Pastaruoju metu Lietuvos Seime aktyviai diskutuojama apie psichologų veiklos licencijavimą. Šis klausimas kelia nemažai aistrų ir skirtingų nuomonių. Vieni įstatymo šalininkai teigia, jog tai padės pažaboti šarlatanus ir pakelti teikiamų paslaugų kokybę, tuo tarpu kritikai nuogąstauja, kad licencijavimas apribos paslaugų prieinamumą ir sukurs papildomą finansinę naštą tiek psichologams, tiek jų klientams. Siekiant išsiaiškinti, kokia yra reali situacija ir kokios galimos pasekmės priėmus naująjį įstatymą, būtina išanalizuoti esamą teisinę bazę, įvairių suinteresuotų šalių argumentus ir galimus scenarijus.
Esama situacija ir argumentai "už" licencijavimą
Šiuo metu Lietuvoje psichologo praktinė veikla nėra licencijuojama, išskyrus medicinos psichologus, kurie licencijuojami SAM. Tai reiškia, kad bet kas, turintis psichologijos išsilavinimą arba net jo neturintis, gali teikti psichologines paslaugas. Įstatymo šalininkai teigia, kad tokia situacija sudaro sąlygas veikti nekompetentingiems asmenims, kurie gali padaryti žalą klientams.
Argumentai "už" psichologų veiklos licencijavimą:
- Paslaugų kokybės užtikrinimas: Licencijavimas nustatytų minimalius kvalifikacinius reikalavimus psichologams, taip užtikrinant, kad paslaugas teikia tik kompetentingi specialistai.
- Klientų apsauga: Licencijavimas padėtų apsaugoti klientus nuo neetiško ir neprofesionalaus elgesio, taip pat nuo galimos žalos, kurią gali padaryti nekompetentingi asmenys.
- Profesijos prestižo kėlimas: Licencijavimas prisidėtų prie psichologo profesijos prestižo kėlimo ir stiprinimo.
- Šarlatanų pažabojimas: Įstatymas pažabotų šarlatanus, kurie prisistato psichologais neturėdami tam jokio pagrindo.
Argumentai "prieš" licencijavimą ir galimos pasekmės
Nepaisant teigiamų aspektų, psichologų veiklos licencijavimas turi ir nemažai kritikų. Pagrindiniai argumentai "prieš" licencijavimą susiję su paslaugų prieinamumu, finansine našta ir pertekline reguliacija.
Argumentai "prieš" psichologų veiklos licencijavimą:
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
- Paslaugų prieinamumo mažėjimas: Licencijavimas gali apriboti paslaugų prieinamumą, ypač regionuose, kur specialistų ir taip trūksta. Dėl papildomų reikalavimų ir išlaidų dalis psichologų gali atsisakyti verstis privačia praktika, o tai sumažintų konkurenciją ir padidintų paslaugų kainas.
- Finansinė našta: Licencijavimas sukurtų papildomą finansinę naštą tiek psichologams, tiek jų klientams. Psichologams tektų mokėti už licencijas, supervizijas, kvalifikacijos kėlimą ir kitas privalomas procedūras. Šios išlaidos neišvengiamai būtų perkeltos ant klientų pečių, todėl psichologinės paslaugos taptų mažiau įperkamos. Teigiama, kad licencija metams kainuotų apie 2000 eurų.
- Perteklinis reguliavimas: Kritikai teigia, kad psichologo veikla jau yra pakankamai reguliuojama valstybinėse institucijose, kur dirba didžioji dauguma psichologų. Licencijavimas būtų perteklinis reguliavimas, kuris nesukurtų jokios pridėtinės vertės.
- Korupcijos rizika: Įstatymo projekte numatytos mokestinės prievolės ir prievartinis stojimas į vieną organizaciją (Lietuvos psichologų sąjungą) gali sukurti korupcinės veiklos prielaidų ir interesų konfliktą.
- Mokslinių tyrimų trūkumas: Lietuvos psichologų profesinė sąjunga (LPPS) teigia, kad įstatymo priėmimo poreikis ir tikslas nepagrįstas jokiais tyrimais. Nėra objektyvių aplinkybių - statistinės ar kitokios informacijos apie skundų dėl nekokybiškų paslaugų tariamą gausą ar kitų įrodymų, kad nelicencijuojama veikla daro žalą.
- Konkurencijos pažeidimas: Organizacijų ir darbo/verslo psichologų darbas nesusijęs su visuomenės sveikata, tad jų veikla beveik niekur pasaulyje nėra reglamentuojama. Vadybininkai atlieka panašų darbą be jokio reglamentavimo, todėl vien psichologų licencijavimas pažeis konkurenciją.
- Studijų programų nykimas: Dėl aukščiau minėtų priežasčių gali nunykti kai kurios psichologijos studijų programos (pavyzdžiui, organizacinės psichologijos, verslo psichologijos, teisės psichologijos), būtų padaryta nepataisoma žala psichologijos mokslo raidai bei specialistų praktikų paruošimui Lietuvoje.
Licencijavimo tvarka pagal siūlomą įstatymą
Seimui pateiktame Psichologų praktinės veiklos įstatymo projekte numatoma, kad psichologo praktinė veikla yra licencijuojama veikla. Licencijas išduotų Lietuvos psichologų sąjunga (Sąjunga).
Pagrindiniai reikalavimai norint gauti licenciją:
- Turėti psichologo kvalifikaciją, įgytą pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą.
- Atlikti prižiūrimą psichologo praktinę veiklą (ne mažesnės kaip 1 500 valandų trukmės) tam tikroje psichologų profesinės veiklos srityje.
- Turėti psichologo supervizoriaus konsultacijas (ne mažiau kaip 50 valandų trukmės individualių arba ne mažiau kaip 100 valandų trukmės grupinių konsultacijų).
Įstatymo projekte numatytos ir kitos nuostatos, susijusios su licencijų išdavimu, galiojimo sustabdymu ir panaikinimu, taip pat su psichologų teisėmis ir pareigomis.
Lietuvos psichologų profesinės sąjungos pozicija
Lietuvos psichologų profesinė sąjunga (LPPS) yra kategoriškai prieš siūlomą įstatymo projektą. Jų nuomone, įstatymas yra perteklinis, nepagrįstas moksliniais tyrimais ir pažeidžiantis psichologų, kaip ūkio subjektų, laisvę. LPPS teigia, kad prievartinė visų psichologų narystė vienoje nevyriausybinėje organizacijoje yra nepagrįsta ir pažeidžianti asmens teisę ir laisvę rinktis. Galiausiai, jų akimis, pasirinkta teisinio reguliavimo priemonė yra neproporcinga, diskriminuojanti ir pažeidžianti visuomenės interesus, apribojanti psichologo paslaugų prieinamumą ir įperkamumą.
LPPS primena, kad peticiją prieš šio įstatymo projektą pasirašė daugiau nei 1730 psichologų bei psichologijos studentų (2018-10-15 duomenys).
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Alternatyvūs reguliavimo modeliai
Vietoj licencijavimo, galima svarstyti ir kitus psichologų veiklos reguliavimo modelius, kurie būtų mažiau ribojantys ir labiau orientuoti į paslaugų kokybės užtikrinimą. Pavyzdžiui:
- Savanoriška sertifikacija: Psichologai galėtų savanoriškai sertifikuotis, įrodydami savo kompetenciją ir atitiktį tam tikriems standartams. Tai leistų klientams lengviau atskirti kvalifikuotus specialistus nuo nekompetentingų asmenų.
- Profesinės etikos kodeksas: Sukurti ir įgyvendinti griežtą profesinės etikos kodeksą, kuris nustatytų aiškias psichologų elgesio normas ir atsakomybę.
- Valstybinė priežiūra: Stiprinti valstybinę psichologinių paslaugų priežiūrą, užtikrinant, kad visos įstaigos, teikiančios tokias paslaugas, atitiktų minimalius kokybės standartus.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
tags: #kaip #veikia #psichologo #veiklos #licenzijavimas