Ar kada nors jautėtės lyg įstrigę begalinėje rutinoje, kai sunku surasti jėgų net paprasčiausioms užduotims atlikti? Ar nuolat atidėliojate svarbius darbus, o mintys sukasi vien apie tai, kaip norėtųsi nieko neveikti? Jei taip, tuomet nesate vieni. Tai reiškia, kad pritrūkstate motyvacijos. Jei atrodo, kad pradingo jėgos veikti - tai nereiškia, kad su tavim kažkas negerai. Pritrūkti motyvacijos - visiškai normalu: kartais tiesiog nekyla rankos imti ir veikti.
Kas yra motyvacija ir kodėl ji svarbi?
Paprastai tariant, motyvacija - tai vidinė jėga, skatinanti veikti ir siekti savo tikslų. Tai tarsi variklis, varantis mus į priekį, padedantis įveikti užduotis ir išlaikyti atkaklumą. Įprastai išskiriamos dvi pagrindinės motyvacijos rūšys: vidinė ir išorinė. Vidinė motyvacija kyla iš pačio žmogaus, jo noro mokytis, tobulėti, patirti naujus dalykus ir jausti pasitenkinimą savo veikla. Nors abi motyvacijos rūšys gali būti naudingos siekiant tikslų, vidinė motyvacija dažniausiai laikoma labiau stabilia ir ilgalaike. Žmonės, motyvuoti iš vidaus, labiau linkę atkakliai siekti savo tikslų net tada, kai susiduria su sunkumais, nes jaučia vidinį pasitenkinimą savo veikla.
Motyvacijos svyravimo priežastys
Motyvacija gali svyruoti priklausomai nuo įvairių veiksnių:
Stresas ir pervargimas: Per didelis stresas ir pervargimas gali išsekinti tiek fizines, tiek psichologines jėgas, o tai gali lemti motyvacijos praradimą. Nuovargis ir motyvacijos stoka tiesiogiai susiję. Pervargę fiziškai ir psichologiškai galite pritrūkti motyvacijos paprastiems kasdieniams reikalams: nesinori kloti lovos, gražintis, gaminti valgyti. Dar sunkiau prisiversti dirbti ar sportuoti, bendrauti, dalyvauti didesniuose susibūrimuose, nes nesinori iššvaistyti paskutinių energijos likučių. Kai jaučiate, kad organizmas pereina į energijos taupymo režimą, kai norisi tik susiriesti į kamuoliuką ir nieko neveikti, tai aiškus signalas, kad išeikvojote vidinius resursus.
Neaiškūs tikslai: Jei tikslai nėra aiškiai apibrėžti - sunku jausti motyvaciją jų siekti.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Nesėkmės baimė: Ji gali paralyžiuoti ir užkirsti kelią imtis veiksmų.
Žema savivertė: Žmonės, turintys žemą savivertę, dažnai netiki savo gebėjimais ir galimybėmis pasiekti savo tikslus.
Aplinkos įtaka: Aplinkos, kurioje gyvenate ir dirbate, įtaka taip pat gali paveikti jūsų motyvacijos lygį.
Svarbu suprasti, kad motyvacijos praradimas yra normalus reiškinys, su kuriuo susiduria visi. Tačiau tai nereiškia, kad turite pasiduoti ir atsisakyti savo svajonių.
Motyvacijos praradimo simptomai
Prarandama motyvacija gali pasireikšti įvairiais simptomais, kuriuos svarbu atpažinti:
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Apatija ir bejėgiškumo jausmas: Žmogus gali jaustis apatiškas, bejėgis ir nepajėgus imtis jokių veiksmų.
Sumažėjęs susidomėjimas veikla, kuri anksčiau teikė malonumą: Žmogus gali prarasti susidomėjimą veikla, kuri anksčiau jam teikė malonumą ir džiaugsmą. Jei nejaučiate pasitenkinimo kasdiene veikla, tai nebūtinai reiškia, kad reikia keisti darbą, gyvenamąją vietą ar pan. Motyvacijos netenkate dėl to, kad viskas kartojasi, nelieka atradimo jausmo, iššūkių ir pergalės skonio.
Atidėliojimas: Žmogus gali pradėti atidėlioti svarbias užduotis ir įsipareigojimus. Atidėliojimas - neišvengiamas, kai susiduriame su milžiniškomis užduotimis. Ruošimąsi egzaminui ir medžiagos gausą palyginkite su tiesiai ant galvos iš viršutinio namo aukšto krentančiu pianinu. Jei tas pianinas būtų išrinktas dalimis, smūgis nebūtų toks stiprus - dauguma nuolaužų net nepataikytų į jus. Pavyzdžiui, jei norite parašyti bandomąjį rašinį, visą procesą galite suskirstyti į 3 dalis: medžiagos paieška ir idėjų generavimas; rašymas; redagavimas. Tada kiekvieną etapą padalykite į smulkesnes užduotis, pavyzdžiui, apgalvoti, kokie autoriai tiktų, paieškoti tinkamų citatų. Taigi, planai visada padeda, o ne atvirkščiai!
Dirglumas ir nuotaikų svyravimai: Žmogus gali tapti dirglesnis ir jaustis be nuotaikos.
Miego sutrikimai: Gali kilti problemų su miegu.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Jei pastebėjote keletą iš šių simptomų, svarbu kreiptis pagalbos į psichologą ar kitą psichikos sveikatos specialistą. Motyvacijos praradimas gali būti sudėtinga problema, tačiau yra daugybė būdų ją susigrąžinti.
Kaip susigrąžinti motyvaciją mokytis: praktiniai patarimai
Štai keletas patarimų, kurie gali padėti susigrąžinti motyvaciją mokytis:
Nustatykite aiškius tikslus: Pirmas žingsnis ieškant motyvacijos - tai aiškiai apibrėžti savo tikslus. Ko norite pasiekti? Kokie yra jūsų ilgalaikiai ir trumpalaikiai siekiai? Dažnai stinga motyvacijos, nes nekeliate sau jokių tikslų ir reikalavimų - tiesiog plaukiate pasroviui, atlikdami minimalias pareigas. Neuromoksliniai tyrimai rodo, kad tikslų išsikėlimas ir siekimas tiesiogiai veikia tiek savijautą, tiek gyvenimo kokybę. Pasak neuromokslininkų, pasiekus tikslą smegenyse išsiskiria daug dopamino - užplūsta euforija ir gaunamas postūmis keliauti prie kito tikslo. Keldami sau tikslus turite gerai pagalvoti, ar jie realūs ir gana greitai pasiekiami. Motyvacijai palankesni trumpalaikiai tikslai, nes dopamino išsiskiria tik tada, kai veiksmai pasiekia tikslą. Tokie tikslai padeda išlaikyti nuolatinę motyvacinę būseną, ryžtis veikti, stengtis, dirbti, judėti. Taigi, derėtų nusistatyti tikslus kiekvienam mėnesiui, savaitei, net dienai. Beje, išsikelti tikslai padeda geriau planuoti laiką, sudėlioti dienotvarkę ir nepasilikti visų darbų ar projektų paskutinei dienai, o tai apsaugo nuo pervargimo.
Suskaidykite didelius tikslus į mažesnius: Dideli tikslai gali atrodyti gąsdinantys ir atgrasūs, todėl juos suskaidykite į mažesnius, lengviau įgyvendinamus žingsnius.
- Pradėkite nuo sunkiausių dalykų. Daugelis yra girdėję garsaus verslo stratego, visuomenininko Briano Tracy posakį „Suvalgyk šitą varlę“. Taigi, tai reiškia, kad pirmiausia reikia atlikti labiausiai bauginančias, sunkiausias užduotis.
Apdovanokite save už pasiekimus: Svarbu švęsti savo pasiekimus nepaisant to, kokie maži jie bebūtų. Jei nėra noro atlikti darbą, įkalbėkite save pasižadėdami atlygį: „Jei iki darbo dienos pabaigos atliksiu dar vieną užduotį, vakare pasilepinsiu raminančioje vonioje“; „jei spintoje atliksiu reviziją, nusipirksiu naują suknelę“; „jei išsilaikysiu vairavimo teises, leisiuosi į kelionę po Europą“ ir pan. Jei motyvacijos trūksta sportuojant ar lieknėjant, garsiai pasidžiaukite svarstyklių rodmenimis, nusišypsokite savo atvaizdui veidrodyje.
Ieškokite palaikymo: Supkite save palaikančiais žmonėmis, kurie tiki jumis ir jūsų gebėjimais. Kitų žmonių supratimas, palaikymas ir pagalba - itin svarbūs. Jei šalia nėra nieko, kas skatina, palaiko, pagiria ir įvertina, siekti tikslų sudėtinga. Pavyzdžiui, kaip ilgai galite nepristigti motyvacijos lieknėti, jei šeimos nariai nėra fiziškai aktyvūs ir šalia valgo nuodėmingus skanėstus? Palaikantis žmogus gali kaip tik įpūsti gęstančią vidinę liepsną - kartu greičiau vyksta darbas, rytais lengviau bėgioti, drąsiau pradėti naują veiklą, smagiau leistis į kelionę, didesnis ryžtas lieknėti ir kt. Praradus motyvaciją dažnai pagelbės tiesiog atviras pašnekesys su artimu žmogumi. Pakanka viską išsipasakoti, o tuomet paklausyti naudingo patarimo, nuomonės ar pozityvių minčių. Kitokia nuomonė padės į situaciją pažvelgti kitu kampu, pastebėti dalykų, kurių nematėte. Galbūt užteks nedidelio padrąsinimo ar draugo suteiktos motyvacijos, kad tikrai pasiektumėte tikslą. Be to, dažnas, praradęs motyvaciją atlikti paprastas užduotis, jaučiasi nevykęs, nusivylęs savimi. Tad suvokimas, kad tai nesvetima ir artimajam, padės pasijusti geriau. Bendraminčio ar bičiulio atviram pokalbiui vertėtų ieškoti tarp optimistų.
Pašalinkite kliūtis: Atsižvelkite į tai, kas trukdo jums motyvuoti save. Galbūt jus blaško aplinka, trūksta laiko ar išteklių.
- Suskambėjęs telefonas ar programėlės garsas atitraukia jus nuo mokymosi. Atsiminkite, kad viskam yra savas laikas ir vieta, o šiuo metu jums svarbiausia susitelkti į mokymąsi. Todėl tuo metu, kai būsite pasinėrę į mokslus, išsijunkite telefono garsą, internetą, kad nekiltų papildomų pagundų.
Pasirūpinkite savimi: Svarbu rūpintis savo fizine ir psichologine sveikata. Ką daryti? Jei rankos nekyla niekuo užsiimti, o mintyse visai tuščia arba kaip tik užviręs chaosas, bent porai valandų atsitraukite nuo darbų. Geriausia pabūti gamtoje - ten greičiausiai prisipildo ištuštėjęs vidinių resursų indas. Kiekvieną naktį stenkitės išmiegoti 6-8 val. Dieną apie 3 val. Savaitgaliais turėtumėte nedirbti ir nesimokyti.
Įpraskite save pagirti: Dažnas taip auklėtas, kad kitam žmogui padėkoja net už smulkmenas, pavyzdžiui, paruoštą kavos puodelį. Tačiau sau dėkoti neįprasta, taip pat ne kiekvienas geba sąmoningai pasidžiaugti, didžiuotis nuveiktais darbais ir pasiekimais. Įpraskite mintyse ar garsiai save pagirti, padėkoti už tuos pačius dalykus, kuriuos įvykdžius įvertinate kitą žmogų: „Kokia aš šaunuolė, kad atlikau visas dienos užduotis“; „kaip smagu, kad nepatingėjau ir sutvarkiau virtuvę“; „ačiū, kad taip sklandžiai suplanavau kelionę / šventę / biudžetą“ ir pan.
Išbandykite naujas veiklas: Raskite laiko naujoms pradžioms - mokytis žaisti tenisą, tapyti ar groti, medituoti, daryti tempimo pratimus, įvaldyti dar vieną užsienio kalbą ar kt. Naujomis veiklomis gali tapti seniai brandintos svajonės arba net ekstremalūs potyriai. Niekas taip nesugrąžina gyvenimiško džiaugsmo, kaip pirmi kartai. Žinoma, svarbu įsivertinti, kad nauji dalykai nepakenktų, pavyzdžiui, ne kiekvienas gali palikti darbus ir šeimą, jog kelias savaites eitų piligriminiu Šv. Naujoves, kurias norite įgyvendinti, naudinga surašyti ant lapo - taip ne tik lengviau planuoti tinkamą laiką, bet ir žymėtis, ką jau pavyko pasiekti. Tai dar labiau augina motyvaciją turėti naujų tikslų. Beje, išbandant naujas veiklas sukuriama palanki erdvė plėsti draugų ratą ar rasti antrąją pusę.
Valdykite savo dėmesį: Dažnas turi įvairių tikslų, netgi mato vizijas, kaip viskas atrodys įgyvendinus, bet dėmesį išbarsto visur kitur, tik ne siekiams įgyvendinti. Dėmesį pavagia vaizdo žaidimai, naujienų portalai, socialiniai tinklai ir, žinoma, kasdienės pareigos. Didžiausi žmonijos atradimai ir pasiekimai pasiekti būtent valdant dėmesį. Gebėjimą koncentruotis į tikslą gerina pradėtų darbų užbaigimas. Nepalikite jų rytojui, panaudotus daiktus visada padėkite į vietas, pradėtą knygą perskaitykite iki galo. Netgi mažos, bet iki galo atliktos užduotys suteikia pasitikėjimo savimi, dovanoja pasitenkinimą, motyvuoja. Dėmesiui sutelkti svarbus fizinis aktyvumas: sportas, joga, ypač naudinga meditacija ir kvėpavimo pratimai. Ribokite prie ekranų praleidžiamą laiką, nusistatykite žadintuvo signalą, kada metas atsitraukti. Žymėkitės užduotis, kurias reikia atlikti.
Keiskite aplinką: Motyvacijos stoka tiesiogiai susijusi su rutina - natūraliai įgrįsta diena iš dienos atlikti tas pačias buities ar profesines užduotis, valgyti vienodą maistą, atlikti įprastus fizinius pratimus, palaikyti pokalbius su tais pačiais žmonėmis ir kt. Galite pasiimti kompiuterį ir dieną dirbti iš kavinės, sodybos ežero pakrantėje ar tiesiog tėvų namų, kur mama mielai pasirūpins mėgstamiausiais vaikystės patiekalais. Praradus motyvaciją naudinga ilgesniam laikui pakeisti aplinką - išvykti bent į savaitgalio trukmės kelionę. Naujos patirtys, neregėtas kraštovaizdis padės atitrūkti nuo kasdienybės, pasisemti naujų idėjų, atgauti jėgas. Kasdienį maisto ruošimą smagesniu užsiėmimu pavers vis kitos šalies patiekalų gaminimas. Penktadienis gali būti picos diena, šeštadienis - meksikietiška fiesta, o sekmadienio pietums - cepelinai.
Gyvenimo būdo įpročiai ir motyvacija
Mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad gyvenimo būdo įpročiai turi didelę įtaką energijos lygiui ir motyvacijai. Reguliarus fizinis aktyvumas stiprina kraujotaką ir deguonies tiekimą į audinius, stimuliuoja smegenų veiklą, didina endorfinų gamybą ir išsiskyrimą, gerina miego kokybę. Visi šie veiksniai ir dar daugiau jų, vykstančių organizme, prisideda prie aukštesnio energijos lygio. Mitybos įpročiai taip pat reikšmingi - per daug riebaus ir perdirbto maisto didina nuovargį, sykiu mažina energijos lygį. Miego trūkumas arba prasta jo kokybė neigiamai veikia energiją - tyrimai rodo, kad nepakankamas miegas susijęs su didesniu nuovargiu, mieguistumu, sumažėjusiu dėmesiu ir koncentracija. Dėl ilgalaikio streso padidėja streso hormono kortizolio koncentracija.
Amžius - svarbus veiksnys energijos lygiui ir motyvacijai. Senstant organizme vyksta įvairūs pokyčiai, kurie lemia fizinę, emocinę ir dvasinę sveikatą. Su amžiumi mažėja lytinių hormonų, tokių kaip estrogenas ar testosteronas, koncentracija, o toks pokytis turi įtakos energingumui. Taip pat sumažėja augimo hormono gamyba, tai vėlgi prisideda prie nuovargio. Su metais kinta miego trukmė, ciklai ir ritmas. Nepakankamas ir nekokybiškas miegas gali paveikti energingumą, organizmo veiklos gebėjimus. Be to, keičiasi ir medžiagų apykaita.
Tinkamai subalansuota mityba, kurioje vyrauja vaisiai, uogos, daržovės, visų grūdo dalių produktai, kokybiški baltymai ir gerieji riebalai, padeda išlaikyti stabilų energijos lygį. Kokybiškas miegas, vidutiniškai 7-9 val. per parą, organizmui leidžia atkurti energijos atsargas. Reguliarus fizinis aktyvumas ir streso valdymo technikos, tokios kaip meditacija ar gilusis kvėpavimas, puikiai malšina stresą ir didina energijos lygį.
Kada kreiptis į specialistą?
Kai kuriais atvejais, kai motyvacija apleidžia, kreiptis į psichologą gali būti geriausia išeitis. Psichologas gali padėti:
Nustatyti motyvacijos praradimo priežastis: Psichologas padės jums suprasti, kas lemia jūsų motyvacijos praradimą.
Sukurti individualų planą: Specialistas dirbs kartu su jumis, kad sukurtų individualų planą, kaip atgauti motyvaciją ir pasiekti savo tikslus.
Suteikti palaikymą ir padrąsinimą: Psichologas suteiks jums reikalingą palaikymą ir padrąsinimą, kad galėtumėte įveikti motyvacijos praradimo iššūkius.
Atminkite, kad Jūs nesate vieni. Psichologas gali padėti jums įveikti sunkumus ir pasiekti savo tikslus.
Motyvacija vaikams: kaip padėti vaikui atrasti norą mokytis?
Vis dažniau tėvai kreipiasi į psichologus dėl vaikų, kurie nustojo domėtis veiklomis, tapo abejingi, nebenori žaisti, mokytis ar bendrauti. Kartais tai klaidingai laikoma tingumu ar paauglystės išdaigomis, tačiau vis daugiau specialistų įvardija tai kaip emocinį reiškinį - „užblokuotos motyvacijos“ sindromą. Pasak vaikų psichologų, ši būsena atsiranda, kai vaikas patiria nuolatinį vidinį spaudimą, lūkesčius, patyčias ar nesėkmių seriją. „Užblokuotos motyvacijos“ sindromas - tai būsena, kai vaikas praranda vidinį norą veikti, stengtis ar domėtis pasauliu. Ji gali pasireikšti tiek moksle, tiek kasdienėje veikloje - vaikas nebenori žaisti, išeiti į lauką, net nesidomi mėgstamais užsiėmimais. Psichologai šį sindromą lygina su emociniu išsekimu ar perdegimu, kuris dažnai pasitaiko suaugusiems.
„Užblokuotos motyvacijos“ sindromo priežastys vaikams
- Per dideli tėvų ar mokytojų lūkesčiai.
- Dažna kritika ir palyginimai.
- Nepastebėtos pastangos.
- Patyčios ar socialinė atskirtis.
- Perkrauta dienotvarkė.
Vaiko motyvacijos stoka ne visada pasireiškia staigiai. Norint padėti vaikui susigrąžinti motyvaciją, svarbu ne versti, o suprasti. Kurti saugią aplinką be vertinimo. Vaikui reikia žinoti, kad jo pastangos yra svarbesnės nei rezultatas. Kartoti, kad nesėkmės yra normali proceso dalis. Pastebėti net ir mažas pastangas. Leisti rinktis. Sumažinti veiklų skaičių. Kartais vaikui reikia tiesiog pabūti. Jei pastebite, kad vaiko motyvacijos stoka trunka ilgiau nei kelias savaites ir trukdo jo kasdieniam gyvenimui, verta kreiptis į vaikų psichologą. Specialistas padės ne tik vaikui, bet ir šeimai - nes motyvacijos stoka dažnai yra ne tik individuali, bet ir šeimos sistemos iššūkių atspindys.
Vaiko vidinė motyvacija - tai subtilus, jautrus mechanizmas, kuris stiprėja tik tuomet, kai auga saugioje, palaikančioje aplinkoje. Ji negali būti įpiršta nei dovanomis, nei grasinimais. Tėvų užduotis - pastebėti, girdėti, padėti. Ne spausti, o sudaryti sąlygas vaikui augti ir tikėti savimi. Ir jei šiandien jis nieko nebenori - tai dar nereiškia, kad jis toks visada liks. Juk vaiko vidinis pasaulis - kaip upė. Kartais užtvindytas, kartais nusėdęs.
Patarimai tėvams, kaip padėti vaikui išlaikyti motyvaciją mokykloje
Psichologės E.Totoraitienės patarimai, kaip tėvai gali padėti vaikui mokykloje išlaikyti motyvaciją:
- Pasirūpinkite, kad vaikas būtų fiziologiškai pasiruošęs mokytis: pailsėjęs, sotus, pabuvęs gryname ore, pajudėjęs fiziškai.
- Domėkitės vaiko gyvenimu ir mokymusi mokykloje. NEKLAUSKITE „Kaip sekėsi?“, KLAUSKITE „Ką šiandien sužinojai naujo?“, „Kas šiandien sekėsi geriau nei vakar?“, „Kas sukėlė daugiausiai klausimų?“ Taip pagelbėsite vaikui stebėti savo pažangą ir atpažinsite smalsumą žadinančius dalykus.
- Ugdykite vaiko laiko planavimo įgūdžius skatindami pasižymėti, ką ir kada jis ketina nuveikti, kaip koreguos planus pasikeitus aplinkybėms, kam skirs prioritetus: kas tądien svarbiausia, o ko galima atsisakyti ir pan.
- Bendradarbiaukite su mokytojais NE REIKALAUDAMI, o KLAUSDAMI, kaip galėtumėte prisidėti prie vaiko ugdymo(si), kad jis būtų įkvepiantis ir įvairus. Pavyzdžiui, planuokite šeimos keliones po istorines vietas ar pažintinius takus, derindami išvykas prie mokykloje dėstomų temų, žiūrėkite filmus aktualiomis temomis, diskutuokite.
- Nepamirškite pasakyti vaikams, kad jais didžiuojatės. Skatinkite juos pačius savimi didžiuotis, taip augindami vidinę motyvaciją, savivertės jausmą. Galite tiesiog pasakyti „Turėtum savimi didžiuotis, puikiai atlikai šią užduotį!“ ir atrasti, kaip vaikas galėtų išreikšti pasididžiavimą savimi, pavyzdžiui, paplekšnodamas sau per petį.
- Priminkite, kad motyvacija ir noras dažniausiai ateina bedarant, o ne prieš pradedant. Tad pirmiausia reikia pradėti.
- Motyvacijai skatinti tinka ir apdovanojimai. Nors tai išoriniai noro stengtis kurstytojai, vis dėlto dažniausiai jie laikini ir nepadeda vaikui suvokti paties mokymosi vertės. Todėl skatinimas apdovanojimais naudingas tais atvejais, kai reikia ugdyti vaiko gebėjimą laukti, stengtis ilgesnį laiką. Jei vaikas sėkmingai renka taškus (pupeles, žvaigždutes, pliusiukus), galite apdovanoti jį leisdami daugiau, nupirkdami ką nors reikalingo ir geidžiamo (bet nekenkiančio sveikatai) ar suteikdami galimybę dalyvauti priimant sprendimus (dėl savaitgalio pramogų, šeimos išvykų ar pan.).
Gabių vaikų ugdymo programoje dirbanti E.Totoraitienė sako, kad visi šie patarimai galioja ir kalbant apie gabių vaikų motyvacijos skatinimą. Jiems papildomo mokytojo dėmesio reikia lygiai taip pat, kaip ir specialiųjų poreikių vaikams, kuriems mokytis sekasi sunkiau. Norint, kad vaiko smalsumas, žingeidumas, taigi ir motyvacija būtų maksimaliai išsaugomi - labai svarbūs: geranoriškas tėvų įsitraukimas; atsakomybės pasidalinimas; ribų ir galimybių supratimas ir abipusė pagarba; būdų ugdytis papildomai paieška, t. y. neformalus ugdymas, laisvalaikio ir ugdymosi derinimas, įvairūs projektai, savanorystė ir pan.
„Ir pagaliau: nebijokite pasakyti, kad ne tik gali būti, bet ir bus sunku, - ramina psichologė. - Tai visiškai normalu. Būtinai patikinkite vaiką, kad būsite šalia, kai jam reikės pagalbos ir apkabinimo.“ Dažniausiai tiesiog reikia pradėti dirbti (skaityti, rašyti, piešti, statyti ir kt.) Tada atsiras ir susidomėjimas, ir motyvacija, džiaugsmas, pasitenkinimas, pasididžiavimas savimi. Motyvacija mokytis svarbi ne tik vaikams ir ne tik artėjant naujiems mokslo metams - juk mokomės visą gyvenimą. Vaikų motyvacija mokytis kaip tik didele dalimi priklauso nuo mūsų pačių motyvacijos visą gyvenimą išlikti žingeidiems, tobulėti ir kasdien atrasti vis ką nors naujo.
tags: #kaip #susigrąžinti #motyvaciją #mokytis