Įvadas
Smurtas šeimoje yra opi problema, kuri daro didžiulę žalą vaikų psichologinei būklei. Nors fizinis smurtas yra labiausiai pastebimas, psichologinis, seksualinis smurtas ir nepriežiūra taip pat palieka gilias žaizdas vaiko sieloje. Šiame straipsnyje aptariamos įvairios smurto formos, jų paplitimas, pasekmės vaikams ir galimi pagalbos būdai.
Smurto formos ir jų paplitimas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) duomenys rodo, kad smurtas prieš vaikus Lietuvoje yra plačiai paplitęs. Praėjusiais metais beveik 3 tūkst. vaikų galimai patyrė įvairaus pobūdžio smurtą, o per pirmąjį šių metų pusmetį suskaičiuota beveik 2 tūkst. galimai nuo smurto nukentėjusių vaikų. Dažniausiai smurtą prieš vaikus naudoja artimiausioje aplinkoje esantys žmonės.
VVTAĮT Pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus vedėja Evelina Firaitė atkreipė dėmesį, kad smurtas nėra tik fiziniai veiksmai. Svarbu atpažinti ir kitas smurto rūšis:
- Psichologinis smurtas: Grubūs žodžiai, įžeidimai, užgauliojimai, grasinimai, nuolatinis kritikavimas, gėdinimas, manipuliavimas ir kitos emocinio poveikio formos, kuriomis siekiama kontroliuoti, įbauginti arba žeminti vaiką. Net 54 proc. respondentų neįžvelgė smurto situacijoje, kai tėvai paauglį sūnų išvadina „nevykėliu“ ir „valkata“ bei priduria, jog „iš tavęs nieko doro neužaugs“.
- Seksualinis smurtas: Bet kokie seksualinio pobūdžio veiksmai su vaiku, nepaisant jo sutikimo. Tai gali būti prisilietimai, bučiniai, oralinis seksas, lytiniai santykiai ar kiti seksualinio pobūdžio veiksmai. Šią smurto rūšį yra ypač sudėtinga atpažinti, nes dažnai visuomenėje ji tampa nematoma arba ignoruojama.
- Vaiko nepriežiūra: Nuolatinis sistemingas vaikui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių nepatenkinimas, keliantis pavojų jo gyvybei, sveikatai, raidai. Tai gali pasireikšti fiziniu vaiko apleistumu, kai neužtikrinama saugi aplinka, nesirūpinama jo mityba, apranga, emociniu apleistumu, kai neskiriama vaikui pakankamai dėmesio, nesidomima jo interesais, bei socialiniu apleistumu, kai nesirūpinama vaiko išsilavinimu, socializacija. Tėvų ar globėjų atsisakymas suteikti vaikui reikalingas medicinines, socialines bei psichologines paslaugas taip pat priskiriamas nepriežiūrai.
Visuomenės nuomonės tyrimai atskleidžia, kad smurto toleravimas mūsų visuomenėje vis dar yra ženklus. 2022 m. tyrimo duomenimis, didelė dalis suaugusiųjų tam tikrų situacijų, kuriose vaikas nukenčia fiziškai ar psichologiškai, vis dar nepriskiria smurtui. Net 42 proc. respondentų teigė, kad situacija, kai dėl nesutvarkyto kambario vaikui būtų užsukta ausis, nėra smurtas arba buvo neapsisprendę. Apie situaciją, kai parduotuvėje emocijų apimtas mažas vaikas pakeliamas ir supurtomas, 47 proc. atsakiusiųjų teigė, kad tai nėra smurtas arba buvo neapsisprendę.
Smurto pasekmės vaikams
Sąlytis su smurtu visada sukrečia vaiko pasaulį. Smurtiniuose santykiuose augantis vaikas dėl bejėgiškumo, patiriamos neteisybės, užslopintų jausmų pats gali jausti pyktį, o jį išreikšti destruktyviu elgesiu kitoje aplinkoje - darželyje, mokykloje. Dažnai toks elgesys atskleidžia vaiko jaučiamą nesaugumą.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja, psichologė Neringa Martišienė teigia, kad tiek patiriamas, tiek matomas bet kokios rūšies smurtas palieka pėdsakus tolimesniame vaiko gyvenime - atsiliepia jo raidai. Patirtas smurtas artimoje aplinkoje turi ilgalaikių pasekmių vaiko psichikos sveikatai, elgesiui, esamiems ir būsimiems santykiams.
- Emocinė trauma: Vaikams lieka emocinė trauma, yra žalojama ne tik fizinė, bet ir psichologinė jų sveikata. Nesvarbu, kokio amžiaus vaikas susidūrė su smurtu, jis vis tiek išgyvena beviltiškumą, pyktį, baimę, nusivylimą.
- Elgesio problemos: Augant šeimoje, kurioje kasdien matomas smurtas, vaikas ima jaustis bejėgis dėl patiriamos neteisybės, užslopintų jausmų. Jis pats gali pradėti jausti nevaldomą pyktį ir jį išreikšti destruktyviu elgesiu kitoje aplinkoje - darželyje, mokykloje.
- Smurto modelio atkartojimas: Augdamas aplinkoje, kur kasdien mato smurtą, vaikas yra „programuojamas“ tokį santykių modelį traktuoti kaip „normalų“ ir atkartoti ateityje. Vėliau sąmoningai ar nesąmoningai vaikai tai perkels į savo santykius. Smurtą patyręs vaikas savo sunkumus vėliau gyvenime gali spręsti ir jėgos kalba, nes taip matė, kai augo, ir jis nežino kitų elgesio modelių, neturi įgūdžio rasti sprendimą kitu būdu.
- Savivertės problemos: Suaugusieji, vaikystėje patyrę emocinį smurtą, greičiausiai turės savivertės problemų, sunkiai priims save, savo jausmus, nemylės savęs.
- Sunkumai kuriant santykius: Vaikai, patyrę smurtą, gali turėti sunkumų kuriant ir palaikant sveikus santykius su kitais žmonėmis. Jie gali būti linkę į agresyvų elgesį, nepasitikėti kitais arba atkartoti smurtinius santykių modelius.
Pagalbos galimybės
Vaiko teisių gynėjai yra visuomet pasirengę padėti ir reaguoja į kiekvieną gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Nagrinėdami skundą specialistai vyksta į šeimą ir asmeniškai bendrauja su kiekvienu jos nariu, išklauso vaiko nuomonę, jeigu pagal amžių ir sveikatos būklę jis gali ją išsakyti, bei sprendžia, kokius veiksmus reikėtų atlikti.
Kiekvieno vaiko situacija yra vertinama individualiai ir kiekvienu atveju sprendžiama, ar šeimai reikalinga pagalba, ar yra būtinas vaiko perkėlimas į saugią aplinką. Tais atvejais, kai nusprendžiama, kad vaikas gali likti šeimoje, tačiau šeima susiduria su sunkumais, dėl kurių nukenčia vaikas, vaiko teisių gynėjai šeimai gali inicijuoti pagalbą, kurią teikia savivaldybės socialinių įstaigų darbuotojai - jie lydi šeimą, stebi, ar joje vyksta pozityvūs pokyčiai.
„Vaikų linijos“ savanorių mokytoja, psichologė Indrė Žutautaitė pasakoja, kad „Vaikų linija“ nėra „Karštoji linija“, kuria vaikai praneštų apie smurtą tuomet, kai reikia skubios pagalbos - šiuose pokalbiuose vaikai ir paaugliai tikisi emocinės paramos, išklausymo, padrąsinimo pamatyti galimus situacijos sprendimus. Tačiau, jei per pokalbį paaiškėja, kad skambinančiajam (rašančiajam) būtina papildoma pagalba, skambutis gali būti nukreipamas į Bendrąjį pagalbos centrą arba Vaiko teisių liniją.
Advokatė Vilija Gražulytė teigia, kad jei nustatoma, kad šeimoje yra problemų, gali būti taikoma atvejo vadyba, kai šeimai teikiama pagalba, tėvams aiškinama apie jų teises ir pareigas, šeima periodiškai lankoma namuose, skiriamos nemokamos psichologų ar kitų specialistų konsultacijos. Smurto prieš vaikus atveju taip pat gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tokiu atveju taikomos tokios pačios kardomosios priemonės, kaip ir smurto prieš suaugusį šeimos narį atveju - nustatoma, kad skriaudėjas negali artintis prie aukos, ieškoti kontaktų ir gyventi kartu. Jei taikiai dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais sutarti tarpusavyje neišeina, šis klausimas sprendžiamas teisme ar ikiteisminės mediacijos būdu.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Ką daryti pastebėjus smurtą artimoje aplinkoje
N. Martišienė ragina išdrįsti ieškoti pagalbos, išdrįsti pranešti, kai matome, kad tai vyksta šalia mūsų, pas kaimynus, pažįstamų šeimoje ar gatvėje. Vaiko teisių gynėjai pastebi, kad apskritai visa mūsų visuomenė tampa sąmoningesnė, žmonių tolerancija vaiko teisių pažeidimams mažėja. Tą patvirtina kasmet didėjantis gaunamų pranešimų apie vaiko teisių pažeidimus skaičius.
Pastebėjus netinkamą elgesį su vaiku arba įtarus, kad prieš vaiką yra ar buvo smurtaujama, prašoma nelikti abejingiems ir visada pranešti šią informaciją. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant bendruoju pagalbos numeriu 112.
Psichologinio atsparumo ugdymas
Klinikinė psichologė A. teigia, kad esminis atsparumo šaltinis vaikystėje - geras ryšys su tėvais, saugus prieraišumas, kuris padės susidurti su tuo, kas gyvenime nutinka, ko negalime sukontroliuoti. Deja, kartais skausmo ir traumos šaltiniu kaip tik tampa artimiausi žmonės, kurių pagalbos tokiu atveju negaliu tikėtis nei būdamas vaikas, nei jau suaugęs. Tada pamatyti traumas ir su jomis susidurti gali padėti psichologas, kuris pastiprina išbūti su kylančiais jausmais ir kurti savo istoriją iš naujo. Vienas iš svarbių darbo su psichologu aspektų yra susidėlioti, ką ir kodėl patyriau, kaip tai mane pakeitė, ką tai reiškia man ir mano aplinkai šiandien.
Nors traumuojančių patirčių gyvenime neišvengsime, tačiau turime galimybę rinktis, kaip į jas žvelgiame - vien kaip pralaimėjimą, kančią, ar ir kaip galimybę augti. Jei pakanka jėgų į savo traumas pažvelgti atidžiau ir mokytis su jomis būti kitaip - tai gali būti proga iš naujo atrasti save, pagerinti gyvenimo kokybę. Žmogus gali tapti brandesnis, atsparesnis, empatiškesnis savo bei kitų atžvilgiu. Suprasti ir išgyventi trauminius įvykius - tai lėtas ir skausmingas procesas, tačiau dažnas jame atranda naują gyvenimo kokybę.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas