Šiame straipsnyje nagrinėjamas nerimo ir psichozės ryšys, apžvelgiamos šių būklių priežastys, simptomai ir gydymo galimybės. Siekiama atsakyti į klausimą, ar nerimas gali sukelti psichozę, bei suteikti išsamų supratimą apie šias sudėtingas psichikos sveikatos problemas.
Įvadas
Šizofrenija, paranoja, psichozė - šie terminai kelia baimę ir nerimą, dažnai asocijuojasi su psichinės būklės praradimu. Ar nuolatinis stresas ir įtampa - tai tiesiog pertempti nervai, ar jau rimtos ligos pradžia? Svarbu atpažinti pirmuosius ženklus ir simptomus, kad būtų galima laiku kreiptis pagalbos.
Pirmieji Ženklai ir Požymiai
Nerimas, nemiga ir įtampa dažnai yra pirmieji daugelio psichikos sutrikimų simptomai, kurie vėliau gali išsivystyti į rimtesnius sindromus. Jeigu jaučiate nuolatinį nerimą, negalite užmigti, jus kankina nuojauta, kad kažkas blogo gali atsitikti, nereikėtų ignoruoti šių ženklų. Jeigu kartu su šiais simptomais atsiranda neįprasti ar keisti dalykai, būtina susirūpinti ir kreiptis į specialistus. Tai nebūtinai reiškia šizofreniją, tačiau rodo, kad psichika yra persitempusi ir pradeda rodyti neatlaikymo ženklus.
Šizofrenija: Apibrėžimas ir Simptomai
Šizofrenija - tai sudėtinga, lėtinė psichikos liga, kuri pažeidžia jausmų, mąstymo, suvokimo ir valios sferas. Pasaulyje šizofrenija serga apie 1% žmonių. Manoma, kad šizofrenija nėra viena liga, o psichinių ligų ir sutrikimų grupė, todėl kalbama apie šizofrenijos spektro sutrikimus.
Šizofrenijai būdingas labai platus simptomų spektras, kuris skirstomas į dvi grupes:
Taip pat skaitykite: Gilus alkio jaudulys
- Pozityvieji simptomai: haliucinacijos ir kliedesiai.
- Negatyvieji simptomai: blankus ir skurdus afektas, apsileidimas.
Sergant šizofrenija, keičiasi asmenybė. Kiekvienas ryškesnis priepuolis dažnai negrįžtamai paveikia paciento psichiką.
Psichozė: Realybės Suvokimo Sutrikimas
Psichozė yra bendras terminas, apibūdinantis psichinę būseną, kai asmuo iškreiptai suvokia realybę ir praranda su ja racionalų ryšį. Psichozės atveju gali pasireikšti įvairūs asmenybės, minčių ir elgesio pakitimai:
- Iliuzijos ir klaidingi įsitikinimai (pvz., paranoja): įsitikinimai, paremti tvirtais, bet iš iškreipto suvokimo atsirandančiais argumentais.
- Haliucinacijos: jutiminiai suvokimai, neturintys realaus pagrindo.
- Sutrikusi mąstymo funkcija: sunkumai dėlioti mintis ir kalbą.
- Sunkumai suvokti savo elgesio ir minčių keistumą ir nepagrįstumą: sunkumai bendraujant ir atliekant kasdienines veiklas.
Daugeliui žmonių gyvenime pasitaiko panašių realybės iškraipymo epizodų. Mokslininkai teigia, kad psichozė nėra normalaus žmogaus sąmoningumo nukrypimas, o tik jo dalis, susidarius ypatingai intensyvioms ar sunkioms gyvenimo aplinkybėms. Tokiu atveju psichozė nebūtinai yra psichinės ligos simptomas (pvz., schizotipija).
Psichozę gali sukelti įvairūs somatiniai, egzogeniniai veiksniai, apsinuodijimas ar netgi psichologiniai faktoriai. Pasitaiko indukuotos psichozės atvejų, kai šalia sergančio asmens esantis žmogus pradeda matyti "iškraipytą pasaulio vaizdą" ligonio akimis ir patiki jo liguistomis idėjomis.
Paranoja: Persekiojimo Iliuzija
Paranoja - tai persekiojimo iliuzija, manija, kuri nelaikoma atskira liga, o tik tam tikrų psichinių sutrikimų simptomu (neurozė, psichozė, alkoholio delyras). Pacientas jaučiasi persekiojamas ir tvirtai tiki, kad kiti žmonės siekia jį apgauti, įžeisti, sužaloti ar netgi užmušti. Paciento neįmanoma perkalbėti. Paranoja gali atsirasti kaip somatinių, neurologinių ir (arba) psichinių ligų pasekmė. Laikoma tik ligos simptomu, todėl sutrikimas gali būti pašalintas terapijos pagalba - psichoterapija ir medikamentiniu gydymu.
Taip pat skaitykite: Didelis nerimas: gydymo būdai
Ankstyvas Gydymas ir Profilaktika
Pastebėjus pirmuosius šizofrenijos požymius, svarbu kiek galima anksčiau pradėti gydymą - tiek medikamentinį, tiek psicho-socialinį. Net jeigu tai nėra šizofrenija, atsargumas yra būtinas. Geriau išsitirti ir imtis profilaktinių priemonių, kad būtų išvengta priepuolio. Po kiekvieno stipresnio šizofrenijos priepuolio įvyksta dažniausiai negrįžtami pakitimai galvos smegenyse, po kurių žmogus pasikeičia, atsiranda emocinis šaltumas, keičiasi asmenybė, mąstymas ir bendravimas.
Sergant šizofrenija, svarbu kiek galima daugiau žinoti apie ligą, išmokti atpažinti ligos paūmėjimo požymius, laiku kreiptis pagalbos, laikytis gydytojo paskirto gydymo vaistais, stengtis dirbti, būti užsiėmusiu, tačiau nepervargti, nevengti bendravimo su žmonėmis, kiek įmanoma judėti ir sportuoti, subalansuotai maitintis. Šeimos nariai turėtų vengti perdėtos paciento kritikos, realistiškiau vertinti paciento galimybes, paremti ir paskatinti pacientą veikti ir bendrauti. Taip pat svarbi antrinė profilaktika - tai paūmėjimų vengimas.
Šizofrenijos Gydymas
Šizofrenijos gydymas yra ilgalaikis ir kompleksinis, dažnai trunkantis visą gyvenimą. Derinami keli gydymo metodai: vaistai, psichologinė, psichoterapinė ir socialinė pagalba, reabilitacija.
Pagrindiniai vaistai šizofrenijai gydyti yra neuroleptikai: tradiciniai (haloperidolis, cisordinolis, chlorpromazinas ir kt.) ir naujesni atipiniai (klozapinas, risperidonas, olanzapinas, amisulpiridas ir kt). Neuroleptikai turi būti vartojami gana ilgai, nes daugelio jų poveikis atsiskleidžia tik per kelias savaites. Praktikoje pasiteisina ilgo veikimo neuroleptikai.
Gydyti pradedama nuo mažiausios veiksmingos neuroleptiko dozės. Gydymo vaistais nepakanka norint sugrąžinti pacientą į jam įprastą gyvenimą. Pirmiausia šio susirgimo atveju yra reikalinga psichiatro pagalba. Tik tinkamai subalansavus medikamentinį gydymą ir kupiravus psichozės reiškinius, yra galimas psichoterapinis gydymas. Priešingu atveju psichologinės intervencijos ar psichoterapija gali tik pabloginti būklę. Biopsichosocialinis modelis labiausiai pasiteisino šio susirgimo gydyme.
Taip pat skaitykite: Patarimai, kaip atsikratyti nerimo
Nerimas: Normalus ir Patologinis
Nerimas yra labai paplitusi emocija, kurią patiria kiekvienas žmogus, patiriantis stresą. Nerimas skirstomas į normalų ir patologinį, nerimo būseną ir bruožą. Nerimo būsena yra nerimo jutimas tam tikru momentu ir dažnai pasireiškia, kai yra stresinė aplinka. Nerimas gali trukti ir ilgai, net visą gyvenimą. Tokį nerimą vertiname kaip bruožą, būdingą asmenybės sutrikimui.
Normalus nerimas ir nerimo būsena skiriasi tik kiekybiškai, bet ne kokybiškai. Nerimo būsenos varginamas pacientas gali būti neramus, jaustis netvirtas, pažeidžiamas, išsigandęs. Jam gali būti dusulys, uždusimo jausmas ir kiti simptomai.
Patologiniu vadinamas nerimas, atsiradęs be aiškios priežasties. Pacientams, kuriems yra nerimo sutrikimų, gali būti psichologinių ar somatinių nerimo simptomų. Kraštutinės nerimo būsenos metu gali pasireikšti daug somatinių simptomų. Dauguma tokios būsenos pacientų susitelkia į gresiantį pavojų, ypač fizinę grėsmę. Dažniausiai užplūstančios mintys: "aš galiu mirti", "man bus infarktas", "aš išprotėsiu". Panikos apimti žmonės bijo fizinės, psichologinės ar socialinės katastrofos.
Kraštutinė nerimo būsena vadinama priepuoliu (ataka), kuris pasireiškia ūminių psichinių ir somatinių nerimo simptomų kompleksu su kraštutine baime. Toks priepuolis trunka nuo kelių minučių iki kelių valandų, vidutiniškai apie 10-20 minučių. Priepuolis gali kartotis kelis kartus per parą. Pacientas gali jausti bendrą nerimą, kuris dar vadinamas "laisvai plaukiojančiu" autonominiu nerimu. Šio nerimo simptomai: karščio jutimas, "diskomfortas skrandyje, pilve", dusulys, svaigulys, burnos sausumas, sustiprėjęs prakaitavimas, drebulys, išsiplėtę vyzdžiai, padidėjęs arterinis kraujospūdis, pykinimas, vėmimas, dažnas šlapinimasis ir diarėja. Jis ypač būdingas generalizuotam nerimui.
Nerimo Sutrikimai ir Diferencinė Diagnostika
Normalus nerimas ir nerimo sutrikimai pasireiškia įvairiais somatiniais ir psichiniais simptomais. TLK-10 ir DSM-IV klasifikacijoje yra išskirti nerimo sutrikimai, pasireiškiantys patologiniu nerimu: fobijos, panikos, obsesinis-kompulsinis, potrauminio streso, generalizuoto nerimo sutrikimai ir kt.
Nerimastingi žmonės dažnai jaučiasi beviltiški, išsigandę, praradę savikontrolę. Asmuo, bendraudamas su tokiu pacientu, turi būti ramus ir jį nuraminti, padrąsinti, padėti jam išreikšti savo mintis ir nuogąstavimus. Pacientui reikia papasakoti apie nerimo simptomų prigimtį, paaiškinti, kad jo neištiks širdies priepuolis ar jis neišprotės.
Renkant anamnezę, reikia išsiaiškinti, kas paskatina ir palaiko nerimą, kokios situacijos veikia elgseną, kokios yra medicininės problemos, ar vargina įkyrios mintys ir veiksmai, kada simptomai atsirado, kokia jų eiga ir prigimtis. Pirmiausia reikia ištirti, ar nėra organinių ligų, priklausomybės vaistams ir alkoholiui, ar klasikinė panikos ataka nėra dėl širdies aritmijos ar hipertiroidizmo. Nerimo sutrikimus reikia diferencijuoti nuo didžiosios depresijos, psichozės ar panikos sutrikimo. Visi gyvenimo stresai gali būti nerimo priežastis. Nerimas yra dažnas depresijos palydovas ir būdingas agorafobijai (su panikos atakomis ir be panikos), specifinėms fobijoms, obsesiniam-kompulsinam, potrauminio streso ir generalizuoto nerimo sutrikimams. Nerimo simptomų gali būti ir sergant psichoze.
Psichoterapija padeda pacientui suprasti būseną bei greičiau sugrąžinti normalią elgseną. Padeda palaikomoji psichoterapija (patarimai, auklėjimas, ribojimų modeliavimas, realybės tikrinimas).
Psichikos Sutrikimas: Apibrėžimas ir Rizikos Veiksniai
Psichikos sutrikimas apibrėžiamas remiantis dviem dimensijomis: žmogaus gebėjimu arba negebėjimu mokytis, dirbti, atrasti savo vietą visuomenėje ir gebėjimu arba negebėjimu tvarkytis su kasdienybe, sunkiais jausmais, iššūkiais, spręsti problemas. Jeigu žmogus geba derinti šias dvi dimensijas, turi pakankamai gerą psichologinį atsparumą ir gali kurti, dirbti, mėgautis, ilsėtis, palaikyti tarpasmeninius santykius, tuomet manoma, kad žmogus yra psichiškai sveikas.
Maždaug trečdalis visų žmonių vienu ar kitu savo gyvenimo laikotarpiu patiria psichikos sutrikimų. Psichikos ligos sąvoka vartojama vis rečiau, ją keičia būtent psichikos sutrikimo sąvoka. Iš esmės šios sąvokos suprantamos kaip sinonimai. Nors psichikos sutrikimai taip pat turi biologines priežastis, tačiau yra ir kitų priežasčių. Dažnai kalbama apie biopsichosocialinį psichikos sutrikimų kilmės modelį, kuris išskiria ne tik biologines, genetines, bet ir psichologines bei socialines priežastis.
Rizikos veiksniai: genetiniai veiksniai, nepalankios gyvenimo aplinkybės (darbo praradimas, neturėjimas pastovios gyvenamosios vietos, skurdas, diskriminacijos ir neteisybės patirtis), darnos stoka tėvų šeimoje, krizinės situacijos, nelaimės, kataklizmai, netektys, neįgalumai ir visi kiti pokyčiai, kurie blogina žmogaus gyvenimo kokybę, psichoaktyvių medžiagų vartojimas.
Nerimas Ir Psichozė: Ar Nerimas Gali Sukelti Psichozę?
Nors nerimas savaime nėra tiesioginė psichozės priežastis, tačiau stiprus ir ilgalaikis nerimas gali tapti provokuojančiu faktoriumi asmenims, kurie turi genetinį polinkį į psichozinius sutrikimus arba patiria didelį stresą. Nerimas gali išprovokuoti psichozės epizodą, tačiau dažniausiai psichozė yra sąlygota kitų priežasčių, tokių kaip biologiniai veiksniai, trauminės patirtys ar kitos psichikos ligos.
Psichikos Sutrikimai ir Agresyvumas
Nors pasitaiko atvejų, kai psichikos liga sergantis žmogus tampa agresyvus, psichikos sutrikimas nelygu agresija. Daugybė atliktų tyrimų rodo, kad tarp psichikos sutrikimų turinčių žmonių smurto lygis nėra didesnis negu bendroje populiacijoje. Atvirkščiai, šie žmonės dažniau patys tampa smurto ar išnaudojimo aukomis.
Kaip Jaučiasi Sergantysis
Nemažai sergančiųjų suvokia savo situaciją ir tai tikrai sunkus jausmas, nes jie dažnai jaučiasi atstumiami ir nugalinami visuomenės netgi tose situacijose, kuriose nesijaučia tokie nieko negalintys, nesugebantys ar pavojingi. Tai kelia desperacijos jausmą, nes, kaip jie besistengtų už save kovoti, dažnai šią kovą pralaimi. Ypač sunku atlaikyti atstūmimą ir nepripažinimą tiems, kurie gerai suvokia savo ligą ir sistemingai gydosi. Kita vertus, lygiai taip pat sunku ir tiems, kurie nesuvokia savo ligos ir todėl nesupranta priežasčių, kodėl kiti juos atstumia, kodėl juos visi nori gydyti. Tam tikra prasme jiems dar sunkiau, nes jie net nesupranta, kodėl taip vyksta.
Gydymo Efektyvumas ir Pagalba Artimiesiems
Medikams gana dažnai tenka susidurti su teigiamais atvejais, kai žmogus gavo savalaikę pagalbą, ją priėmė ir pradėjo kitaip jaustis bei gyventi. Tačiau būna tokių sunkių sutrikimų, kai gydymas padeda labai minimaliai. Visiškai išvengti nusivylimo nepavyksta - tikrai kartais gydymas nepadeda tiek, kiek norėtųsi.
Kadangi psichikos sutrikimas - kompleksinė liga, viena iš svarbių gydymo formų po medikamentinio gydymo, ypač kalbant apie šizofreniją, yra šių žmonių įtraukimas į bendruomenes, kuriose jie gautų socialinę pagalbą ir palaikymą. Tai jiems padeda geriau funkcionuoti ir tai labai svarbi gydymo dalis, be kurios jie taptų izoliuoti, o izoliacija sveikti nepadeda.
Artimiesiems patariama mažiau susitelkti į psichikos sutrikimą ir daugiau į tai, ką žmogus išgyvena. Bandyti ne patarinėti, aiškinti, mokyti, o daugiau klausytis, klausti, domėtis, kadangi nurodinėjimas, aiškinimas dažnai kelia pasipriešinimo reakciją, jausmą, kad žmogaus artimieji nesupranta jo, kad nori jį pataisyti. Todėl tikslas būtų bandyti suprasti, kaip žmogus iš tikrųjų jaučiasi, kas jam kelia nerimą, ko jis bijo, dėl ko išgyvena, gal jis pats turi idėjų, kas galėtų jam padėti. Toks empatiškas santykis galėtų leisti žmogui pasijusti saugiam, suprastam, galbūt leistų pažvelgti į savo situaciją iš kitų kampų ir padėtų atrasti drąsos priimti sprendimus, susijusius su kreipimusi dėl pagalbos.
Gyvenimo Būdas ir Psichikos Sveikata
Mūsų gyvenimo būdo pasirinkimai gali turėti didelės įtakos psichikos sveikatai. Svarbu:
- Mityba: Sveika ir subalansuota mityba aprūpina organizmą maistinėmis medžiagomis, reikalingomis smegenų veiklai.
- Miegas: Pakankamas miegas yra būtinas smegenų poilsiui ir atsistatymui. Suaugusieji turėtų miegoti 7-8 valandas per parą.
- Fizinis aktyvumas: Reguliarus fizinis aktyvumas pagerina nuotaiką, mažina stresą ir stiprina savivertę.
- Vengti alkoholio ir narkotikų: Alkoholio ir narkotikų vartojimas gali neigiamai paveikti psichinę sveikatą.
- Nerūkyti: Rūkymas kenkia smegenims ir gali padidinti depresijos bei nerimo riziką.
- Socialiniai ryšiai: Stiprūs socialiniai ryšiai yra būtini gerai psichinei sveikatai palaikyti.
- Streso valdymas: Svarbu išmokti valdyti stresą tinkamai.
Svarbu atsižvelgti į visus šiuos gyvenimo būdo ypatumus, siekiant sukurti sveikesnę emocinę aplinką.
Psichozės Gydymas: Kompleksinis Požiūris
Kadangi psichozę sukelia įvairių veiksnių sąveika, gydymas yra kompleksinis ir apima:
- Medikamentinį gydymą: palengvina simptomus.
- Socialines ir psichologines priemones: padeda sugrįžti prie įprastinio gyvenimo bei išvengti socialinės negalios.
Tiktai visapusis gydymas leidžia tikėtis maksimalaus atsistatymo, apsisaugojimo nuo atkryčių bei papildomų problemų (depresijos, nerimo, piktnaudžiavimo psichoaktyviomis medžiagomis).
Skydliaukės Sutrikimai ir Psichikos Sveikata
Skydliaukės hormonai turi įtakos daugeliui organizmo funkcijų, įskaitant nuotaiką ir mąstymą. Skydliaukės veiklos sutrikimai, tokie kaip hipotirozė (skydliaukės veiklos nepakankamumas) ir hipertirozė (skydliaukės veiklos perteklius), gali sukelti psichikos sveikatos problemų, įskaitant nerimą, depresiją ir net psichozę.
Hipotirozė
Pagrindiniai hipotirozės simptomai: mieguistumas, nuovargis, plaukų slinkimas, šalčio netoleravimas, depresyvi nuotaika. Gili hipotirozė gali pasireikšti kaip psichiatrinis sutrikimas, ūmiu nerimo sindromu ar psichoze. Yra mokslinių studijų, kuriose nurodoma, kad tam tikri hipotirozės požymiai gali būti painiojami su depresija bei kitais psichikos sutrikimais.
Hipertirozė
Hipertirozės atveju žmogus dažniausiai būna labai energingas, pozityvus ir veiklus. Tačiau ilgainiui šie simptomai stiprėja, ir aplinkiniams jo elgesys pradeda atrodyti neadekvatus, per daug aktyvus, o tai jau labai panašu į bipolinio sutrikimo hipomanijos ar manijos fazes, kurias keičia gili depresija.
Skydliaukės Patikrinimas
Endokrinologai rekomenduoja pasitikrinti savo skydliaukę bent 1-2 kartus: koks TTH hormono lygis, ar neatsirado skydliaukės audinyje mazgų ir pan.