Kūno skausmas, kaip vienas iš pagrindinių organizmo apsauginių mechanizmų, yra sudėtingas ir daugiaaspektinis fenomenas, kuris jau seniai domina tiek medicinos, tiek filosofijos tyrinėtojus. Skausmas gali pasireikšti įvairiomis formomis, o vienas iš jų - kaklo skausmas. Nors dažnai šio skausmo priežasčių ieškome fiziniuose veiksniuose, vis daugiau mokslinių tyrimų rodo, kad už jo gali slypėti ir emociniai veiksniai. Šiame straipsnyje gilinamės į psichosomatikos perspektyvą, siekiant suprasti, kaip emocinė našta veikia mūsų kūną, ypač kaklo sritį, ir kaip tai gali padėti rasti veiksmingą bei ilgalaikę pagalbą.
Skausmo Mechanizmai ir Psichosomatika
Skausmo mechanizmai yra sudėtingi ir apima daugybę neurofiziologinių procesų. Nociceptoriai - specializuotos nervinės ląstelės, esančios įvairiuose audiniuose, yra atsakingos už skausmo signalų priėmimą ir perdavimą. Kai audiniai yra pažeisti, nociceptoriai aktyvuojasi ir siunčia elektrinius impulsus į nugaros smegenis, o iš ten - į smegenų žievę, kur skausmas yra suvokiamas.
Psichosomatika yra mokslo sritis, kuri pabrėžia, kad žmogaus organizmas yra psicho-somatinė vienybė, o biologiniai ir psichologiniai procesai yra neatsiejamai susiję. Šis požiūris skiriasi nuo tradicinio biomedicininio modelio, kuris teigia, kad ligos kyla dėl ląstelių ar organų patologijos. Psichosomatika nepaneigia biologinių veiksnių svarbos, bet pabrėžia psichologinių veiksnių įtaką fizinei sveikatai. Nors terminas „psichosomatika” gali būti ne visiškai tikslus, jis turi istorinę reikšmę ir yra plačiai pripažintas.
Kodėl Jaučiame Skausmą?
Norint suprasti psichosomatinį skausmą, pirmiausia reikia suprasti, kodėl jaučiame skausmą. Skausmas paprastai yra naudingas - jis patraukia mūsų dėmesį, praneša, kad kažkas negerai, todėl galbūt turėtume ką nors su tuo daryti. Skausmas sutrikdo kūno energetiką, išbalansuoja psichologinę būseną, o taip pat pasireiškia fiziniu diskomfortu. Kiekvienas skausmas yra susijęs su konkrečia mūsų emocine ar psichologine savijauta. Tai mums rodo kad, netgi jau būdami suaugę, vis dar trūkstame žinių, kaip galime išvengti įvairaus pobūdžio skausmų.
Psichosomatinio skausmo problema yra ta, kad kartais neaišku, ką jums sako jūsų skausmas. Pavyzdžiui, galvos skausmas gali rodyt ne tai, kad kažkas fiziškai puola jūsų kaktą, o tai, kad galite jausti stresą, įtampą, būti priblokšti ar pavargę. Ankstyvoji hipotezė iš tikrųjų teigė, kad psichosomatinis skausmas atsiranda tada, kai žmonės bando išvengti psichologinio skausmo „paversdami“ jį fiziniu skausmu. Kiekvieno iš mūsų neigiama gyvenimo patirtis atsispindi kūne ir, kai jaučiate emocinę įtampą, jūsų kūnas jums tiksliai parodo, kur slypi problema. Suvokimas, kaip mentalinis ir emocinis stresas pasireiškia fiziškai, gali padėti sumažinti emocijų poveikį jūsų sveikatai.
Taip pat skaitykite: Viskas apie kaklo skausmą
Streso Poveikis Kūnui
Žvelgdami atgal, galite atpažinti kai kuriuos įspėjamuosius ženklus, kad artėja pertrauka. Pavyzdžiui, jei esate linkęs įtempti kaklą, patiriant stresą, gali padidėti kaklo skausmas. Stresas taip pat gali pakenkti jūsų imunitetui. Dalis organizmo kovos ar bėk reakcijos į stresą yra tam tikrų cheminių medžiagų, tokių kaip adrenalinas, išsiskyrimas, kuris gali būti labai naudingas gyvybės ar mirties situacijoje.
Palyginkite savo kūną su greitpuodžiu. Jei jam leidžiama išleisti garus, jis veikia efektyviai. Jei jis negali išleisti garų, slėgis toliau didėja, kol dangtelis išsprogsta. Dabar įsivaizduokite, kad viryklė jau veikia slėgį, ir jūs darote didesnį spaudimą, kad dangtis liktų uždengtas. Tas, kuris patiria stresą ir negali arba negali išlieti savo emocijų, galiausiai pasieks emocinį lūžio tašką. Tai gali sukelti fizinius simptomus arba sukelti didelės depresijos epizodą.
Kaklo Skausmas Psichosomatikos Kontekste
Kaklo skausmas yra labai varginantis dalykas. Paprastai jis atsiranda staiga ir smarkiai apsunkina gyvenimą, nes menkiausią galvos kryptelėjimą ar posūkį lydi nemalonūs pojūčiai. Psichosomatika gali padėti atsikratyti skausmo visam laikui. Fiziškai kaklas jungia galvą ir liemenį; metafiziškai - mūsų materialųjį ir dvasinį pasaulį. Kaklas simbolizuoja mąstymo lankstumą, nes būtent jis leidžia apsidairyti, aukštyn ir žemyn, atsigręžti atgal.
Kaklas jungia protą (galvą) su jausmais (kūnu), todėl skausmai kaklo srityje byloja apie konfliktą tarp proto ir jausmų. Metafiziniu aspektu kaklą galima laikyti tiltu tarp dvasinio ir materialaus mūsų gyvenimo aspektų. Dažniau kaklo skausmus kenčia mažiau lankstūs žmonės: vaizdžiai galima paaiškinti, kad žmogus tarsi bijo pasisukti, jog sužinotų tiesą, kuri slepiasi jam už nugaros. Užuot išsiaiškinęs ir sprendęs situaciją, jis ją ignoruoja.
Nesinorite pažvelgti į situaciją iš kitų pozicijų ir demonstruojate perdėtą užsispyrimą? Galbūt atsidūrėte situacijoje, kuri jums yra nemaloni ir nenorite to pripažinti? Taip pat nesugebėjimas pasukti kaklo rodo, kad žmogus baiminasi to, kas vyksta už nugaros.
Taip pat skaitykite: Kaklo traumos įtaka psichinei sveikatai
Pirmas dalykas, kurį reikia padaryti norint išspręsti bet kokią, net ir nedidelę problemą, yra ją išanalizuoti. Labiausiai tikėtina, kad esate tokioje situacijoje, kai atliekate veiksmą, sukeliantį vidinį protestą. Pabandykite suprasti šią situaciją ir išsiaiškinti: kas joje yra blogai, kas yra gerai, kokius rezultatus sukels jūsų neveiklumas, o kokius - jūsų veiksmai. Pažiūrėkite, kokiu atveju labiau skauda pasukti kaklą: kai pritariamai linktelite ar neigiamai papurtote galvą? Pirmuoju atveju nenorite su kažkuo sutikti, antruoju - bijote atsisakyti.
Kodėl Kaklas Taip Jautriai Reaguoja Į Emocinę Įtampą?
Kaklas - tai jungiamoji grandis tarp galvos ir kūno, kurioje sutelkti svarbūs raumenys, kraujagyslės ir nervai. Fiziologiškai ši sritis yra labai linkusi į įtampą. Emocinės būsenos, tokios kaip stresas, nerimas ar pyktis, gali lemti pasąmoninį raumenų susitraukimą kaklo, pečių ar viršutinės nugaros srityje. Laikui bėgant ši įtampa kaupiasi ir gali pasireikšti skausmu.
Stresas suaktyvina simpatinę nervų sistemą, kuri užkuria „kovok arba bėk“ reakciją - kūnas tampa pasiruošęs pavojui, raumenys automatiškai įsitempia. Net ir nesant realiai grėsmei, nuolatinis psichologinis spaudimas gali palaikyti šią raumenų įtampą, o dažniausiai labiausiai nukenčia būtent kaklo zona.
Emocinė Našta Ir Kūno Reakcijos
Žmogaus kūnas glaudžiai susijęs su jo emocine būsena. Kai jaučiame įtampą, nerimą ar kitą stiprų jausmą, nervų sistema siunčia signalus raumenims, prašydama juos pasirengti greitam veiksmui. Ilgalaikis stresas gali ne tik priversti mus labiau įtempti kaklo raumenis, bet ir pabloginti laikyseną - pavyzdžiui, susmukti, susigūžti, „susitraukti“. Tokia pozicija tik dar labiau spaudžia kaklo, pečių juostos raumenis.
Moksliniai tyrimai rodo, kad nuolatinė emocinė našta gali sukelti vadinamąsias somatines reakcijas - kūno simptomus, kuriems nėra aiškios medicininės priežasties. Kaklo, pečių ir viršutinės nugaros skausmas dažnai priskiriamas būtent prie tokių simptomų. Emocinės problemos - nesprendžiamos bėdos santykiuose, darbe arba nuolatiniai rūpesčiai - didina tikimybę patirti ilgalaikį ar pasikartojantį kaklo skausmą.
Taip pat skaitykite: Kaklo traumos poveikis psichinei sveikatai
Kurias Emocijas Dažniausiai „Kaupiame“ Kakle?
Nors kiekvienas žmogus skirtingai reaguoja į stresą, kai kurios emocijos ypatingai veikia kaklo sritį. Dažniausiai čia „kaupiama“:
- Įtampa ir nerimas - dažnai pasireiškia nevalingai įtemptais kaklo ir pečių raumenimis.
- Pyktis ar nusivylimas - gali priversti labiau suspausti žandikaulį bei įtempti kaklą.
- Nebaigti ar nutylėti konfliktai (susikaupusios emocijos) - gali lemti lėtinę įtampą kaklo srityje.
- Savigrauža ar kaltė - pasireiškia „sulindusiu“ kaklu, tarsi norint pasislėpti nuo pasaulio.
Neretai žmonės net nesąmoningai pradeda mažiau judinti galvą, tempia kaklą - visa tai dar labiau stiprina skausmus.
Medicinos Požiūris: Kada Verta Įtarti Emocinę Priežastį?
Kaklo skausmas yra rimtas simptomas, todėl bet kokių nuolatinių ar stiprių skausmų atveju svarbu pirmiausia pasitarti su gydytoju ir atmesti kitas galimas priežastis - diskų išvaržas, uždegimus ar sužeidimus. Visgi, jei tyrimai nerodo konkrečių fizinių pažeidimų, o kartu su skausmu pastebite ir padidėjusį nerimą, prastą nuotaiką, nemigą ar kitus streso požymius, tikėtina, kad skausmą veikia ir emociniai veiksniai.
Kaip Gydyti Kaklo Skausmą, Jei Jo Šaltinis - Emocinis?
Gydymas turi būti kompleksinis. Be fizioterapijos ar vaistų, didelis dėmesys turėtų būti skiriamas emocinės sveikatos stiprinimui. Efektyvūs būdai:
- Mokytis streso valdymo technikų - meditacijos, sąmoningo kvėpavimo pratimai, progresuojanti raumenų relaksacija gali akivaizdžiai sumažinti raumenų įtampą.
- Psichoterapija ar konsultacijos su psichologu - ypač jei jaučiate emocinę naštą, kurią sunku įveikti savarankiškai.
- Kūno terapijos - masažas, manualinė terapija, judesio terapija padeda atpalaiduoti susikaupusią įtampą.
- Judėjimas ir laikysenos korekcija - net paprasti tempimo pratimai gali padėti sumažinti įtampos sukeliamą skausmą ir stiprinti kaklo raumenis.
- Dėmesingumas sau - pastebėkite, kokiose situacijose įtampa sustiprėja, stenkitės kalbėti apie savo jausmus.
Mitai Apie Kaklo Skausmą Ir Emocijas
Vis dar gajus mitas, kad visų skausmų priežastis - tik fizinė. Tačiau mokslas vis daugiau dėmesio kreipia į psichosomatiką, kuri tiria, kaip emocijos veikia kūno būklę. Taip pat klaidinga manyti, kad emocinis kaklo skausmas yra „įsivaizduojamas“ - tai reali, biologinė reakcija į ilgalaikį stresą, turinti tvirtą pagrindą nervų sistemoje bei hormoniniuose pokyčiuose.
Kita klaida - vengti kreiptis pagalbos, nes bijoma būti nesuprastam ar nuvertintam. Iš tiesų, kuo anksčiau pradėsite ieškoti holistinio sprendimo, tuo lengviau atstatysite pusiausvyrą tarp proto ir kūno.
Praktiniai Patarimai Kasdienai
- Reguliariai skirkite laiko atpalaiduojantiems pratimas - net kelios minutės giliau kvėpuojant ar sąmoningai atpalaiduojant pečius gali pakeisti situaciją.
- Stebėkite savo emocijas ir bandykite jas išreikšti konstruktyviai - rašykite dienoraštį, pasikalbėkite su artimaisiais ar profesionalais.
- Sąmoningai rūpinkitės laikysena - sėdėdami ar stovėdami išlaikykite tiesią nugarą, atpalaiduokite pečius.
- Neignoruokite ilgiau trunkančio kaklo skausmo - kreipkitės į gydytoją ir pasidomėkite emociniais bei psichologiniais veiksniais.
- Vadovaukitės principu „daugiau judėjimo, mažiau streso“ - net paprasti fiziniai pratimai pagerina nuotaiką ir raumenų būklę.
Kada Ieškoti Profesionalios Pagalbos?
Jei kaklo skausmas trunka ilgiau nei kelias savaites, stiprėja, trikdo miegą arba riboja judesius, būtinai pasitarkite su gydytoju. Ypač svarbu nedelsti, jei kartu jaučiate galvos svaigimą, tirpimą ar silpnumą rankose. Jei jaučiate didelę emocinę naštą arba kyla įtarimų dėl depresijos, nerimo, verta kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus. Holistinis požiūris - apimantis tiek fizinį, tiek emocinį gydymą - yra efektyviausias keliant gyvenimo kokybę.
Ligų Emocinės Priežastys: Žinynas
Žmogaus organizmas ir psichika yra labai sudėtingas ir unikalus mechanizmas, todėl skirtingi šaltiniai apie emocines ligų priežastis rašo šiek tiek skirtingai. Visgi bendros tendencijos visiems yra panašios. Štai keletas pavyzdžių, kaip emocijos gali paveikti skirtingas kūno dalis:
- Galva: Negalavimai, vykstantys su mūsų galva, dažniausiai yra sąlygoti per didelės savikritikos, savęs kaltinimo ir to, kad sau už kažką negalime atleisti. Jei dažnai skauda galvą - tai „skauda“ mintis, galvoje per daug informacijos arba per daug galvojame apie kažkokį klausimą. Galvą dažnai skauda žmonėms, kurių aukštas intelektas, kurie yra linkę užgniaužti savo emocijas. Ši problema liudija apie žemą savivertę ir baimę, vidinius priekaištus ir apie tai, kad žmogus viską slepia savyje.
- Oda: Rodo mūsų ryšį su aplinkiniu pasauliu ir tai, kaip jame vertiname save.
- Ausys: Leidžia mums girdėti. Ausų ligos reiškia, kad pasąmonine prasme atsisakome kažką girdėti arba mums nepatinka tai, ką girdime. Atkreipkite dėmesį, kaip dažnai ausų ligomis serga maži vaikai. Tai gali reikšti, kad jie dažnai girdi tai, kas jiems nepatinka ir jie dėl to pyksta.
- Plaukai: Metafizine prasme reiškia mūsų galią, pasitikėjimą savimi ir ryšį su Kosmosu. Kai nepasitikim savimi, jaučiamės beviltiškai, stresuojame, įtampa per sprandą kyla į viršų ir persiduoda į mūsų galvos skalpą, kurį sąmoningai labai retai atpalaiduojame. Taip užspaudžiame plaukų šaknų ląsteles, neleisdami šiems normaliai kvėpuoti ir augti. Problemos su plaukais (plaukų slinkimas, nuplikimas, ankstyvas jų žilimas, negyvybingumas) nurodo stresą, bejėgiškumą ir neviltį. Problemų gali kilti, jei žmogus nuolat jaučia įtampą ir baimę. O tereikia tiek mažai - būti savimi, tikėti savimi ir aukštesnių jėgų pagalba. Kartais plaukų problemos būna reakcija į didelį ego, puikybę ir neįsisąmonintą nuoskaudą prieš Dievą.
- Akys: Ta pati analogija kaip ir su ausimis. Silpstantis regėjimas rodo tai, kad mums nebepatinka tai, ką mes matome arba mes bijome tai pamatyti. Gal tai mūsų senstantis ar pasikeitusių formų kūnas? Trumparegystė - toliaregiškumo stoka, ateities baimė ir nenoras matyti toliau savo nosies. Toliaregystė - negebėjimas gyventi dabartimi, šia diena. Toliaregiškas žmogus per ilgai galvoja prieš darydamas tai, ką būtina padaryti, nesugeba pamatyti bendro vaizdo. Daltonizmas - akis neskiria spalvų, viską mato pilkai. Byloja apie tai, kad žmogus nesugeba jausti gyvenimo džiaugsmo. Svarbu patikrinti reikšmę tos spalvos, kurią išstumia sąmonė. Glaukoma - drumstis. Žmogus dabartyje kankinasi dėl praeities, nenori atleisti ir priimti praeities.
- Gerklė: Tai kūrybinis mūsų saviraiškos centras, kurį apninka skausmas ar negalėjimas kalbėti tuomet, kai nemokame ar neturime energijos teisingai save išreikšti (taip pat pasakyti „taip“ arba „ne“). Gerklę dažnai skauda tuomet, kai jaučiamės spaudžiami, dusinami naštos, atsakomybės, kurios nenorime priimti ir dėl to pykstam - „kodėl aš tai turiu daryti?“, kai nemokame atsisakyti, nuryjame piktus žodžius, kuriuos norėtume pasakyti. Taip pat gerklės centras atsakingas už pokyčius.
- Kaklas: Yra mūsų vidinio lankstumo, tolerancijos simbolis. Jis leidžia mums sukioti galvą, pakeičiant matymo perspektyvą. Kaklo raumenų uždegimas, dėl kurio skauda jį sukiojant, gali reikšti, kad bijome pažvelgti į tai, kas vyksta mums už nugaros, ignoruojame situaciją.
- Nugara: Simbolizuoja palaikymą, kurį gauname iš gyvenimo. Jei turime problemų su nugara, gali būti, kad kažkuria prasme jaučiame negaunantys palaikymo iš aplinkos. Viršutinė jos dalis atsakinga už emocinį palaikymą, kurio galime jausti negaunantys pakankamai, o apatinė - už materialinį. Jei esame per daug susikoncentravę į „pinigų kalimą“, dažnai jaučiame nerimą dėl savo finansinės padėties, nepasitikime Visata, kuri visuomet mumis rūpinasi, skaudės strėnas ir juosmenį.
- Rankos ir delnai: Metafizine prasme leidžia mums apimti, priimti įvairias gyvenimo patirtis (idėjas, situacijas ir t.t.).
- Keliai: Panašiai kaip ir kaklas rodo mūsų lankstumą.
- Kojos: Simbolizuoja mūsų požiūrį į judėjimą į priekį, į ateitį, į tikslų siekimą (tiek asmeninėje, tiek ir darbinėje srityje).
- Dantys: Nesveiki dantys būna tų žmonių, kurie yra neryžtingi ir nepriima sprendimų. Sprendimus už juos priima kiti, o jie patys bijo, nemoka analizuoti gyvenimo situacijų. Krūminių dantų problemos liudija apie tai, kad jūs negalite priimti aplinkybių. Viršutiniai krūminiai dantys atsakingi už sprendimų priėmimą, o apatiniai - už atsakomybės prisiėmimą už savo sprendimus. Kairėje - asmeniniai dalykai, dešinėje - socialiniai. Dar yra nuomonė, kad problemos kairėje kūno pusėje nurodo bendravimo su motina problemas, dešinėje - su tėvu.
- Burna: Burnos ertmės ligos, pavyzdžiui, stomatitas, susijusios su sielą graužiančiomis nuoskaudomis. Liežuvio prikandimas - kai save baudžiame už plepumą, skruostų prikandimas byloja apie nerimą, perdėtą savo paslapčių saugojimą. Burna susijusi su naujų idėjų priėmimu. Bet kokios burnos problemos byloja apie nesklandumus būtent šioje srityje.
- Lūpos: Lūpos - mūsų jausmingos prigimties atspindys. Priklausomai nuo vidinių problemų, jose gali atsispindėti šie negalavimai: Skilinėjimas - žmogų plėšo prieštaringi jausmai. Lūpų kandžiojimas - kai save baudžiame su parodytą jausmingumą. Herpesas - tas pats, kas ir lūpų kandžiojimas, bet daug rimtesnė forma.
- Juosmuo (Strėnos): Juosmuo - tai konfliktas. Kaltės jausmas. Dėmesys prikaustytas prie to, kas praeityje. Nugaros apačia susijusi su materialinėmis gėrybėmis, pinigais, partneriu, namais, vaikais, darbu, diplomais ir pan. Skausmas šioje srityje byloja apie tai, kad žmogus nori kažką turėti, kas pasijustų labiau pasitikintis savimi, bet nedrįsta apie tai prisipažinti nei sau, nei kitiems. Todėl jis yra priverstas viską daryti pats, viską užsikrauna sau ant kupros.
- Sąnariai: Bursitas - nuslopinto pykčio tema. Žmogus siekia tobulumo visur, net smulkmenose. Jis neleidžia sau išreikšti pykčio, ir šis pyktis susikaupia sąnaryje. Artritas - mintis, kad tavęs nemyli. Žmonės, kankinami artrito, paprastai yra labai teisingi žmonės. Jiems visada svarbiausias žodis „reikia“, jie viską daro lipdami per save, laužydami kelius. Jų vidinis kritikas labai stiprus. Išnirimai. Jei žmogus dažnai išsinarina galūnes, tai reiškia, kad jis per daug leidžia savimi manipuliuoti. Problemos su keliais - užsispyrimas, puikybė, užgniaužta baimė ir nenoras nusileisti.
- Antsvoris: Jei žmogus niekaip negali atsikratyti antsvorio, jam reikėtų peržiūrėti savo vidinį pasaulį. Kūnas dažnai laiko nereikalingus kilogramus tam, kad apsigintų nuo išorinio poveikio. Žmogus jaučiasi visiškai bejėgis prieš sociumą ir gyvenimą apskritai. Kartais tai byloja apie užgniaužtą siekį įgyvendinti savo troškimą (-us). Žmonės, turintys antsvorio, vaikystėje ar paauglystėje dažniausiai patiria daug pažeminimų, pašaipų ir įžeidinėjimų savo adresu.
- Blauzdos: Problemos su blauzdomis byloja apie gyvenimo principų konfliktus. Galbūt žlugo jūsų idealai, o gal norite kažko, kas prieštarauja jūsų moralinėms normoms. Blauzdos skausmas trukdo judėti pirmyn - eiti ar bėgti, todėl jis susijęs su jūsų požiūriu į ateitį ir jūsų gebėjimu gyvenime judėti pirmyn.
- Skrandis: Gydytojai patvirtina, kad gastritas dažnai kyla nuo streso ir nervinio pervargimo. Skrandžio problemos byloja apie tai, kad jūs esate tarsi pakabintas (-a), jūsų gyvenime trūksta konkretumo, kartais aplanko pasmerktumo jausmas, tarsi nėra išeities. Skrandžio opa byloja apie pažeidžiamumą, baimę ir nesaugumą. Opa taip pat gali atsirasti dėl užgniaužto susierzinimo, kuris niekaip neišleidžiamas į išorę.
Mano Kelias Sveikatos Link
Visuomet buvau jautri perfekcionistė, bet kokia kaina siekianti tik geriausių rezultatų ir negailestingai save vainojanti už menkiausius nusižengimus. Nieko nuostabaus, kad toks požiūris nuolat klampino į vis didesnes ligas ir rimtus negalavimus. Ilgas jų sąrašas, kaip ir nuolatinis gydytojų kabinetų durų varstymas tokiame jauname mano amžiuje stebino net vyresnius žmones. Skamba neįtikimai, bet jau būdama dvidešimties, labai vertinau šventinius pasveikinimus, kurie linkėjo stiprios ir geros sveikatos, nes man ji nebuvo savaime suprantama.
Jau tuomet supratau faktą, kad visų mano ligų priežastis - nuolat patiriamas, tiksliau mano pačios sau keliamų reikalavimų sukeliamas stresas, bet nežinojau, ką su tuo daryti. Tuomet nusprendžiau, kad nebenoriu mokėti savo sveikata už patiriamą stresą ir kad nėra nieko brangesnio už mano vidinę ramybę bei emocinę harmoniją. Pradėjau dirbti sau ir su savimi, vietoj nuolatinių vidinių priekaištų dalindama sau meilę bei dėkingumą, ir fizinė būklė per trumpą laiką iš esmės pasikeitė. Tokia ji yra iki šiol. Jei kartais pasitaiko kiek blogesnė savijauta, tie itin reti ir smulkūs negalavimai mane aplanko tik kaip geriausias draugas.
Vienas svarbiausių įrankių darbui su savo EGO šiame kelyje buvo tikrųjų negalavimų priežasčių “žinynas”. Turiu prisipažinti, kad pradžioje jį skaitant dažnai kildavo vidinis pasipriešinimas ir neigimas. Natūralu - juk savo neteisingą elgesį ar mąstymą vertinti iš šono yra sunku, o pripažinti klaidas yra iš viso didelis iššūkis. Nepaisant to, kuo daugiau kartų skaičiau ligų priežasčių paaiškinimus, kuo labiau gilinausi į vidinius atsakymus, tuo labiau stiprėjo suvokimas, kad visa tai yra tiesa. Bet pats geriausias, nepaneigiamas šios teorijos teisingumo patvirtinimas buvo asmeninėje praktikoje išbandyti pratimai, akimirksniu atnešę pasveikimą ir fizinės būsenos pagerėjimą.
Neįtikėtina, bet suvokus tikrąją gerklės skausmo ir kosulio priežastį, aukšta temperatūra per valandą nukrito be jokių vaistų ir jau kitą dieną jaučiausi praktiškai sveika. Tokia pati istorija pasikartojo su nugaros, kaklo ar galvos skausmais.