Vaiko Asmenybės Raidos Etapai: Kelias į Savarankiškumą ir Laimę

Šeimos pagausėjimas - tai džiaugsmas, bet kartu ir iššūkių metas tėvams. Stebėti vaiko raidą natūralu, nors ir visi pabrėžia individualų vystymosi tempą. Šiame straipsnyje aptarsime vaiko raidos etapus, elgesio ypatumus ir kaip tėvai gali padėti savo vaikui augti laimingam.

Įvadas

Žmogaus raida prasideda dar įsčiose ir tęsiasi visą gyvenimą. Vaikas auga apsuptas įvairių veiksnių, patiria išgyvenimus. Tėvų, auklėtojų ir mokytojų pareiga - padėti jam įveikti sunkumus. Net jei vaikas vystosi lėčiau, nereikia panikuoti. Raidos vertinimą atlieka psichologai, o išvados būna įvairaus lygio.

Kūdikio ir vaiko raida vyksta etapais. Iki vienerių metų raida stebima mėnesiais, vėliau - kasmet. Svarbu suprasti, kad vaikų vystymosi seka yra vienoda, bet įgūdžių įgijimo laikas skiriasi.

Raidos Sritys

Vertinant vaiko raidą, atsižvelgiama į:

• Motoriką (stambioji ir smulkioji)
• Kalbos ir komunikacijos įgūdžius
• Pažintinę raidą
• Emocinę ir socialinę raidą
• Buitinius ir higieninius įgūdžius

Intensyviausias Raidos Periodas

Vaiko smegenys intensyviausiai vystosi pirmaisiais trejais gyvenimo metais. Raida vertinama amžiaus tarpsniais ir periodiškumu. Tyrimuose svarbu dalyvauti ir tėvams.

Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas

Kūdikio Raida (0-12 Mėnesių)

Dauguma kūdikio judesių yra spontaniški, ritmiški, pasikartojantys intervalais, trumpalaikiai, nevisiškai kontroliuojami, greiti ir didelės amplitudės.

• Reagavimas į garsus: Kūdikis reaguoja į garsus, suklūsta išgirdęs naują.
• Šypsena: Šypsosi gana greitai, tai rodo gerą savijautą.
• Judesių nekoordinavimas: Judesiai platūs ir nekoordinuoti.
• Vograuja: Nori bendrauti. Pyksta, jei nepaimamas ant rankų. Mimiką sieja su garso tonu.
• Aplinkos pažinimas per burną (5 mėn.): Per burną kūdikis sužino apie daiktą: kvapą, skonį, formą, dydį, svorį, temperatūrą.
• Žaidimai su garsais: Daugiau žaidžia su garsais, imituoja balso moduliacijas, garsus taria tam, kad atkreiptų kitų dėmesį.
• Regėjimo vystymasis: Per pirmąjį pusmetį intensyviai vystosi regėjimas.
• Daiktų mėtymas: Mėgstamiausias žaidimas - daiktų mėtymas.
• Reakcija į svetimus žmones: Pirmosiomis savaitėmis nereaguoja į svetimus, 4 mėn. - domisi, o nuo 6-7 mėn. - šalintis.
• Prieraišumo jausmas: Atsiskyrimo nuo mamos nerimo, svetimų baimės pagrindu formuojasi prieraišumo jausmas.
• Judėjimo būdai: Noras daugiau pažinti skatina išbandyti naujas judėjimo būdus, o jau turimus - tobulina.
• Žaislų siekimas: Siekdamas žaislo makaluoja rankomis, spiriasi.
• Smulkių daiktų dominimas: Ypač domisi smulkiais daiktais.
• Kalbos vystymasis: Kalboje vyrauja ,,dainuojantys“ tonai, gali pavadinti daiktą, mėgdžiodamas jo skleidžiamą garsą, kartoja du skiemenis ir kitus garsus. Domisi tyliais garsais.
• Garsų atskyrimas: Kalbai išmokti reikia atskirti apie 40 garsų. Būtent tiek garsų per antrąjį gyvenimo pusmetį kūdikis išmoksta atskirti.
• Ropojimas ir stovėjimas: Pradeda ropoti. Pats gali atsistoti remdamasis į stabilų objektą ir trumpai pastovi.
• Pirštukų judesiai: Pirštukų judesiai vis tikslesni.
• Dialogas: Pradeda kalbėti dialogu - pasakius skiemenį ar skiemenų junginį bando atkartoti. Klausosi pokalbių, gali įvykdyti paprastus paliepimus.
• Gestai ir kalba: Mokslininkai nustatė, kad žodinė kalba vystosi lygiagrečiai su gestais.
• Kūno valdymas: Puikiai valdo savo kūną, keičia įvairias padėtis, greitai juda ropodamas.
• Smulkių daiktų paėmimas: Tobulėja kūdikio gebėjimas paimti smulkius daiktus.
• Rankų naudojimas: Pirmaisiais metais kūdikiai naudojasi abiem rankomis vienodai.
• Emocijos: Dažnos nuotaikų kaitos. Ryškios prieštaravimo reakcijos, jei kas nors vyksta ne pagal jo norą. Gali išreikšti daug emocijų: susidomėjimą, pasitenkinimą, džiaugsmą, distresą, pasibjaurėjimą, pyktį, liūdesį ar baimę.

Antrieji Gyvenimo Metai (12-24 Mėnesiai)

Antraisiais gyvenimo metais vaikas tampa vis savarankiškesnis ir nepriklausomesnis.

• Nurodymų vykdymas: Pradeda suprasti ir vykdyti nurodymus: paimti, padėti ar atnešti daiktą, pažįsta artimuosius, žino jų vardus.
• Savarankiškumas: Jie lengvai atlieka judesius, geba patys valgyti.
• Žodynas: Mažieji jau gali pasakyti apie 20 žodžių (pavadinti aplinkos daiktus ir pan.).
• Smalsumas: Antraisiais gyvenimo metais vaikai domisi aplinkos daiktais, klausinėja apie juos.
• Empatija: Reaguoja į kitų žmonių jausmus, gali tuos jausmus išreikšti žodžiais.
• Savęs tyrinėjimas: Jūsų vaiko norai gali dažnai keistis: vienu metu jis gali norėti laisvės ir drąsiai leistis tyrinėti nepažįstamą teritoriją, o kitu bėgti pas jus nusiraminimo ar pritarimo.
• Puodo naudojimas: Apie antrus metus vaikai dažnai pradeda mokytis atlikti gamtinius reikalus į puoduką.
• Judėjimas: Šiuo metu vaikui svarbu judėti - judėjimas teikia daug džiaugsmo ir padeda lavinti ir pažinti savo kūną. Mažyliai lipa aukštai, vartosi, šoka nuo laiptų, ir šokinėja per balas ar ant lovos.
• Autonomiškumas: Dviejų metų vaikai pajaučia savo galias, savo autonomiškumą ir nepriklausomybę nuo suaugusio žmogaus. Jie jaučiasi galintis patys nuspręsti ir įgyvendinti savo sprendimus.
• Prieštaravimai: Štai mama sako „rengsimės į lauką“, jis drąsiai sako „ne“ ir nubėga įgyvendinti savo sprendimo, mama sako „eikime valgyti“, jis vėl sako „ne“.
• Baimės: Taip pat, šiuo metu vaikai dažnai išgyvena įvairias baimes, ir jūs negalite tam užkirsti kelio.

1-6 Metų Vaikų Raida ir Ugdymas

Šiuo laikotarpiu vaikai sparčiai tobulėja įvairiose srityse.

Motorikos Įgūdžiai

• Bendrieji motorikos įgūdžiai: Bėgimas, šokinėjimas ir sudėtingesnių žaidimų žaidimas.
• Smulkioji motorika: Nuo objektų sugriebimo iki tikslesnių judesių atlikimo, pavyzdžiui, paimami smulkūs daiktai.

Kalbos Raida

• Žodyno plėtra: Ypač gausėja vaiko kalbos žodynas.
• Istorijų pasakojimas: Nuo maždaug 3 metų vaikai pradeda aiškiau, pasitelkdami vaizduotę, pasakoti istorijas.

Socialiniai Įgūdžiai

• Bendradarbiavimas: Bendradarbiavimas su bendraamžiais tampa vis svarbesnis.
• Empatija: Gerumo ir pagalbos kitiems skatinimas ugdo empatiją ir gebėjimąsuprasti ir atsižvelgti į kitų jausmus.

Savarankiškumas

• Nepriklausomybė: Net kūdikystėje vaikai pradeda rodyti savo nepriklausomybę, tyrinėdami aplinką ir išreikšdami pageidavimus.
• Valgymas savarankiškai: Atėjus laikui skatinkite mažylį valgyti pagal amžių tinkamais įrankiais, tai suteikia nepriklausomumo pojūtį.

Kaip Padėti Vaikui Atsiskleisti?

• Saugi aplinka: Sukurkite saugią ir mylinčią aplinką, kurioje jis jaustųsi saugus ir galėtų atsiskleisti.
• Emocijų priėmimas: Aktyviai klausykite ir priimkite vaiko jausmus, padėkite jam suprasti, kad visos emocijos yra tinkamos.
• Bendravimas su kitais vaikais: Suteikite vaikui galimybę bendrauti su kitais vaikais. Tai padės įgauti svarbių socialinių ir emocinių įgūdžių.

Veiklos, Skatinančios Vystymąsi

• Fizinis vystymasis: Tokios veiklos kaip laikas ant pilvuko ankstyvoje kūdikystėje, šiek tiek vėliau šliaužiojimas, galiausiai žaidimai lauke yra ypač naudingos ir nesunkiai suorganizuojamos. Stambiajai motorikai lavinti - Montessori žaislai/baldai.
• Pažintinis vystymasis: Suteikite vaikui veiklos, kuri kelia iššūkių jo problemų sprendimo įgūdžiams, pavyzdžiui, įvairių dėlionių rinkimas ar konstravimas.
• Socialinis vystymasis: Skatinkite bendraudami ir suteikti vaikui galimybę užmegzti ryšį su bendraamžiais.
• Kalbos vystymasis: Labai svarbus bendravimas nuo pat mažumės, knygų skaitymas ir pan. Yes For Skills lavinamosios kortelės - abėcėlei, skaičiavimui, skaitymui, spalvoms, formoms pažinti, žodynui plėsti. Mokymuisi rašyti - lavinamosios knygos su daugkartiniais lipdukais!

E. Eriksono Psichosocialinės Raidos Etapai

Danų kilmės psichologas E. Eriksonas išskyrė aštuonis asmenybės raidos etapus:

• Kūdikystė - nuo gimimo iki 1 metų
• Ankstyvoji vaikystė - nuo 2 iki 3 metų
• Vidurinioji vaikystė - nuo 4 iki 5 metų
• Vėlyvoji vaikystė - nuo 6 iki 11 metų
• Paauglystė - nuo 12 iki 18 metų
• Ankstyvoji branda
• Vidurinioji branda
• Senatvė

Kiekviename iš šių etapų sprendžiama svarbiausia tuo metu specifinė psichosocialinė krizė.

Taip pat skaitykite: Etiškas vaikų elgesys

• Kūdikystėje sprendžiama pasitikėjimo - nepasitikėjimo krizė. Kūdikis visiškai priklausomas nuo suaugusiųjų dėmesio. Jeigu jis patiria meilę, rūpestį, patenkinami jo poreikiai, asmenybei sėkmingai vystytis yra visos sąlygos. Vaikui susiformuoja pasitikėjimo jausmas pasauliu ir žmonėmis. Nesėkmingai susiklosčius kūdikio gyvenimo sąlygoms: jei juo mažai rūpinamasi, nepatiria aplinkinių meilės, dėmesio, jam formuojasi baikštumas, įtarumas, nepasitikėjimas pasauliu ir žmonėmis.
• Ankstyvoje vaikystėje sprendžiama gėdos - abejonių krizė. Šiame amžiuje vaikas daug ko išmoksta - ne tik vaikščioti. Jis džiaugiasi savo naujais sugebėjimais ir siekia viską daryti pats. Vaikas tarsi bando sužinoti, ką jis gali savo aplinkoje valdyti, tvarkyti, o ko - ne. Jei suaugusieji leidžia jam daryti tai, ką jis gali, o ko - ne, vaikui išsiugdo jausmas, kad jis valdo savo kūną, poreikius. Taip formuojasi savarankiškumo jausmas. Tačiau jei suaugusieji neleidžia vaikui išbandyti savo jėgų, skubina jį, bara, puola padaryti už jį, formuojasi perdėto drovumo jausmas, abejoja savimi ir pasauliu, pradeda meluoti.
• Viduriniojoje vaikystėje yra iniciatyvumo - kaltės jausmo krizė. Vaikas jau turi įvairių įgūdžių, jis sugalvoja žaidimų, įvairių užsiėmimų, iniciatyvumas pasireiškia ir kalbant - daug klausinėja, fantazuoja. Vaiko nesutramdomam smalsumui ir veržlumui suaugusieji turi parodyti ribas, pasakyti ,,Ne", drausti tam tikrus dalykus. Sėkmingai praeina šis etapas, jeigu suaugusieji taiko draudimus ir pasako ,,Ne" tada, kai būtina, tuomet vaikas nepraranda iniciatyvumo, pasitiki savo jėgomis, pradeda formuotis pareigos jausmas. Nesėkmingas etapas yra tada, kai slopinama vaiko iniciatyva, neleidžiama jam veikti, rodo, kad vaiko klausimai erzina, įkyri, vargina, tada vaikas pradeda jaustis kaltas, suvaržytas, drovus.
• Vėlyvojoje vaikystėje yra sugebėjimo atlikti - menkavertiškumo krizė. Šiame amžiuje vaikas išmoksta kai kuriuos dalykus padaryti gerai ir užbaigti iki galo. Jis moka žaisti organizuotus žaidimus, laikytis žaidimo taisyklių, suprasti apribojimus. Be to, vaikas pradeda lankyti mokyklą ir jo aplinka nebėra vien tėvai, šeima. Sėkmingai ugdomas sugebėjimo atlikti jausmas yra tada, jei suaugusieji paskatina ir pamoko vaiką ką nors daryti (konstruoti, gaminti maistą ir pan.), leidžia pabaigti pradėtą darbą, pagiria už rezultatus. Tačiau jei suaugusieji nekantriai laukia gerų iš vaiko rezultatų, nepagiria, nepasidžiaugia kad ir mažais pasiekimais, vaikui formuojasi menkavertiškumo jausmas, įsitikinimas, kad yra nevykėlis.
• Paauglystės laikotarpiu yra tapatumo - vaidmenų sumaišties krizė. Šiame amžiuje paauglys pradeda domėtis, kas jis esąs, ko siekia gyvenime. Pagrindinė šio laikotarpio problema - intensyvus savęs suvokimas, savo vaizdo susidarymas, gyvenimo pozicijos ieškojimas - tai yra savo tapatumo įtvirtinimas. Skirtingai nuo kitų raidos stadijų, kur tėvai turi tiesioginę įtaką to amžiaus tarpsnio krizei išspręsti, čia tėvų vaidmuo daug labiau netiesioginis. Savarankiškas, iniciatyvus, pasitikintis savimi paauglys lengviau išspęs šio amžiaus problemas nei drovus, nepasitikintis, išgyvenantis menkavertiškumą. Sėkmingai išsprendus krizę, susiformuoja tapatumo jausmas, savo individualybės suvokimas, pasitikėjimas savimi, saugumas. Nesėkmingai formuojantis tapatumo jausmui, atsiranda „vaidmenų sumaištis" - paauglys išgyvena netikrumą, nesugeba suvokti, kas jis toks ir kokiai aplinkai priklauso. Paauglystė užtrunka, sunkiau yra įsisavinami suaugusiųjų vaidmenys.

Svarbu Atminti

Kiekvienas vaikas yra unikalus, o individualūs vystymosi skirtumai yra normalūs. Tėvai, globėjai, pedagogai ir sveikatos priežiūros specialistai gali pastebėti tam tikrus galimus raidos sutrikimus. Vaiko vystymasis - tai daugialypis procesas, priklausantis nuo daugybės skirtingų veiksnių. Šeši pirmieji raidos tarpsniai (dar vadinami etapais) suformuoja visos mūsų raidos ir mokymosi gebėjimų pagrindą. Vaikai, neturintys specialiųjų poreikių, gana lengvai įgyja šių raidos tarpsnių gebėjimus. Vaikai, turintys tam tikrų iššūkių, dažniausiai šių gebėjimų taip paprastai neįgauna. Tai nereiškia, kad jiems tai neįmanoma, tiesiog jų biologinio pobūdžio sutrikimai apsunkina šių gebėjimų lavinimą. Tėvai, ugdytojai ir terapeutai gali padėti įgyti daugumą raidos etapuose įgaunamų gebėjimų ir tiems vaikams, kuriems diagnozuotas visą gyvenimo trukmę paveikiantis sutrikimas. Tačiau svarbu suprasti žmogaus raidos etapus ir faktorius, kurie gali paveikti sklandžią raidą. Tokiu būdu galima koncentruoti terapiją į konkrečius raidą paveikiančius veiksnius.

Savęs Suvokimas Raidos Etapuose

Pačiomis pirmosiomis naujagimio dienomis, jis save suvokia dėka savo reakcijų į fizinius potyrius, tokius kaip pilvo pūtimas, gurguliuojantis pilvas, kūnelio judesiai, atsidūsimai ir garsai, patiriamos tekstūros ir visi kiti jutimai. Vėliau naujagimis ypač reaguoja į savo tėvų balsą, šypseną ir unikalų kvapą. Tam tikrų judesių grupė simbolizuoja kūdikio laimės būseną. 4-8 mėnesių kūdikis čiauškėjimu pradeda reaguoti į kalbinimą, tėvų artumą ir gali net aiškiai išreikšti susierzinimą. Šiuo metu kūdikis šypsosi, skleidžia garsus, tam kad sulauktų šypsenos antakių kilstelėjimo ar atsakomo garso į savo „kalbinimą“. Šiuo laikotarpiu vystosi savęs suvokimas kaip atskiro asmens, kuris gali inicijuoti veiksmą bei gali turėti įtakos jį supančiam pasauliui. Pirmiesiems gyvenimo metams bėgant, emocinės išraiškos ir gestai sudėtingėja. 12-16 mėnesių kūdikis ne tik paima siūlomą žaislą, bet gali nuvesti Tėtį iki lentynos, kad jis paimtų žaislą, kurio vaikas nori. Šiuo laiku vaikas pažįsta save kaip kažką, kas panaudojęs tam tikrą veiksmų seką, gali iškomunikuoti savo norus ir idėjas kitam asmeniui. Bėgant mėnesiams, šis gebėjimas taip pat auga ir veiksmai sudėtingėja. 18-20 mėnesių vaikas pradeda ne tik glėbesčiuoti pliušinius žaisliukus, bet ir maitinti juos, o savo veiksmą paaiškina žodžiu „valgo“ arba jį atitinkančiu garsu. Dabar vaikas save pažįsta per idėjas, kurios jam kyla. Jis gali lengvai įsivaizduoti save ir kitus, net jiems nesant šalia, gali generuoti idėjas ir jas komunikuoti aplinkiniams, naudojant žodžius. Ir šis gebėjimas sudėtingėja bėgant mėnesiams. 3 metų vaikas jau gali Jums lengvai iškomunikuoti tokį sakinį kaip „važiuojam dviračiais!”, o prieš išeinant iš namų ir sustojus tarpdury dar priduria: “geriau iš pradžių apsirenkim striukes”. Šių raidos tarpsnių metu auga ne tik vaiko emociniai, socialiniai ir kognityviniai gebėjimai, bet ir savęs suvokimas. Vaikui augant, savęs suvokimas toliau plečiasi dėl naujų patirčių, o jos neišvengiamai kreipia asmens interesus naujomis kryptimis, išskleidžia daugiau gebėjimų. Tačiau pirmuose raidos tarpsniuose jau susiformuoja pamatinis ir funkcinis savęs suvokimas, emocinių pojūčių visuma, o visa tai lemia tolimesnį mokymosi procesą. Šis pamatinis savęs suvokimas buvo ugdomas dėka nesuskaičiuojamų kasdienių veiklų, pirmiausia su savo tėvais ir artimiausiais ugdytojais. Kiekvienas žvilgsnis, šypsena, pakutenimas, klausimas ir atsakymas formavo šį savęs suvokimą. Dėka šių kasdienių veiksmų, išgyventų ankstyvuose raidos tarpsniuose, vėliau vaikas gali lavinti kitus kognityvinius, intelektinio pagrindo ar socialinius gebėjimus, kurie neabejotinai padės jam visą likusį gyvenimą.

Raidos Kopėčios: Etapai ir Gebėjimai

Šie šeši raidos etapai formuoja raidos kopėčias - kiekviena pakopa tarsi sudaryta iš naujų gebėjimų, kurių pagrindas yra prieš tai buvusi pakopa. Vaikai, kurių raida nuolat skatinama šiltu santykiu ir kurie neturi raidos iššūkių, dažniausiai šias pakopas natūraliai įveikia iki jiems sukanka 4-5 metai. Tačiau vaikams, patiriantiems tam tikrus sunkumus, dažniausiai reikalinga tėvų ir terapeutų pagalba ir šiuos anksčiau aptartus gebėjimus jie įgyja lėčiau. Vietoj to, kad būdami 8-9 mėnesių jie tiestų rankas, norėdami būti pakelti, jie tai padaro suėjus 14-15 mėnesių. Vietoj to, kad bandytų mėgdžioti savo mamos kalbėjimo toną ir guguotų būdami 10 mėnesių, kūdikis su girdimojo proceso sutrikimu gali tai daryti būdamas 17-18 mėnesių. Vietoj to, kad pradėtų sieti abstrakčias mintis būdamas 3 metų, vaikas su sudėtiniu sutrikimu gali pradėti tai daryti būdamas 5, 6 ar 7 metų. Ir tai normalu. Kai jūsų vaikui 45 metai, visai nesvarbu ar jis pradėjo guguoti būdamas 8 mėnesių ar 17 mėnesių, arba rašyti - būdamas 6 ar 10 metų. Visai nesvarbu kokiame amžiuje įgautas tam tikras gebėjimas, tačiau daug svarbiau kaip gerai jis įvaldytas ir ar matomas nuolatinis progresas. Šie pamatiniai gebėjimai, įgauti pirmuosiuose raidos tarpsniuose, yra esminiai, nes jie yra kaip pamatas visame jūsų vaiko vėlesniame mokymesi ir raidoje.

Vėlesni Raidos Etapai (Dr. S. I. Greenspan ir S. Wieder)

Vyresniems vaikams Dr. S. I. Greenspan ir S. Wieder išskyrė papildomus raidos etapus:

• 7 etapas: Daugialypės perspektyvos. Šiame raidos etape, vaikai pradeda mąstyti ne tik apie paprastas įvykių priežastis, bet pereina prie daugia-priežastinio mąstymo. (Galbūt Lukas nenori žaisti su manimi, nes manęs nemėgsta, arba dėl to, kad jam labiau patinka žaisti su Emilija, arba dėl to, kad bijo, jog aš nugriausiu jo statomą bokštą). Šis gebėjimas leidžia vaikui palyginti ir supriešinti du dalykus. Taip pat, jei vienas draugas žaisti negali, vaikas geba paprašyti žaisti kitą draugą. Tam, kad galėtų išlavinti daugia-priežastinį mąstymą, vaikas turi mokėti sutelkti savo emocijas į daugiau nei vieną galimybę.
• 8 etapas: Pilkosios srities mąstymas. Šio tipo mąstymas įgalina vaikus suprasti skirtingus intensyvumo laipsnius veiksmuose ar poveikio laipsnius daiktams. Tai svarbu mokykliniame amžiuje, nes vaikai dažnai turi įvertinti skirtingas aplinkybes ir veiksnius ir suvokti skirtingą poveikį turinčius įvykius.
• 9 etapas: Reflektyvus mąstymas ir vidinių/asmeninių normų sistema. Lytinio brendimo pabaigoje ir paauglystėje, sudėtingesni emociniai įvykiai padeda vaikams ugdyti mąstymą, susijusį su vidinėmis/asmeninėmis normomis ir augančiu savęs suvokimu. Vaikai šiuo metu gali spręsti apie savo patirtis sakydami: “buvau išties labai piktas - daugiau nei įprastai”. Arba pamatę savo bendraamžių elgesį, gali prieiti išvadą: “tai normalu jiems, bet ne man”. Šiuo laikotarpiu vaikai prieina išvadas, kurios remiasi daugiau nei vienu teiginiu. Jie gali kurti naujas idėjas, besiremdami anksčiau kilusiomis idėjomis, tuo pačiu metu jie gali mąstyti ir apie praeitį ir apie ateitį.

Žmonės nenustoja vystęsi visa gyvenimą, net ir pasiekus 9-ąjį raidos tarpsnį. Yra dar bent 7 papildomi raidos etapai. Žmogaus raida niekada nesustoja, įskaitant ir autistiškus asmenis.

Taip pat skaitykite: Psichologija vaikams ir paaugliams

tags: #vaiko #asmenybes #raida