Kaip Gydytojas Diagnozuoja Depresiją: Išsamus Vadovas

Depresija - tai dažna ir rimta liga, kuri veikia ne tik žmogaus savijautą, bet ir mąstymą bei elgesį. Svarbu atskirti depresiją nuo įprasto liūdesio, nusiminimo ar gedulo, kurie paprastai trunka trumpiau. Depresija diagnozuojama, kai prislėgta būsena tęsiasi dvi savaites ar ilgiau. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip gydytojas diagnozuoja depresiją, kokie simptomai ir tipai egzistuoja, ir kokie gydymo būdai yra prieinami.

Kas Yra Depresija? Apibrėžimas ir Skirtumai

Spaudoje ir internete galima rasti daug straipsnių apie depresiją, tačiau dažnai trūksta aiškaus apibrėžimo. Medicininiu psichiatriniu požiūriu, depresija - tai įvairių vidinių ir išorinių priežasčių sąlygotas psichikos sutrikimų simptomų derinys (sindromas, o ne liga). Pagrindiniai simptomai yra prislėgta nuotaika, malonumo jausmo praradimas ir aktyvumo sumažėjimas. Šis simptomų derinys turi tęstis ne mažiau kaip vieną mėnesį.

Svarbu pabrėžti, kad depresija nėra tik prislėgta nuotaika ar trumpalaikiai nuotaikos pablogėjimai po nemalonių įvykių. Taip pat, depresija nelaikoma nerimo sutrikimais ar panikos atakomis, nors šių sutrikimų gydymas gali būti panašus.

Neretai depresija painiojama su liūdesiu, nusiminimu ir gedulu. Nors tam tikrais aspektais depresija panaši į gedulą ir neretai eina kartu, tai taip pat skirtingos būklės. Stiprus gedulas gali sukelti depresiją. Tačiau gedulo atveju paprastai išlaikomas savivertės jausmas, o skausmingos emocijos ateina tarsi bangomis, jos būna persipynusios su teigiamais prisiminimais apie prarastą žmogų.

Depresijos Dažnumas ir Priežastys

Depresija yra gana dažna liga. Skaičiuojama, kad vienas iš šešių žmonių susidurs su depresija bent kartą savo gyvenime. Ji gali pasireikšti bet kuriame amžiaus etape, bet tipiškai pirmą kartą pasireiškia pasiekus vėlyvos paauglystės amžių. Moterys labiau linkusios sirgti depresija nei vyrai.

Taip pat skaitykite: Tyrimas apie rezidentų šeimų perdegimą

Yra tyrimų, patvirtinančių, kad depresija gali būti paveldima. Priežastys gali būti ir neuroendokrininės ir neurofiziologinės. Pastebėta, kad įtakos gali turėti ir metų laikai.

Pagrindiniai Depresijos Simptomai

Skiriami trys pagrindiniai depresijos simptomai:

1. Prislėgta nuotaika: liūdesys, „gyvenimo pilkumas“, neaiškaus ilgesio jausmas. Kartais tas jausmas jaučiamas krūtinėje. Sergant tam tikro tipo depresija, pagrindinis nemalonus pojūtis dažnai apibūdinamas kaip „tuštumos jausmo“ išgyvenimas.
2. Malonumo jausmo praradimas: malonumo nebeteikia ta veikla, kuri seniau būdavo maloni.
3. Energijos, fizinio ir psichinio aktyvumo netekimas: žmogus jaučiasi nuolat pavargęs, „nekyla rankos“ veiklai.

Kiti depresijos simptomai:

• Nemiga: sunku užmigti, anksti prabundama, miegas yra negilus.
• Dirglumas, jautrumas emocinę įtampą keliančioms situacijoms.
• Vengimas bendrauti.
• Fizinio ir (ar) psichinio „užslopinimo“ pojūtis arba, priešingai, nerimo epizodai.
• Kritęs savęs vertinimas, nuolatinis kaltės jausmas.
• Sunku susikaupti veiklai.
• Pesimistinis ateities įsivaizdavimas.
• Polinkis save žaloti, mintys apie savižudybę.
• Apetito netekimas, svorio kritimas.
• Potraukis svaigintis alkoholiu ar narkotikais, taip siekiant „atsijungti“.
• Įvairūs nemalonūs pojūčiai kūne, kurių priežastis lieka neaiški ir po išsamaus medicininio ištyrimo.

Depresijos Tipai ir Priežastys

Psichikos sveikatos specialistai depresijas klasifikuoja pagal stebimus vyraujančius simptomus, simptomų sunkumą, pasikartojimų dažnumą ir kitaip. Pagal vyraujančias depresijos priežastis, depresijas galima skirstyti į:

1. Depresija, sąlygota daugiau vidinių, biologinių priežasčių (endogeninė depresija): Šiai depresijai būdinga tai, kad depresija sergančių yra tarp paciento giminių, depresija prasideda jaunystėje (iki 25 metų). Sutrikimui būdingas judesių bei mąstymo sulėtėjimas, apetito sumažėjimas. Neretai pasitaiko, kad praeityje yra buvę ir priešingų depresijai nuotaikos epizodų, pasireiškusių liguistai pakilia nuotaika, perdėtu aktyvumu.
2. Depresija, sąlygota daugiau išorinių, psichologinių bei socialinių priežasčių (egzogeninė depresija): Šio tipo depresija rutuliojasi žmogui patiriant stresą, kuris gali būti stiprus, staigus ir netikėtas arba ne toks stiprus ir ne toks netikėtas, tačiau ilgalaikis, sekinantis. Pasitaiko ir taip, kad žmogus tiesiog nueina „ne savo gyvenimo keliu“, ir tada net pats nebepastebi, kad nuolatos išgyvena stresą keliančias situacijas. Prieš išsivystant aiškiai egzogeninio tipo depresijai, pacientą dažnai vargina ilgalaikis nerimas.
3. Depresija sergant kitomis psichikos ligomis: Šiais atvejais depresija yra kito psichikos sutrikimo simptomų visumos dalis. Depresijos simptomai gali pasireikšti po ilgalaikio piktnaudžiavimo alkoholiu ir kvaišalais, sergant šizofrenijos grupės sutrikimais ir kt.

Svarbu pažymėti, kad antrojo ir trečiojo tipo depresija yra žymiai dažnesnė. Depresijos simptomai rutuliojasi pamažu - mėnesiais, metais. Šia liga retai susergama ūmiai. Sergant depresija, sąlygota daugiau vidinių priežasčių, ypač svarbūs yra predisponuojantys veiksniai. O esant išorinių veiksnių sąlygotai depresijai - provokuojantys bei palaikantys.

Taip pat skaitykite: Psichologo patarimai šeimai

Kaip Gydytojas Diagnozuoja Depresiją?

Depresinį sindromą (depresijos tipą) diagnozuoja gydytojas psichiatras, įvertinęs paciento nusiskundimus, psichikos būklę, sutrikimų bei gyvenimo istoriją, psichologinių testų rezultatus. Nederėtų depresijos tipo „diagnozuotis“ be specialisto konsultacijos - pagal žurnaluose ar internete surastus testus, pažįstamų pasakojimus ir pan.

Preliminarų, ne psichiatrinį, savo nuotaikos būklės įvertinimą galima atlikti panaudojus Beko depresijos klausimyną (angl. Beck Depression Inventory) arba Burnso depresijos skalę (angl. Burns Depression Checklist). Šias nuotaikos įvertinimo skales galima surasti internete.

Gydytojas vizito metu paprašys jūsų įvardyti:

• Šiuo metu varginančius simptomus, fizinius ir psichinius pojūčius, kas juos galėjo išprovokuoti.
• Skundų atsiradimo, kitimo, šeimos, profesinę istoriją.
• Paveldėjimą - ar jūsų giminėje buvo sergančiųjų psichikos ligomis.
• Apibūdinti vaikystę, mokyklos ir studijų laikotarpius.
• Įvardinti galvos traumas, jei tokių patyrėte.
• Narkotikų ar alkoholio vartojimo ypatumus, polinkį į azartinius lošimus ir pan.

Depresijai nustatyti dažnai reikia plataus psichologinio ištyrimo, kurį atliks medicinos psichologas. Diagnozuojant gali būti naudojami specialūs klausimynai, skalės. Taip pat gali būti paskirti laboratoriniai (skydliaukės, kitų organų funkcijai įvertinti) ir vaizdiniai (galvos kompiuterinė tomografija) tyrimai, encefalografija (smegenų elektrinio aktyvumo užrašymas) ir pan.

Gydytojas taip pat:

Taip pat skaitykite: Nervų sistemos ir psichikos vystymasis

• Paklaus apie gyvenimo situacijas, kurios galėjo prisidėti prie jūsų depresijos išsivystymo.
• Peržiūrės visus vaistus, kuriuos vartojate, įskaitant nereceptinius vaistus ir vaistažoles.
• Įvertins gydymo efektyvumą, įskaitant vaistus, psichoterapiją ir kitus gydymo būdus.
• Aptars, ar vartojate vaistus, kaip buvo nurodyta, ir ar tinkamai vykdote kitas gydymo rekomendacijas.
• Įvertins kitas ligas ir sveikatos problemas, kurios kartais gali sukelti ar pabloginti depresijos simptomus, pavyzdžiui, skydliaukės funkcijos sutrikimus, lėtinį skausmą ar širdies problemas.
• Apsvarstys, ar nėra kitos psichinės sveikatos būklės, pvz., bipolinio sutrikimo, kuris gali sukelti ar pabloginti depresiją ir dėl kurio gali prireikti kitokio gydymo; distimijos - lengvos, bet ilgalaikės (lėtinės) depresijos formos; asmenybės sutrikimo, dėl kurio depresija nepalengvėja.

Tik įvertinus visą informaciją, remiantis galiojančiu (TLK-10-AM) ligų klasifikatoriumi, bus nustatyta tiksli diagnozė.

Depresijos Gydymo Būdai

Depresijos gydymo metodus galima suskirstyti į tris grupes:

1. Gydymas psichotropiniais vaistais (pagrindiniai vaistai - antidepresantai).
2. Gydymas psichoterapija.
3. Gydymas psichotropiniais vaistais kartu su psichoterapija.

Tinkamą gydymo metodą parenka bei gydymo trukmę nustato gydytojas psichiatras, atsižvelgdamas į paciento depresijos ypatumus. Depresija vystosi palaipsniui, žmogus ja nesuserga staiga. Atitinkamai ir depresijos gydymas yra ilgalaikis, jo trukmė skaičiuojama mėnesiais, neretai - ir metais.

Jeigu jūs šiuo metu sergate depresija ir geriate antidepresantus, turite žinoti, kad gali prireikti 2-3 mėnesių, kol pajausite pagerėjimą. Taigi - kantrybė čia labai svarbi. Jeigu po kelių savaičių pagerėjimo nebus, gydytojas veikiausiai bus linkęs didinti vaistų dozę arba apskritai keisti vaistus. Visiškai normalu bei įprasta yra ir tai, jeigu jūsų gydytojas prašo dar pusmetį ar ilgiau vartoti vaistus, net kai jūsų būklė reikšmingai pagerėjo. Lengvos depresijos gydymui gali būti skiriamos tik psichologo konsultacijos. Čia, vėlgi, reikės kantrybės. Paprastai prireikia 10-15 konsultacijų, kad atsirastų pastebimas būklės pagerėjimas.

Psichoterapijos Metodai Depresijai Gydyti

• Psichodinaminė psichoterapija: orientuota į psichologines emocinių kančių šaknis, savirefleksiją ir savityrą.
• Kognityvinė elgesio terapija: skirta mintims, jausmams ir elgesiui, kurie turi įtakos nuotaikai, atpažinti. Moko pakeisti iškreiptus ar neigiamus mąstymo modelius.
  • Priėmimo ir įsipareigojimo terapija: padeda jaustis pozityviai, net jei patiriate neigiamų minčių ir emocijų.
  • Dialektinė elgesio terapija: padeda įgyti priėmimo ir problemų sprendimo įgūdžių.
  • Elgesio aktyvinimas: mažina norą vengti sprendimo, veiklos, ir izoliaciją, didina įsitraukimą į veiklas, kurios anksčiau patiko arba kurios kelia nuotaiką.
  • Sąmoningumu (angl. Mindfulness) grįsta terapija: apima dėmesio ir savo minčių bei jausmų priėmimą, jų nevertinant.
• Tarpasmeninė psichoterapija: orientuota į santykių problemas, kurios gali prisidėti prie depresijos.
• Šeimos, porų terapija: į konsultacijas įtraukia šeimos narius, jūsų sutuoktinį ar partnerį.
• Grupinė psichoterapija: dalyvauja grupė depresija sergančių žmonių ir psichoterapeutas.

Jeigu vaistai ir psichoterapija neveikia, pasikalbėkite su gydytoju psichiatru apie papildomas gydymo galimybes: elektroimpulsinę terapiją, transkranijinę magnetinę stimuliaciją ir kt.

Gydymui Atspari Depresija

Vis dėlto būna ir taip, kad nei vieni vaistai nepadeda arba ligonis netoleruoja jų šalutinio poveikio. Tokia būklė, kuri nepasiduoda gydymui vaistais, vadinama gydymui atsparia depresija.

Gydymui atsparios depresijos gydymo strategijos:

• Aptarkite su gydytoju, ar jau pasiektos tinkamos medikamentų dozės ar neparinktas veiksmingas jų derinys.
• Išbandykite kitą psichoterapijos metodą.

Gydymui atsparios depresijos simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, todėl gali tekti išbandyti daugybę gydymo metodų, kad būtų galima nustatyti, kas padeda. Tik įvertinus visą informaciją, remiantis galiojančiu (TLK-10-AM) ligų klasifikatoriumi, bus nustatyta tiksli diagnozė.

Rezistentiškos, medikamentiniam gydymui atsparios depresijos atvejais, galima pasirinkti labiau invazyvias priemones, tokias kaip elektrokonvulsinė terapija, transkranijinė magnetinė stimuliacija. Gilių smegenų stimuliacija (GSS) dažniausiai naudojama gydant Parkinsono ligą, bet puikūs rezultatai gaunami ir šį metodą naudojant rezistentiška įprastam gydymui depresija sergantiems pacientams. Šios procedūros metu maži elektrodai yra implantuojami galvos smegenų zonoje, atsakingoje už nuotaiką. Elektrodai yra sujungiami su neurostimuliatoriumi, implantuotu po raktikauliu, ir siunčia silpnus elektrinius signalus į smegenis.

Kada Kreiptis į Gydytoją?

Rekomenduojama kreiptis į gydytoją, jei jaučiate šiuos simptomus:

• Esate prislėgtos nuotaikos, ateitį matote niūrią, juodą.
• Dingo domėjimasis įprastais dalykais ar pomėgiais.
• Pasireiškia miego, seksualinio potraukio sutrikimai.
• Tapo sunkiau atlikti kasdienes užduotis, susikaupti.
• Pasireiškia silpnumas, energijos trūkumas.

Jei šie požymiai tęsiasi bent dvi savaites, raginame nedelsti ir apsilankyti pas šeimos gydytoją arba gydytoją psichiatrą - jie įvertins jūsų simptomus, nustatys, dėl kokios ligos jie kyla, ir pasiūlys geriausią gydymą.

Patarimai, Kaip Kovoti Su Depresija

• Laikykitės savo gydymo plano: nepraleiskite numatytų susitikimų su gydytoju.
• Nusiteikite, kad prireiks laiko, kol savijauta pagerės: net jei jaučiatės gerai, toliau vartokite vaistus. Jei nustosite juos vartoti, depresijos simptomai gali atsinaujinti ir jums gali pasireikšti abstinencija. Jei šalutinis vaistų poveikis kelia problemų, pasitarkite su gydytoju.
• Atsisakykite alkoholio: ilgainiui alkoholis pagilina depresiją ir apsunkina gydymą.
• Praktikuokite streso įveikos būdus: problemos darbe ar santykiuose gali prisidėti prie didesnio streso, o tai sustiprina ir depresijos simptomus.
• Vertinkite kokybišką miegą: prastas miegas gali neigiamai veikti savijautą ir sustiprinti depresiją.
• Reguliariai mankštinkitės: fiziniai pratimai turi tiesioginį poveikį nuotaikai.
• Nesitenkinkite gydymu, kuris jums tik iš dalies veiksmingas arba kuris sukelia nepakeliamą šalutinį poveikį: bendradarbiaukite su savo gydytoju psichiatru ar kitais psichikos sveikatos specialistais, kol rasite geriausią gydymo būdą, nors ir užtruks išbandyti naujus metodus.

tags: #seimos #gydytojas #diagnozuoja #depresija