Stresas - neišvengiama šiuolaikinio gyvenimo dalis, tačiau dažnai nepaisome jo neigiamų pasekmių mūsų fizinei ir emocinei sveikatai. Stresas - tai natūrali mūsų smegenų ir kūno reakcija į iššūkius, reikalavimus ar problemas. Tai žmogaus ir gyvūnų psichinės ir fiziologinės įtampos būsena, kylanti dėl išorinių sąlygų pokyčio arba vidinių sutrikimų (stresorių).
Kas yra stresas?
Apie stresą visi žino iš patirties, tačiau bandymai jį aiškiai apibrėžti dažnai būna nesėkmingi. Streso samprata turi daug paaiškinimų - tiek psichologiniame, tiek medicininiame ar socialiniame kontekste. Visas šias reikšmes sujungia priimtina samprata, apibrėžianti stresą kaip organinius, medžiagų apykaitos, fiziologinius ir neuropsichinius sutrikimus, kuriuos sukelia agresyvūs veiksniai. Stresas - tai ypatinga mūsų psichikos ir viso organizmo būsena, apibūdinama plačia mūsų organizmo aktyvacija, įveikiant iškilusius didelius sunkumus.
Nors paprastai stresas asocijuojasi su kažkuo neigiamu, jis turi ir teigiamą poveikį organizmui. Trumpalaikis stresas yra mobilizuojančio poveikio, skatina gyventi. Stresas yra viena iš mūsų kūno funkcijų. Tai smegenų ir kūno reakcija į įvairius dirgiklius - stresorius.
Streso rūšys
Pagal stresorius ir jų poveikį skiriama psichinis ir fiziologinis stresas. Žmogaus psichinis stresas skirstomas į informacinį, emocinį, atsakomybės, laiko ir socialinį. Fiziologinis stresas skirstomas į fizinį (jį gali sukelti fizinė ar psichinė trauma, liga) ir ekologinį (sukelia žalingas aplinkos poveikis).
Stresoriai gali būti:
Taip pat skaitykite: Darbas psichologu
- Vienkartiniai arba besitęsiantys trumpą laiką. Žmonėms su tokiu stresu susitvarkyti dažnai būna lengviau.
- Pakartotiniai ar besitęsiantys ilgą laiką. Tokiu atveju kyla daug didesnė grėsmė žmogaus fizinei ir psichinei sveikatai.
Taip pat skiriamas:
- Ūmus stresas: Tai yra trumpalaikis ir labiausiai paplitęs streso pasireiškimo būdas. Ūminį stresą dažnai sukelia galvojimas apie įvykių spaudimą ar artėjančius reikalavimus.
- Lėtinis stresas: Tai yra itin žalingas streso tipas, kuris gali būti sukeltas prastų gyvenimo sąlygų, nuolatinio skurdo, nelaimingos santuokos, ilgai besitęsiančios įtampos darbe, rimtos trauminės patirties ir pan.
Streso priežastys (stresoriai)
Kas sukelia stresą? Nors stresoriai gali būti skirtingo pobūdžio ir intensyvumo, mūsų kūnas negali atskirti skirtingų streso formų ir į stresorius reaguoja taip pat intensyviai. Esant pastoviam stresui, jis gali ilgam pažeisti mūsų organizmą.
Bendrąja prasme, stresoriai gali būti tam tikri įvykiai, kurie verčia žmogų keistis arba prisitaikyti. Dažniausiai įvairioje mokslinėje literatūroje susiduriama su požiūriu, jog stresoriai yra įvykiai, sukeliantys asmeniui įtampą, nerimą, skubėjimą, susirūpinimą ar net sukeliantys pyktį. Jie gali būti labai įvairūs: tai katastrofiški įvykiai, gyvenimo pasikeitimai, dideli praradimai ir panašiai. Stresoriai taip pat siejami su pačiu asmeniu, jo aplinka ir profesiniu gyvenimu. Jie gali būti psichologiniai: įtampa darbe, tarpasmeniniai santykiai, ateities neužtikrintumas, įvairūs konfliktai, nesėkmės, problemos šeimoje ar darbe.
Štai keli streso šaltinių pavyzdžiai - nuo stipriausių iki silpniausių:
- Sutuoktinio mirtis
- Skyrybos
- Išsiskyrimas
- Įkalinimas
- Liga ar trauma
- Vedybos
- Atleidimas iš darbo
- Išėjimas į pensiją
- Darbo pakeitimas
- Paskolos paėmimas
- Vaiko išėjimas iš namų
- Sunkumai bendraujant su uošviais
- Ypatingi asmeniniai laimėjimai
- Asmeninių įpročių pakeitimas
- Sunkumai bendraujant su vadovu
- Užmigimo ir pabudimo laiko pasikeitimas
- Atostogos
- Kalėdos
Atsižvelgiant į esamą situaciją šalyje, į sąrašą reikėtų įtraukti epidemiologinę būklę. Psichologai neabejoja, kad naujojo SARS-CoV-2 koronaviruso sukelta epidemija yra stipraus ir ilgalaikio streso, galinčio turėti neigiamos įtakos sveikatai, priežastis. Be to, didžiulį stresą sukelia ir ginkluoti konfliktai, vykstantys šalyje ar gretimoje valstybėje. Baimė dėl savo ir šeimos narių gyvybės sukelia labai stiprų stresą, todėl gali pasireikšti potrauminio streso sindromas, nerimas.
Taip pat skaitykite: Sąmoningas gyvenimas
Stresas darbe yra viena iš dažniausių streso priežasčių. Stresas darbe gali kilti dėl per didelio darbo krūvio, įtemptos darbotvarkės, ilgų darbo valandų, terminų spaudimo, konfliktų su kolegomis ar vadovais, neaiškių lūkesčių arba nepakankamo pripažinimo. Stresas darbe gali turėti neigiamą poveikį darbo kokybei, darbuotojo produktyvumui ir lojalumui.
Nėštumas yra laimingas ir svarbus gyvenimo etapas daugumai moterų. Tačiau nėštumas yra laikotarpis, kai moteris patiria daug pokyčių ir iššūkių, kurie gali sukelti stresą. Stresas nėštumo metu gali turėti neigiamą poveikį tiek besilaukiančios moters, tiek kūdikio sveikatai. Stresas sukelia neurocheminius vaisiaus smegenų pakitimus, dėl kurių veikiama kūdikio psichologinė būsena - tokie kūdikiai būna jautresnės psichinės sveikatos, dirglesni, gali dažniau sirgti.
Dažniausias paauglių streso šaltinis yra egzaminai bei įvairūs atsiskaitymai, kurie tampa papildoma atsakomybe ir pareiga prie įprasto krūvio mokykloje ir popamokinėje veikloje.
Streso simptomai
Reaguojant į stresą, aktyvinama ir simpatinė nervų sistema. Dėl to antinksčiai pradeda išskirti adrenaliną ir norepinefriną. Šie neurotransmiteriai išplečia vyzdžius ir pagreitina širdies susitraukimų dažnį.
Dažniausiai minima streso įtaka simpatinei nervų sistemai ir pagumburio-hipofizės-antinksčių ašiai, tačiau veikiant stresoriams mobilizuojamos bemaž visos žmogaus organizmo organų sistemos - kvėpavimo, raumenų, virškinimo ir kt.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės mitai
Dėl to galima pastebėti šiuos simptomus:
- Padidėjęs prakaito liaukų aktyvumas
- Paraudusi arba blyški oda
- Raumenų įtampa ir tremoras
- Džiūstanti burna
- Dažnas šlapinimasis
- Vidurių užkietėjimas ir viduriavimas
- Apetito stoka
- Nuovargis
Stresas neigiamai veikia ne tik mūsų kūną, jis kenkia ir psichikai, nes sukelia tokius simptomus kaip:
- Baimė, nerimas ir panika
- Depresija ir liūdesys
- Bejėgiškumas
- Nusivylimas
- Greita emocijų kaita
- Dirglumas
- Kaltės jausmas
- Koncentracijos ir atminties sutrikimai
Stresas reiškiasi fiziologiniais pakitimais (širdies ritmo, kraujospūdžio, kvėpavimo, raumenų tonuso), judesių ir veiksmų koordinacijos sutrikimais, emocine įtampa, baime, kartais nesivaldymu, neveiklumu.
Emociniai simptomai yra tie, kurie susiję su jūsų nuotaikomis, mintimis ir jausmais.
- Išsekimas. Tai reiškia, kad jūsų energijos lygis yra labai žemas ir jūs jaučiatės pavargę, nesugebantys atlikti savo įprastų veiklų.
- Silpnumas. Jūsų kūnas ir raumenys yra susilpnėję ir jūs jaučiatės neturintys jėgų.
- Liūdesys. Jaučiatės liūdni, nelaimingi, beprasmiški ar netikintys savimi.
- Užmaršumas. Tai reiškia, kad jūsų atmintis ir dėmesys yra sutrikę ir jūs dažnai pamirštate svarbius dalykus ar pametate mintis.
- Nuolatinis susierzinimas. Jūsų kantrybė ir tolerancija yra sumažėjusios ir jūs su artimaisiais ir kitais žmonėmis pykstatės dėl mažų dalykų.
- Vienišumo jausmas. Jaučiatės, kad esate nereikalingi niekam. Jus slegia tai, kad neturite kam išsipasakoti problemų ar tiesiog neturite su kuo bendrauti. Tai gali būti streso pasekmė, nes jausdami įtampą, galite netiesiogiai parodyti, kad vengiate bendravimo su kitais t.y.
- Humoro jausmo praradimas. Jūsų gebėjimas juoktis ir mėgautis gyvenimu yra sumažėjęs arba dingęs visai.
- Neracionalus pyktis. Jūsų emocijos yra labai intensyvios ir lengvai prarandate savikontrolę bei elgiatės agresyviai ar net smurtaujate.
- Dažnas verkimas. Jūsų emocinė būsena yra labai nestabili ir jūs lengvai pradedate verkti dėl bet kokios priežasties ar net be jos.
- Socialinis atsiskyrimas. Jūsų bendravimas ir santykiai su kitais žmonėmis yra sumažėję arba nutrūkę visai.
- Pykčio priepuoliai. Tai yra dar vienas iš streso simptomų, kuris gali pasireikšti intensyviu ir netikėtu pykčio išsiveržimu. Šis streso padarinys pasireiškia agresyvumu, impulsyvumu ir staigiu nuotaikos svyravimu.
- Sudėtinga priimti sprendimus. Stresas gali būti kaltas ir dėl to, kad jūsų mąstymas bei logika yra sutrikę. Tai reiškia, kad jūs dažnai negalite pasirinkti geriausios alternatyvos arba nesugebate apsispręsti.
Pasikeitęs elgesys reiškia tai, kad jūsų veiksmai ir įpročiai keičiasi dėl streso poveikio, o ne savaime, tarsi reaguojant į aplinką ir gyvenimo būdo pokyčius. Tinkamas streso valdymas gali padėti atsikratyti žalingų elgesio modelių ir bruožų.
- Nagų kramtymas, kasymasis. Kūnas ir raumenys yra įtempti ir jūs nesąmoningai darote žalingus veiksmus savo odai ar nagams.
- Padidėjęs alkoholio ir tabako vartojimas. Pastebite, kad dažniau arba daugiau vartojate alkoholį arba rūkote cigaretes, kad nuramintumėte savo protą.
- Griežimas dantimis. Stipriai sukandate arba trinate dantis, dažniausiai miegodami.
- Padidėjęs arba sumažėjęs apetitas. Jūsų mitybos įpročiai ir poreikiai yra pasikeitę ir jūs valgote daugiau arba mažiau nei įprasta.
Daugelis žmonių vis dar nežino, kad stresas gali sukelti fizinius simptomus. Neretai žmonės jaučia įvairius skausmus ar sveikatos sutrikimus ir juos nurašo rimtoms ligoms. Tačiau, neretai tai gali būti streso sukeliamos pasekmės.
- Oro trūkumas. Jis pasireiškia tuo, kad kvėpavimas yra sunkus, greitas arba neritmiškas ir žmogus jaučiasi, kad negali pakankamai įkvėpti oro.
- Nugaros, krūtinės skausmai. Jeigu jūsų nugaros arba krūtinės srityje yra skausmingi, aštrūs arba spaudžiantys pojūčiai, vadinasi tai gali būti streso simptomai.
- Nemiga. Tai reiškia, kad negalite užmigti, išsimiegoti arba miegate per daug.
- Įsitempę raumenys. Jūsų raumenys yra įtempti, sustingę arba skausmingi - tai vienas dažniausiai stresą lydinčių simptomų.
- Pykinimas. Jei kamuoja stresas, įprasta, kad skrandis tampa jautrus, keliantis diskomfortą arba norisi vemti.
- Alpimas. Dažnai pasireiškia epizodai, kuomet ima svaigti galva, vaizdas tampa neryškus arba netenkate sąmonės.
- Galvos skausmai. Tai yra skausmingi, pulsavimo arba spaudimo pojūčiai. Galvos skausmai gali būti susiję su streso sukelta raumenų įtampa, kuri gali paveikti jūsų kaklą, pečius ar galvos odą.
Ilgalaikio streso pasekmės
Užsitęsęs stresas gali sukelti rimtų ligų:
- Diabetą
- Hipertenziją
- Infarktą
- Imuniteto susilpnėjimą
- Nevaisingumą
- Seksualinius sutrikimus
- Odos ligas
- Nutukimą
- Aterosklerozę
- Nemigą
- Spontaniškus galvos skausmus
- Virškinimo trakto sutrikimus (įskaitant dirgliosios žarnos sindromą)
- Nerimą
- Depresiją
- Potrauminio streso sutrikimus
Nuolatinis, chroniškas stresas gali turėti rimtų pasekmių žmogaus sveikatai. Nuolatinis stresas veikia mūsų imuninę sistemą, širdies ir kraujagyslių sistemą, virškinimo sistemą, bei nervų sistemą, todėl didėja riziką susirgti įvairiomis ligomis, įskaitant širdies ligas, depresiją, virškinimo sutrikimus ir kt. Be to, ilgalaikis stresas gali paveikti mūsų emocinę gerovę, tarpasmeninius santykius ir gebėjimą susikaupti.
Stresas yra viena iš pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Streso įtaka širdžiai gali būti skirtinga priklausomai nuo streso trukmės ir intensyvumo. Trumpalaikis stresas retai turi neigiamą poveikį sveikai širdžiai, nes žmogaus kūnas yra pasiruošęs atlaikyti trumpalaikį diskomfortą ir nerimą.
Hormoninis mechanizmas: streso metu smegenys išskiria hormonus - adrenaliną ir kortizolį - kurie padidina širdies plakimą, kraujospūdį ir cholesterolio kiekį kraujyje. Fiziologinis mechanizmas: streso metu raumenys įsitempia ir sumažėja kraujotaka į organus. Elgesio mechanizmas: streso metu žmonės dažniau linkę griebtis žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas, alkoholio vartojimas arba nesveiko maisto valgymas.
Stresas daro didžiulę įtaka širdžiai ir širdies sveikatai. Širdies permušimas kartais gali būti ir visai normalus reiškinys, ypač po ilgos kardio treniruotės, netikėtai patyrus didelį stresą, nerimą, ar išsigandus. Streso metu širdis ima plakti greičiau ir stipriau, o tai gali kelti nemalonų jausmą krūtinėje arba galvoje. Tačiau jei širdies permušimai yra dažni, stiprūs arba trunka ilgai, tai gali būti ženklas apie širdies ritmo sutrikimą arba kitą širdies problemą, kuris galėjo išsivystyti dėl pastovaus streso. Širdies permušimai dažnai yra lydimi dusulio, krūtinės skausmo, silpnumo arba pykinimo.
Streso metu kraujospūdis pakyla, nes kraujagyslės susiaurėja ir širdis dirba sunkiau. Tai yra laikina reakcija, kuri paprastai grįžta į normalią būseną pasibaigus stresinei situacijai. Tačiau esant nuolat aukštam kraujo spaudimui, išsivysto hipertenzija. Hipertenzija yra pavojinga būklė, kuri didina širdies priepuolio, insulto arba inkstų ligų riziką.
Stresas gali sumažinti raudonųjų kraujo kūnelių gamybą. Mažakraujystė gali sukelti nuovargį, silpnumą, galvos svaigimą, blyškumą, širdies plakimo padidėjimą arba dusulį.
Kaip gydyti ir valdyti stresą?
Esama daug būdų, kaip įveikti stresą. Ir kiekvienas turėtų rasti sau tinkamą, nes, kas tinka vienam, gali netikti kitam. Veiksmingiausi atsipalaidavimo būdai - sportas, joga su meditacijos elementais ir miegas.
Pagal streso teoriją, galima išskirti dvi streso įveikimo formas, kurios savyje talpina įvairius įveikimo būdus ir technikas. Tai į problemą orientuotos įveikimo strategijos - tai tarsi problemų sprendimo taktikos. Jos apima mūsų pastangas apibrėžti problemą, sukurti alternatyvius sprendimus, įvertinti skirtingų veiksmų sąnaudas ir naudą. Ir į emocijas orientuotos įveikimo strategijos. Jos yra nukreiptos į emocinio distreso sumažinimą. Šios strategijos nekeičia situacijos esmės tiesiogiai, todėl dažniausiai naudojamos tada, kai įvykių pakeisti negalima ir tenka su jais gyventi.
Į emocijas nukreiptų streso valdymo strategijų spektras labai platus ir apima visus Jums atsipalaidavimo jausmą sukeliančius būdus. Galbūt Jums padeda kvėpavimo pratimai, meditacija, galbūt karšta vonia ar knygos skaitymas, o galbūt mėgstama muzika ar filmas. Į problemą orientuoti būdai dažniausiai grįsti racionaliu pokalbiu, pagalbos plano, konkrečių situacijos sprendimo žingsnių sudarymu.
Ką daryti, norint įveikti stresą:
- Reguliarus fizinis aktyvumas, toks kaip vaikščiojimas, bėgimas ar jogos praktika, padeda sumažinti streso lygį ir pagerinti nuotaiką. Fizinis aktyvumas skatina endorfinų gamybą, kurie gali padėti kovoti su stresu ir padidinti teigiamus jausmus. Sportuojant sumažinamas kortizolio, kuris yra streso hormonas, kiekis kraujyje. Kai kurios sporto rūšys yra puikios stresui mažinti - plaukimas, slidinėjimas, važiavimas dviračiu, sportiniai šokiai su muzika.
- Subalansuota mityba, turinti pakankamai vitaminų ir mineralų, gali padėti organizmui susidoroti su stresu ir išlaikyti stabilų energijos lygį. Rinkitės maisto produktus, kuriuose yra mažai riebalų, tačiau praturtintus maistinėmis medžiagomis, tokiais kaip vaisiai, daržovės, pilno grūdo produktai ir liesa mėsa ar žuvis. Venkite maisto, turinčio daug cukraus. Venkite kofeino, nes jis gali tik dar labiau sustiprinti streso jausmą.
- Užtikrinti pakankamą ir kokybišką miegą yra svarbu streso mažinimui ir bendrai žmogaus savijautai. Miegas yra svarbus mūsų smegenų ir kūno atsinaujinimui ir atsparumui stresui. Miegant kūnas turi galimybę atsigauti ir atsistatyti, todėl svarbu laikytis reguliaraus miego grafiko ir sukurti sau tinkamą aplinką miegui.
- Įvairios streso valdymo technikos, tokios kaip meditacija, kvėpavimo pratimai ar raumenų atpalaidavimo technika, gali padėti sumažinti įtampą ir nerimą. Viena iš efektyviausių streso valdymo technikų - vizualizacija. Įsivaizduokite ramybę keliančius vaizdus arba malonias situacijas. Vizualizacija padeda sumažinti nerimą, atitraukti dėmesį nuo problemų ir sukelti teigiamas emocijas. Esant stresinei situacijai, praktikuokite gilų ir lėtą kvėpavimą. Pozityvūs jausmai padeda atlaikyti stresą.
- Skirkite laiko savo pomėgiams ir atsipalaidavimui. Raskite veiklą, kuri jums suteikia džiaugsmo ir leidžia atsipalaiduoti. Tai gali būti skaitymas, muzikos klausymas, žaidimas su gyvūnais, gamtos tyrinėjimas ar bet koks kitas veiklos būdas, kuris suteikia jums malonumo ir atitraukia nuo kasdienių rūpesčių.
- Palaikykite artimus ryšius su šeima ir draugais, pasikalbėkite su jais apie savo jausmus ir išgyvenimus. Bendravimas su artimais žmonėmis gali padėti išreikšti emocijas, gauti paramą ir lengviau išgyventi stresą.
- Efektyvus laiko valdymas, prioritetų nustatymas ir tinkama darbo bei poilsio pusiausvyra gali padėti sumažinti stresą. Planuokite savo dienotvarkę, atsižvelgdami į svarbiausias užduotis bei suteikdami laiko poilsiui ir atsipalaidavimui.
- Intraveninė terapija yra naujas ir inovatyvus streso valdymo būdas. Jei gyvenate aktyvų ir intensyvų gyvenimo būdą, nuolat skubate ir nežinote, kaip atsigauti po streso, intraveninė terapija padės atstatyti energiją ir palengvins streso simptomus.
- Stenkis planuoti savo laiką ir suskirstyti darbus mažais gabaliukais. Jei paskutinei minutei paliksi visus darbus, per vieną kartą reikės padaryti labai daug, o tai gali sukelti perdegimą, nerimą ir dar labiau padidinti stresą. Taip pat galima tiesiog nespėti numatytų darbų atlikti laiku.
- Nepamiršk skirti laiko stresą mažinančioms veikloms, tokioms kaip mankšta, meditacija, miegas ir kokybiško laiko praleidimas su draugais ir šeima.
- Jei jauti, kad esi pervargęs, apmąstyk, kaip galėtum sumažinti savo krūvį, bent laikinai, kol atsiskaitysi darbus. Pavyzdžiui, galbūt praleisk būrelį, kad daugiau laiko skirtum pasiruošimui arba poilsiui.
- Nebijok kreiptis pagalbos, jei tau sudėtinga kažką atlikti ar išmokti, mokytojai, tėvai ir tavo draugai tau tikrai padės.
- Sveikai maitinkitės - subalansuota mityba, kurioje gausu vaisių ir daržovių, padeda palaikyti imuninę sistemą streso metu.
- Nustatykite sau prioritetus - sudarykite darbų sąrašą, kad pamatytumėte, kas yra svarbiausia. Pagalvokite apie tai, ką jau padarėte ar nuveikėte per dieną, o ne apie tai, ką dar turite padaryti.
- Skirkite laiko sau - išnaudokite šį laiką poilsiui, atsipalaidavimui ar mylimai veiklai.
- Bendraukite su artimaisiais - kalbėjimas su šeima, draugais ir darbo kolegomis apie jūsų mintis, rūpesčius ir lūkesčius padės „išleisti garą“. Pajausite, kad esate ne vienas. Kalbėdami galite atrasti lengvą problemos sprendimą, apie kurį dar negalvojote.
- Stenkitės atpažinti streso požymius - žmogus gali taip jaudintis dėl problemos, kad nepastebi poveikio savo kūnui.
- Stebėkite kūno siunčiamus ženklus: atpažinkite streso simptomus savo emocijose, elgesyje, sveikatoje. Ką galvojate ar ką veikiate, kai jaučiate daugiausiai streso požymių?
- Pagalvokite apie problemas, kurios praeis su laiku ir problemas, dėl kurių nieko neįmanoma padaryti ir pabandykite paleisti jas, susitaikyti su realybe.
- Apgalvokite savo gyvenseną. Kiekvienas žmogus turi savo limitą ir tikslo pasiekimas neturėtų kainuoti nei fizinės, nei emocinės sveikatos.
- Gyvenimą papildykite sveikais įpročiais: sportas, meditacija, sveika mityba ir kokybiškas miegas gali padaryti stebuklus. Kita vertus, alkoholis, tabakas ir kofeinas tik pablogina savijautą.
- Gilus kvėpavimas - lėtas įkvėpimas per nosį, sulaikymas, iškvėpimas per burną.
- Rutina - net paprastas dienos planas padeda susigrąžinti kontrolės jausmą ir ramybę.
- Kalbėtis. Su artimu žmogumi, draugu, ar tiesiog su kuo jautiesi saugiai. Jei atrodo, kad niekas nesupras - paskambink į „Jaunimo liniją“.
Jei šie metodai nepadeda numalšinti streso, verta kreiptis į psichologą. Kartais užtenka vieno seanso su terapeutu, per kurį atpažįstamos ir įvardijamos stresinėse situacijose patirtos emocijos, - ir taip pašalinama įtampa. Gydytojai įprastai neskiria vaistų stresui gydyti, nebent pacientas serga kita liga, pavyzdžiui, depresija ar nerimu.
Svarbu gyvenime atrasti balansą, nepasimesti ir neįsisukti į kasdienybę, leisti sau atsipalaiduoti. Kviečiame išbandyti vieną į emocijas orientuoto streso valdymo būdą - ekspresyvų rašymą. Tai saugus būdas paleisti savo emocijas, galvojant apie konkrečią situaciją, kuri šiuo metu Jums kelia itin didelį stresą. Pasiimkite lapą popieriaus ir parašykite laišką jums stresą keliančiai situacijai. Visai nesvarbu ar tai konfliktas darbe ar namuose, ar išgirsta diagnozė, o gal išsiskyrimas su geru draugu. Esmė - leisti sau neriboti nei jausmų, nei minčių ir visus juos palikti ant lapo popieriaus! Laiško struktūra gan paprasta - pirmoje dalyje rašome viską, ką jaučiame. Mintys gali pereiti nuo vienos prie kitos visai netolygiai, svarbu tiesiog leisti sau išsakyti viską, kas norime, ką prisimename ir kaip dėl to jaučiamės. Antroje dalyje rašome viską, už ką norime/galime pasakyti „ačiū“. Juk net ir itin sunki, daug neigiamų emocijų kelianti situacija, dažniausiai turi ir kažką teigiamo, naudingo mums. Na ir galiausiai, kai jausite, jog jau viską išrašėte, paleiskite tą laišką (suplėšykite/sudeginkite/paskandinkite ar panašiai) lyg paleistumėte tai, kas ilgą laiką jus kankino. Šios užduotis leidžia mums po truputį išlieti tai, kas yra mūsų viduje, pačiu saugiausiu būdu.
Kartais stresas būna toks stiprus, kad po jo jautiesi išsekęs tiek fiziškai, tiek emociškai. Tai - signalas, kad tau reikia atsigauti. Leisk sau tai padaryti. Neprivalai iš karto apsikrauti naujomis veiklomis ar grįžti į įprastą rutiną. Prisimink - tavo gera savijauta yra svarbesnė nei pažymiai, darbai, ar kitų lūkesčiai. Be to, kalbėtis padeda. Jei jautiesi prislėgtas, sutrikęs ar nori tiesiog būti išgirstas - pasikalbėk su „Jaunimo linija“ savanoriais. Kartais vienas pokalbis gali pakeisti labai daug.