės

Jeigu žmogus patiria stesą, tai aktyvuoja simpatinę nervų sistemą. Kad galėtų „bėgti arba kovoti“, kūnui reikia aukšto kraujo spaudimo. Šis mechanizmas spaudimą gali pakeisti per kelias minutes, bet jeigu jūs nuolat patiriate stresą, tos minutės virsta mėnesiais. Kai žmogus nuolat jaučia stresą, nervinę įtampą, lėtinis stresas aktyvuoja simpatinę nervų, arba „bėk arba kovok“, sistemą. Nuolatinis psichoemocinis stresas sukelia autonominės nervų sistemos disbalansą, dėl kurio chaotiškai spazmuoja smulkiosios kraujagyslės ir arteriolės. Tai sutrikdo kraujo mikrocirkuliaciją smegenyse ir sukelia būdingus simptomus - lėtinį nerimą, miego sutrikimus, kognityvinius sutrikimus ir sumažėjusią koncentraciją. Kartu kenčia širdies ir kraujagyslių sistema: pasireiškia tachikardijos priepuoliai, įvairių formų aritmijos, kraujospūdžio svyravimai, kurie papildomai apkrauna nusilpusias kraujagysles.

Kvėpavimo Įtaka Kraujospūdžiui

Kai žmogus nuolat jaučia stresą, kvėpavimas būna paviršinis. Kiekvieną kartą, kai sportuojate, kraujo spaudimas padidėja. Tai visiškai natūralu, mat, pasak A. Unikausko, padidėja deguonies ir maistinių medžiagų poreikis. Organizmas tuos padidėjusius poreikius patenkina būtent tokiu būdu - padidindamas kraujo spaudimą. Kai žmogus įkvepia, tuo metu aktyvuojasi simpatinė nervų sistema, o kai žmogus iškvepia, aktyvuojasi parasimpatinė nervų sistema, tuo metu spaudimas mažėja.

Kai žmogus nuolat jaučia stresą, kaip vyksta kvėpavimas? Taip žmonės daro pajutę nervinę įtampą: pečiai pakelti, kūnas įsitempęs, trepsi, kūnas juda, o kvėpavimas būna paviršinis. Žmogus visą laiką būna apimtas būsenos, kai jo kraujo spaudimas tonizuojamas, kad būtų padidėjęs, vietoje to, kad laisvai iškvėptų, pamažu atsipalaiduotų. Kvėpuoti nepavyks be kvėpavimo raumenų. Diafragma, ko gero, yra galingiausias kvėpavimo raumuo. Kai įkvepiame, ji nukrenta žemyn, spaudimas krūtinės ląstoje krenta ir oras veržiasi į plaučius. Anot profesoriaus, būdas sumažinti kraujospūdį - tinkamas kvėpavimas. Tai suteikia galimybę čia ir dabar nustatyti balansą tarp simpatinės ir parasimpatinės nervų sistemų.

Įkvėpimo trukmė turi būti bent jau lygi iškvėpimo trukmei, dar geriau, kad tai nevyktų dažnai ir greitai. Normalus kvėpavimo dažnis - nuo 12 iki 20 kartų, bet žmonės, kurie jaučia stresą, kvėpuoja mažiausiai 20 kartų per minutę. Kai esame ramūs, kvėpuojame rečiau. Kodėl? Nes įkvėpimas ir ypač iškvėpimas vyksta ilgiau. Įkvėpkite skaičiuodami iki 5, o iškvėpkite skaičiuodami iki 7. Mes turime akcentuotai įjungti parasimpatinę sistemą, vadinasi, iškvėpimas turi būti mažiausiai toks pats kaip įkvėpimas, dar geriau - šiek tiek ilgesnis. Reikia laiko, kad suformuotumėte naujus kvėpavimo įpročius. Pradžioje galite taip kvėpuoti kiekvieną dieną po 5 minutes. Turėtume sudaryti šiokį tokį deguonies badą kraujyje. Tai raminantis kvėpavimas, tuo pačiu mažinantis ir kraujo spaudimą.

Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?

Kaip Pagerinti Kraujotaką: Natūralūs Būdai

Gera žinia ta, kad kraujotakos gerinimui nereikia sudėtingų priemonių - kiekvienas iš mūsų gali imtis paprastų kasdienių veiksmų, kurie padeda pagerinti kraujotaką natūraliai. Tinkama mityba, fizinis aktyvumas, sveikas gyvenimo būdas ir tam tikri maisto papildai - tai priemonės, kurios gerina kraujo tekėjimą ir padeda išvengti rimtesnių sveikatos sutrikimų ateityje.

Fizinis Aktyvumas

Reguliarus judėjimas - vienas paprasčiausių ir veiksmingiausių būdų, kaip pagerinti kraujotaką be vaistų. Kraujas cirkuliuoja visame kūne, o fizinė veikla veikia tarsi pompa - skatina kraujo tekėjimą į raumenis, vidaus organus ir galūnes. Net nedidelis fizinis aktyvumas gali būti labai naudingas kraujotakai gerinti, jei jis yra reguliarus.

Jei dirbate sėdimą darbą, kas 45-60 minučių atsistokite, pajudėkite, atlikite keletą tempimo pratimų ar pritūpimų. Net 5 minutės aktyvaus judesio per valandą gali turėti reikšmingą poveikį jūsų kraujotakai.

Kokius pratimus atlikti:

• Greitas ėjimas (bent 30 min. per dieną).
• Tempimo pratimai (ypač svarbūs tiems, kurie daug laiko praleidžia sėdėdami).
• Lengva mankšta sėdint kėdėje (pėdų sukimas, kulnų kilnojimas ar kiti sėdint atliekami pratimai).
• Dviračio minimas (net ir vietoje).

Tinkama Mityba

Tai, ką valgome, turi tiesioginį poveikį kraujagyslių elastingumui, kraujo klampumui, cholesterolio lygiui ir net uždegiminių procesų aktyvumui organizme. Tam tikri produktai skatina kraujagyslių išsiplėtimą, gerina deguonies pasisavinimą ir palaiko gerą kraujospūdį.

Produktai, naudingi kraujotakai gerinti:

• Uogos (ypač mėlynės ir spanguolės).
• Riebi žuvis (lašiša, skumbrė, sardinės).
• Alyvuogių aliejus.
• Česnakas.
• Imbieras ir ciberžolė.

Pakankamas vandens kiekis būtinas gerai kraujotakai. Kraujas sudarytas daugiausia iš vandens, todėl skysčių trūkumas jį tirština. Dėl to širdžiai tenka didesnis krūvis, o kraujas cirkuliuoja lėčiau. Gerkite bent 1,5-2 litrus vandens per dieną - ypač jei vartojate daug druskos ar kavos.

Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas

Maisto Papildai

Tam tikri papildai ir augalinės kilmės priemonės gali būti efektyvios kraujotakai gerinti, ypač vartojant tikslingai ir derinant su sveiku gyvenimo būdu. Tiesa ta, jog ne visada pavyksta gauti visas reikalingas medžiagas su maistu - tai ypač aktualu žiemą, vyresniame amžiuje ar patiriant stresą. Tokiais atvejais maisto papildai kraujotakai gerinti gali būti labai naudingi.

Papildai, naudingi kraujotakai gerinti:

• Ginkmedžio ekstraktas.
• Kofermentas Q10.
• Magnis.
• Vitaminai C ir E.
• Omega-3 riebalų rūgštys.
• Flavonoidai.

Kiti Būdai Pagerinti Kraujotaką

• Išbandykite kontrastinį dušą: Karšto ir šalto vandens kaita suaktyvina kraujo tekėjimą, stiprina kraujagyslių sieneles, mažina raumenų įtampą ir netgi gali padėti kovoti su kojų tinimu.
• Venkite streso: Stresas sukelia autonominės nervų sistemos disbalansą, dėl kurio chaotiškai spazmuoja smulkiosios kraujagyslės ir arteriolės.
• Miegokite pakankamai: Kokybiškas miegas yra būtinas gerai kraujotakai. Suaugusiam žmogui rekomenduojama miegoti 7-9 valandas per parą.
• Atsisakykite žalingų įpročių: Rūkymas ir gausus alkoholio vartojimas neabejotinai kenkia kraujotakai.

Kaklo Osteochondrozė ir Kraujotaka

Kaklo osteochondrozė, arba cervikalinė osteochondrozė yra kaklo srities degeneracinė liga, pažeidžianti kaklo slankstelių ar sąnarių kremzlę ir kaulų audinius, dėl kurios pradeda formuotis osteofitai (kaulinės ataugos), gali susiaurėti stuburo kanalas ir kyla tolimesni būklės pablogėjimai, tokie kaip stuburo stenozė. Šie pokyčiai gali sukelti kremzlės nykimą, sumažinti sąnarių judrumą, skausmą, uždegimą.

Kaklo Osteochondrozės Simptomai

Kaklo osteochondrozės simptomai gali būti įvairūs ir priklauso nuo to, kiek pažengusi yra liga. Visų pirma, pacientai dažniausiai skundžiasi kaklo skausmais. Galvos svaigimas - dėl sutrikusios kraujotakos kaklo slanksteliuose. Rankų tirpimas, dilgčiojimas ar silpnumas - dėl nervų, einančių pro kaklo slankstelius, suspaudimo ar uždegimo.

Kaklo Osteochondrozės Gydymas

Gydant galvos svaigimą, susijusį su kaklo osteochondroze, svarbu integruoti kelias terapijos formas. Pirmiausia, gali būti taikomas medikamentinis gydymas svaigimui malšinti. Taip pat kineziterapijos metu gali būti naudojami manualinės terapijos metodai, skirti atstatyti normalią kaklo slankstelių judesių amplitudę, sumažinti nervų šaknelių suspaudimą ir pagerinti kraujotaką.

Pratimai kaklo osteochondrozei gydyti:

• Kaklo tempimas: Palenkite galvą į vieną pusę, bandydami ausį priglausti prie peties, kol pajausite tempimą kaklo šone. Palaikykite šią padėtį 15-30 sekundžių, tada lėtai grįžkite į pradinę padėtį ir pakartokite į kitą pusę.
• Kaklo lenkimai: Lėtai linkite galvą į priekį, stengdamiesi pasiekti krūtinę su smakru. Palaikykite šią padėtį keletą sekundžių, tada grįžkite į pradinę padėtį. Tada lėtai nuleiskite galvą atgal, žiūrėdami į lubas.
• Pečių sukimas: Lėtai sukinėkite juos dideliais ratas į priekį, o tada į atgal. Darykite po 10-15 sukimų kiekviena kryptimi.
• Kaklo rotacija: Lėtai pasukite galvą į vieną pusę, kol pajausite lengvą tempimą, bet ne skausmą. Laikykite šią padėtį keletą sekundžių, tada lėtai pasukite galvą į kitą pusę.

Svarbu, kad visus pratimus atliktumėte lėtai ir atsargiai, vengiant staigių judesių ar per didelio tempimo, kurie gali pabloginti simptomus. Kaklo osteochondrozės gydymo tikslas - sumažinti skausmą, atstatyti normalią kaklo judėjimo amplitudę ir užkirsti kelią ligos progresavimui.

Kaklo Osteochondrozės Ryšys su Kraujo Spaudimu

Kaklo osteochondrozės ryšys su kraujo spaudimu yra sudėtingas ir susijęs su kelias mechanizmais, dėl kurių ši sąlyga gali turėti įtakos arteriniam kraujo spaudimui. Vienas iš galimų mechanizmų yra susijęs su baroreceptorinės funkcijos sutrikimu. Pacientams, sergantiems kaklo osteochondroze ir turintiems aukštą kraujospūdį, rekomenduojama reguliariai tikrintis kraujospūdį, taikyti kompleksinį gydymą, kuris apimtų ne tik medikamentinį gydymą, bet ir kineziterapiją, masažą bei korekcines mankštas.

Bubnovskio Metodas Smegenų Kraujotakos Sutrikimams

Cerebrinės kraujotakos sutrikimai - tai patologinės būklės, kai pablogėja galvos smegenų aprūpinimas krauju, todėl nervų audiniuose trūksta deguonies ir maistinių medžiagų. Tai ypač pavojinga galvos smegenų kraujotakai - pablogėja veninis nutekėjimas, atsiranda kraujo stazė, dėl to atsiranda edema ir lėtinė smegenų hipoksija. Lygiagrečiai vystosi nugaros ir kaklo raumenų atrofija, kuri papildomai suspaudžia kraujagysles ir pablogina smegenų mitybą. Medžiagų apykaitos lygmeniu sulėtėja medžiagų apykaitos procesai, kaupiasi toksinai, kurie neigiamai veikia centrinės nervų sistemos veiklą.

Vis dar gajus klaidingas įsitikinimas, kad reabilitacijos laikotarpiu po insulto ar smegenų traumos būtina maksimaliai apriboti fizinį aktyvumą, „daugiau gulėti ir ilsėtis“. Tačiau toks požiūris tik pagilina problemą - dėl judėjimo trūkumo dar labiau pablogėja smegenų kraujotaka, sulėtėja nervinio audinio atsistatymo procesai. Todėl šiuolaikinėse reabilitacijos programose, įskaitant Bubnovskio metodą, net ir ankstyvuoju sveikimo laikotarpiu pabrėžiamas dozuojamas, bet privalomas fizinis aktyvumas.

Raumenų spazmai, atsirandantys dėl galvos smegenų kraujotakos sutrikimų, kelia rimtą grėsmę paciento sveikatai. Ilgai įtempiant kaklo ir pečių juostos raumenis, mechaniškai suspaudžiamos slankstelinės ir miego arterijos, o tai labai apriboja kraujo tekėjimą į smegenis. Tai sukelia lėtinę nervinio audinio išemiją, pasireiškiančią nuolatiniais galvos skausmais, galvos svaigimu, susilpnėjusia koncentracija ir atminties sutrikimais. Kartu didėja kaklinės stuburo dalies nervų šaknelių suspaudimas, todėl stiprėja skausmo sindromas ir gali išsivystyti radikulinis sindromas su viršutinių galūnių tirpimu ir silpnumu. Laiku nepašalinus raumenų spazmų, neįmanoma visiškai atkurti smegenų aprūpinimo krauju ir normalizuoti jų funkcijų.

Arterinė hipertenzija, būdama ir smegenų kraujotakos sutrikimų priežastis, ir pasekmė, sukuria grėsmingą situaciją paciento sveikatai. Nuolat padidėjęs spaudimas destruktyviai veikia smegenų kraujagysles, sukelia kraujagyslių sienelių mikroįtrūkimus, aneurizmų susidarymą ir pakartotinai didina pakartotinio insulto riziką. Širdis priversta dirbti lėtinės perkrovos režimu, dėl to vyksta kairiojo skilvelio hipertrofija ir vystosi vainikinių arterijų liga. Ne mažiau nukenčia ir inkstai - dėl padidėjusios inkstų kraujagyslių apkrovos jos palaipsniui pažeidžiamos (nefropatija), o tai savo ruožtu dar labiau didina hipertenziją, taip uždaromas užburtas ratas. Reabilitacijos laikotarpiu kraujospūdžio kontrolė turėtų būti tokia pat privaloma kaip ir gydomieji pratimai, nes šio rodiklio normalizavimas yra esminė sėkmingo smegenų kraujotakos atkūrimo sąlyga.

Aterosklerozė yra rimta grėsmė smegenų kraujotakai, ji yra ir smegenų kraujotakos sutrikimų priežastis, ir pasekmė. Cholesterolio plokštelės, palaipsniui besikaupiančios ant kraujagyslių sienelių, labai susiaurina jų šviesą, todėl atsiranda lėtinė smegenų išemija ir labai padidėja išeminio insulto rizika. Kenčia ne tik smegenys - širdies vainikinės arterijos taip pat patiria aterosklerozinius pokyčius, dėl kurių vystosi vainikinių arterijų liga ir didėja miokardo infarkto rizika. Galūnių periferinės kraujagyslės taip pat dalyvauja patologiniame procese, sukeliančiame būdingą simptomą - nutrūkstamą klaudikaciją, kai kojų skausmas atsiranda net ir esant nedideliam fiziniam aktyvumui.

Gimdos kaklelio osteochondrozė, kaip dažna smegenų kraujotakos sutrikimų priežastis, sukelia kompleksą rimtų problemų paciento sveikatai. Dėl kaklo slankstelių degeneracinių pokyčių mechaniškai suspaudžiamos slankstelinės arterijos, o tai pasireiškia būdingu slankstelinių arterijų sindromu - pacientą kankina nuolatinis galvos svaigimas, spengimas ausyse, o sunkiais atvejais gali net trumpam prarasti sąmonę. Lygiagrečiai vystosi radikulinis sindromas su ryškiu kaklo ir viršutinių galūnių skausmo sindromu, pirštų tirpimu, kuris labai pablogina gyvenimo kokybę.

Stresas ir su juo susiję elgesio sutrikimai labai prisideda prie smegenų kraujotakos sutrikimų. Nuolatinis psichoemocinis stresas sukelia autonominės nervų sistemos disbalansą, dėl kurio chaotiškai spazmuoja smulkiosios kraujagyslės ir arteriolės. Tai sutrikdo kraujo mikrocirkuliaciją smegenyse ir sukelia būdingus simptomus - lėtinį nerimą, miego sutrikimus, kognityvinius sutrikimus ir sumažėjusią koncentraciją. Kartu kenčia širdies ir kraujagyslių sistema: pasireiškia tachikardijos priepuoliai, įvairių formų aritmijos, kraujospūdžio svyravimai, kurie papildomai apkrauna nusilpusias kraujagysles.

Bubnovskio Metodo Poveikis Smegenų Kraujotakos Sutrikimams

1. Kova su hipodinamija: Adaptyvių pratimų daugiafunkciniuose treniruokliuose sistema užtikrina laipsnišką motorinio aktyvumo didėjimą, raumenų siurblio atstatymą, siekiant pagerinti venų nutekėjimą, bendrosios kraujotakos suaktyvinimą. Tai pašalina kraujo sąstovį, normalizuoja arterinę kraujotaką ir veninį nutekėjimą iš smegenų.
2. Raumenų spazmų pašalinimas: Specialiosios technikos, tokios kaip postizometrinis atsipalaidavimas kaklo ir krūtinės ląstos srityje, dekompresijos pratimai ant specialių treniruoklių ir parterio pratimai, skirti spazmuotiems raumenims atpalaiduoti, mažina slankstelių arterijų suspaudimą, gerina smegenų aprūpinimą krauju.
3. Arterinės hipertenzijos korekcija: Saugi aerobinė mankšta, diafragminio kvėpavimo pratimai ir dozuoti jėgos pratimai kraujagyslių treniruotėms stabilizuoja kraujagyslių tonusą, mažina širdies ir kraujagyslių sistemos apkrovą.
4. Aterosklerozės prevencija: Lipidų apykaitos aktyvinimas naudojant specialius pratimų kompleksus, kraujagyslių endotelio funkcijos gerinimas ir šoninės kraujotakos stimuliavimas mažina cholesterolio sankaupas, gerina kraujagyslių elastingumą.
5. Gimdos kaklelio osteochondrozės gydymas: Saugi kaklo trauka, raumenų korseto stiprinimas ir stuburo judrumo atkūrimas pašalina slankstelių arterijų suspaudimą, atkuria normalią kraujotaką.
6. Stresą sukeliančių veiksnių neutralizavimas: Endorfinų išsiskyrimas per fizinį aktyvumą, kvėpavimo technikos autonominei sistemai subalansuoti ir hidrotermoterapija (krio ir saunos terapija) stresui mažinti normalizuoja kraujagyslių tonusą, mažina autonominių krizių dažnį.

Metodo privalumai reabilitacijoje yra individualizavimas, saugumas, visapusiškumas, tęstinis poveikis ir natūralumas. Svarbu laikytis laipsniškumo ir reguliarumo principų, prižiūrint kineziterapijos centro specialistams.

Kineziterapijos Privalumai Prieš Medikamentinį Gydymą

Kineziterapijos pranašumai prieš medikamentinį gydymą, gydant galvos smegenų kraujotakos sutrikimus yra poveikis pagrindinei priežasčiai. Smegenų kraujagysles 85 % reguliuoja neurogeniniai mechanizmai (per simpatinę ir parasimpatinę nervų sistemą).

Stresas: Nuo Priežasties Iki Pasekmės

Stresas - populiarus ir nuolat girdimas žodis. Kone kiekvienas žmogus pasakys, kad beveik kasdien patiria stresą. Vaikams - tai neigiamos emocijos mokykloje, jaunai mamai - įtampa ir nemigos naktys, susijusios su vaiko auginimu, kolegai darbe stresą sukelia viršininko kvietimas „ant kilimėlio“, draugei - skyrybos. Tačiau ar visuomet stresas yra blogai? Galbūt jis naudingas? Kaip įveikti stresą?

Stresą patiria devyni iš dešimties Lietuvos gyventojų. Tai praėjusių metų atlikto sociologinio tyrimo, kuri vykdė bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos Tyrimai“, rezultatai. Tyrimas parodė, kad kur kas dažniau už jaunimą stresą patiria vyresni nei 30 metų žmonės, taip pat turintys aukštesnį nei vidurinį išsilavinimą, specialistai, tarnautojai ir bedarbiai. Taip pat gyventojai, kurie savo sveikatą linkę vertinti kaip blogą, o jų yra šeštadalis (16 proc.) suaugusių šalies žmonių. Kas ketvirtas respondentas (26 proc.) nurodė, kad stresą išprovokuoja įvairios negatyvios situacijos šeimoje, įtampa bendraujant su artimaisiais. Taip pat žmones suerzina politinės naujienos, apsilankymai pas gydytojus, automobilio vairavimas mieste, vaikščiojimai po parduotuves. O šiemet atlikta apklausa parodė, kad darbe patiriamas stresas tik didės. Šio Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros (EU-OSHA) užsakymu „Ipsos MORI“ atliktą tyrimo metu buvo apklausta daugiau kaip 35 tūkst. žmonių iš 36 Europos šalių. Rezultatas - visoje Europoje aštuoni iš dešimties dirbančių žmonių mano, kad stresą darbe patiriančių darbuotojų per artimiausius 5 metus daugės (80 proc.), ir net 52 proc. mano, kad jų „labai padaugės“. Tiesa, mūsų žmonės šiek tiek optimistiškesni: tik 26 proc. mūsų respondentų mano, kad patiriančių stresą darbe žmonių skaičius išaugs smarkiai, 39 proc. - kad šiek tiek. Lietuvoje šio tyrimo metu buvo apklausti 968 darbuotojai.

Pagal Wikipediją, stresas - visuma apsauginių fiziologinių, psichologinių ir elgesio reakcijų, atsirandančių, kai žmogus suvokia harmonijos trūkumą tarp jam taikomų reikalavimų ir jo sugebėjimo tuos reikalavimus patenkinti (vienoje ar keliose gyvenimo srityse).

Iš tiesų šiandien stresu vadinama viskas. Tai bet koks diskomfortas, susijęs su negatyviomis emocijomis, ir nesvarbu, kiek jis trunka. Tačiau ką kiekvienas turime omenyje ne visada aišku, nes vienam žmogui stresas - nerimas, kitam - baimė, trečiam - skyrybos, ketvirtam - depresija ir t.t. Manau, kad žodis stresas populiarus dėl to, kad užtikrina tam tikrą socialinį saugumą. Nuo ankstesnių laikų psichiatrijos įstaigos mūsų visuomenei kelia neigiamas emocijas, žmonės bijo jose lankytis, nes gali būti įtraukti į įskaitą, ir tai vėliau trukdys gauti vairuotojo pažymėjimą, dirbti ir t.t. Tačiau, anot „Geros būsenos“ vadovės, stresas - tai momentinė psichofiziologinė būklė. Stiprus išgyvenimas dėl atleidimo iš darbo, skyrybų, įvykių mokykloje, gedėjimas dėl netekties, trunkantis iki mėnesio, yra adaptacijos sutrikimas. O jei per mėnesį žmogaus psichika nesusitvarko ir jis teigia, kad ir toliau patiria stresą, galime daryti prielaidą, kad jam vystosi nerimo sutrikimas ar depresija arba kiti rimtesni sutrikimai. Tai labai svarbu žinoti ir nepainioti streso, kaip momentinės (iki mėnesio) reakcijos į nemalonius įvykius, su liga.

#

tags: #kaip #stresas #veikia #kraujospudi #fiziologija