Įvadas
Šiame straipsnyje nagrinėjamos karo medicinos tarnybos psichologo pareigos, ypatingą dėmesį skiriant psichologinės paramos svarbai Lietuvos kariuomenėje. Straipsnyje remiamasi ekspertų įžvalgomis, praktiniais pavyzdžiais ir naujausiais pokyčiais šioje srityje.
Karo psichologų vaidmuo Lietuvos kariuomenėje
Pastaraisiais metais Lietuvos kariuomenėje pastebimai išaugo karo psichologų skaičius. Tai rodo didėjantį dėmesį psichologinei karių ir jų šeimų gerovei. Pasak Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karo psichologijos skyriaus viršininkės kpt. Danutės Lapėnaitės, šis augimas nereiškia, kad atsirado daugiau problemų, tačiau keičiasi požiūris į psichologus ir vis labiau vertinama gera psichologinė bei dvasinė sveikata.
Karo psichologo pareigos
Karo psichologai atlieka įvairias funkcijas, įskaitant:
- Psichologinė parama kariams: Karo psichologai teikia individualias ir grupines konsultacijas kariams, padėdami jiems įveikti stresą, nerimą, potrauminio streso sutrikimus ir kitas psichologines problemas.
- Šeimų konsultavimas: Karo psichologai taip pat teikia paramą karių šeimoms, padėdami joms susidoroti su sunkumais, kylančiais dėl kario tarnybos, misijų ir kitų iššūkių.
- Mokymai ir prevencija: Karo psichologai veda mokymus kariams ir jų vadams, siekdami didinti jų psichologinį atsparumą, savižudybių prevenciją ir kitus svarbius aspektus.
- Dalyvavimas misijose: Karo psichologai gali būti siunčiami į karines misijas, kur teikia psichologinę paramą kariams vietoje.
- Bendradarbiavimas su kitais specialistais: Karo psichologai glaudžiai bendradarbiauja su kitais specialistais, tokiais kaip karo kapelionai, vadai ir medicinos personalas, siekdami užtikrinti visapusišką paramą kariams.
Bendradarbiavimo svarba
Kpt. Danutė Lapėnaitė pabrėžia bendradarbiavimo svarbą tarp karo psichologų, įvairaus lygio karių vadų ir kitų sričių specialistų. Anot jos, minėdami krašto apsaugos sistemos Psichologinės paramos grupės įkūrimo dešimtmetį, buvo surengta konferencija „Vado autoritetas - nuo psichologijos iki strategijos“, kurioje dalyvavo krašto apsaugos sistemos ir kitų statutinių organizacijų aukščiausio lygio vadovai. Konferencijos tikslas - pasidalyti vertingomis žiniomis ir įžvalgomis apie lyderystę, sprendimų priėmimą ir psichologinį darbą kariuomenėje.
Psichologinis pasiruošimas tarnybai
Ruošiantis į šauktinių kariuomenę, svarbiausia jauno žmogaus motyvacija ir nusiteikimas. Pasak Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karo psichologijos skyriaus Psichologinės paramos įguloms poskyrio viršininko kapitono Andriaus Jurgaičio, tuomet galima įveikti didžiausias kliūtis.
Taip pat skaitykite: Pagalba krizėse
Patikra ir vertinimas
Prieš pradedant tarnybą, atliekama patikra, kurios metu vertinama ne tik sveikata, bet ir intelektas bei būsimo kario asmeninės savybės. Anksčiau pasitaikydavo bandymų išsisukti nuo karinės tarnybos, imituojant įvairias ligas, tačiau medicina dabar yra aukšto lygio, tad išsisukti nepavyks. Geriau nukreipti mintis į būsimą tarnybą ir kaip ją sėkmingai atlikti, o ne kaip jos išvengti.
Psichologinė pagalba misijose
Lietuvos kariai, tarnaujantys misijose, turi juos kuruojančius psichologus ir bet kada gali su jais susisiekti pasikonsultuoti, pasitarti net būdami toli nuo Lietuvos. Prieš išvykdami į misijas, kariai gyvai konsultuojasi su psichologais, o būdami misijose - gali susirašinėti elektroniniais laiškais, bendrauti kitomis ryšio priemonėmis.
Potrauminio streso sutrikimas ir pagalba
Tarnaujant misijose neretai tenka susidurti su rimtais iššūkiais, skausmingais įvykiais, todėl iš tarnybos karštuose pasaulio taškuose grįžusius karius gali varginti potrauminio streso sutrikimas. Padėti susidoroti su juo gali ne tik specialistai, bet ir artimieji, šeimos nariai.
Simptomai ir gydymas
Potrauminio streso sutrikimas yra liga, kurią būtina gydyti. Ji savaime nepraeina, todėl reikalinga specialisto pagalba. Svarbu šviesti visuomenę ir suprasti, kad visi esame glaudžiai susiję ir galime vienas kitam padėti ar pastūmėti kreiptis į specialistą po sunkių traumų.
Pagalba šeimai
Gydant nukentėjusįjį, šeimos nariai taip pat apmokomi, kaip sutrikimų turinčiam žmogui padėti namuose. Visada naudinga šeimos narius informuoti apie besigydančiojo elgesio sutrikimus, nes tai padeda lengviau suprasti pakitusį šeimos nario elgesį, nepykti ant jo, net jei namuose jis elgiasi šiurkščiai, neadekvačiai, kitaip nei anksčiau.
Taip pat skaitykite: Vokietijos agresija: apžvalga
Kreipimasis į psichologą: saviugda ir problemų sprendimas
Kariai kreipiasi į psichologus bandydami įveikti nesutarimus šeimoje, jausdami didelį stresą ir įtampą. Tačiau pagalbos prašoma ir siekiant geriau pažinti save, saviugdos tikslais. Vis daugiau karių siekia asmeninio tobulėjimo, kas yra labai sveikintina.
Visuomenės požiūrio pokyčiai
Stipriai keičiasi ir visuomenės požiūris į psichologus. Nebegalvojama, kad kreiptis pagalbos yra gėdinga. Neretai net tampa mada turėti savo asmeninį psichologą, su kuriuo galima pasikonsultuoti iškilus įvairiausioms problemoms. Svarbu suprasti, jog kreiptis pagalbos į specialistą nėra silpnumo, bet atvirkščiai - stiprybės požymis.
Karo psichologo patarimai, kaip nepalūžti
Karo psichologė, majorė Danutė Lapėnaitė pateikia patarimų, kaip nepalūžti paprastiems žmonėms, kurie šiandien išgyvena daugybę jausmų, tarp jų stresą, panikos atsakas, nerimą, bejėgiškumą, kuriuos kankina nemiga ar tiesiog negali susikaupti dirbi:
- Sulėtinkite tempą tada, kai įmanoma.
- Nusistatykite, ką jums svarbiausia šiuo metu atlikti, vienu metu darykite tik vieną darbą.
- Nesistenkite būti visagaliu, supermenu, suvokite, kad esate žmogus, turintis savo galimybių ribas.
- Kalbėkitės apie savo baimę ir kitus jausmus su žmonėmis, kuriais pasitikite.
- Džiaukitės mažais dalykais.
- Atitraukite savo dėmesį nuo baimę keliančių minčių.
- Užduokite sau kelis klausimus: Kas blogiausio gali nutikti? Koks šios nesėkmės įvertinimas skalėje nuo 1 iki 10? Kas jums yra svarbu ir kaip šie įvykiai paveiks jums svarbius dalykus? Ar po metų jūs dar prisiminsite šį išbandymą?
- Stenkitės akcentuoti pozityvią visos situacijos pusę.
- Rūpinkitės savo fizine sveikata: laikykitės miego, darbo, gyvenimo pusiausvyros, stenkitės išlaikyti sau įprastą rutiną, valgymo režimą, vaikščiokite gryname ore, sportuokite, užsiimkite malonia veikla.
- Melskitės, atlikite relaksacijos pratimus, medituokite.
- Prisiminkite, kas jums labiausiai padėjo įveikti stresą prieš dvejus metus, kai prasidėjo COVID-19 pandemija, ir vėl grįžkite prie to.
Taip pat skaitykite: Karo psichologinės pasekmės
tags: #karo #medicinos #tarnybos #psichologu #klausimai