Įvadas
Karas, kaip ir bet kuri krizinė situacija, neišvengiamai paliečia žmogaus psichiką. Straipsnyje apžvelgiama karo įtaka psichologinei būsenai, emocijoms, vertybėms bei galimi ilgalaikiai padariniai. Aptariami streso, nerimo, baimės, gedėjimo, depresiškumo ir potrauminio streso sindromo (PTSS) aspektai. Taip pat nagrinėjami informacinio karo poveikiai ir psichologinės gynybos strategijos.
Emocijų kaita karo akivaizdoje
Prasidėjus karui, daugelis žmonių patiria stiprų nerimą, įtampą, beprasmybės jausmą ir baimę dėl savo bei artimųjų saugumo. Stiprėja išlikimo instinktai, sutrinka miegas. Žmonėms sunku tęsti įprastą rutiną, mintys tarsi atsiduria tunelyje, negalint galvoti apie nieką kita. Tačiau laikui bėgant emocijos keičiasi.
- Pirmosios reakcijos: Aukštesnis nerimo lygis, panika, noras bėgti, išvažiuoti.
- Užsitęsus situacijai: Lėtinės nerimo, streso būsenos. Kai kuriems žmonėms psichologinė būklė pagerėja dėl adaptacinių gebėjimų ir psichikos sveikatai naudingų veiksmų.
Psichologinio streso įveikimo būdai
Netiesiogiai dalyvaudami karo veiksmuose, mes esame karo liudytojai, todėl jaučiame stresą. Svarbu imtis veiksmų, padedančių jį įveikti:
- Veikimas: Dalyvavimas mitinguose, demonstracijose prieš agresiją, aukojimas pinigų ar daiktų kovojančiai šaliai, pagalba bėgantiems nuo karo žmonėms, laiškų rašymas agresorės šalies gyventojams.
- Pasirengimas: Ruošimasis ekstremaliai padėčiai suteikia kontrolės ir saugumo jausmą. Reikia pasirūpinti vandens ir maisto atsargomis, paruošti išvykimo krepšį, aptarti su artimaisiais veiksmų planą.
- Informacijos atsirinkimas: Domėtis žiniomis būtina, bet tai daryti per dažnai - žalinga.
- Palaikymas vieniems kitiems: Būti su artimaisiais, išklausyti ir paskatinti kovoti su stresu.
- Atsipalaidavimo pratimai: Joga, autotreningas, relaksacija, meditacija.
Ramybės pratimas
- Pasirūpinkite, kad 5-7 minutes niekas netrukdytų.
- Ramiai gulint ar sėdint, užmerkiamos akys ir mintyse stebimas dėmesio judėjimas.
- Įsivaizduokite, kad esate tylos ir ramybės centre ir iš ten stebite dėmesio judėjimą, nestabdote ir negreitinate šio proceso, o vien tik stebite.
- Jei dėmesys ilgiau išlieka nukreiptas į kokį nors prisiminimą, tik konstatuokite: „Vis dar galvoju apie tą prisiminimą.“
- Baigus pratimą, paklauskite savęs: „Jei iš penkių gyvenimo minučių net keturias galva buvo užimta įvairiausiais dalykais, o tik viena vienintelė minutė - rūpesčiais ir baimėmis, tai kodėl manau, jog esu juose paskendęs (-usi)?“
Kūno ir sielos ryšys
Kūnas ir siela yra tarpusavyje susiję. Kūno negalavimai daro įtaką nuotaikai, o psichologinė būsena veikia savijautą ir sveikatą. Psichosomatika nagrinėja psichikos įtaką sveikatai, o ligos, kurias išprovokuoja psichologinė būsena, vadinamos psichosomatinėmis.
- Kūno įtaka psichologijai: Sveikas kūnas didina psichologinį komfortą, savimeilę, gerina nuotaiką.
- Psichologijos įtaka kūnui: Psichologinės priežastys gali nulemti kai kurių onkologinių ligų, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos, bronchinės astmos, širdies ir daugybės kitų ligų atsiradimą.
Norint pasveikti nuo psichosomatinių ligų, būtina pakeisti savo mąstymą. Tai padaryti gali padėti psichologas, kuris išanalizuos konkretų atvejį, žmogaus psichiką ir gyvenimo sąlygas, išsiaiškins psichosomatinių ligų riziką.
Taip pat skaitykite: Pagalba krizėse
Vertybių permąstymas
Išgyvenus dideles krizes, pasikartojantis reiškinys yra esamų prioritetų permąstymas. Žmonės pradeda svarstyti, kiek iš tikro svarbūs materialūs dalykai, ar pakankamai laiko skiriama kokybiškam santykiui su šeima. Sunkios situacijos ir stiprūs išgyvenimai skatina permąstyti savo vertybes, tai, į ką nukreipiamos mintys ir energija. Tokie dvasiniai sukrėtimai gali palaužti arba sustiprinti žmones.
Kada kreiptis į specialistus?
Užsitęsus neigiamoms reakcijoms, gali prireikti specialistų pagalbos. Žmogus krizinėje situacijoje gali būti tam tikrą laiką. Vėliau įvyksta arba prisitaikymas prie egzistuojančios realybės, arba psichinės sveikatos sutrikimas. Jei pradedamas jausti diskomfortas, atsiranda netipinės kūno reakcijos, simptomai, vadinasi, patirtas neigiamas krūvis paliko savo pėdsaką ir reikia kažką keisti.
Kreiptis į psichikos sveikatos specialistus reiktų, jei:
- Sunku susikaupti ir galvoti apie ką nors kitą.
- Jaučiamasi sutrikus, sunkiai orientuojamasi.
- Ieškoma netinkamų būdų atsipalaiduoti (pvz., dažniau vartojamas alkoholis, kitos psichoaktyvios medžiagos).
- Psichologiniai simptomai virsta somatiniais - pradedama jausti kūno negalavimus.
- Turima savižudiškų minčių arba esama agresyviai nusiteikus aplinkinių atžvilgiu.
- Patiriamos nemalonios emocijos nesilpnėja: vis dar jaučiamas didelė psichologinė kančia, liūdesys, bejėgiškumas, neviltis ir šie išgyvenimai trikdo kasdienes veiklas, bendravimą su aplinkiniais.
Informacinis karas ir psichologinė gynyba
Mūsų dienomis informaciniai karai vyksta įvairiose srityse - nuo karo, politikos iki ekonomikos ir socialinių santykių. Informacinio karo tikslas - keisti priešiško kario ir visuomenės dvasines ir moralines nuostatas, jų pažiūras ir įsitikinimus.
Informacinio karo technologijos
- Įtaiga: Veikia be logikos ir įrodymų, primesdama psichologinę būseną.
- Propaganda: Idėjų skleidimas.
- Psichologinės operacijos: Veikla, taikoma siekiant politinių ir karinių tikslų priešiškosios, draugiškosios ir neutraliosios visuomenės grupės nusistatymui ir elgesiui pakeisti.
- Netikros vėliavos operacijos: Operacijos, kuriose naudojamos sukarintos arba civilinės organizacijos, o tikroji organizacija, jos dalyviai, stengiamasi paslėpti.
- Juodosios informacinio karo operacijos: Slaptos karinių struktūrų, saugumo tarnybų, įvairių organizacijų ir struktūrų, privačių bendrovių ir kompanijų operacijos, kuriose naudojama apgaulė.
- Žodiniai (dažnai ir vaizdo) arba muzikiniai neurolingvistinio poveikio būdai: Keičiantys žmonių motyvaciją.
Psichologinė gynyba nuo informacinio karo
- Kritinis mąstymas: Analizuoti informaciją, atskirti faktus nuo nuomonių, vertinti šaltinius.
- Informacijos higiena: Riboti informacijos vartojimą, ypač iš nepatikimų šaltinių.
- Sąmoningumas: Stebėti savo emocijas ir reakcijas į informaciją.
- Bendruomeniškumas: Bendrauti su artimaisiais, palaikyti vieniems kitus.
- Veikimas: Prisidėti prie pozityvių iniciatyvų, kurios stiprina visuomenės atsparumą.
Galimi psichikos sutrikimai
Karo grėsmė gali išprovokuoti įvairius psichikos sutrikimus:
Taip pat skaitykite: Vokietijos agresija: apžvalga
- Nerimo sutrikimai: Pasireiškiantys greitesniu širdies plakimu, silpnumo jausmu, mirties baime, baime prarasti savikontrolę ar išprotėti.
- Gedėjimas: Netenkama saugumo jausmo, ankstesnio gyvenimo, namų, artimųjų, planų, tikslų ir t. t.
- Depresiškumas: Liguistai liūdna nuotaika, sulėtėjęs mąstymas, energijos stoka, susiaurėjęs interesų laukas, dėmesio koncentracijos stoka, sutrikęs miegas, sumažėjęs apetitas, menkavertiškumo, kaltės jausmai.
- Potrauminio streso sindromas (PTSS): Sutrikimas, pasireiškiantis kaip pavėluota ar užsitęsusi reakcija į itin pavojingą įvykį ar situaciją.
- Padidėjusi psichikos ligų rizika: Ypač aktualu, jei žmogaus gyvenimo istorijoje būta vienokių ar kitokių psichikos sutrikimų.
Taip pat skaitykite: Karo psichologinės pasekmės
tags: #karo #itaka #zmogui #psichologija