Pavasarinė Depresija: Požymiai, Priežastys ir Gydymo Būdai

Nors pavasaris asocijuojasi su atgimimu ir teigiamomis emocijomis, daliai žmonių šis metų laikas sukelia priešingą reakciją - pavasarinę depresiją. Šiame straipsnyje aptarsime pavasarinės depresijos požymius, priežastis ir gydymo būdus, remiantis specialistų įžvalgomis ir praktiniais patarimais.

Pavasarinės Depresijos Esmė ir Dažnumas

Sezoninis afektinis sutrikimas (SAS) - tai pasikartojančios depresijos tipas, kuomet simptomai kiekvienais metais atsiranda ir dingsta tuo pačiu metų laiku. Paprastai jie prasideda rudenį arba žiemą ir baigiasi pavasarį. Tačiau dešimtadalis žmonių sergančių SAS išgyvena atvirkštinį procesą: depresija prasideda pavasarį - vasarą. Tai retas susirgimas ir tai kelia tik dar daugiau sunkumų, nes informacijos apie jį nėra daug ir žmogui itin sunku suprasti, kas gi su juo vyksta.

Sezonine depresija vadinamas nuotaikos pablogėjimas ir darbingumo sumažėjimas, susijęs su tam tikru metų laiku. Skiriamos rudeninė, žieminė ir pavasarinė depresijos. Nors dažniausiai depresija siejama su rudeniu, apniukusiu oru, šio sutrikimo paūmėjimai būdingi ir pavasariui.

Psichiatrė Aušra Stankūnienė teigia, kad pavasarinė depresija būdinga žmonėms, kurie jautresni sezonų kaitai. Sergantieji depresija neretai savijautos pablogėjimą pajunta ir pavasarį, ir rudenį, keičiantis sezonui. Pavasarinė depresija du kartus dažniau pasireiškia moterims nei vyrams.

Pavasarinės Depresijos Požymiai

Specifiškesni šio sezono depresiją išduodantys požymiai:

Taip pat skaitykite: Patarimai, kaip nugalėti pavasarinę depresiją

• Neaiškios kilmės nerimas.
• Nemiga arba ankstyvas pabudimas ir nebegalėjimas užmigti.
• Neryžtingumas, nesaugumas.
• Gyvenimo džiaugsmo praradimas.
• Nuolatinis nuovargis.
• Blogas miegas.
• Nepajėgumas spręsti kasdienių problemų.
• Nenoras kalbėti.
• Priešiškumas.
• Negatyvios mintys.
• Savęs nuvertinimas.
• Kaltės jausmas.
• Irzlumas, nemiga, nerimas, apetito praradimas, sumažėjęs svoris ir seksualiniai poreikiai.

Daugumai žmonių tenka išgyventi depresines būsenas, ypač po netekties, nusivylimo ar užklupus kitiems gyvenimo pokyčiams. Normaliai tokie jausmai yra trumpalaikiai ir netrikdo kasdienės veiklos. Tačiau jeigu tokia būsena tęsiasi ilgiau nei dvi savaites, jau būtų galima įtarti, kad sergama depresija.

Pavasarinės Depresijos Priežastys

Nėra tiksliai žinomos pavasarinės depresijos priežastys, šis sutrikimas nėra tiek plačiai tyrinėtas (kaip, pavyzdžiui, didžioji depresija). Priežastys gali būti ir fiziologinės, ir psichologinės. Pagrindinės pavasarinės depresijos priežastys:

1. Šiluma ir drėgnumas: Manoma, kad ši depresijos forma gali būti reakcija į padidėjusią šilumą ir drėgnumą, nes kelionės į vėsesnius kraštus atvirkštiniu SAS sergantiems žmonėms kartais suteikia palengvėjimą.
2. Saulės trūkumas: Saulės trūkumas gali pakeisti smegenyse nuotaiką kontroliuojančių cheminių elementų (pvz., melatonino) gamybą rudenį. Bet koks cirkadinių ritmų pokytis gali išprovokuoti nerimą.
3. Pavasarinės alergijos: Žiedadulkėms pavasarinės alergijos labai išvargina jomis sergančius žmones. Tad jau pats patyrimas savaime gerokai padidina streso lygį ir gali išprovokuoti depresiją. Tuo pačiu svarbu žinoti, kad alergijos poveikis gali būti labai skirtingas.
4. Palyginimas su kitais arba savo paties lūkesčiais: Įprasta manyti, kad pavasaris susijęs su padidėjusia energija, geresne nuotaika, atsigaunančia gamta ir naujomis idėjomis. Daugeliui taip ir yra. Tačiau, kai depresija sergantis žmogus save lygina su kitais arba pats iš savęs pradeda tikėtis ar net reikalauti greitų / savaiminių pokyčių, kurių tiesiog nėra, efektas gali būti priešingas - žmogus jaučiasi tik dar blogiau. Jei savijauta neatitinka natūralaus gamtos kilimo ir atgijimo, tai išgyventi gali būti labai sunku.
5. Atsiminimai: Kai kuriems žmonėms artėjantis sezonas primena skaudžius įvykius praeityje (netektys ar sukaktys, kurios susijusios su skaudžiais išgyvenimais).
6. Neuromediatorių sutrikimas: „Polinkis į depresiją dažniausiai yra susijęs su išsivysčiusiu neuromediatorių - smegenyse esančių cheminių junginių, kurie lemia žmogaus elgesį ir jutimų suvokimą bei reguliuoja emocijas - sutrikimu. Kai atėjus pavasariui ir ilgėjant dienoms neuromediatorinė sistema dar yra prisitaikiusi prie tamsos, kai kuriuos žmones šviesa veikia neigiamai. Dėl to dar labiau sutrinka neuromediatorių apykaita ir pasireiškia depresijos simptomai“, - pasakoja V. Dainora.
7. Vitaminų ir mikroelementų stoka: Sezoninė depresija taip pat gali būti susijusi su organizme atsiradusia vitaminų ir mikroelementų stoka ar žiemą pasireiškusiais ir ignoruotais negalavimais, kurie paūmėjo prasidėjus pavasariui, dėl padidėjusio mikroelementų ir vitaminų trūkumo.
8. Padaugėjęs saulės kiekis: Psichologė Aušra Mockuvienė sako, kad pavasarį padaugėja saulės. O gaunamas šviesos kiekis kiekvieną mūsų veikia skirtingai. Žmonės, kuriuos dirglumas, nerimas apima prasidėjus pavasariui, yra jautresni padidėjusiam šviesos kiekiui.

Kada Kreiptis į Gydytoją

Gydytojas psichiatras sako, kad įprastai žmonės skuba sau diagnozuoti depresiją, turėdami galvoje ne ligą, o suprastėjusią nuotaiką ar tiesiog sunkiai keldamiesi ryte į darbą. Tokiu atveju reikia ne specifinio medikamentinio gydymo, o užtikrinti sveiką ir subalansuotą mitybą, susitvarkyti savo gyvenimo būdą, reguliariai skirti laiko sau bei mėgstamai veiklai, kuri teiktų džiaugsmą. Be to, labai svarbu pasirūpinti miego higiena. Taip pat reikia nusistatyti dienos režimą ir suskirstyti veiklas į atliekamas ryte, per pietus bei vakare. Patariama ir tinkamai sureguliuoti savo fizinį aktyvumą - didesnio intensyvumo treniruotėmis užsiimti šviesiuoju dienos metu, o vakarus skirti lengvesnio pobūdžio veiklai, pavyzdžiui, pasivaikščiojimui.

„Minėtus pokyčius „įdiegti“ į savo gyvenimą užtrunka, todėl spręsti apie jų veiksmingumą galima tik praėjus mėnesiui ar dviem. Jeigu po šio laikotarpio jūsų emocinė sveikata negerėja, reikia kreiptis į gydytoją psichiatrą. Profesionalios pagalbos nedelsiant reikia ieškoti ir tada, kai ryte prabundate anksčiau nei reikia, o vakare negalite užmigti, nesinori užsiimti mėgstama veikla ar ji neteikia jokio pasitenkinimo, dingsta apetitas, pastebimai prastėja nuotaika“, - pataria V. Dainora.

Gydymo Metodai

Gydymo metodai taikomi individualiai. Depresija gali būti gydoma pasitelkiant psichoterapiją (ypač efektyvus psichoterapijos ir antidepresantų derinys) arba kitus metodus: šviesos, įvairių menų terapijas, fizinius pratimus.

Taip pat skaitykite: Strategijos prieš pavasarinę depresiją

Psichiatras sako, kad pirmiausia, ką pataria pacientui, kamuojamam prastos emocinės sveikatos - tęsti veiklas, kuriomis jis užsiėmė iki šiol, ypač teikiančias džiaugsmą. Be to, vizito metu gydytojas, įvertinęs individualią paciento situaciją, skiria antidepresantą, kurį vartojant galima visiškai išgyti.

„Antidepresantas kiekvieną organizmą veikia skirtingai, todėl vieni sveikatos pagerėjimą ir simptomų susilpnėjimą jaučia po savaitės, kiti - po dviejų. Įprastai toks teigiamas vaistų klinikinis poveikis, kurį norėtų užfiksuoti gydytojas, atsiranda vartojant antidepresantą bent mėnesį, o tai darant iki pusės metų pasireiškia geriausias jo efektas“, - aiškina V. Dainora.

Jeigu praėjus mėnesiui nuo antidepresanto vartojimo pradžios žmogus nejaučia jokio pagerėjimo, rekomenduojama pakartotinai kreiptis į gydytoją psichiatrą tam, kad vėl būtų įvertinta sveikatos būklė ir pakoreguotas gydymo planas.

Ką dar galite padaryti patys?

Sergant depresija atrodo, kad šviesos tunelio gale nėra. Tačiau yra keletas dalykų, kurie gali padėti pagerinti nuotaiką bei ją išlaikyti. Svarbiausias dalykas yra pradėti nuo užsibrėžtų mažų tikslų, kiekvieną dieną juos po truputį didinant:

1. Bendravimas su kitais žmonėmis: Vienatvė pagilina depresiją, todėl stenkitės kuo daugiau bendrauti su draugais bei mylimais žmonėmis, net ir tuo atveju jei jaučiat, kad nenorite bendrauti ar būti našta kitiems. Sergantiems depresija didelį palengvėjimą suteikia net ir trumpas pokalbis akis į akį, apie tai kaip sergantysis jaučiasi. Žmogus su kuriuos sergantysis bendrauja nebūtinai turi žinoti, kaip gydyti depresiją.
2. Judėjimas pirmyn: Jei jaučiatės prislėgtas išlipti iš lovos gali būti itin sunku, o ką jau kalbėti apie pradėjimą sportuoti, kuris tokioje situacijoje gali atrodyti neįmanomas. Reguliari mankšta depresijos atveju yra ne mažiau veiksminga nei antidepresantai, todėl depresijos požymiai gali sumažėti. Išeikite trumpam pasivaikščioti ar užsileidę muziką pašokite.
3. Valgykite sveiką maistą: Sumažinkite Jūsų nuotaikai kenkiančių maisto produktų vartojimą tokių kaip kofeinas, alkoholis, riebalai, cukrus ir rafinuoti angliavandeniai.
4. Raskite būdų vėl pamilti gyvenimą: Praleiskite daugiau laiko gamtoje, įsigykite augintinį, kuriuo galėtumėte rūpintis, savanoriaukite, užsiimkite mėgstama veikla arba atraskite naują.
5. Mėginti riboti gaunamą šviesos kiekį: Jei tai yra susiję su saule, padidėjusiu šviesos kiekiu, nėra taip paprasta išvengti saulės, bet reikėtų mėginti riboti šviesos kiekį: vaikščioti su akiniais nuo saulės, namuose pasikabinti šviesos nepraleidžiančias užuolaidas.
6. Meditacijos: Jei žmogus jaučiasi nerimastingas, jam gali padėti meditacijos, nes reikia to, kas ramina kūną.
7. Vitaminai: Galima pasidaryti tyrimus, pasižiūrėti vitaminą D - 70 proc. ar daugiau žmonių paprastai jo trūksta.
8. Mityba: Jei žmogus nerimastingas, reikėtų riboti ar atsisakyti to, kas dar labiau dirgina organizmą ir didina nerimą, pavyzdžiui, kava - galima riboti išgeriamą jos kiekį.

Kuo vaišinti nekviestą viešnią, kad per ilgai neužsibūtų?

1. Dirbtinis stresas: Visais laikais geriausias ginklas kovoje su stresu buvo dirbtinis stresas, t.y. sąmoningai žmogaus sukurta nauja, nestandartinė situacija, kurioje būnant jaučiamas jaudulys. Tad mūsų užduotis - susirasti tokią veiklą, kuri mums būtų iššūkis ir kuri keltų jaudulį.
2. Pozityvus mąstymas: Paimkite lapą popieriaus ir rašiklį. Kairėje pusėje surašykite tuos dalykus, kurie Jums kelia teigiamas emocijas, o dešinėje - tuos, kurie sukelia neigiamas emocijas. Dabar pažiūrėkime į „negatyvų“ stulpelį: kiekvienam negatyviam dalykui sugalvokite po tris teiginius, kurių pirmoje dalyje būtų negatyvios emocijos priežastis, o antroje dalyje - kontrargumentas, prasidedantis žodeliu „užtat“. Pažiūrėkime į „pozityvųjį“ stulpelį. Prie kiekvieno dalyko parašykite po tris teiginius, kurie dar labiau paryškintų pozityvaus dalyko privalumus.
3. Buvimas gryname ore: JAV mokslininkai ištyrė buvimo gryname ore įtaką nuotaikai ir protiniams gebėjimams. Rezultatai buvo akivaizdūs - tie, kurie kasdien lauke praleisdavo bent 45 min., pasižymėjo geresne nuotaika ir greičiau įsisavindavo naują informaciją negu tie, kurie visą dieną būdavo patalpoje.
4. Sezoniniai produktai: Pavasaris mums dovanoja ne tik avitaminozę, bet ir šviežius sezoninius produktus - nuo ridikėlių iki špinatų.
5. Gėlės: Pradžiuginkite save gėlėmis ir nesvarbu ar prisiskinsite jų patys, ar nusipirksite parduotuvėje.
6. Šypsena: Kaip mėgdavo sakyti grožio imperijos įkūrėja Estee Lauder: „Laiminga šypsena puošia moterį labiau nei bet kokia kosmetika“.

Vengiant Pagalbos - Gresia Liūdnos Pasekmės

Gydytojas psichiatras įspėja, kad vengdamas kreiptis pagalbos, kai kamuoja depresija, laikui bėgant žmogus atsiriboja nuo bendravimo su kitais, daugiau laiko praleidžia gulėdamas lovoje, sutrinka jo darbinė veikla ir įprastas gyvenimas. Tada žmogus yra linkęs save nuvertinti ir jaustis niekam nereikalingas, jį apninka gyvenimo beprasmiškumo mintys, o galiausiai galvoje ima suktis niūrios mintys apie savižudybę ir būdus, kaip ją įvykdyti.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams

„Jeigu žmogus kreipiasi pagalbos depresijos paūmėjimo stadijoje ir kliniškai matoma, kad ambulatorinę pagalbą teikti jau per vėlu, tada dažniausiai siūloma gydytis psichiatrinio profilio stacionare. Jame pacientui suteikiamas reikiamas gydymas ir pagalba, kad būtų galima išvengti labai liūdnų pasekmių“, - teigia V. Dainora.

Anot jo, kiekvienas, norintis užtikrinti stabilią emocinės sveikatos būklę, turėtų stebėti ir vertinti savo savijautą. Be to, labai svarbu atsiradus simptomams, kurie kelia nerimą, trukdo darbinei veiklai ar neigiamai paveikia gyvenimo kokybę, laiku kreiptis į gydytoją profesionalios pagalbos.

Depresijos Rūšys

Depresijos rūšys klasifikuojamos pagal savo raišką.

• Tipiškas lengvo, vidutinio ar sunkaus lygio depresijos epizodas: Būdinga liūdna, prislėgta nuotaika ir sumažėjęs aktyvumas. Dažnai jaučiamas nuovargis, sudėtingiau sukoncentruoti dėmesį, susikaupti. Tai, kas anksčiau teikdavo džiaugsmą ar pasitenkinimą, nebetenka prasmės, sutrinka miegas, keičiasi apetitas. Esant depresijos epizodui, nepriklausomai nuo jo sudėtingumo lygio, sergantysis beveik visada jaučiasi nepatenkintas ir nepasitikintis savimi. Dažnai kamuoja kaltės jausmas ir apninka bevertiškumo pojūtis. Bloga nuotaika dažniausiai nekinta, net ir pasikeitusios aplinkybės neturi jai įtakos. Be to, galimi ir somatiniai simptomai, pavyzdžiui, svorio kritimas, seksualinių poreikių sumažėjimas ar praradimas, nemiga ir pan.
• Pasikartojantis depresijos sutrikimas: Šiam sutrikimui būdingi pasikartojantys depresijos epizodai, kurie atitinka depresijos epizodo simptomus, kai nėra savaiminių nuotaikos pakilimų ar aktyvumo epizodų, būdingų manijai. Pasikartojančio depresijos sutrikimo diagnozė taip pat gali būti naudojama, jeigu pacientui iš karto po depresijos epizodo pasireiškia trumpalaikis nuotaikos pakilimas ir padidėjęs aktyvumas, kurį galimai sukėlė gydymas antidepresantais.
• Distimija: Tai nuolatinė depresinė nuotaika, dažniausiai lengvos raiškos. Labiau būdinga moterims bei paaugliams. Distimija diagnozuojama tada, kai žmogų vargina nuolatinė slogi nuotaika, kuri trunka mažiausiai porą metų. Žmogus jaučia bendrą nuovargį, beviltiškumo jausmą. Sutrinka įprastas miego ritmas, atsiranda kaltės jausmas, elgesio pakitimai, dirglumas. Dažniausiai ji prasideda nepastebimai. Paprastai ligoniai nesiskundžia liūdesiu, bet daugiausia laiko jaučiasi pavargę ir prislėgti; viskas reikalauja pastangų ir niekas nedžiugina, neteikia pasitenkinimo; neretai, ypač vaikams ir paaugliams, gali pasireikšti dirglumas ir pyktis. Su distimija susiduriantys žmonės vengia bendravimo, yra pasyvoki, nekalbūs; sumažėja jų savęs vertinimas, pasitikėjimas, dažnai savimi nepatenkinti, kaltina save. Vargina sumažėjusi dėmesio koncentracija, lyg pablogėjusi atmintis, darbingumas. Mąsto pesimistiškai, blogai miega ir jaučia diskomfortą, bet paprastai gali tenkinti kasdienius poreikius.
• Sezoninė depresija: Dažniausiai sezoninė depresija prasideda rudenį arba žiemą ir išnyksta pavasarį, kai dienos ilgėja ir šiltėja. Rudens ar žiemos depresijai būdingi simptomai: energijos stoka, nuolatinis mieguistumas, nenoras bendrauti, nerimas, bejėgiškumo jausmas, gyvenimo džiaugsmo praradimas, negalėjimas sukoncentruoti dėmesio ir apetito padidėjimas. Paprastai pacientas priauga svorio, nes nuolatos nori maisto, praturtinto angliavandeniais. Tiesa, būna ir tokių atvejų, kai depresija užklumpa ir pavasarį bei vasarą. Pavasarinę ir vasarinę depresiją lydi irzlumas, nemiga, nerimas, apetito praradimas, sumažėjęs svoris ir seksualiniai poreikiai. Kartais pacientams, kurie serga sezonine depresija, vasarą pasireiškia ir manijos simptomai. Tiesa, būna atvejų, kai sezoninei depresijai būdingas ir hiperaktyvumas, perdėtas noras bendrauti, nepagrįsta euforija ir puiki nuotaika, kuri neatitinka realios situacijos.
• Atipinė depresija: Šiai depresijos rūšiai būdingas mieguistumas, persivalgymo priepuoliai, todėl pacientas priauga svorio, nuolatinis nuovargis, jautrumas, prasta nuotaika, kuri pasitaiso išgirdus geras naujienas. Atipinė depresija kartais pasireiškia hiperaktyvumu. Sergantis žmogus tarsi bėga nuo savo problemų ir išgyvenimų, tačiau tai kainuoja labai daug jėgų. Dirglumas tik dar labiau sustiprėja, gali atsirasti pykčio priepuolių ir impulsų kontrolės sunkumų.
• Bipolinis sutrikimas: Taip pat vadinamas „maniakine depresija”. Tai pati sudėtingiausia depresijos rūšis, kuri nesirenka žmogaus nei pagal lytį, nei pagal amžių.
• Pogimdyvinė depresija: Tai dažna problema, su kuria susiduria 1 iš 10 moterų po gimdymo. Paprastai pogimdyvinė depresija pasireiškia pirmosiomis 8 savaitėmis po vaikelio gimimo. Tačiau taip pat gali prasidėti bet kuriuo metu pirmaisiais metais po gimdymo. Šios depresijos rizikos faktoriai: patiriamas stresas, vienišumo jausmas, pagalbos stoka. Moteris jaučiasi vieniša, sunkiai apsipranta su nauju motinos vaidmeniu ir pareigomis, atsiranda baimė būti bloga mama. Daugelis moterų jaučiasi verksmingos ir nerimastingos pirmomis savaitėmis po gimdymo, tai normalu. Tačiau, jei ir vėliau šie jausmai nedingsta arba blogėja, tai gali būti pogimdyvinės depresijos požymis. Didelė dalis moterų nesupranta, kad jos susiduria su pogimdyvine depresija, nes ji gali išsivystyti labai palaipsniui.
• Užmaskuota depresija: Nors ligos klasifikacijose šiuo metu nerasite tokio pavadinimo, tai depresijos forma, kuri tarsi maskuojasi kitomis ligomis, paprastai somatinėmis. Ji gali pasireikšti slogia nuotaika ir fiziniais negalavimais, pavyzdžiui, širdies ar nugaros skausmais. Užmaskuotą depresiją sudėtinga nustatyti, nes jai nėra būdingi įprasti depresijos simptomai. Paprastai tokia depresija sergantis žmogus kreipiasi ne į psichinės sveikatos specialistus, o į kitų sričių gydytojus, nes pats nemano, kad galėtų sirgti depresija. Ligoniai skundžiasi bendru silpnumu, nerviniu išsekimu, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, virškinimo sistemų veiklos sutrikimais. Vyresniems nei 65 metų pacientams depresija gali prasidėti dėl somatinių ligų ar smegenų atrofijos procesų.

tags: #pavasarine #depresija #pozymiai