Vaikų psichologas yra specialistas, padedantis vaikams ir paaugliams įveikti emocinius ir elgesio sunkumus. Jo tikslas yra suprasti vaikų jausmus ir teikti jiems tinkamą pagalbą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip psichologai dirba su vaikais, kokiais atvejais reikėtų kreiptis į specialistą, kaip pasiruošti pirmai konsultacijai ir kokios naudos galima tikėtis.
Kada kreiptis į vaikų psichologą?
Vaikų psichologas gali padėti vaikams ir jų tėvams, kurie patiria depresiją, stresą, nerimą, elgesio sunkumus ar ugdymosi iššūkius. Jei pastebite, kad jūsų vaikas ilgą laiką patiria emocinius sunkumus arba elgesio pokyčius, tai gali būti ženklas, kad jam reikia profesionalios pagalbos. Taip pat, jei jūsų paauglys turi mokymosi sunkumų arba susiduria su bendraamžių ar elgesio problemomis mokykloje, tai gali būti priežastis kreiptis į vaikų - paauglių psichologą.
Svarbu atkreipti dėmesį į situacijas, kurios gali sukelti didesnį stresą jūsų vaikui. Šeimos pokyčiai, ugdymo įstaigos keitimas, vaikų tarpusavio konfliktai, trauminės patirtys, nelaimingi atsitikimai, netektis, liga arba kitos sunkios situacijos gali turėti neigiamą poveikį vaiko emocinei sveikatai.
Kreipimasis į vaikų - paauglių psichologą nėra gėda ar silpnumo ženklas. Vaikų psichologas gali būti nepakeičiamas partneris jūsų vaiko emocinei gerovei užtikrinti.
Apie 50 % psichikos sveikatos sutrikimų pasireiškia dar vaikystėje, iki 14 metų. Tad šiuo gyvenimo laikotarpiu ypatingai svarbus jų palaikymas, supratimas ir tinkama pagalba. Jei vaikas ar paauglys to negauna, galimi ilgalaikiai tiek emociniai, tiek elgesio sunkumai. Laiku negauta tinkama pagalba ne tik veikia vaikų bei paauglių gyvenimo kokybę, bet taip pat gali išaugti į sunkesnius psichikos sveikatos sutrikimus suaugus.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Kaip pasirinkti tinkamą vaikų psichologą?
Kai atėjo laikas rasti tinkamą vaikų psichologą, svarbu pasirinkti patikimą ir kvalifikuotą specialistą. Štai keletas patarimų, kurie padės jums tai padaryti:
- Pasitarkite su šeimos gydytoju arba mokykloje dirbančiu specialistu (socialiniu pedagogu, mokyklos psichologu). Jie dažnai turi žinių ir patirties, kad galėtų nurodyti jums gerus vaikų psichologus savo regione.
- Ieškokite rekomendacijų ir atsiliepimų. Paprašykite draugų, šeimos narių arba mokytojų, ar jie gali rekomenduoti gerą vaikų psichologą. Be to, internete galite ieškoti atsiliepimų apie skirtingus specialistus.
- Tikrinkite kvalifikaciją bei išsilavinimą. Pasitikrinkite, ar pasirinktas vaikų psichologas turi tinkamą išsilavinimą ir patirtį, susijusią su vaikų ir paauglių psichologija. „Alfa klasėje“ dirba patyrę psichologai, turintys Vaiko ir edukacinės psichologijos magistro laipsnį.
- Susitikite su keliais specialistais. Prieš priimant galutinį sprendimą, verta susitikti su keliais vaikų psichologais. Susitikimai padės jums geriau suprasti jų požiūrį, stilių ir komunikacijos būdus.
- Atkreipkite dėmesį į tarpusavio sąveiką. Svarbu jaustis patogiai ir pasitikėti pasirinktu vaikų psichologu. Jų supratimas, empatija ir gebėjimas kurti sveiką ryšį su jūsų vaiku yra labai svarbūs. Psichologė Ingrida nepaprastai šilta ir empatiška. Kartu mums pavyko greitai užmegzti tvarų ryšį. Su ja atvirauti apie sunkius išgyvenimus labai lengva ir jos kabinete aš niekad nesijaučiu teisiama.
Kaip pasiruošti pirmai konsultacijai?
Pasirinkus tinkamą vaikų psichologą yra svarbus žingsnis siekiant užtikrinti geriausią pagalbą jūsų vaikui. Prieš susitikimą su specialistu, pravartu tinkamai pasiruošti.
- Prisiminkite tikslus ir lūkesčius. Prieš susitikdami su vaikų psichologu, galite pasvarstyti, kokie yra jūsų tikslai ir lūkesčiai. Ar norite, kad jūsų vaikas įgytų tam tikrus įgūdžius, įveiktų tam tikrus sunkumus arba rastų būdų valdyti savo emocijas?
- Atkreipkite dėmesį į vaiko poreikius ir tai, kuo jis dalinasi. Susiruoškite prieš susitikimą galvodami apie savo vaiko poreikius ir iššūkius. Pasidalinkite su psichologu informacija apie tai, kokios yra vaiko stiprybės, kas jį neramina ar kelia sunkumų.
- Būkite atviras ir pasitikėkite specialistu. Pirmasis susitikimas su vaikų psichologu gali būti neramus arba įtemptas, tačiau svarbu išlaikyti atvirumą ir pasitikėjimą. Psichologas yra čia, kad padėtų jūsų vaikui ir jums, todėl būkite atviri savo patirtims, emocijoms ir klausimams.
- Klauskite klausimų. Susitikimo metu nebijokite klausti klausimų, kad geriau suprastumėte terapijos procesą ir metodiką. Galite paklausti apie psichologo patirtį, naudojamų metodų veiksmingumą, sesijų trukmę, pasiekiamumą tarp susitikimų ir pan.
- Būkite pasiruošę pasidalinti informacija. Pirmasis susitikimas gali būti skirtas informacijos rinkimui, todėl būkite pasiruošę pasidalinti savo vaiko istorija, buvusiomis terapijomis ar konsultacijomis bei bet kokiomis kitomis svarbiomis detalėmis. Pirmoje konsultacijoje paprastai dalyvauja tik tėvai ir psichologas, šios konsultacijos metu aptariama, kas paskatino kreiptis pagalbos, su kokiu sunkumu susiduriama, aptariami lūkesčiai, tikslai ir pradinis konsultacijų planas. Kai vaikas yra vyresnis, tai būna, kad jis taip pat dalyvauja jau pirmame susitikime kartu su tėvais. Paprastai jaunesnių vaikų atvejais svarbus aktyvesnis tėvų dalyvavimas, o vyresni vaikai ar paaugliai dažnai konsultacijose dalyvauja savarankiškiau.
Nenuostabu, kad apsilankymas pas psichologą gali neraminti ne tik suaugusiuosius, bet ir vaikus. Kaip paruošti vaiką pirmąjai konsultacijai? Ką pasakyti? Į pirmą vizitą turėsite atvykti kartu su vaiku. Jo metu bus pristatyta konsultacijų tvarka, atsakyta į iškilusius klausimus. Vaiko konsultacija yra individuali - joje dalyvauti negalėsite. Jūsų įsitraukimas į konsultavimo procesą, aktualios informacijos apie vaiką pasidalinimas yra labai svarbūs veiksniai, didinantys konsultavimo efektyvumą. Svarbu nepamiršti, kad Jūs, kaip tėvai / globėjai atliekate pagrindinį vaidmenį auklėdami savo vaiką ir darote didžiausią įtaką.
Venkite kalbėtis po įtemptos dienos ar konflikto - vaikas tai priims kaip bausmę. Nuoširdžiai papasakokite apsilankymų pas psichologą priežastis. Tiesos nuslėpimas vaikui kelia didesnę įtampą ir nerimą. Mes visi nerimaujame, kai nežinome ko tikėtis. Svarbu vaikui suprantamais žodžiais paaiškinti, kas tas psichologas ir ką jis veikia. Vaikų psichologas tai specialistas, padedantis vaikams ir paaugliams įveikti emocinius ir elgesio sunkumus. Jo tikslas yra suprasti vaikų jausmus ir teikti jiems tinkamą pagalbą. Papasakokite vaikui, kad susitikimas įprastai trunka 30-45 minutes ir vyksta psichologo kabinete, kuriame yra kėdės, piešimo reikmenys. Su specialistu bus kalbamasi apie jausmus, žaidžiama ar piešiama. Apie psichologą kalbėkite pozityviai, padrąsinkite vaiką būti savimi. Svarbi žinutė vaikui - jis nėra problema. Vaikui svarbu žinoti, kad psichologas ne tik juos besąlygiškai priims, nevertins, bet ir niekam neatskleis patikėtos informacijos. Net ir su tėvais / globėjais dalinsis tik tuo, kam pats vaikas pritars. Šis susitarimas gali būti sulaužomas tik tada, kai kyla grėsmė gyvybei ar saugumui.
Kaip vyksta darbas su vaikų psichologu?
Vaikų ir paauglių psichologai stengiasi pamatyti ir suprasti kiekvieną vaiką individualiai, darbo metodus taip pat pritaiko kiekvieno vaiko poreikiams. Nors įvairios taikomos metodikos gali skirtis, tikslas išlieka tas pats - suprasti ir padėti vaikui bei jo šeimai įveikti sunkumus. Vaikų medicinos psichologas - tai specialistas, kuris padeda vaikams ir paaugliams geriau suprasti save, savo jausmus bei elgesį. Psichologas padeda vaikui saugiai išreikšti emocijas, atrasti tinkamus būdus spręsti problemas, gerinti santykius su bendraamžiais ir šeima. Kiekvienas vaikas yra unikalus, todėl psichologo pagalba visada pritaikoma individualiai. Ankstyvas kreipimasis į specialistą gali padėti išvengti gilesnių emocinių ar elgesio sunkumų ateityje.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Psichologas gali padėti tiek suaugusiesiems, tiek vaikams ir paaugliams išsiaiškinti, suprasti bei spręsti asmeninius arba tarpasmeninius su psichologine savijauta ar elgesiu susijusius sunkumus. Vaikų psichologinis konsultavimas turi panašumų ir skirtumų nuo suaugusiųjų psichologinio konsultavimo. Pagalbos dažniausiai ieško vaiko tėvai, o ne pats vaikas. Tėvai dažniausiai kreipiasi dėl vaikų elgesio ir emocijų problemų, kurias apibūdina kaip: „agresyvus“; „mušasi“; „neklauso tėvų nurodymų ir prašymų“; „konfliktuoja mokykloje ir namuose“; „yra labai nedrąsus“; „nekalba su kitais žmonėmis, išskyrus šeimos narius“; „dažnai verkia“; „nemoka bendrauti su bendraamžiais“; „yra atstumtas klasėje“; „šlapinasi į lovą“; „labai išrankus maistui“; „bijo vienas eiti į mokyklą, nors pagal amžių jau galėtų“ ir t.t.
Konsultavimo metu tyrinėjama, kokią įtaką jūs, kaip tėvai, darote šeimos dinamikai. Tėvams susiduriant su asmeniniais iššūkiais, šie veikia bendrą šeimos atmosferą, trikdo namiškių tarpusavio santykius, kelia įtampą. Susidūrus su šiais ar panašiais iššūkiais, norint geriau suprasti save ir vaikus, kviečiame tėvus ir šeimas į individualias ar grupines konsultacijas jaukioje, saugioje aplinkoje. Tai dalinimasis žiniomis, įgūdžiais su tėvais, emocinės paramos, rekomendacijų teikimas jiems be šališko vertinimo. Tyrinėjama, kokią įtaką jūs, kaip tėvai, darote šeimos dinamikai.
DRĄSA AUGTI komandoje dirba psichologai, pagarbios tėvystės konsultantai, kognityvinės elgesio psichoterapijos (KET) konsultantai. Kviečiame susipažinti.
Vaikų psichologo teikiama nauda
Vaikų psichologas teikia emocinę paramą ne tik pačiam vaikui, bet ir jo tėvams, suteikdamas patarimų ir rekomendacijų raidos ir tarpusavio bendravimo klausimais. Psichologo konsultacijos padės vaikui išreikšti užslėptus jausmus, ugdys pasitikėjimą savimi ir kitais. Jaučiantiems stresą ar nerimą mokykloje, psichologas padės susitvarkyti su neigiamais jausmais ir jaustis ramiau.
Identifikavęs esamą psichologinę būklę, psichologas padės koreguoti elgesį, ugdys emocinį išreikštumą, savo ir kitų žmonių jausmų suvokimą. Esant nepasitikėjimui savimi ir iš to kylančiomis neigiamomis mintimis, psichologas konsultacijos metu padės vaikui pamatyti savo stipriąsias puses ir kovoti su įkyriu balsu galvoje.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Rezultatas: pagerėję santykiai šeimoje, geresni pažymiai mokykloje, socializacija, pasitikėjimas savimi ir svarbiausia - laimingas vaikas. Su Viktorijos pagalba nuėjome ilgą kelią, esu dėkinga už visus pokalbius, nepatogius klausimus ir patarimus. Labai vertinu kiekviena pokalbį, tik tavo Viktorija dėka giliau galiu pažinti save. Puiki, profesionali, šilta gydytoja.
Lietuva ir vaikų psichologinė gerovė
Vis dažniau su psichologiniais sunkumais susiduria ne tik suaugusieji, bet ir vaikai. Remiantis Jungtinių Tautų Vaikų fondo (UNICEF) duomenimis, Lietuva yra viena nepalankiausių šalių vaikų gerovei. Tą rodo ir užimama trečia vieta pagal vaikų savižudybių skaičių, kurio rodiklis yra 2,5 kartus didesnis už Europos vidurkį. UNICEF šią situaciją pavadino „nacionaline Lietuvos krize“, kuri, nepaisant minimalaus pagerėjimo nuo 2018-ųjų, vis dar yra viena opiausių problemų.
Kasmet vis daugiau suaugusiųjų Lietuvoje kreipiasi psichologinės pagalbos, tačiau kaip tą padaryti vaikams? Retas atvejis, kai pats vaikas kreipiasi į psichologą ar savo tėvus prašydamas pagalbos. Tėvų pareiga - pastebėti ir laiku kreiptis į psichologą net ir sprendžiant iš pirmo žvilgsnio paprastas problemas.
Apie psichologinius vaiko sunkumus pirmiausia išduoda pasikeitęs elgesys. Jei vaikas paprastai būdavo aktyvus, besišypsantis ir daug bendraujantis, greičiausiai bus nesunku pastebėti kardinalų jo elgesio pokytį. Ženkliai sudėtingiau tuo atveju, jei vaikas visuomet buvo tylus, ramus ir nelinkęs atvirai bendrauti. Šiuo atveju tėvai turėtų stebėti kitus besikeičiančius įpročius - sumažėjusi emocinė raiška, apatija, mėgstamos veiklos apleidimas ar net atsiradusi agresija. Svarbu turėti omenyje, kad vaikai dažnai bando išvengti tiesių klausimų apie tai, kaip jie jaučiasi. Todėl į klausimą „ar tau viskas gerai“ jie linkę atsakyti „taip“, net jei tikrasis atsakymas ir vidinis balsas šaukia „ne“. Bandydami išvengti papildomų klausimų jie gali pradėti elgtis pernelyg ekspresyviai ir imituoti „normalios“ būsenos elgseną.
Psichologinės problemos gali pasireikšti nerimo priepuoliais, panikos atakomis, negebėjimu bendrauti su kitais ir valdyti bei suprasti savo ir kitų žmonių emocijų. Paprastai tai būtų galima apibūdinti kaip savo identiteto „pametimą“ tarp kitų ar tiesiog pasimetimą bendrąja prasme. Negebėjimas savęs identifikuoti kaip svarbaus visuomenės nario sukuria reikšmingą barjerą emocinei gerovei. Dėl šios priežasties ir savojo „aš“ neatradimo susiduriama su tokiomis psichologinėmis grėsmėmis kaip depresija, nuolatinis nerimas, absoliuti apatija ar net pasitraukimas iš gyvenimo.
Paprasčiausias patarimas būtų stebėti ir atidžiai klausytis savo vaiko. Tėvai pirmieji gali pastebėti net ir minimalius pokyčius ar sunkumus. Todėl pradinė pagalba yra laiku identifikuoti problemas, kai rimtesnė pagalba dar nebūtina. Deja, psichologai teigia, kad dažnu atveju vien tėvų pagalbos ir palaikančio žodžio ar atviro pokalbio neužtenka, nes asmeniniai sunkumai jau būna pažengę. Tokiu atveju labiausiai padeda vaikų arba paauglių psichologas.
Psichoterapijos metodai
Šeimos santykių institute viena iš pagrindinių psichoterapijos krypčių yra psichodinaminė psichoterapija. Šis psichoterapijos metodas taikomas suaugusiesiems ir paaugliams.
- Porų psichoterapija yra vienas iš psichoterapijos metodų, padedantis porai suprasti ir spręsti tarpusavio santykių bei emocines problemas. Sesijose dalyvauja abu partneriai arba sutuoktiniai.
- Šeimos psichoterapija yra vienas iš psichoterapijos metodų, padedantis suprasti ir spręsti emocines problemas bei asmenines krizes, dirbant su visa šeima, ne tik su atskirais jos nariais.
- Grupinė psichoterapija - tai pagalbos žmogui būdas, kuris yra efektyvus ne tik sprendžiant įvairias su santykiais susijusias problemas, bet ir siekiant asmenybės augimo. Grupėje dalyvauja nuo 4 iki 10 narių. Vienas iš pagrindinių grupės terapinių veiksnių yra saugios erdvės sukūrimas, kur priimančiame ir nuoširdžiame santykyje grupės nariai gali tyrinėti savo jausmus, mintis ir elgesį, ieškoti naujų būdų kaip kurti darnius ir artimus ryšius. Grupė renkasi kartą per savaitę. Sesijos trukmė 1 val. Grupės nariai sėdi ratu ir yra kviečiami laisvai dalintis savo mintimis ir patyrimais. Remiantis psichodinaminės grupinės psichoterapijos principais, grupės nariams nėra pateikiamos užduotys ar pratimai, daugiau orientuojamasi į „čia ir dabar“ vykstantį procesą. Grupė yra ilgalaikė. Dalyviai kviečiami lankyti grupę bent metus. Žmogaus asmenybė, įpročiai nuostatos formavosi nuo pat vaikystės.
Kontaktai
Vaikų psichologai paslaugas teikia Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir kituose Lietuvos miestuose. Nors yra nemažai paslaugas teikiančių specialistų, vaikų psichologas Vilniuje neretai turi laukiančiųjų sąrašą.
Jei jaučiate, kad Jums gali būti naudinga specialisto konsultacija, kviečiame susisiekti su mumis Jums labiausiai patogiu būdu - telefonu +37064655468, užpildę užklausos formą čia arba registruodamiesi konsultacijai čia.
Kilus klausimams prašome kreiptis telefonu +370 698 23995 arba el.
Registracija:
+370 650 81919+370 382 51909
Laukiame Jūsų Parko g.
tags: #kaip #su #vaikais #elgiasi #psichologas