Kaip Valdyti Agresiją: Efektyvūs Patarimai Tėvams ir Suaugusiems Kontroliuoti Emocijas

Prasidėjus naujiems mokslo metams, vieniems tėvams rūpi vaikų mokslai, kitiems - būrelių derinimas. Tačiau kai kuriuos tėvus labiausiai neramina vaiko elgesys su aplinkiniais: darželio draugais, klasės vaikais, auklėtojomis ir mokytojais. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra agresija, kokios jos priežastys ir kaip ją valdyti.

Agresija - Savisaugos Instinktas

Agresija yra būdinga kiekvienam žmogui - tai instinktyvi elgesio forma, kurios esminis tikslas - savisauga. Svarbu atsiminti, kad nereikia versti vaiko užgniaužti agresiją, nes tai gali virsti autoagresija ir pasireikšti savęs mušimu, skriaudimu, susirgimu psichologinės kilmės ligomis.

Agresijos Priežastys

Norint rasti sprendimą, būtina žinoti agresijos priežastis:

Baimės jausmas ir nepasitikėjimas aplinka: Vaikas gali jausti baimę nepažįstamoje aplinkoje, todėl netikėtai suduoti kitam bendraamžiui. Šis nesaugumo jausmas dažnai perimamas iš tėvų, kurie aplinkinį pasaulį mato kaip nesaugų ir pavojingą. Vaikas mano, kad pasaulis yra nesaugus, tad reikia visada saugotis ir gintis, dar geriau - pulti pirmam.
Draudimai ir nurodymai, kurie kertasi su vaiko norais ir interesais: Tėvai negali leisti vaikui visko, ko jis panorės, ir turėtų būti tam tikros ribos. Tačiau gerai, jei vaikui būtų paaiškinama, kodėl negalima, o apie bausmes būtų perspėjama prieš atsirandant neigiamam elgesiui, t.y. kad vaikas mokytųsi prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.
Noras įgyti didesnį savarankiškumą ir nepriklausomybę: Vaikas gimsta visiškai priklausomu nuo tėvų ir laikui bėgant stengiasi tapti savarankišku ir nepriklausomu. Dažnai šis procesas yra gana skausmingas abiems pusėms, ypač psichologiškai jautriaisiais periodais: kai vaikui sueina 3 metukai, pirmaisiais pradinės mokyklos lankymo metais ir paauglystės metu. Vaikai tamp piktesniais, agresyvesniais, nenori klausyti ir atsikalbinėja.

Ką Daryti, Kai Vaikas Agresyvus?

Tad kaip elgtis tėvams, kai jie mato ar tiesiogiai patiria vaiko agresiją? Ką daryti, jei vaikas skriaudžia kitą? Kaip užbėgti už akių agresyvaus elgesio atsiradimui?

Padidinkite vaiko savarankiškumą: Galbūt nebereikia tikrinti vaiko kuprinės, kad įsitikinti, ar viską susidėjo? Galbūt jau vaikas pats gali spręsti, kokį megztinį vilktis į mokyklą? Arba nuspręsti, kaip norėtų praleisti laisvą laiką? Jei tėvai patiki vaikui pinigus, vadinasi, turi pasitikėti ir vaiko sprendimu, kaip juos išleisti. Draudimai ir barimai retai kada padeda, tačiau geranoriški pokalbiai ir patarimai būna vertingi.
Nenubauskite už nuoširdumą: Dar prastesnes pasekmes turi situacijos, kai vaikas nuoširdžiai prisipažįsta ir už tai tėvų būna nubaustas: išbartas ar pan. Ateityje jis šios „klaidos“ nekartoja ir pasistengia tėvams pasakyti tai, ką jie nori išgirsti, tačiau nebūtinai tai būna tiesa. O tada tėvai stebisi, kodėl jų vaikas meluoja. Reikia prisiminti, kad meluojama tam, kuriam negalima pasakyti tiesos.
Sukurkite asmeninę erdvę: Gerai, kai vaikas turi savo kambarį ar kambario dalį, kuri yra tik jo ir be vaiko leidimo niekam nevalia ten lįsti. Tuomet vaikas būna atsakingas už tvarką savo „kampelyje“ ir tuo pačiu turi laisvę susidėlioti daiktus pagal save.
Gerbkite privatumą: Klaidingai tėvai mano, kad vaikas neturi turėti jokių paslapčių nuo jų. Negalima raustis vaiko daiktuose, skaityti jo laiškus ar dienoraštį, klausyti telefoninių pokalbių ar kaip nors kitaip pernelyg „smalsauti“.
Besąlygiška meilė: Turi išlikti besąlygiška meilė. Neturėtų būti manipuliuojama pasakymais: „Jei nedarysi kaip sakau, nemylėsiu tavęs…“ Kritikuoti galima tik elgesį, bet ne vaiko asmenybę!
Būkite pozityvūs pavyzdžiai: Stenkitės ir patys būti pozityvesniais. Nepykite ant kitų žmonių, jei jie elgiasi ne taip, kaip Jums norėtųsi, bet stenkitės suprasti jų tokio elgesio priežastis. Analizuokite tokias situacijas garsiai. Pavyzdžiui: „Šiandien kolega mane darbe apšaukė. Buvo nemalonu klausytis. Iš pradžių supykau. Po to pagalvojau, kažin kodėl jis taip elgėsi? Gal namuose susipyko su žmona? Gal jam šiaip kas nepasisekė?
Nemenkinkite vaiko nuomonės: Negalima vaiko įžeidinėti ir kitaip menkinti jo nuomonę. Jeigu vaikas prašo dėmesio, o jūs tuo metu esate užsiėmę, nereikia ant jo dėl to pykti. Tuo labiau, kad iš tiesų juk pykstate ant savęs, jog esate apsikrovę darbais, o ne ant vaiko, kad jis nori jūsų meilės. Būtina jam paaiškinti, kodėl dabar negalite skirti laiko ir pasakyti, kada atsilaisvinsite.
Kontroliuokite savo agresiją: Kritiškai pažvelkite į save ir kitus šeimos narius - ar visi kontroliuoja savo agresiją? Juk vaikai gerai moka kopijuoti mūsų pačių elgesį. Jei mes vaikui trenkiam per ranką, kai jis riebaluotom rankom siekia knygutės, nereikėtų stebėtis, jei jis trenkia kitam žmogui, vos šis ketina padaryti tai, kas vaikui nepatinka. Jei namuose yra baudžiama fizinėmis bausmėmis, vaikas išmoksta fiziniu smurtu spręsti problemas. Taigi, visų pirma, namuose turi būti taisyklė „nesuduoti kitam“ ir jos turėtų laikytis visi šeimos nariai visais atejais be išimties.
Mokykite įvardinti jausmus: Mokykite vaiką įvardinti savo jausmus, paklausdami, ar jis pyksta, nerimauja ir pan. Tegul vaikas mokosi atpažinti savo jausmus ir apie juos pasakyti.
Pasiūlykite išlieti jausmus: Iškart po įtemptų situacijų pasiūlykite kartu papiešti, palipdyti ar užsiimti kita menine/sportine veikla, kuri leistų vaikui išlieti savo jausmus.
Leiskite pabūti vienam: Jeigu supykęs vaikas nori pabūti vienas, nesibraukite į jo kambarį, palaukite, kol jis nusiramins ir pats norės kalbėtis.
Neatsakykite agresija į agresiją: Jeigu vaikas pyksta, šaukia ar net Jums suduoda - jokiu būdu neatsakykite tuo pačiu, nes parodysite, kad elgiatės lygiai taip pat kaip jis! Verčiau ramiai išklausykite, apkabinkite ar priglauskite ir išreikškite supratimą dėl jo jausmų tokioje situacijoje. Vaikas pamažu nusiramins ir tada bus tinkamas laikas pasikalbėti apie tai, kaip kitaip jis galėjo „paprašyti šokolado“, „susitarti dėl ėjimo į lauką ar žaidimo kompiuteriu. Toks tėvų elgesys parodys vaikui, kad jo agresija neišveda tėvų iš kantrybės, kad tokiu būdu jis nesukelia tėvams stiprių neigiamų emocijų (ką vaikai dažnai laiko meilės požymiu, todėl ir provokuoja tėvus, kurių dėmesio jiems trūksta).
Neskirkite dėmesio agresoriui: Būna, kad vaikai muša kitus vaikus. Dažnai tėvai tokioje situacijoje ima barti vaiką, jį drausminti ir patys rodo agresiją vaiko atžvilgiu. Tačiau praktika rodo, kad yra daug efektyvesnis būdas, taikytinas ikimokyklinio amžiaus vaikams. Jei vaikas suduotų kitam vaikui, nepulkite jo barti, o prieikite prie nuskriausto vaiko ir pagailėkite jo. Tokiu būdu Jūsų vaikas supras, kad būdamas „agresoriumi“ jis iš Jūsų dėmesio negaus.
Girkite už susivaldymą: Situacijose, kai vaikui pavyksta susivaldyti, būtinai tai pastebėkite ir pagirkite jį. Nesakykite „gera mergaitė“ ar „šaunuolis“. Vaikai dažnai nekreipia į tai dėmesio.
Venkite provokuojančių situacijų: Venkite tų situacijų, kurios didina agresiją. Jei yra vėlus metas ir vaikas pavargęs, reikia pasiūlyti ramesnių veiklų. Kalbinti miegoti reikia dar iki tol, kol vaikas pervargs.
Aptarkite situacijas be "liudininkų": Neigiamas situacijas aptarinėkite be „liudininkų“ (kitų vaikų, mokytojų, giminaičių ir pan.). Dažnai manoma, kad viešas gėdinimas duos teigiamą rezultatą.
Užimtumas: Pagalvokite apie užimtumą - galbūt reikėtų leisti vaiką į būrelį, kur jis galėtų „išsikrauti“. Efektyvūs būna meninės raiškos užsiėmimai ir sporto treniruotės. Yra buvęs atvejis, kai mažasis „agresorius“, nuvestas į karate užsiėmimą, pirmiausiai puolė prie salėje esančios bokso „kriaušės“ ir tiek „dirbo“, kad vakare nebuvo jokių minčių apie peštynes su broliu.
Išklausykite abi puses: Jeigu paskambino auklėtoja ir pasiskundė Jūsų vaiko elgesiu ar atėjo kiemo vaikai pasakyti, ką negero padarė Jūsų vaikas, padėkokite už informaciją ir pasakykite, kad su juo pasikalbėsite apie tai. Jokiu būdu iškart neužsipulkite vaiko, nepadarykite jo „kaltu“, prieš tai neišgirdę jo nuomonės. Būkite teisingi ir išklausykite abi puses.
Terapija: Tinkamu sprendimu taip pat gali būti pasakų ar žaidimų terapija. Tuomet vaikai atpažįsta savo elgesį veikėjų veiksmuose, o tėvai turi galimybę žaidimo metu pateikti tinkamesnį elgesį situacijoje, kuri vaikui sukelia agresiją.
Santuoka: Svarbu ir geri tarpusavio santykiai su sutuoktiniu, nes į tėvų nesantaiką vaikai taip pat reaguoja agresija. Jei tėvai diena iš dienos pešasi tarpusavyje, vaikas ima baimintis būti namuose ir nerimauja dėl tokių barnių pasekmių. Taip pat nereikėtų manyti, kad slepiami barniai vaikams yra „nematomi“. Jei yra įtampa tėvų santykiuose, vaikai tai jaučia. Prisiminkite, kad „šaltasis karas“ visvien yra karas. Todėl pasistenkite su partneriu ieškoti būdų tapti artimesniais ir draugiškesniais.

Agresija: Biologiniai ir Socialiniai Aspektai

Kodėl kai kurie žmonės sprogsta iš pykčio vos peržengę ribą, o kiti - ramiai išsprendžia konfliktą? Agresija - tai daugiau nei tik ūmus emocijų protrūkis. Tai sudėtingas, daugialypis reiškinys, kuris jau seniai kelia klausimų įvairių sričių mokslininkams.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams

Genetika ir Hormonai

Pasak Veroude ir kt. (2015), atlikti tyrimai su gyvūnais rodo, kad agresija gali būti užkoduota mūsų DNR. Jų metu buvo nustatyti specifiniai genetiniai žymenys, susiję su agresyviu elgesiu.

Genas, atsakingas už neurotransmiterių skaidymą: Neurotransmiteriai - tai cheminės medžiagos, padedančios nervų ląstelėms perduoti signalus. Serotoninas ramina - kai jo trūksta, žmogus gali būti impulsyvesnis ir agresyvesnis. Dopaminas skatina siekti to, kas teikia „malonumą“ - kartais agresija gali atrodyti naudinga ar net maloni. Norepinefrinas suaktyvėja streso metu ir paruošia kūną kovai - todėl gali sukelti stipresnę agresyvią reakciją.
Hormonų veiklą reguliuojantys genai: Vienas jų tiesiogiai susijęs su testosteronu - padidėjęs jo kiekis dažniau siejamas su didesniu agresyvumu vyrų tarpe. Taip pat tyrimuose minimas oksitocino receptoriaus genas, atsakingas už socialinį ryšį ir emocijų reguliaciją.

Lyčių Skirtumai

Pasak Tiegerio (1980), tyrimai su beždžionėmis rodo, kad kai kurios rūšys pasižymi su lytimi susijusiais agresijos modeliais. Pavyzdžiui, rezusinės beždžionės ar babuinai - jų patinų agresija dažnai susijusi su dominavimo hierarchijomis ir konkurencija dėl patelių. Kita vertus, artimiausiuose mūsų giminaičiuose - šimpanzėse ar gorilose - agresija mažiau susijusi su dominavimu ir dažnai būna mažesnio intensyvumo. Tyrimai su japoninėmis makakomis parodė, kad patelių agresija gali būti tokia pat dažna ir stipri kaip patinų, ypač reaguojant į aplinkos pokyčius ar žmonių buvimą jų teritorijoje.

Kognityviniai Įgūdžiai

Pasak Huesmanno ir Erono (1989), individualūs skirtumai kognityviniame lygyje gali paaiškinti agresijos variacijas tarp žmonių. Kognityvinių įgūdžių ugdymas prasideda nuo ankstyvos vaikystės. Pavyzdžiui, vaikai, kurie nuolat mato agresyvius pavyzdžius (šeimoje, aplinkoje, medijose), gali išsiugdyti įsitikinimą, kad agresija yra normali ar net pageidautina reakcija. Tokie vaikai dažniau agresyviai interpretuoja kitų elgesį net tada, kai jis nėra priešiškas - tarsi nejučia „tikisi“ blogiausio. Jei agresija duoda rezultatų - pavyzdžiui, padeda gauti norimą žaislą ar apsiginti - ji dar labiau įtvirtinama kaip efektyvi strategija.

Alkoholis

Bushmano ir Cooperio (1990) tyrimai parodė, kad daug smurtinių nusikaltimų, įskaitant žmogžudystes, užpuolimus ir smurtą artimoje aplinkoje, yra susiję su apsvaigimu nuo alkoholio. Šis ryšys aiškinamas keliais būdais. Viena vertus, alkoholis fiziškai slopina smegenų gebėjimą kontroliuoti impulsus. Kita vertus, alkoholis veikia žmogaus kognicijas ir emocinę būseną - sprendimų priėmimas tampa prastesnis, emocijos stipresnės, o dirgikliams tampame jautresni. Svarbu ir tai, kad kai kurie žmonės tikisi, kad alkoholis sukels agresiją, todėl jų elgesys atitinka tą lūkestį (Bushman & Cooper, 1990).

Kaip Valdyti Agresiją: Praktiniai Metodai

Jei agresiją lemia tiek biologiniai, tiek aplinkos veiksniai, gali kilti klausimas - o ką tuomet galime padaryti patys?

Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?

Kognityvinis pervertinimas: Tai technika, padedanti pažvelgti į iššūkį keliančias situacijas ne taip emocionaliai. Ankstyvasis pervertinimas įvyksta dar iki emocinės reakcijos - pavyzdžiui, įžeidimą žmogus interpretuoja kaip kito blogos nuotaikos išraišką, o ne kaip asmeninį puolimą. Tuo tarpu vėlyvasis pervertinimas pasireiškia jau po emocinio sužadinimo, kai emocijas sunkiau valdyti. Tačiau net ir tokiu atveju papildoma informacija ar kitoks požiūris gali padėti sumažinti agresyvią reakciją.
Savikontrolės stiprinimas: Šis metodas remiasi prielaida, kad savikontrolė - tai ribotas, bet lavinamas gebėjimas. Norint ją stiprinti, taikomos paprastos, bet sąmoningumo reikalaujančios užduotys. Pavyzdžiui, atlikti kasdienes veiklas nedominuojančia ranka.
Impulsyvumo valdymas: Tai metodas, padedantis stiprinti žmogaus gebėjimą sąmoningai valdyti savo mintis ir veiksmus, ypač reaguojant į emocinius dirgiklius. Jo ugdymui vykdomos treniruotės. Jose dalyviai susiduria su provokuojančiomis situacijomis, tokiomis kaip priešiška kalba, ir mokosi nereaguoti automatiškai, agresyviai. Tyrimai rodo, kad tokios treniruotės ypač veiksmingos žmonėms, linkusiems greitai įsižeisti ar supykti.
Dėmesingumas: Dėmesingumas (angl. mindfulness) - tai gebėjimas sąmoningai stebėti dabartinę akimirką be vertinimo. Agresijos valdymo kontekste tai reiškia gebėjimą atpažinti kylančias emocijas, pavyzdžiui, pyktį, ir neskubėti reaguoti. Dėmesingumo praktikavimas didina savimonę, mažina impulsyvumą ir padeda išlikti ramiam net emociškai įtemptose situacijose.

Pykčio Valdymas: Praktiniai Patarimai

Pyktis - tai natūralus jausmas, kylantis patyrus neteisybę, nusivylimą ar ribų pažeidimą. Jis gali būti trumpalaikis ir sveikas, bet užslopintas ar neišreikštas pyktis kaupiasi, o nekontroliuojamas - gali pakenkti santykiams, sveikatai ar net sau pačiam.

Pykčio Priežastys ir Pasekmės

Pyktis yra viena iš daugelio žmogaus emocijų, elementari kaip džiaugsmas, liūdesys, nerimas ar nuostaba. Tai nėra nei bloga, nei gera emocija, pyktis - natūrali reakcija į juntamą grėsmę, neteisybę ar skausmą. Pati emocija nėra problema, viskas priklauso nuo to, kaip su ja susitvarkome. Pyktis neatsiranda pats savaime, o visuomet seka skausmo jausmus, todėl dažnai yra vadinamas antrine emocija. Tačiau vien skausmas negali sukelti pykčio, jis atsiranda kartu su pyktį iššaukiančia mintimi. Šios mintys susideda iš prielaidų, asmeninių vertinimų, situacijų interpretacijų, kurios verčia galvoti, kad kažkas nori mus sužeisti, įskaudinti.

Chroniškas pyktis sunaudoja daugybę emocinės energijos ir aptemdo mąstymą, taip trukdydamas susikaupti ir mėgautis gyvenimu. Dažnas stresas ir pyktis susilpnina imunitetą ir padaro kūną pažeidžiamą, padidina širdies ligų, diabeto riziką, sukelia nemigą ir aukštą kraujo spaudimą. Pykčio priepuoliai labiausiai žeidžia artimiausius žmones ir gali negrįžtamai pakenkti bet kokiems santykiams. Negebėjimas valdyti pykčio protrūkių verčia draugus, mylimuosius, šeimos narius prarasti pasitikėjimą, jaustis nepatogiai ir vengti kontakto su jumis.

Būdai Išreikšti Pyktį

Išreiškimas: Išreikšti savo pyktį asertyviai ir neagresyviai yra sveikiausias būdas susitvarkyti su šia emocija. Tai padaryti galima tik tuomet, kai suprantate savo poreikius, pykčio priežastį ir galite tai išsakyti neįskaudinant kitų.
Slopinimas: Pyktis gali būti nuslopintas ir pakeistas kita emocija arba nuslopintas ir nukreiptas. Pirmuoju variantu pyktis sulaikomas viduje, nustojama apie jį galvoti ir vietoj to dėmesys nukreipiamas į kažką pozityvaus, taip pakeičiant jį į teigiamą emociją. Antruoju variantu pyktis nuslopinamas ir paverčiamas konstruktyviu elgesiu, kaip sportinė ar meninė veikla.
Nusiraminimas: Tai reiškia ne tik kontroliuoti savo išorinį elgesį, bet ir vidinius procesus bei reakcijas. Gilus kvėpavimas, mažinant širdies plakimą, ir pozityvios mintys padeda nurimti.

Kaip Valdyti Pyktį: Praktiniai Patarimai

Jei nei vienas iš šių pykčio išraiškos būdų neveikia ir jausmus išreikšti mokate tik agresyviu ir nevaldomu protrūkiu - būtina pasidomėti apie pykčio valdymą.

Prieš kalbant, akimirką skirti pamąstymui.
Išsiaiškinti, kas išties sukėlė pyktį.
Išreikšti pyktį tik nurimus.
Atpažinti pykčio ženklus.
Fizinė veikla.
Pykčio dienoraštis.
Pagalvoti apie sprendimus.
Pykčio išraišką pradėti nuo „Aš“ teiginių.
Tobulinti atsipalaidavimo įgūdžius.

Pykčio Priepuoliai: Kaip Atpažinti ir Valdyti

Pyktis yra natūrali emocija, su kuria tenka susidurti kiekvienam. Jaučiant didžiulį streso kiekį, net ir ramiausias žmogus gali pratrūkti pykčiu, tačiau nevaldomi pykčio priepuoliai, mediciniškai vadinami Kintančių protrūkių sutrikimu (angl. Intermittent Explosive Disorder, IED), reikalauja specialaus dėmesio. Pykčio priepuoliai pasižymi nepagrįstu ir neproporcingu pykčiu, įsiūčiu, pasireiškiančiu agresyviais poelgiais ir žodžiais. Dažnai priepuoliai perauga į smurtinį elgesį, daiktų mėtymą ir daužymą ar savęs žalojimą, todėl yra itin pavojingi. Ši būsena yra pasikartojanti ir per metus įvairiomis formomis gali ištikti 10 kartų ar dažniau.

Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas

Pykčio Priepuolių Priežastys

Nevaldomi pykčio priepuoliai gali prasidėti dar vaikystėje ar paauglystėje.

Aplinka: Dauguma žmonių, kenčiančių nuo pykčio priepuolių, užauga šeimose, kuriose susiduriama su fiziniu ir emociniu smurtu.
Genetika.
Kiti psichologiniai sutrikimai: ADHD, depresija ar nerimo sutrikimai neretai pasireiškia nevaldomo pykčio pavidalu.
Praeities traukos.
Lytis.

Kaip Valdyti Pykčio Priepuolius

Psichoterapija: Tai yra patikimiausias būdas valdyti pyktį. Kartu su specialistu sudarius technikų ir rėžimų planą bei jo laikantis, galima pakeisti savo elgesį ir mąstymą.
Vengti nuotaiką keičiančių substancijų.
Praktikuoti naujus mąstymo būdus: Verta pabandyti apie situaciją pagalvoti iš kitos pusės, remiantis racionalumu ir logika.
Vaistai: Nors vaistai nuo pykčio priepuolių neegzistuoja, tačiau kai kurie preparatai gali padėti slopinti agresyvų elgesį ar impulsyvumą.

Kaip Psichoterapija Gali Padėti Valdyti Agresiją?

Jei manai, kad tavo agresija kelia problemų ir kad tave pernelyg dažnai valdo pyktis ir įniršis, psichoterapija yra galimybė keistis. Pirmiausia ji padės išsiaiškinti, kam skirtas tavo pyktis ir koks jo vaidmuo tavo gyvenime (ugdymas). Ji padės išsiaiškinti priežastis, kodėl būtent toks elgesio stilius vyrauja labiau nei kitoks (supratimas). Ir padės rasti kitų būdų, kaip įveikti stresines situacijas. Tai gali būti savęs pažinimo stiprinimas, bendravimo įgūdžių ar pasitikėjimo savimi ugdymas.

Agresija ir Smurtas Pasaulyje

Šitokia neapykanta bei destrukcija nėra retenybė daugelyje Artimųjų Rytų bei Afrikos šalių. Visame pasaulyje ginklams bei kariuomenei kasdien išleidžiama daugiau nei du milijardai dolerių. Per pastarąjį šimtmetį įvyko maždaug 250 karų, per kuriuos žuvo 110 milijonų žmonių.

Kas Yra Agresija?

Agresija yra fizinis ar žodis poelgis, kuriuo siekiama kam nors sukelti skausmą. Ši sąvoka neapima netyčinės žalos, pavyzdžiui, autoavarijų, susidūrimų šaligatvyje ir veiksmų, sukeliančių skausmą, kurio negalima išvengti padedant žmonėms, pavyzdžiui, dantų gydymo. Šia sąvoka apibūdinami smūgiai į veidą, grasinimai, užgauliojimai, apkalbos, pašaipos.

Agresijos Rūšys

Psichologai skiria “priešiškąją” ir “instrumentinę” agresiją. Priešiškąją agresiją sukelia pyktis, jos tikslas - sužeisti. Instrumentinė agresija reiškia, kad siekimas sukelti skausmą yra tik priemonė kuriam nors kitam tikslui įgyvendinti.

Kas Lemiam Agresyvumą?

Nemalonūs įvykiai: Agresyvumą dažnai paskatina koks nors nemalonus patyrimas, bet labiausiai iš visų - skausmas.
Sužadinimas: Sužadinimą galime išgyventi labai įvairiai, o taip pat jo negalima atsieti nuo emocijų. Kai žmogus paveiktas fiziškai, suintensyvėja beveik visos emocijos.
Agresijos užuominos: Agresiją reiškiantys signalai tarsi išstumia susitvenkusį pyktį. Vienas tokių signalų yra ginklo vaizdas, ypač jei susiejamas su smurto, o ne su pramoga.
Žiniasklaidos įtaka: Daugybė studijų patvirtina, jog juo daugiau smurto televizijos programoje, kurią žiūri vaikas, juo šis yra agresyvesnis.
Grupės įtaka: Grupės gali sustiprinti agresyvią reakciją iš dalies dėl to, kad jos išsklaido atsakomybę.

Kaip Mažinti Agresiją?

Katarsis: Nors katarsio teorija teigia, kad agresyvūs veiksmai padeda atsikratyti susikaupusios energijos, tačiau katarsis gali duoti ir priešingą efektą, tai panašu į gaisro gesinimą benzinu.
Socialinio išmokimo požiūris: Jei agresyvios elgsenos išmokstama, yra vilties, kad ją galima kontroliuoti. Galėtume mažiems vaikams rodyti jautrumo ir bendradarbiavimo pavyzdį ir už tai skatinti, galbūt mokyti tėvus, kaip drausminti vaikus nenaudojant smurto.

Praktiniai Patarimai Kaip Susitvarkyti Su Pykčiu

Pastebėkite pirmuosius pykčio ženklus: Daug naudingiau užčiuopti pirmąsias pykčio užuomazgas - kai įsisiautėjate, valdyti mintis ir elgesį tampa žymiai sunkiau.
Suvaldykite lūkesčius: Pyktis yra glaudžiai susijęs su nepateisintais lūkesčiais. Turime susikūrę savo vidinių taisyklių rinkinį - mums patinka, kai gyvenimiški scenarijai klostosi pagal jį.
Atskirkite pyktį nuo kitų emocijų: Kartais pyktis būna tik ledkalnio viršūnė - o tikrosios užmaskuotos emocijos slypi kur kas giliau.
Atsipalaiduokite: Išmokite kūno atsipalaidavimo technikų, kurios leis šiek tiek atleisti įtemptas vadeles.
Atsitraukite nuo situacijos: Jei padėtis tampa nekontroliuojama, tai viena geriausių paslaugų, kurias galite sau padaryti.
Mąstykite subalansuotai: Chroniškai pykstantys žmonės būna linkę į kognityvinius iškraipymus - jie daro mąstymo klaidų, kurios trukdo blaiviai įvertinti situaciją.

tags: #kaip #sustabdyti #agresija