Kaip Atpažinti Depresiją: Išsamus Vadovas

Depresija - tai ne tik laikinas liūdesys ar bloga nuotaika, bet ir rimtas psichikos sveikatos sutrikimas, paveikiantis milijonus žmonių visame pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, depresija yra viena dažniausių psichikos sveikatos problemų. Nepaisant to, ši liga vis dar apipinta mitais ir stereotipais, dėl kurių daugelis vengia pripažinti savo būklę ar ieškoti pagalbos. Depresija gali pasireikšti įvairiais simptomais - tiek emociniais, tiek fiziniais, o jos poveikis gali būti juntamas ne tik asmeniškai, bet ir darbe, šeimoje ar socialiniame gyvenime. Kadangi ši liga gali turėti rimtų pasekmių, svarbu laiku atpažinti jos požymius ir imtis veiksmų. Tad šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius depresijos požymius bei veiksmingus būdus, kaip su ja kovoti.

Kas yra Depresija?

Depresija - tai psichikos sveikatos sutrikimas, kuriam būdinga slogi nuotaika, energijos stygius, motyvacijos praradimas ir gyvenimo džiaugsmo sumažėjimas. Nors kiekvienas žmogus kartais patiria liūdesį ar nusivylimą, depresija yra kur kas daugiau nei laikinas emocinis nuosmukis - tai sudėtinga liga, kuri veikia tiek psichologinius, tiek fiziologinius procesus organizme.

Liūdesys vs. Depresija: Esminiai Skirtumai

Dažnai žmonės maišo depresiją su trumpalaikiu liūdesiu ar bloga nuotaika. Svarbu suprasti, kad depresija nėra tiesiog reakcija į nemalonų gyvenimo įvykį, pavyzdžiui, darbo praradimą ar artimojo netektį. Nors šios situacijos gali sukelti liūdesį, tačiau depresija yra ilgalaikė ir dažnai atsiranda be aiškios priežasties. Pagrindiniai skirtumai:

• Liūdesys: Tai natūrali emocija, kuri dažniausiai yra trumpalaikė ir išnyksta, kai liūdesį sukėlusi situacija išsisprendžia ar praeina šiek tiek laiko.
• Depresija: Tai ilgalaikis būsenos pokytis, kurį lydi slogi nuotaika ir jis trunka mažiausiai dvi savaites ar ilgiau, trukdo kasdieniam gyvenimui ir gali netgi sukelti minčių apie savižudybę.

Dažniausios Depresijos Priežastys

Depresija yra sudėtingas sutrikimas, kurio atsiradimą lemia daugybė skirtingų veiksnių. Tačiau dažniausiai ji kyla dėl kelių priežasčių derinio:

• Biologiniai veiksniai:
  • Smegenų chemijos pokyčiai: Sumažėjęs serotonino, dopamino ir norepinefrino kiekis gali lemti prislėgtą nuotaiką ir motyvacijos stoką.
  • Hormoniniai sutrikimai: Depresija dažnai pasireiškia nėštumo metu, po gimdymo, menopauzės laikotarpiu arba esant skydliaukės funkcijos sutrikimams.
  • Genetika: Jei šeimoje buvo depresijos atvejų, tikimybė ja susirgti padidėja.
• Psichologiniai veiksniai:
  • Žema savivertė ir per didelis savikritiškumas.
  • Ilgalaikis stresas ir nerimas, kurie išsekina organizmą.
  • Traumuojantys gyvenimo įvykiai, tokie kaip vaikystės traumos, smurtas ar prievarta.
• Socialiniai ir aplinkos veiksniai:
  • Vienišumas ir socialinė izoliacija.
  • Finansinės problemos, darbo netekimas ar didelis darbinis krūvis.
  • Lėtinės ligos, kurios neleidžia žmogui gyventi visaverčio gyvenimo. Tam tikri aplinkos faktoriai, kaip gyvenimas šalia priklausomybę turinčio asmens, artimojo su negalia priežiūra ar slauga, mobingas darbe, gali provokuoti depresiją.

Pagrindiniai Depresijos Požymiai

Depresija pasireiškia įvairiais simptomais ir kiekvienam žmogui gali būti skirtinga. Tačiau yra tam tikri bendri simptomai, kurie padeda ją atpažinti. Jie gali būti suskirstyti į tris pagrindines grupes: emocinius, fizinius ir elgesio pokyčius.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams

Emociniai Simptomai

• Kamuoja nuolatinis liūdesys ir beviltiškumo jausmas. Žmogus jaučiasi prislėgtas, praranda viltį ir mato ateitį kaip beprasmišką. Net ir teigiami gyvenimo įvykiai nesukelia džiaugsmo ar palengvėjimo.
• Anksčiau mėgstamos veiklos nebedomina ar nebeteikia malonumo. Žmogus nebenori bendrauti su draugais, užsiimti hobiais ar netgi atlikti kasdienių darbų. Kartais šis susidomėjimo praradimas (taip pat vadinama anhedonija - negalėjimas patirti malonumo) gali būti nepilnas. Galite pastebėti tik subtilius pokyčius. Pvz., iki šiol bendraujantis žmogus atšaukia susitikimus ir nebesutinka kartu eiti pasilinksminti. Galite pastebėti žmogų, kuris tiesiog atrodo prislėgtas arba neutralus beveik visą laiką. Bendradarbį, kuris nebesijuokia ir nebesišypso tiek, kiek anksčiau.
• Pasitikėjimo savimi ir vilties praradimas. Gali būti, kad Jūs kuo nors džiaugiatės, o iš artimojo girdite „Nemanau, kad iš to bus kas nors gero“ arba „Koks skirtumas? Baigsis kaip visada“. Tokios ir panašios neigiamos mintys yra labai būdingos depresijai, tačiau kartais gali atrodyti, kad jums specialiai gadina gyvenimą. Taip pat galite pastebėti padidėjusį arba naujai atsiradusį pesimizmą tokiose frazėse, kaip: „viskas beviltiška“, „nieko gero nebesitikiu“. Tačiau pasisakymai gali būti ir subtilesni, pvz., „tiek ilgai ruošiausi, tačiau nemanau, kad man pasiseks per šį pokalbį dėl darbo“.
• Nuolatinis nerimas, kuris trukdo susikaupti bei ramiai ilsėtis.
• Savigrauža bei kaltės jausmas. Žmogus gali jaustis nieko vertas, nuolat kaltinti save dėl praeities klaidų ar galvoti, kad kitiems būtų geriau be jo.
• Padidėjęs dirglumas, priešiškumas ir nepakantumas aplinkiniams. Vyrams ypač būdinga jaučiamą bejėgiškumą ir liūdesį maskuoti pykčiu. Susiduriantis su depresija draugas, gali Jus užsipulti dėl kelių minučių vėlavimo. Bendradarbis gali pratrūkti ką nors Jums mėgindamas paaiškinti. Jei tai atsitiktiniai įvykiai, žinoma, gali būti, kad tiesiog buvo sunki diena. Tačiau, jei padidėjęs dirglumas tęsiasi jau kurį laiką, tai gali būti depresijos požymis.

Jei pastebėjote pirmuosius simptomus ir jus nuolat lydi slogi nuotaika, vertėtų susirūpinti.

Fiziniai Simptomai

• Nuolatinis nuovargis ir energijos stoka, kai net paprasčiausios užduotys, tokios kaip atsikelti iš lovos ar pasigaminti maisto, atrodo neįveikiamos. Sergant depresija negalėjimas susikaupti gali labai apsunkinti socialinį gyvenimą ir paveikti darbą. Depresija sergančiam draugui gali būti sunku dalyvauti pokalbyje, ypatingai, jei jis ilgesnis. Vėlavimas ir įsipareigojimų nevykdymas - taip pat dažni depresijos palydovai.
• Miego sutrikimai - vieni žmonės kenčia nuo nemigos, nepaisant didelio nuovargio, kiti miega ilgai, tačiau vis tiek jaučiasi išsekę. Galite mylimą žmogų naktį rasti kitame kambaryje ir jaustis apleistas, paliktas, nesvarbus. Žinoma, miego įpročių pasikeitimą gali įtakoti daugelis priežasčių. Tačiau jei pastebite šį ir kitus depresijai būdingus požymius, verta sunerimti.
• Apetito sutrikimai - kai kuriems visiškai sumažėja noras valgyti, o kiti persivalgo, ypač saldaus ir riebaus maisto. Galite pastebėti, kad kambariokas, partneris ar bendradarbis pradėjo nuolat užkandžiauti ir valgo didesnes porcijas nei įprastai. Svorio pokyčius pastebėti gali būti dar paprasčiau. Dėl apetito praradimo žmogaus svoris gali padidėti arba sumažėti apie 5% per mėnesį. Tad jei matote, kad kartu su kitais požymiais keičiasi ir žmogaus svoris, galite įtarti depresiją.
• Neaiškūs fiziniai skausmai - galvos, raumenų ar krūtinės spaudimas, virškinimo problemos, kurioms nėra aiškios medicininės priežasties. Kartu su emocijų ir psichikos sutrikimais gali varginti ir somatiniai, t.y. kūno, skausmai. Pavyzdžiui, toks žmogus gali jausti skausmą širdies plote, jį gali kamuoti pilvo spazmai, nepaaiškinamas pykinimas, skaudėti galvą ir kt.

Visi šie simptomai gali labai apsunkinti kasdienį gyvenimą, todėl svarbu atpažinti juos ir laiku kreiptis pagalbos.

Elgesio Pokyčiai

• Socialinė izoliacija - vengiama draugų, šeimos, ir net artimiausi žmonės tampa lyg svetimi. Kai Jūsų artimasis „užsideda laimingą veidą“ bendraudamas su kitais žmonėmis, būkite budrūs. Asmuo gali neigti, kad kas nors yra ne taip ir elgtis linksmiau nei paprastai. Tačiau ilgai tokią kaukę nešioti labai sunku. Ilgainiui apsimetantis laimingu žmogus pradeda vengti bendravimo, nes bijo, kad kiti pastebės, kaip jis jaučiasi iš tiesų. Jis atsisako kvietimų, neatsako telefonu ir kitais būdais atsitraukia ir ima vengti bendravimo.
• Sunkumai priimant sprendimus ir susikaupimo problemos - net paprasti pasirinkimai, kaip ką valgyti pusryčiams, gali atrodyti neįveikiami, o mėgstamos veiklos, tokios kaip skaitymas ar filmų žiūrėjimas, praranda prasmę.
• Priklausomybės - ieškodami būdų numalšinti emocinį skausmą, kai kurie žmonės griebiasi priklausomybių, tokių kaip alkoholis, narkotikai ar besaikis valgymas, tačiau tai tik dar labiau pablogina situaciją. Jei gyvenate su kuo nors, kas patiria depresines būsenas, galite pastebėti, kad jis/ji pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu ar narkotikais daug dažniau, net jei tai anksčiau nebuvo įprasta. Taip pat galite pastebėti, kad bendradarbis ar kursiokas pradėjo dažniau išeiti parūkyti.
• Mintys apie savižudybę ar savęs žalojimą - pavojingiausias depresijos požymis, kuris reikalauja skubios pagalbos. Jei žmogus pradeda kalbėti apie norą „dingti“ ar „užmigti ir nepabusti“, tai yra aiškus signalas, kad būtina kreiptis į specialistus.

Svarbu suprasti, kad pagalba visada yra įmanoma - svarbiausia nelikti vienam su savo jausmais.

Kaip Kovoti su Depresija

Kovoti su depresija gali būti sudėtinga, tačiau svarbiausia suprasti, kad viskas yra prieinama, o tinkami veiksmai gali padėti palengvinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Depresijos gydymas apima daugybę skirtingų metodų, kadangi kiekvienam žmogui gali tikti skirtingi būdai ir svarbu atrasti tai, kas tinka būtent jam. Gydymo pagrindinės sudedamosios dalys yra:

• Palaikymas. Jis apima įvairias sritis - pokalbius apie gyvenimiškų sprendimų priėmimą, depresijos priežasčių analizavimą, šeimos narių edukaciją.
• Psichoterapija. Tai darbas su psichoterapeutu individualiai ar grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, tai leistų sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę.
• Medikamentinis gydymas.

Savipagalba

Kai depresija nėra itin sunkios formos, tam tikri gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti sumažinti jos simptomus. Nors pradėti gali būti sunku, tačiau net ir maži žingsniai gali turėti didelį poveikį ilgalaikėje perspektyvoje.

Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?

• Fizinė veikla ir sveika gyvensena: Iš tiesų, fizinis aktyvumas gali būti nepaprastai veiksmingas, ypač esant lengvai ar vidutinio sunkumo depresijai. Sportuojant išsiskiria endorfinai, kurie gerina nuotaiką. Net ir reguliarūs pasivaikščiojimai gamtoje - vos 30 minučių per dieną gali padėti jaustis geriau. O įvairūs lengvi pratimai, tokie kaip joga ar tempimo pratimai, mažina įtampą ir stresą. Be to, galite išbandyti sportą, kuris teikia malonumą - šokius, plaukimą ar dviračių sportą. Reguliari mankšta depresijos atveju yra ne mažiau veiksminga nei antidepresantai, todėl depresijos požymiai gali sumažėti. Išeikite trumpam pasivaikščioti ar užsileidę muziką pašokite.Be fizinio aktyvumo, svarbu ir tinkama mityba. Kai kurie produktai gali teigiamai veikti smegenų veiklą ir nuotaiką, pavyzdžiui, produktai, kuriuose yra omega-3 riebalų rūgštys, taip pat tamsus šokoladas bei maistas, turintis B grupės vitaminų. Sumažinkite Jūsų nuotaikai kenkiančių maisto produktų vartojimą tokių kaip kofeinas, alkoholis, riebalai, cukrus ir rafinuoti angliavandeniai.
• Miego higiena ir kokybiškas poilsis: Depresija dažnai sutrikdo miego režimą - žmonės gali kentėti nuo nemigos arba miegoti per daug. O kaip žinome, miego kokybė yra itin svarbi psichikos sveikatai, todėl verta įdiegti tam tikrus įpročius, tokius kaip: eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu kiekvieną dieną, vengti ekranų (telefonų, kompiuterių) bent valandą prieš miegą bei sukurti ramų vakarinį ritualą, kaip pavyzdžiui, arbatos gėrimas ar knygos skaitymas.
• Dienoraščio rašymas ir emocijų išraiška: Kartais sunku išreikšti jausmus žodžiais, todėl emocijų išrašymas dienoraštyje gali būti veiksminga priemonė. Tai padeda geriau suprasti savo jausmus ir rasti būdus su jais susitvarkyti. Gali padėti ir kūrybinės veiklos: tapyba, muzika, poezija ar net tiesiog spalvinimas gali būti puikus būdas išreikšti save.
• Socialiniai ryšiai ir artimųjų palaikymas: Depresija dažnai skatina žmogų atsiriboti nuo draugų ir šeimos, tačiau palaikymas yra itin svarbus. Ir net jei nesinori bendrauti, pabandykite palaikyti ryšį su artimais žmonėmis. Kalbėjimas apie savo būseną gali padėti jaustis lengviau. Na, o jei visgi sunku pasikalbėti su artimaisiais, galima prisijungti prie palaikymo grupių ar ieškoti bendruomenių internete. Bendravimas su kitais žmonėmis. Vienatvė pagilina depresiją, todėl stenkitės kuo daugiau bendrauti su draugais bei mylimais žmonėmis, net ir tuo atveju jei jaučiat, kad nenorite bendrauti ar būti našta kitiems. Sergantiems depresija didelį palengvėjimą suteikia net ir trumpas pokalbis akis į akį, apie tai kaip sergantysis jaučiasi.
• Raskite būdų vėl pamilti gyvenimą: Praleiskite daugiau laiko gamtoje, įsigykite augintinį, kuriuo galėtumėte rūpintis, savanoriaukite, užsiimkite mėgstama veikla arba atraskite naują.

Profesionali Pagalba

Kai depresija yra stipri arba trunka ilgą laiką, būtina kreiptis į specialistus. Dažnai žmonės vengia pagalbos, manydami, kad „viskas praeis savaime“ arba kad „tik silpni žmonės kreipiasi į psichologus“. Tai klaidingas požiūris - psichikos sveikata yra tokia pat svarbi kaip fizinė, o depresija - liga, kuriai reikia gydymo.

Depresija nėra vien laikinas liūdesys - jei simptomai trunka ilgiau nei dvi savaites ir kasdienė veikla tampa nepakeliama našta, verta kreiptis į specialistą. Ypač svarbu ieškoti pagalbos, jei jaučiamas stiprus nerimas, beviltiškumas ar kyla minčių apie savęs žalojimą ar savižudybę.

Vienas veiksmingiausių depresijos gydymo būdų yra psichoterapija, kuri padeda suprasti savo mintis, jausmus ir elgesio modelius. Pavyzdžiui, kognityvinė elgesio terapija (KET) leidžia atpažinti ir pakeisti neigiamą mąstymą, kuris prisideda prie depresijos vystymosi. O psichodinaminė terapija giliau nagrinėja vidines emocines žaizdas, dažnai siejamas su vaikystės patirtimis. Tuo tarpu humanistinė terapija padeda stiprinti savivertę ir priimti savo jausmus.

Atminkite, kad kreiptis pagalbos - tai ne silpnumo požymis, o pirmasis žingsnis į geresnę savijautą ir emocinę pusiausvyrą.

Kai kuriais atvejais, ypač esant sunkiai depresijai ir kai jos simptomai trukdo susikoncentruoti bei atlikti įprastas kasdienes užduotis, gali būti reikalingas medikamentinis gydymas. Antidepresantai padeda subalansuoti smegenų cheminius procesus ir palengvina simptomus. Gydymą skiria gydytojas psichiatras, ir jis dažnai derinamas su psichoterapija.

Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas

Kiti Būdai Kovoti su Depresija

Be tradicinių gydymo metodų, kai kurie žmonės atranda palengvėjimą taikydami ir kitokias praktikas, kurios padeda sumažinti stresą ir geriau suprasti savo emocijas. Pavyzdžiui, meditacija leidžia išmokti gyventi dabartyje, atsikratyti įkyrių minčių ir susitelkti į esamą momentą. Taip pat labai veiksminga gali būti muzikos ir meno terapija - muzikos klausymasis ar jos kūrimas suteikia galimybę išreikšti emocijas, o kūrybinė veikla, tokia kaip spalvinimas, tapyba ar molio lipdymas, gali padėti nuraminti mintis ir pagerinti savijautą.

Stresą mažinantys papildai taip pat gali padėti organizmui geriau prisitaikyti prie kasdienių iššūkių, mažinti nerimą ir išlaikyti emocinę pusiausvyrą. Tokių papildų sudėtyje dažnai yra adaptogenų, pavyzdžiui, ašvagandos, radiolių ar jonažolių kurios padeda organizmui prisitaikyti prie streso ir mažina kortizolio lygį. Taip pat svarbūs B grupės vitaminai, kurie palaiko nervų sistemą ir padeda sumažinti nuovargį. Magnis yra dar viena itin svarbi medžiaga, galinti atpalaiduoti raumenis ir pagerinti miego kokybę, o L-teaninas, randamas žaliojoje arbatoje, skatina atsipalaidavimą nesukeldamas mieguistumo jausmo. Šie papildai gali padėti lengviau susitvarkyti su įtampa, pagerinti koncentraciją ir suteikti vidinės ramybės jausmą.

Kaip Atpažinti Depresiją Paauglystėje?

Paauglystė yra laikotarpis, kupinas pokyčių, kurie gali turėti įtakos jaunuolių elgesiui ir psichinei sveikatai. Kai vaikai išgyvena paauglystę, jų migdolinis kūnas - smegenų sritis, susijusi su emocinėmis reakcijomis - išsivysto anksčiau už priekinės kaktinės skilties žievę - smegenų sritį, kuri reguliuoja elgesį ir pagrįstų sprendimų priėmimą. Dėl to paaugliai dažnai gali būti pernelyg emocingi, per daug jautriai reaguoti arba elgtis kitaip nei buvo įprasta. Vieną akimirką vaikas gali būti linksmas ir laimingas, o staiga ši būsena per trumpą laiką gali tapti pernelyg pikta ar liūdna. Nuotaikos svyravimai yra dažni paaugliams, tačiau tėvams dažnai kyla klausimas, kaip į juos reaguoti. Ar jų vaiko nuotaikos pokyčiai ir elgesys yra tokie, kaip įprasta paauglystėje, ar jie kelia rimtesnį susirūpinimą, nes vaiko nuotaika ir elgesys pasikeitė, pavyzdžiui, dėl depresijos?

Įvairūs statistiniai duomenys teigia, kad depresija paauglystėje yra net labiau paplitęs sutrikimas už įvairias lėtines ligas tokias, kaip pavyzdžiui, astma. Depresija serga net 14 proc. 15-18 m. amžiaus paauglių, iš jų 3-8 proc. - sunkia depresija. Paauglystės laikotarpiu mergaitės serga depresija 2 kartus dažniau nei berniukai. Depresija paauglystėje taip pat yra siejama su padidėjusia savižudiško elgesio rizika.

Įvairūs tyrimai teigia, kad daugiau nei 70 proc. vaikų ir paauglių depresijos atvejų nediagnozuojami arba netinkamai gydomi, nes paaugliams depresiją nustatyti sunkiau (lyginti su suaugusiaisiais). Paauglystėje depresija gali pasireikšti netipiškais simptomais, tokiais kaip prieštaraujantis elgesys, mokymosi apleidimas ir/ar mokyklos nelankymas, dažnai besikeičianti nuotaika ar pikta, o ne liūdna nuotaika. Pradiniai depresijos simptomai, tokie kaip nekonkretūs fiziniai skausmai (galvos, raumenų, pilvo skausmas) ar nuovargis, atsirandantis vengimas bendrauti ar užsisklendimas, padidėjęs jautrumas nesėkmėms gali būti mažai pastebimi aplinkiniams (pavyzdžiui, lyginant su elgesio sutrikimais) arba priskiriami paauglystės laikotarpio ypatumams. Be to, depresija gali būti slepiama dažnų gretutinių sutrikimų, pavyzdžiui, socialinių fobijų ir kitų nerimo sutrikimų, valgymo ar elgesio sutrikimų. Dalis paauglių nesulaukia tinkamos pagalbos bei gydymo ir dėl tėvų požiūrio į psichikos ligas.

Funkciniai trukdžiai reiškia, kad įprastos užduotys tampa neįmanomos. Kiekvienas sveikas paauglys turi pomėgių. Depresija gali neturėti aiškios akivaizdžiai matomos priežasties ar šaltinio, sukeliančio didelį liūdesį ir kitus simptomus. Tuo tarpu nuotaikos svyravimai paauglystėje paprastai gali būti siejami su priežastimi (nesvarbu, ar tai negatyvios mintys, priekabiavimas, nesutarimas ir pan.).

Savęs žalojimas arba savižudybės mintys ir veiksmai yra labiausiai susirūpinimą keliantys depresijos simptomai. Tokie paauglio pareiškimai, kaip jam ar jai būtų geriau nebūti čia arba būti mirus arba pastebėtos savęs žalojimo žymės (pvz., įpjovimai, nudeginimai įvairiose kūno vietose) turėtų skatinti tėvų susirūpinimą vaiko psichikos sveikata.

Svarbu paminėti, kad tėvai vaidina svarbų vaidmenį vaikui sergant depresija. Depresijos rizika mažėja, kai vaikų ryšys su tėvais yra šiltas, palaikantis ir bendradarbiaujantis (o tai yra pozityvios tėvystės požymis). Ir priešingai, depresijos rizika didėja, kai vaikų santykiai su mama ir tėčiu yra nebendradarbiaujantys ir vaikams trūksta paramos. Daugelis tyrimų rodo, kad tėvų elgesys yra vienas iš svarbių depresijos rizikos veiksnių.

Jeigu manote, kad jūsų vaikas turi depresijos simptomų, yra svarbu ne save kaltinti, o kuo skubiau kreiptis pagalbos. Labai svarbu pasikonsultuoti su specialistais: savo šeimos gydytoju, pediatru ir / ar psichikos sveikatos specialistu. Aktyviai klausykite, kai jūsų vaikas nori su jumis kalbėtis, nutraukite tai, ką darote, ir visą dėmesį skirkite vaikui. Atsigręžkite į savo vaiką ir palaikykite akių kontaktą. Apibendrinkite, ką jūsų manymu, girdite dukrą ar sūnų sakant, kad ji ar jis suprastų, kad jūs klausotės. Paaugliai ne visada pasirenka tinkamiausią laiką pasikalbėti, tačiau jų noras aptarti su tėvais kažką svarbaus gali būti retas ir trumpalaikis. Peržiūrėkite reikalavimus ir apmąstykite, kurių turite laikytis tvirtai: yra daug galimybių konfliktuoti su paaugliu (ir jų nuolat atsiras). Dažni konfliktai gali neigiamai paveikti santykius ir sumažinti tikimybę, kad paauglys ieškos tėvų paramos. Nuolat ieškokite ryšio: ryšį užmegzti ir palaikyti lengviau, kuomet bendraujama maloniai ir kalbama apie iš esmės teigiamą patirtį. Yra įvairių klausimų, kurie padėtų kalbėtis su vaiku susitikus po darbo dienos. Pavyzdžiui, galima paklausti, koks linksmiausias dalykas nutiko šiandien mokykloje; ką naujo sužinojo; ką smagaus šį vakarą norėtų nuveikti ir pan. Stebėkite: paaugliams geriau pavyksta išvengti klaidų ir geriau sekasi susidoroti su iššūkiais, kai jų tėvai žino, kur jie yra ir ką veikia. Tai nereiškia, kad turite reikalauti, kad paauglys laisvą laiką leistų tik namuose.

Depresijos Tipai

Egzistuoja įvairios depresijos rūšys. Sunkia depresijos forma žmonės suserga rečiau nei lengva ar vidutine šio sutrikimo forma.

1. Atipinė depresija yra sunki depresijos forma, kuriai būdingi tam tikri išskirtiniai šios ligos požymiai.
2. Distimija yra nuolatinė depresinė nuotaika. Jei sergate tokia depresijos forma kaip distimija, gali atrodyti, kad jums visada liūdna nuotaika.
3. Sezoninis afektinis sutrikimas. Kai kuriems žmonėms sutrumpėjęs šviesus paros matas žiemos metu gali įtakoti depresijos atsiradimą, kuris yra vadinamas sezoniniu afektiniu sutrikimu. Sergantiems šia depresijos forma simptomai paaštrėja rudenį ar žiemą, sutrumpėjus šviesiajam paros metui bei tęsiasi iki pavasario, kada šviesus paros metas tampa vėl ilgesnis.

Depresija Nėra Tik Cheminių Medžiagų Disbalansas

Depresija nėra vien tik smegenyse atsiradęs cheminių medžiagų disbalansas, kurį būtų lengva išgydyti vaistų pagalba. Pagrindinės priežasties sukėlusios depresiją žinojimas gali padėti susidoroti su depresija bei problemomis kylančiomis dėl šio sutrikimo. Pavyzdžiui, jei Jūs jaučiatės itin blogai savo dabartiniame darbe daug geriau būtų rasti mylimą darbą nei vartoti antidepresantus. Jei persikraustėte į naują gyvenamą vietą ir jaučiatės liūdnas bei vienišas, daug geriau būtų susirasti naujų draugų nei pasirinkti tam tikrą terapijos grupę.

Kaip Pagerinti Nuotaiką

Sergant depresija atrodo, kad šviesos tunelio gale nėra. Tačiau yra keletas dalykų, kurie gali padėti pagerinti nuotaiką bei ją išlaikyti. Svarbiausias dalykas yra pradėti nuo užsibrėžtų mažų tikslų, kiekvieną dieną juos po truputį didinant.

1. Bendravimas su kitais žmonėmis.
2. Judėjimas pirmyn.
3. Valgykite sveiką maistą.
4. Raskite būdų vėl pamilti gyvenimą.

tags: #kaip #zinoti #kada #zmogui #depresija