Įvadas
Straipsnyje nagrinėjamas gudrus elgesys, apibrėžimas, jo įvairūs aspektai ir reikšmė žmogaus gyvenime bei visuomenėje. Aptariama, kaip mandagumas ir geras elgesys veikia tarpusavio santykius, karjerą ir asmeninį tobulėjimą. Taip pat nagrinėjama, kaip svarbu ugdyti vidinę drausmę ir teisingus nusiteikimus, kurie yra tikrojo mandagumo pagrindas.
Mandagumas kaip Pagrindas Gerų Santykių
Žmonių tarpusavio santykiai, jų laikysena, draugijiniai papročiai ir elgesiai yra tvarkomi įvairiausių formų, kurios tobulėjo per ištisus šimtus metų ir kurioms niekam nevalia nusikalsti. Išvidinė mūsų pagarba kitiems turi pasirodyti ir išviršiniuose elgesiuose.
Šv. Povilas yra pasakęs, kad rodydamas kitam pagarbą, žmogus pats save parodo. Vis dėlto, yra žmonių, kurie maža tevertina išorines formas arba net jas niekina, visai jų nepaisydami. Tikrasis mandagumas yra tvirto būdo ir geros širdies vaisius. Neturint kilnios sielos, yra beveik neįmanoma išmokti būti mandagiam.
Mandagumas ir Charakteris
Jei mandagumas neina kartu su charakteriu, tada lengva prigauti žmones, po žibančia išore, po gerai pasiūtais moderniškais drabužiais slepiant, deja, visiškai supuvusią sielą. Gražus obuolys, bet - sukirmijęs! Ir jeigu reiktų man pasirinkti, tai daug mieliau sėsčiau prie stalo su geros širdies žmogumi, nors jis ir kištų peilį į bumą, negu su apgaudinėtoju, mokančiu elegantiškai net ir vėžius mėsinėti. Aš visuomet laikausi šitos prancūziškos patarlės: „La beauté sans vertu est une fleur sans parfum“ - „gražumas be dorumo yra lyg gėlė be kvapo“.
Mandagumo Formos ir Gyvybė
Rimtai galvoją jaunuoliai, matydami, kiek sugedimo ir becharakteriškumo slepiasi po mandagumo, elegancijos ir grožio priedangomis, pradeda savo nelaimei išviršinių formų visiškai nepaisyti. Bet jie užmiršta, kad ne tos mandagumo formos yra blogos, tik anie žmonės, kurie šitoms formoms neįstengia suteikti gyvybės. Mandagumas ir būdas yra ne tik rimtai skambą žodžiai, bet juodu taip vienas su kitu santykiuoja, kaip priežastis su pasėka. Kas dėl kitų gero suvaldo savo blogą nuotaiką, kas pakenčia kitų ydas, kas padeda draugui nelaimėje, tas yra ne tik mandagus, bet kartu ir tvirto būdo vyras.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Vidinė Drausmė ir Mandagumas
Kas tikrai mandagus ir išlavintas, tas toks bus ne tik kitų akyse, bet ir tada, kai jo niekas nematys, kai jis liks vienas, nes mandagumas sutinka su jo charakteriu ir neturi jokių prievartos ar varžymosi žymių. Toks jaunuolis valgydamas nečepsės ir nesiurbs sriubos, nors būtų vienų vienas. Vasaros poilsio metu jis nevaikščios murzinas, nors aplinkui būtų ir miškas, kur „niekas jo nemato“.
Mandagumo Taisyklės ir Savimyla
Mandagumo taisyklės įpareigoja žmogų, todėl niekam neleista jų laužyti. Ir visai teisingai. Žmogus jau ir taip yra labai didelis savimyla, o ypač būdamas jaunas. Dabar supranti, kodėl kiekvienas jaunuolis turi įprasti mandagiai elgtis, įprasti ne tik išviršinių manierų, bet pirmoj eilėj įsigyti teisingų išvidinių nusiteikimų, kuriais remiasi visos mandagumo taisyklės. Todėl visados būk draugiškas, pastabus ir mandagus su savo tėvais, su broliais ir seserimis, su draugais, mokytojais, pažįstamais, darbininkais - net ir su savo priešais (jei jų turėtum).
Mandagumas Kaip Turtas
Mandagumas, atsargumas ir malonus elgimasis yra brangiausi jaunuolio turtai, kurie ne tik parodo jo išauklėjimą, bet daro įtakos jo ateičiai ir padeda jam iškilti. Mandagumas mažmožiuose yra tas pat, kas artimo meilė didžiuose dalykuose. Jis yra alyva, kuria tepamas draugijos mechanizmas, kad lengvai suktųsi visi jo ratai ir rateliai. Todėl mandagumas tari lydėti kiekvieną daiktelį, kurių kasdieniniame gyvenime yra tūkstančiai. Juk tas pat yra ir būti pastabiam arba pakantriam su kitais ir nusigalėti.
Mandagumas ir Pakilnumas
Grafas Chesterfieldas savo sūnui davė šitokią mandagumo taisyklę: „Su kitu elkis taip, kaip norėtum, kad su tavim būtų elgiamasi; tai yra geriausias, kiek žinau, būdas kitiems patikti. Mandagumas pakilnina kiekvieną žmogų. Jis pats nieko nekaštuoja bet jojo vertė yra milžiniška. Mandagus jaunuolis, kur tik jis pasirodo, kaip matai, patraukia žmonių širdis. Mandagumas yra tarptautinė kalbą, kurią visi supranta. Taigi nors viena ar kita šitos kalbos taisyklė tau atrodytų ir nepatogi, dėl to dar negali josios nepaisyti.
Praktinis Mandagumas Gyvenime
Neretai pasitaiko, kad išmintingi ir mokyti žmonės negali gyvenime prasimušti tik dėl to, kad jų elgesiai yra labai nepaslankūs ir kad aplamai jie neturi draugijinio apsitrynimo. Jie mato, kad ne vienas iškyla iš pačios jų pašonės, kuris ir savo talentu ir būdu daug žemiau stovi, bet kurio elgimasis visus žavi, - ir jis iškyla. Mandagus elgesys dažnai nulemia visą žmogaus gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Teisingas Supratimas
Bet teisingai suprask mano mintį, jaunuoli! Nenoriu, kad būtum išpuikėlis dabita arba aklas madų gaudytojas, kuris per dienų dienas zulina gatvės grindinį. Ne! Bet taip pat nenoriu, kad būtum laukinis arba koks peštukas. Kas tu būtum, kokį gyvenimo kelią pasirinktum, vis dėlto tau reiks su žmonėmis turėti nemaža santykių. O gražaus elgimosi taisykles išmokti nėra mažas daiktas.
Mandagumo Mokymasis
Žinoma, tam, kas turi progos šeimoje mandagumo mokytis, tam lengviau. Bet tas taisykles turi žinoti ir tas, kam neteko laimės augti tokioj patogioj aplinkoj. Ir jei tik jis turės geros valios ir pastabumo, tai, draugaudamas su išsilavinusiais žmonėmis, lankydamasis artimesnėse inteligentų šeimose, galės visai gerai tų išviršinių formų pramokti. Būdamas draugijoj, stebėk tavo gerbiamo asmens elgesį, palygink jį su savuoju ir stenkis jo pavyzdžiu pasekti.
Mandagumo Dėsnių Ypatingumas
Mandagumo dėsnių ypatingumas ir vertė ir yra ta, kad žymiausi pasaulio žmonės nepareinamai vieni nuo kitų juos išugdė, o tūkstantmetis vartojimas suteikė jiems įstatymų galios. Pasiekti tą sielos tobulumą, kuris tikrajam išsilavinimui yra būtinas, - tai jau yra asmeninis kiekvieno jaunuolio darbas.
Civilizacija ir Kultūra
„Civilizacija" ir „kultūra" dar nieko nesako apie tikrąjį išsilavinimą. Turtingesnių ir žymesnių tėvų vaikams gresia pavojus niekinti prastesnius ir vargingesnius savo draugus. Dėmesio, mano drauge! Toks elgesys būtų ne tik nekrikščioniškas, bet ir nemandagus. Būti šalia paprastų savo draugų ir nuo jų nesitolinti verčia tave ne tik artimo meilė ar taktingumas, bet taip pat ir tavo ateitis. Krikščioniškai mąstančio jaunuolio akyse kiekvienas tvirto būdo žmogus yra aristokratas. Visagalis Dievas maloniai žiūri į tokio žmogaus sielą, ir jos niekinti tu neturi nė mažiausios teisės.
Kilnumas Įpareigoja
Kas kilmės arba turto dėka gyvena geresnėse sąlygose, tas turi ir daugiau pareigų. „Noblesse oblige“ sako prancūzų priežodis. „Kilnumas įpareigoja!" Taigi, jei esi gimęs aristokratiškoje šeimoje, turi būti ne toks savimyla, labiau pasiaukojąs, paklusnesnis, negu neturtingi tavo draugai, turį nuolat kovoti su nesuskaitomais medžiaginiais rūpesčiais. Luomų skirtumai tarp žmonių buvo ir visados bus; tai išeina iš bendrosios pasaulio santvarkos. Dar ir šiandien žmonės aukštai vertina kilmę; reikia tik, kad tie kilmingieji pateisintų jiems reikiamą pagarbą.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Išorė ir Vidas
Tai argi ne gražūs drabužiai parodo kilmingumą? Argi ne lakuoti batai? Taip, tikrai ne! Žinoma, išviršinis pasipuošimas irgi nėra peiktinas. Kai kurie jaunuoliai sako: „Išorė nesvarbu! Svarbiausia - vidus!" Taip, kas viršutiniškumas - tai viršutiniškumas; bet reikia žinoti, kad viršuje atsispindi vidus. Sakyk, ar gali Viešpatį Jėzų įsivaizduoti apdriskusį, purvinais drabužiais skelbiantį savo mokslą, - įsivaizduoti tokį, koks buvo Diogenas?
Vidinė Drausmė
Pirmoj eilėj todėl tau reikia būti viduje drausmingam. Taigi stenkis visados griežtai tvarkyti savo mintis! O kad jaunimas vakare surašytų visas dienos mintis! Koks ten būtų baisus mišinys nenaudingų, kvailų, keistų ir. nuodėmingų minčių ir mintelių! Argi nėra nieko, kas suvaldytų tavo galvą?
Draugija ir Elgesys
Žmogus yra visuomeninė būtybė. Jis tiesiog ilgisi kitų žmonių draugystės. Geros draugijos praturtina žmogaus žinojimą, patobulina grožio nujautimą, moko paslankumo ir įpratina gražiai, tinkamai elgtis. Tarp kilnių žmonių, kilnioje draugijoje mes ir patys daromės kilnesni. Čia prasidaro mūsų akys, ir mes pastebime, kas daroma, kaip daroma ir ko nedaroma. Bet netikėk, kad „gera draugija", kurioje tau reikia dalyvauti, būtinai turi susidėti tik iš turtingų jaunų ir žymių ponų. Visai ne!
Elgesys Geresnėje Draugijoje
Jaunuolis, kuriam niekad nepasitaikė progos pabūti geresnėj draugijoj ir kuris ankščiau ar vėliau į ją patenka, atrodo kartais labai juokingai. Įeidamas į kambarį, jis užmirš pasidėti skrybėlę ar apsiaustą; kambaryj užklius už patiesalo; pirmas pasisveikins namų šeimininkę, nelaukdamas, ar ji paduos jam ranką, ar tik nusilenkdama norės jam atsakyti. Pakviestas sėsti, jis atsisės ten, kur turi sėsti vyresnis, arba net atsisės į sofą, nors draugijoj būtų ir moterų. Gerdamas kavą, jis išsiplikins burną; šaukštelį numes ant grindų, o lenkdamasis jo pasiimti, parvers stiklą. Valgydamas kepsnį, peilį ir šakutes jis vis laikys kitaip, negu visi.
Išorinės Formos ir Talentai
Sutinku, kad visa tai nėra nuodėmės, net nėra nė garbę įžeidžiantieji dalykai; bet vis dėlto tai yra nemalonūs atsitikimai, rodą išviršinių formų nemokėjimą ir trukdą pasireikšti net puikiausiems talentams. Todėl aišku, kad kiekvienas jaunuolis turi stengtis, kiek galėdamas dažniau, surasti progų dalyvauti geresnėse draugijose. Bet įspėju tave, kad saugotumeis kito kraštutinumo. „Jaunuolis darbui ir vyriškumui geriau pribręsta tyloje, negu ūžiančio ir laukinio gyvenimo triukšme" (Goethe, Herm. und Doroth. Kas pasidaro per didelis draugijų mėgėjas, tas tuoj virsta paviršutinišku žmogumi. Jis mėgsta tik puoštis, vaikštinėti . . . Ypač šis pavojus tyko didmiesčių mokinius, kur yra paprotys per dažnai dalyvauti įvairiose sueigose ir ten šokti ligi vidurnakčių.
Draugijos ir Mokslas
Tegul tokia draugija būtų ir labai gera, bet sugaištas laikas kenkia mokslui. Didelis ir dažnas išsiblaškymas trukdo tvarkingai mąstyti ir pratina žmogų vengti sunkesnio darbo.
Pokalbiai ir Kalba
Pradžioj yra sunku rasti kalbai medžiagos; nelengva taip pat išmokti ir gražiai savo mintis pareikšti. Bet taip esti tik pradžioj. Rimtai galvojąs jaunuolis savo studijose, savo skaityboje tiek gali rasti pokalbiams medžiagos, jog lygaus išsilavinimo draugijoj jam nereiks būti nekalbiam. Turi saugotis, kad pašnekesio taip nepradėtum: „Šiandien gražus oras!“ - „Ar šiąnakt ir pas jus lijo?“ Tai būtų minčių neturtingumo ženklas. Bet nebūk plepus! Plepumas niekam netinka, o ypač vyrams ir rimtiems jaunuoliams. Apie naminius kitų šeimų santykius, apie privatinio jų gyvenimo smulkmenas, nors jas ir gerai žinotum, neprasitark nė žodžio. Niekados nekalbėk apie tokius daiktus, kurie galėtų įžeisti esančius žmones. Kitus pajuokti - vis tiek ar dėl kūno ydų, ar dėl neapsitrynimo, ar dėl neturto - yra labiausiai nemandagu. Negalima irgi taip kitus girti, kad tuose pagyrimuose kiti įžiūrėtų pašaipą. Tai yra didis nusikaltimas artimo meilės įsakymui.
Kalbos Darkymas
Reikia ypač saugotis kalbos darkymo, kuriuo tiesiog sirgte serga beveik visa didesnių miestu moksleivija. Be svetimybių ji vartoja ištisą eilę valkatų pramanytų žodžių, kurie dažnai yra ir nepadorus ir kalbos atžvilgiu netaisyklingi. Kalbėti apie baisius atsitikimus, apie dideles ligas galima tik būtinam reikalui esant.
Smulkmenos ir Etiketas
Valdykis, kai jauti, kad ateina žiovulys, ir stenkis jį nuslopinti. O jeigu matai, kad nepasiseks, tada pridenk burna nosine skepetaite. Jąją vartok ir tada, kai kosti arba čiaudi. Apskritai, yra daugybė smulkmenų, kurias galima greitai peržengti, jei tik nekreipiama į jas tinkamo dėmesio: klausyti svetimos kalbos, draugijoj šnibždėti kitam į ausį, kėdę slankioti arba sėdint suptis, kaukšėti viena koja kitą, nagus krapštyti arba pjaustyti, duris neatsargiai trenkti ir tt.
Elgesys Kalbant
Su kitu kalbant, negalima rūkyti. Laikant papirosą dantyse, reikia atsiminti laiku nubraukti pelenus, kad nenukristų ant stalo arba ant grindų; nubraukti į šiam reikalui skirtą indą, o ne bet kur. Netinka labai nustebti, nors kitas pasakotų ir tikrai nuostabų dalyką. Apskritai, negražu, kitam kalbant, vartyti akis, trūkčioti petimi, raukytis, žodžiu - daryti bet kokią veido gimnastiką. Taip pat netinka savo pastabomis kalbantį pertraukti net ir tada, kai dalykas jau girdėtas. Tai dažnai atsitinka senesnių žmonių draugijose, kada jie dėl susilpnėjusios atminties dažnai tą patį dalyką ne sykį pakartoja. Bet pakęsk! Jei ko nors nesupratai ar gerai nenugirdai, netinka taip klausti: „Ką? Ką pasakei?" Bet mandagiau: „Atleiskite, gerai nesupratau!" Žymiai už save vyresnių niekados nieko neklausk. Kalbančio pertraukti niekad negalima: reikia laukti, kol jis pabaigs. Niekad nekalbėk perdaug garsiai. Žiūrėk į veidą tam, su kuriuo kalbi. Jei kalbančiųjų yra daugiau, reikia kartas nuo karto į visus pažvelgti, kad tuo būdu jie visi būtų įtraukti į pokalbį. Pamatęs, kad du nori slaptingiau pasikalbėti, pasitrauk į šalį ir nekreipk dėmesio į jųjų kalbą.
Svetimi Žodžiai ir Mergaitės
Blogas yra paprotys marginti savo kalbą svetimais žodžiais, kad atrodytų, jog esi mokytas. Vienas didis žmogus kartą pasakė: .„Koks yra jaunuolis, geriausiai galima pažinti iš to, kaip jis elgiasi su mergaitėmis". Tai tiesa! Kilnus jaunikaitis be jokių sąlygų gerbia kiekvieną mergaitę - vis tiek kokia ji bebūtų: kad ir žemiausios kilmės. Visas jo apsiėjimas dvelkia skaistumu ir susivaldymu. Bet tam anaiptol nereikia nuleisti akių ir tik ieškoti progos pabėgti! Ne! Galima - ir net reikia pasakyti ir linksmą žodelį. Bet sukinėtis po gatves, puoštis, per naktis šokti - štai ką niekina kilnus jaunikaitis! Vyriškasis jo idealas yra toli nuo šitos lėkštaprotės minios idealų. Čia jis neras tikrai kilnios mergaitės, iš kurios galėtų šio to pasimokyti.
Džentelmeniškumas Šokiuose
Kas yra tikras džentelmenas, geriausiai parodo šokiai. Atėjęs į draugiją, pasveikinęs šeimininką ir pažįstamus svečius, džentelmeniškas žmogus pirmoj eilėj pasirūpins susipažinti ir su nepažįstamais. Baisiai yra nesmagu būti ištisas valandas draugijoj ir nesusipažinti. O šituo atžvilgiu nusikalsta net ir išlavinti žmonės, manydami tai esąs menkas ir jau pasenęs dalykas. Todėl visados paprašyk šeimininko arba kurio jau pažįstamo, kad tave supažindintų ir su kitais svečiais. Galop pasakyk, mano drauge, ar, kartais, nepriklausai prie tų neriteriškų draugų, kurie, užgrojus muzikai, spraudžiasi į kampą, mat jiems neįdomi nė viena jauna mergaitė? O kaip elgiesi šokdamas? Ar prisitaikai prie savo partnerės, ar gal verti ją sekti savo nepaslankius judesius? Ar ne perdaug ištikimai prisiglaudi, tuo parodydamas, kad tau stoka vidinio atsparumo? Aš apie tai nė negalvočiau, jei nebūčiau to pastebėjęs.
Riteriškumas ir Šokiai
Daugeliui šiaip jau gana mandagių jaunikaičių neateina nė į galvą pašokdinti ne taip jau patraukiančias ir gražias mergaites. Bet visą vakarą šokti tik su viena kita gražesniąja, o kitas viešai palikti ir visiškai jomis nesirūpinti - ne, tai dar nėra išauklėjimo ženklas. Riteriškas jaunuolis savaime krypsta silpnesniųjų pusėn. Ar reikia dar pastebėti, kad šokant negalima rūkyti papiroso? Deja, mačiau taip darant jaunuolių, kurie buvo kilę ir iš aukštos giminės! Drąsa šokių salėje irgi užima nepaskutinę vietą. Juk tikrai josios reikia, kad pasipriešintum tiems šokiams, kurie ateina iš ten, kur garbė ir padorumas jau seniai užmiršti.
Protingumas ir Kvailumas
Vosylius Sezemanas (1884-1963) Vytauto Didžiojo universitete Kaune ir nuo 1940 metų Vilniaus universitete studentams skaitė įvairius filosofijos, logikos, estetikos kursus. Kai kurie iš šių kursų buvo skirti specifinėms temoms. Publikuojamas rankraštis, matyt, yra susijęs su vienu iš tokių specialių kursų, kurio tema - „protingumas ir kvailumas“.
Sezemanas temos aptarimą pradeda nuo kasdienio supratimo, kuris aptinkamas įvairiose liaudies pasakose. Protingumas siejamas su gebėjimu susiorientuoti konkrečiose situacijose ir maksimaliai kūrybingai pritaikyti turimus įgūdžius bei atrasti naujas galimybes. Pasak Sezemano, gebėjimą orientuotis galima geriau suprasti pasitelkus psichopatologijos pavyzdžius, kai žmonės dėl įvairių traumų praranda turėtus gebėjimus. Tokie įprastų gebėjimų praradimai atveria mums tai, kas dažnai lieka nepastebėta. Taip pat autorius pasitelkia pavyzdžius iš biologijos, nes pirminė išmanaus orientavimosi aplinkoje forma pasireiškia vabzdžių ir kitokių gyvūnų instinktyvioje elgsenoje. Protingumas negali būti suprastas kaip specializuotas ar empirinis žinojimas. Protingumas siejamas su supratingumu, supratimu, o ne su abstrakčiu pažinimu. Plataus akiračio turėjimas, gebėjimas kontempliuoti dalykus susitelkiant į juos, abstrahuoti ir vaizduote atverti naujas galimybes yra būtinos protingumo sąlygos. Pabrėžiamas išminties nesuinteresuotumas ir jos intuityvus (tiesioginės patirties) pagrindas. Tai ne mokslinės sąvokos, bet kasdienės, gyvenimiškos (kilusios iš kasdienio gyvenimo santykių). Todėl jų analizę reikia pradėti nuo gyvenimiško protingumo ir kvailumo supratimo ir vėliau pasistengti atrasti gilesnius filosofinius šių sąvokų pagrindus. Įprastas apibrėžimas - grynai formalus ir santykinis mokėjimas atskirti esminius dalykus nuo neesminių. Pagrindinis klausimas - ką laikyti esminiu? Kalbama ne apie daiktų esmės pažinimą, bet apie tam tikrą konkrečią gyvenimišką situaciją, kurioje žmogus savo elgesiu pasireiškia kaip protingas arba kvailas. Ši situacija priklauso konkrečiai ir žmogui reikšmingai gyvenimo plotmei. Esmiškumo arba neesmiškumo reikšmė priklauso visų pirma nuo šios plotmės ir jos turinio.
Situacija ir Daugiareikšmiškumas
Duota konkreti gyvenimiška situacija su kliūtimis, galinčiomis sutrukdyti pasiekti tikslą. Kaip tai įmanoma? Situacija ir atskiros ją sudarančios aplinkybės nėra vienareikšmės. Atskiri momentai gali būti skirtingų teleologinių grandinių dalimi. Atitinkamai jie gali būti skirtingai interpretuojami ir turėti skirtingą reikšmę. Gudrus, sumanus. Mato, supranta situacijos daugiareikšmiškumą. Jo mąstymas nėra vienaplotmis ar vienakryptis. Jis naudojasi tuo, kad kitas mąsto tiesmukai ir taiko tą pačią taisyklę visiems atvejams nesiskaitydamas su ypatybėmis (Urteilskraft). Naudojasi kito akiračio siaurumu: mato tik artimiausias ir tiesiogines pasekmes, o ne tolimesnes ir šalutines, kurios yra ne mažiau svarbios bendram situacijos supratimui.
Kvailumas ir Ribotumas
Kvailumas: tiesmukumas, akiračio ribotumas, abstraktumas, nelankstumas (ypač taikant taisykles). Įvairios sumanumo rūšys: nuovokumas, supratingumas, išradingumas; intuityvesnė arba diskursyvesnė forma. Dėmesio užliūliavimas, pasitikėjimas, minties nukreipimas konkrečia vaga. Kas mato galimybę, kurios kitas nepastebi? Bet sumanumas ne visada yra protingumas, viskas priklauso nuo gyvenimiškos situacijos, kurioje jis pasireiškia.
Protingumo Formos ir Supratimas
Protingumas nurodyta prasme numato supratimą ir todėl jo funkcija ir pasikeitimai susiję su atitinkamos srities supratimu. Kas yra supratimas? Reikšmės supratimas a) žodžių, gestų, signalų, b) struktūrinės visumos ir jo dalių. Funkcionalus reikšmingumas. Kas yra atskiras elementas ir kokia jo reikšmė visumoje. Supratimas yra ne ypatingas pažinimo būdas ar vėlyva jo formacija, bet pirmapradė jo forma. Pasaulis pirmapradiškai suvokiamas kaip turintis struktūrą. (Tai priešinga nei atomistinio pažinimo samprata). Supratimas nepriklauso nuo abstraktaus mąstymo, jis pirminis ir instinktyviai intuityvus. Šia prasme instinktyvūs gyvūnų veiksmai - tai žemesnės (paruošiamosios) supratimo pakopos. Mokėjimas orientuotis aplinkiniame pasaulyje, prisitaikymas prie jo.
Supratimas ir Plotmės
Vadinasi, supratimas yra visad susijęs su konkrečia plotme. Šios plotmės gali būti skirtingos. Atskiri objektai keičia savo reikšmę priklausomai nuo plotmės, kuriai jie priklauso. Pavyzdžiui, meninis kūrinys, religinis kultas. Supratimas dalinai yra įgimtas (intuityvus), dalinai įgytas. Supratimas nėra protingumas, bet yra jo pagrindas. Dažnai supratimo trūkumą vadina kvailumu, bet tai netikslu.
Supratimo Vystymasis
Protingumo instinktas pirmiausia priklauso nuo suprantamos sferos (jos platumo, gelmės, diferencijuotumo). Gyvūnų supratimo vystymasis: refleksas - paprastumas, pastovumas, nediferencijuotumas. Instinktas: veiksmų, situacijos sudėtingumas; lankstumas, prisitaikomumas, patirties reikšmingumas, gebėjimas mokytis, tobulinti reakcijos būdus. Praeities žinojimas, laikiško horizonto išplėtimas (praeitis ir ateitis). Objektinio pasaulio ir daiktų objektyvaus sąryšio savarankiškumas. Įrankių naudojimas. Savarankiškas subjektas ir objektyvus pasaulis. Gebėjimas sulaikyti reakciją ir ją nukreipti šalutiniu keliu (laikiškai ir erdviškai). Su tuo susijęs ir smalsumas, sugebėjimas susitelkti į objektą (stebėjimą, kontempliavimą). Egocentrizmo atsisakymas.
Supratimo Koncepcija
Psichopatologijos duomenys patvirtina tokią supratimo koncepciją. Afazija, agnozija, apraksija. Nebegalioja ankstesnis (atomistinis) požiūris. Visi šie reiškiniai ne tik lokalūs, gimdantys atskirus sugebėjimus, jie atsispindi visame intelektualiniame gyvenime ir pastarąjį nuleidžia į žemiausią supratimo lygį. Afazijos pavyzdžiai: spalvų skyrimas, klasifikavimas, pavadinimai. Tai abstrakcijos trūkumas. Spalva nėra savarankiškas objektas. Agnozija: yra atskiri jutimai, bet jie nesudaro dalykinės vienovės. Nesuvokia formų. Jiems sunku skaityti. Problemos erdvinių santykių srityje. Laisvai juda, orientuojasi, bet užmerktomis akimis negali nurodyti, kokioje padėtyje yra jo kūnas, negali atlikti nurodyto judesio. Erdvė kaip veiksmo laukas ir kaip pažinimo objektas (ką reiškia kairėje, dešinėje, viršuje, apačioje). Arba galimybė orientuotis, jeigu yra duotas atskaitos taškas (pavyzdžiui, jo lova). Skaičiavimas: negali pasakyti, kas daugiau, kas mažiau, kas vėliau, kas anksčiau. Nesupranta metaforų, pokštų. Apraksija: sudėtingų judesių (nurodymų) atlikimas ir sintezė. Moka naudotis stikline, šaukštu, bet tik pietų metu. Mokymas: atsitiktinis, be plano arba be išankstinio plano.
Aukščiausias Supratimo Lygis
Aukščiausias supratimo lygis. Idealybių ir galimybių sferos nesavarankiškumas. Sąryšis su gyvenimo praktine plotme. Mąstymo nelaisvė, nelankstumas, tiesmukumas, vienakryptingumas. Gebėjimas turėti kontempliatyvią nuostatą. Vaizduotė, naujos galimybės, kombinacijos (galimybių sfera). Tuo remiantis atsirandantis sugebėjimas mąstyti santrumpomis, simboliškai, visumos supratimas.