Dažnai girdime sakant, kad visi genijai buvo išprotėję. Ar tai tiesa, ar tik mitas? Ar psichikos sutrikimai iš tiesų gali lemti genialumą, ar atvirkščiai? Šiame straipsnyje panagrinėsime šį klausimą, remdamiesi moksliniais tyrimais ir žymių asmenybių biografijomis.
Mitas apie išprotėjusius genijus
Posakis, kad visi genijai buvo išprotėję, yra buityje paplitęs mitas. Jį dažnai mėgsta kartoti primityvios asmenybės tam, kad pažemintų talentingus žmones, prilygintų jiems save ir pateisintų savo kvailus poelgius. Tačiau nėra jokios mokslinės teorijos, patvirtinančios, kad psichikos sutrikimai lemia genialumą arba atvirkščiai.
Manoma, kad turėdamas duomenų tapti genijumi gimsta tik vienas iš tūkstančio. Tuo tarpu psichikos sutrikimais visuomenėje serga kur kas daugiau žmonių - vidutiniškai apie 10 proc., kai kurie tyrinėtojai nurodo net iki 30 proc.
Tariamos teorijos, kad visi talentingi žmonės buvo ar yra išprotėję, nepatvirtina jokių žinomų asmenybių biografijos. Apie ligos istorijas apskritai kalbėti beprasmiška, kadangi mes neturime pakankamai objektyvių duomenų apie daugelio genialių asmenybių gydymą psichiatrijos ligoninėse, o jei ir turėtume - ligos istorijų vertinimas visuomet išliks subjektyvus, priklausomas nuo ligos istoriją nagrinėjančio psichiatro asmenybės, vertybių suvokimo, laikotarpio ir psichiatrijos mokyklos. Todėl nurodomi genijai (V. van Goghas, A. Einsteinas, E. Hemingway‘us, L. van Beethovenas, I. Newtonas ir t. t.) negali būti pavyzdžiai jokioms pseudomokslinėms „teorijoms“.
Istorinis kontekstas
Ryšys tarp talento ir beprotybės domina žmoniją daug šimtmečių. Graikijoje ši problema svarstyta jau daugiau kaip prieš 2500 metų. Graikų filosofas Platonas (422-347 m. pr. Kr.) skyrė klinikinį pamišimą nuo kūrybinio pamišimo, būdingo pranašams ir poetams. Kitas graikas Aristotelis (384-322 m. pr. Kr.) pastebėjo, kad išskirtinės asmenybės filosofijoje, valstybės mene, poezijoje arba menuose akivaizdžiai skendėjo melancholijoje. Romos stoikų atstovas Seneka (~IV a. pr. Kr. - 65 m.) sakė: „Nebūna didelio proto be beprotybės priemaišos“ (lot. Non est magnum ingenium sine mixture dementiae).
Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis
Per pastaruosius kelis šimtmečius prirašyta daug knygų apie genialių asmenybių psichikos ypatumus. 1864 m. Vokiečių psichiatras Ernstas Kretschmeris 1929 m. išleistoje knygoje „Genialūs žmonės“ („Geniale Menschen“) plačiai nagrinėjo šį klausimą, remdamasis žymių žmonių biografijomis.
Trumpai pagrindines jo knygos mintis galima išdėstyti taip: daug genialių žmonių arba sirgo psichikos ligomis, arba turėjo patologiškų (psichopatiškų) asmenybės bruožų. Tarp genijų kur kas daugiau psichikos ligonių ir sutrikusių asmenybių nei populiacijoje. Klaidinga manyti, kad sveikas žmogus socialiniu požiūriu vertingesnis nei neįgalus. Psichiškai sveiku mes pagrįstai galime laikyti žmogų, kuris pusiausviras ir gerai jaučiasi. Tačiau dvasinės ramybės ir komforto pojūtis niekada netapdavo impulsu didingiems darbams.
E. Kretschmerio nuomone, psichopatai ir psichikos ligoniai tautos vystymosi istorijoje vaidina ypač svarbų vaidmenį, kurį vaizdingai galima palyginti su bacilų vaidmeniu. Kai epochos temperatūra lygi ir socialinis organizmas sveikas, šios asmenybės ištirpsta sveikų žmonių masėje. Bet kai tik visuomenės atmosfera įkaista, bacilos tampa virulentiškos ir gali sukelti audringą reakciją. E. Kretschmeris teigė, kad „fanatikai, pranašai ir entuziastai - taip pat, kaip smulkūs sukčiai ir nusikaltėliai - jų yra visada, jų pilna supančioje atmosferoje“. Psichopatai - visada tarp mūsų. Bet ramiais (šaltais) laikotarpiais mes juos nukreipiame į ekspertizę, o karštais - jie mums vadovauja.
Pasak E. Kretschmerio, talentas paveldimas giminėse ir kartose. Vienas iš įdomesnių biologinių faktų - dėsningas genijaus palikuonių išmirimas vyriškojoje linijoje. Dauguma genijų buvo nevedę, bevaikiai, kai kurių iš jų lytinis potraukis buvo nusilpęs, iškrypęs. Iš dailininkų E. Garsių asmenybių biografijas tyrinėjo žymūs psichiatrai Carlas Gustavas Jungas, Sigmundas Freudas, Karlas Jaspersas ir kiti.
Šiuolaikiniai tyrimai
1987 m. Nancy Andreasen iš Ajovos universiteto (JAV) ištyrė 30 rašytojų, palygino juos su kontroline grupe ir pastebėjo, kad rašytojų grupėje daug dažniau pasitaiko sergančiųjų bipoliniu afektiniu sutrikimu. Ji nustatė, kad tarp pirmos eilės rašytojų giminių taip pat daugiau asmenų, linkusių tiek į kūrybiškumą, tiek į psichikos sutrikimus. Neverta net aiškinti, kad tiriamoji grupė labai siaurai specifinė ir labai maža. Vėliau apie kūrybiškumo ir psichikos sutrikimų sąsajas N. Andreasen parašė daug straipsnių bei knygų.
Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe
Didelio populiarumo susilaukė amerikietės psichologės Kay Redfield Jameson knyga „Ugnies paliesti: maniakinė depresinė liga ir artistiškas temperamentas“ („Touched With Fire: Manic-depressive Illness and the Artistic Temperament“, 1994), pagal ją sukurtas ir filmas. Autorė pati sirgo maniakine depresine psichoze (dabar vadinama bipoliniu afektiniu sutrikimu) ir šiam sutrikimui priskyrė daug pasaulyje žinomų kūrėjų.
Pastaraisiais dešimtmečiais knygų apie beprotybės ir genialumo sąsajas dar padaugėjo. 2004 m. Maskvoje išleista rusų psichiatro Aleksandro Šuvalovo knyga „Beprotiškos talento ribos“ („Bezumnyje grani talanta“). 1214 puslapių knygą autorius traktuoja kaip „patografijų enciklopediją“. Knygoje aprašytos daugiau kaip 700 garsių politikų, karvedžių, rašytojų, menininkų biografijos, o išvados apie jų psichopatologiją padarytos remiantis vien įvairių autorių citatomis iš publikacijų (dažnai iš grožinės literatūros kūrinių ir net laikraščių).
Talentingos, kūrybiškos asmenybės visuomet atsiduria visuomenės dėmesio centre, todėl atsiranda tiek daug straipsnių, nagrinėjančių galimą šių asmenybių psichopatologiją. Psichikos sutrikimus bandoma nustatyti ir iš atskirų autorių kūrinių. Kiekvienas tyrinėtojas ieško sau įdomios ir aktualios patologijos. Todėl nestebina tų pačių kūrėjų priskyrimas keliems sutrikimams. Jeigu internete paieškosime talentingų asmenybių, sergančių šizofrenija, tai dažnai tą pačią pavardę rasime ir sąraše tarp sirgusiųjų bipoliniu afektiniu sutrikimu ar vien tik depresija.
Meno ir psichikos sutrikimų sąsajos
Meno istorija - tai žmogaus išgyvenimų, jo kančios istorija. Tapytojai, skulptoriai, literatai - kone visi tam tikru savo meninio gyvenimo momentu jautė poreikį nupiešti, nulipdyti arba aprašyti žmogaus kančias, jo pykčio, nevilties, silpnumo, siaubo jausmus, remdamiesi jų epochai būdinga estetika. Talentingi kūrėjai savo kūryboje dažnai vaizduodavo įvairius psichikos sutrikimus, parodydami neįtikėtinus sugebėjimus stebėti aplinką, gyvenimo reiškinius, aprašydami save ar savo giminaičius.
Studijuojant psichikos sutrikimus, grožinės literatūros kūrinys gali būti gera iliustracija perskaitytam vadovėliui. Williamas Shakespeare‘as neįtikėtinai talentingai ir tiksliai savo tragedijose aprašė depresiją ir šizofreniją, pavydo kliedesį ir senatvinę silpnaprotystę, Fiodoras Dostojevskis savo kūriniuose - epilepsiją. Dažnai perskaitę talentingai aprašytus psichikos sutrikimus mes nepagrįstai ir lengvabūdiškai darome išvadą, kad kūrėjas sirgo viena ar kita liga. Nebūtinai.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos
Neuromoksliniai tyrimai
Šiandien dar nėra jokių moksliškai patvirtintų duomenų, kad talentingų asmenų smegenys turi kokių nors išskirtinių ypatumų, kitokių ląstelių ar pan. Neįrodyta, kad talentingų žmonių smegenys kuo nors panašios į psichikos sutrikimų patyrusių asmenų smegenis arba kaip nors panašiai veikia. Nenustatyti nei šizofrenijos, nei autizmo genai. Kai kurie skelbiami tyrimai ir jų išvados kelia didelių abejonių. Mistiškos atrodo prognozės apie tikimybę susilaukti autistiškų vaikų dirbantiesiems informacinių technologijų centruose. Kyla klausimas: ar informacinės technologijos taip paveikia tėvus, kad jie gimdo autistus?
Tačiau vis dažniau pasirodo ir neuromokslinių tyrimų, ypač eksperimentinių, apie smegenų pokyčius, susijusius su kūrybine žmogaus veikla. 2014 m. Rebecca Chamberlain iš Leveno universiteto (Belgija) ištyrė dvi nedideles studentų grupes: 21 meno specialybę studijuojantį ir 23 ne meno studijų atstovus. Tiriamiesiems ji atliko galvos smegenų skenavimą, pritaikė skaitmeninį vaizdų vertinimo metodą ir pastebėjo, kad studijuojančiųjų menus galvos smegenyse, būtent momeninėje skilties dalyje - priešpleištyje (precuneus), yra daug daugiau pilkosios medžiagos nei lyginamojoje grupėje. Kyla klausimas: ar šie fiziniai skirtumai yra individualaus asmenybės susidomėjimo menu ir nuolatinės praktikos šioje srityje padariniai, ar įgimtos smegenų savybės suponuoja meninius gebėjimus? Tyrimas yra labai siauras, nedidelės apimties, todėl daryti kokias nors išankstines išvadas tikrai neįmanoma. Reikėtų palyginti pradedančiųjų meno studentų tyrimų rezultatus su tyrimais asmenų, ilgą gyvenimo tarpsnį užsiimančių daile. Kažin kokius duomenis gautume, jeigu patyrinėtume kitas profesines grupes, pavyzdžiui, virėjus, jūreivius, astronomus ar santechnikus?
2018 m. psichologas Rogeris Beaty su bendraautoriais iš Harvardo universiteto paskelbė teiginį, kad kūrybiškos smegenys veikia kitaip, t. y. kad tokiose smegenyse susidaro kitokie tarpneuroniniai ryšiai. Tyrime dalyvavo 163 savanoriai. Jie atliko tam tikrą „alternatyvaus panaudojimo“ testą, kuriame buvo prašoma panaudoti pateiktus objektus neįprastais būdais (autorius pateikia pavyzdį apie kojines - galima pasiūlyti jas užsimauti, kad šildytų kojas, bet galima pasiūlyti ir košti per kojines vandenį). Testo metu buvo atliekamas funkcinis magnetinis rezonansas ir matuojama kraujotaka skirtingose smegenų dalyse. Tais atvejais, kai tiriamas asmuo pasirinkdavo sudėtingesnį sprendimo būdą, atskirose jo smegenų dalyse susidarydavo sudėtingesni tarpneuroniniai ryšiai.
Šie ir kiti panašūs tyrimai - tai tik ieškojimų pradžia. Galbūt ateityje, patobulėjus neurofiziologiniams, genetiniams tyrimams, bus nustatyta, kokie genai ar smegenų ypatumai (įgimti ar įgyti) nulemia žmogaus kūrybines galias. Galbūt veikiant atskiras smegenų sritis bus galima nukreipti žmogaus kūrybiškumą tam tikra kryptimi.
Autizmas ir talentas
Autizmas yra įvairiapusis vystymosi sutrikimas. Autizmui priskiriama autistinis sutrikimas (vaikų autizmas, klasikinis autizmas), Asperger sindromas (lengvesnė autizmo forma), netipiškas autizmas. Autizmas pasireiškia būdingais kokybiniais socialinio bendravimo, komunikacijos ir elgesio sutrikimais.
Tokie vaikai savo išvaizda nesiskiria nuo sveikų, tačiau dėl komunikacijos ir elgesio skirtumų autizmo sutrikimą turinčių vaikų aplinkiniai dažnai nesupranta, nes jie atrodo užsidarę, nesuprantami, grubūs, nebendraujantys arba keistai bendraujantys. Tačiau tokie vaikai nėra nejautrūs arba atsiriboję.
Kembridžo universiteto mokslininkai, dirbantys Autizmo tyrimų centre, nustatė, kad žmonės, talentingi matematikos, inžinerijos, IT (informacinių technologijų) srityse, dažniau susilaukia vaikų, turinčių autizmo sutrikimą. Tyrimo, kuriuo siekta išsiaiškinti, ar yra ryšys tarp talentingų žmonių skaičiaus ir autizmo ligos paplitimo, rezultatai paskelbti 2011 m. „Journal of Autism and Developmental Disorders“.
Tyrimui atlikti buvo pasirinkti trys Olandijos miestai: Eindhoven, Haarlem ir Utrecht. Eindhoveno miestas gerai žinomas kaip naujausių technologijų miestas. 30 proc. šio miesto gyventojų dirba IT ar kituose, su technologijomis susijusiose srityse, kur įsikūrusios tokios kompanijos kaip „Philips“, „ASML“, „IBM“ ar „ATOS Origin“. Kiti du miestai buvo pasirinkti kaip kontroliniai. Gyventojų skaičius, ekonominė, socialinė padėtys šiuose miestuose buvo panašios.
Rezultatai parodė, kad autizmas Eindhoveno mieste buvo 2 - 2,5 karto dažnesnis nei kituose dviejuose miestuose. Eindhovene autizmas buvo diagnozuotas 2,3 proc. (229/10 000 vaikų), Haarleme - 0,8 proc. (84/10 000 vaikų), o Utrechte - 0,6 proc. (57/10 000 vaikų).
Simon Baron-Cohen ir tyrimo bendraautoriai teigia, kad tolesnėse studijose bus siekiama ištirti autizmo paplitimą Silikono Slėnyje, Kalifornijoje.
tags: #genijai #ir #psichikos #sutrikimai