Įvadas
Per amžius ir tūkstantmečius evoliucija lėmė, kad kai kuriuos gyvūnus gamta apdovanojo unikalia išvaizda, įspūdingomis supergaliomis ir keistu gyvenimo būdu. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip žuvys, vieni seniausių ir įvairiausių stuburinių gyvūnų, susiduria su stresu, kokios adaptacijos leidžia joms išgyventi ir kokie iššūkiai kyla dėl gamtinių ir žmogaus sukeltų veiksnių.
Žuvų Adaptacijos Išgyventi Stresą
Žuvys yra šaltakraujai gyvūnai, o tai reiškia, kad jų kūno temperatūra priklauso nuo aplinkos temperatūros. Tai turi didelės įtakos jų medžiagų apykaitai ir apsauginėms organizmo savybėms.
Deguonies Trūkumas ir Dujų Burbuliukų Liga
Viena iš pagrindinių problemų, su kuriomis susiduria žuvys, yra deguonies trūkumas vandenyje. Vandenyje deguonies būna 20-30 kartų mažiau negu tame pačiame tūryje oro. Įvairių rūšių žuvų deguonies koncentracija normaliam vidaus organų ir sistemų darbui užtikrinti yra skirtinga, ją lemia žuvų amžius, dydis ir fiziologinė būklė. Kai trūksta deguonies vandenyje, žuvys pradeda dusti (asfiksija). Tačiau žuvys gali iškęsti trumpalaikius deguonies sumažėjimo periodus. Kai deguonies kiekis vandenyje nukrinta žemiau negu 2 mg/l, žuvies organizme prasideda negrįžtamieji procesai. Vienas iš pagrindinių požymių, kad žuvų gaišimo priežastis - ištirpusio deguonies trūkumas vandenyje, yra tas, kad gaišta įvairių rūšių ir įvairaus dydžio žuvys. Pažymėtina, kad deguonies trūkumas anksčiausiai paveikia dideles žuvis, t. y. jos gaišta pirmos, o mažos žuvys pirmiau gaudo ir ryja orą vandens paviršiuje.
Kita problema, susijusi su deguonimi, yra dujų burbuliukų liga, kuri vystosi persotinus vandenį deguonies.
Temperatūros Pokyčiai
Žuvys yra šaltakraujai gyvūnai, todėl vandens temperatūra lemia jų kūno temperatūrą, medžiagų apykaitą ir apsaugines organizmo savybes. Jeigu kinta optimali temperatūra arba staiga ji pasikeičia net optimalaus lygio ribose, žuvys patiria stresą ar šoką, sumažėja adaptacinės organizmo savybės, gali gaišti pavienės žuvys arba masiškai. Staigus temperatūros kritimas ar kilimas veikia neigiamai todėl, kad žuvies kūno temperatūra su vandens temperatūra susilygina uždelstai. Fiziologiškai temperatūros svyravimas susijęs su medžiagų apykaitos greičiu. Pavyzdžiui, temperatūros pakilimas 10 oC dvigubai pagreitina medžiagų apykaitos procesus. Taip pat pakinta kvėpavimo intensyvumas, nes šiltame vandenyje yra mažiau ištirpusio deguonies, kinta kraujo pH, sutrinka osmosinė savireguliacija, fiziologiniai procesai, kuriais palaikomas santykinai pastovus organizmo vidinės terpės (kraujo, limfos, viduląstelinio skysčio) slėgis. Dėl išsekimo ar sužalojimų žuvys taip pat gali gaišti masiškai.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Vandens pH
Dėl natūralių ar žmogaus sukeltų veiksnių kinta ir vandens pH. Vanduo, nelygu vandenilio jonų kiekis, būna neutralus (7), rūgštus (mažiau negu 7) ir šarminis (daugiau negu 7).
Amoniakas ir Azoto Junginiai
Vandenyje amoniakas būna laisvas (NH3) arba jonizuotas (NH4+). Laisvasis amoniakas yra labai nuodingas žuvims. Laisvojo amoniako kiekis didėja kylant vandens pH, t. y. šarminiame vandenyje jo toksiškumas didėja. Amoniaku dažniausiai apsinuodija žuvys, kai jų tankis didelis, o vandens cirkuliacija lėta. Ūmiai apsinuodijusių amoniaku žuvų žiaunos patamsėja, atsiranda taškinės kraujosruvos.
Azoto junginiai gamtiniame vandenyje kinta pagal sezoną. Amonio jonų koncentracija sumažėja pavasarį ir vasarą, nes vandens augalija per vegetaciją juos intensyviai asimiliuoja. Rudenį ir žiemą jų koncentracija vandenyje padidėja, yrant per vasarą susikaupusioms organinėms medžiagoms. Tokie pat vyksta ir nitratų pokyčiai. Nitratai yra patvariausi iš visų neorganinių azoto junginių. Per vegetaciją vandenyje lieka dešimtosios miligramo dalys arba visai jų nerandama, o žiemą koncentracija gali padidėti iki kelių miligramų viename vandens litre. Nitritų koncentracija gamtiniame vandenyje dėl jų nepatvarumo yra labai nedidelė. Švariame vandenyje jie analitiškai neaptinkami arba randamos tik tūkstantosios miligramo dalys. Šiek tiek daugiau jų randama pasibaigus vegetacijai, kai prasideda organinių medžiagų irimas. Nitritai yra tarpinė nitrifikacijos proceso grandis. Padidėjusi jų koncentracija vandenyje rodo, kad vandens užterštumas yra didelis, sutrikus savaiminiam apsivalymo procesui, nitrifikacijos procesas nevyksta iki galo.
Žmogaus Veiklos Įtaka Žuvų Stresui
Paminėti dažniausiai pasitaikantys natūralios kilmės masinio žuvų gaišimo veiksniai, tačiau didelę žalą padaro ir žmogaus veikla, t. y. vandens telkinių tarša įvairiomis cheminėmis medžiagomis, pramonės atliekomis ir žemės ūkio nuotekomis.
Masinis Žuvų Gaišimas
Masinis žuvų gaišimas - tai nenatūrali jų mirtis tam tikrame vandens telkinyje. Masinis žuvų gaišimas dažnai būna pirmasis vizualiai pastebimas požymis, įspėjantis apie neigiamus veiksnius vandens telkinyje. Šis poveikis yra susijęs su gamtinės (natūralios) kilmės pokyčiais žuvų gyvenamojoje aplinkoje arba su žmogaus veikla. Svarbu žinoti, kad ir netiesioginė žmogaus veikla neigiamai veikia vandens telkinio ekosistemą. Pripažįstama, kad tiek natūralūs, tiek su žmogaus veikla susiję veiksniai turi bendrą vardiklį - tai stresas, veikiantis žuvis.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas