Psichikos negalia - sudėtinga būklė, paveikianti žmogaus mąstymą, jausmus, suvokimą, bendravimą ir kasdienę veiklą. Ši negalia nėra visada akivaizdžiai matoma, todėl bendraujant su žmogumi, kai nėra ryškių ligos požymių, galima ir nepastebėti sutrikimo. Šiame straipsnyje aptariamos psichikos negalios priežastys, jos suvokimas visuomenėje ir pagalbos galimybės.
Psichikos Negalios Priežastys
Psichikos negalios priežastys gali būti įvairios ir kompleksinės, susijusios su paveldimumu, nepalankiomis aplinkos sąlygomis ir kitais veiksniais.
Įgimta Negalia
Įgimta negalia pasireiškia gimimo metu. Ji gali būti paveldėta, atsirasti dėl problemų nėštumo metu ar dėl vaisiaus pažeidimo gimdymo metu. Intelekto negalia dažniausiai yra įgimta arba atsiranda per pirmuosius trejus gyvenimo metus, nes šiame amžiuje psichika dar nėra diferencijuota, todėl kenksmingo veiksnio poveikis sutrikdo visą tolesnę psichikos raidą. Intelekto sutrikimas gali būti diagnozuojamas sergantiesiems Dauno sindromu, turintiesiems autizmo spektro sutrikimą ir kt.
Fiziniai sergančiojo Dauno sindromu požymiai - apkūnus kūnas, nedidelė galva, trumpos ir storos rankos, išsikišęs liežuvis, įstriži akių plyšiai bei odos raukšlės vidiniuose akių kampuose. Dauno sindromą turintys asmenys patiria sunkumų kasdieninėse gyvenimiškose situacijose, jų kalbinės išraiškos priemonės ir savarankiško gyvenimo įgūdžiai yra silpni.
Autizmas - tai neurologinis raidos sutrikimas, kuriam būdingi socialinio bendravimo, komunikacijos ir elgesio sutrikimai. Pagrindiniai šį sindromą turinčių asmenų bruožai - sutrikęs asmens socialinis bendravimas, sutrikusi kalbos raida, keistas, neįprastas elgesys, pasikartojantys judesiai.
Taip pat skaitykite: Suprasti autizmą
Įgyta Negalia
Įgyta negalia išsivysto po gimimo. Psichosocialinė negalia gali atsirasti bet kuriame gyvenimo tarpsnyje, o jos lygis ilgainiui gali kisti. Pasak psichiatrės Vilijos Navickienės, esminis skirtumas yra tas, kad intelekto negalia yra ilgalaikė ir trunka visą gyvenimą, o psichosocialinė gali kisti.
Ona Davidonienė, Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro Psichosocialinės reabilitacijos skyriaus vedėja psichiatrė, teigia, kad psichikos sutrikimai skirstomi į dvi pagrindines grupes: endogeninius, greičiausiai paveldimus, kurių priežastys yra žmogaus viduje, ir egzogeninius, kuriuos sukelia išoriniai veiksniai - patirtos didelės nelaimės, stiprus stresas ir kt.
Kiti Veiksniai
COVID-19 pandemijos metu padaugėjo nerimo sutrikimų, depresijos atvejų, padažnėjo miego problemos. Tai lėmė gyvo bendravimo stoka, išaugęs socialinių medijų naudojimas, visuomenės formuojamas spaudimas, kaip gyventi. Dėl šių veiksnių patiriame daugiau streso, o jautresnės psichikos žmonės dažniau stresą malšina vartodami psichoaktyvias medžiagas.
Psichikos Liga ar Negalia?
Kai žmogus atsiduria krizinėje situacijoje, smegenyse išsibalansuoja tam tikri procesai, gali atsirasti psichikos sutrikimų, kurie kartais baigiasi darbingumo praradimu arba negalia. Psichikos liga nereiškia, kad žmogus turi negalią, bet jei sutrikimą kontroliuoti sunkiau, jei nesilaikoma gydymo režimo, liga progresuoja, žmogus praranda dalį darbingumo, išsivysto didesnė ar mažesnė negalia.
Psichikos Sveikatos Sunkumai ir Sutrikimai
Svarbu atskirti psichikos sveikatos sunkumus nuo psichikos sveikatos sutrikimų. Psichikos sveikatos sunkumai - tai žmogiška patirtis, nulemta sudėtingų gyvenimiškų aplinkybių, skausmingų įvykių, išgyvenimų, trauminės patirties. Su psichikos sveikatos sunkumais dažniausiai susitvarkome patys ar gavę pagalbos, nors jie apsunkina, tačiau visiškai nesutrikdo kasdienybės, mes vis dar pajėgiame atlikti įprastas pareigas, gyventi įprastą gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Asmenybės kryptingumas: veiksniai ir formavimasis
Psichikos sveikatos sutrikimų atveju šie potyriai būna dar labiau išreikšti, asmuo dažnai jaučiasi išgyvenantis nepakeliamas dvasines kančias, nebesidomi ar nesirūpina buitimi, įprastine veikla, socialiniais kontaktais (nutrūksta šeimyniniai ryšiai, draugystės, bendravimas su kitais žmonėmis), artimieji ir aplinkiniai pastebi ženklius asmens mąstymo, elgesio pokyčius. Kraštutiniais psichikos sutrikimų atvejais asmens elgesys gali tapti neadekvatus, socialiai nepriimtinas, pasireikšti neracionalios baimės, mąstymo sutrikimai - kliedesiai ir haliucinacijos.
Esminis psichikos sveikatos sunkumų ir sutrikimų skirtumas yra „sunkumo laipsnis“ ir asmens gebėjimas rūpintis savimi, užsiimti įprastomis socialinėmis ir darbinėmis veiklomis, kitaip vadinamas socialiniu funkcionavimu.
Psichikos Sutrikimų Simptomai
Psichikos sveikatos sunkumus išgyvenantis asmuo gali patirti platų spektrą negatyvių potyrių, kurie yra gyvenimiški, gana įprasti, adekvatūs susiklosčiusiai situacijai. Gali varginti prislėgta nuotaika, liūdesys, nerimas, baimė, besikeičiančios emocijos (pyktis, nusivylimas), liūdnos mintys. Esant itin stresinėms situacijoms gali sutrikti apetitas, miegas, dėmesio koncentracija, sumažėti energijos lygis, darbingumas.
Kaip Pastebėti ir Padėti?
Sunkūs psichikos sutrikimai dažniausiai pasireiškia paauglystėje ar ankstyvoje jaunystėje, nors gali užklupti ir bet kokio amžiaus žmogų. Labai svarbu, kad gydymas būtų pradėtas kuo anksčiau. Artimieji turėtų pastebėti, kad žmogui kažkas ne taip, žinoti, kokie požymiai signalizuoja, kad šeimos nariui, draugui ar kolegai jau reikia kreiptis į specialistus.
Jei matome, kad artimojo gyvenime nevyksta to, kas gali turėti įtakos elgesio pokyčiams, pirmiausia turėtume jį pakalbinti ir paklausti, kodėl nustojo lankytis chore, sporto klube, kodėl pradėjo vengti savo draugų, nebesilanko bendruomenės pasibuvimuose, nebesidomi tuo, kuo domėjosi anksčiau. Jei dar neseniai buvęs aktyvus, viskuo besidomintis žmogus užsidaro savyje, laiką leidžia savo kambaryje arba, dar blogiau, lovoje, būtinai kalbėkimės su juo, siūlyme pagalbą.
Taip pat skaitykite: Apie asmenybės formavimąsi
Pagalba Psichikos Sutrikimų Atveju
Psichikos sveikatos sunkumų atvejais dažniausiai pakanka tinkamai pasirūpinti savimi - pasirinkti sveiką gyvenimo būdą: užtikrinti pakankamą fizinį aktyvumą, subalansuotą mitybą, laikytis poilsio režimo, atsisakyti žalingų įpročių. Taip pat svarbus artimųjų ir draugų palaikymas, atviri pokalbiai bei konsultacijos su psichologu ar psichoterapeutu.
Psichikos sveikatos sutrikimų atvejais įprasti pagalbos šaltiniai dažnai yra nepakankami. Paprastai sudėtingesniems sutrikimams reikalinga psichiatrų pagalba, pasitelkiant tiek medikamentines, tiek nemedikamentines priemones, tokias kaip psichoterapija. Sudėtingesni atvejai sprendžiami ligoninėse ar dienos stacionaruose, kur pacientui teikiama kompleksinė pagalba ir priežiūra.
Visuomenės Požiūris į Psichikos Negalią
Nors stigma ir mažėja, vis dar baiminamės žmonių, turinčių intelekto ar psichikos sutrikimų. Psichiatrė Vilija Navickienė teigia, kad didėjant informacijos srautui, požiūris į žmones, turinčius psichikos sutrikimų, keičiasi. Tačiau informacijos vis tiek trūksta, visuomenė nesupranta, kas sukelia intelekto sutrikimus ar psichosocialinę negalią.
VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) inicijavo komunikacijos kampaniją „Išsikraustykime iš stereotipų!“, kuria skatinamas suvokimas, kad asmuo, turintis intelekto ar psichosocialinę negalią, yra visavertis visuomenės narys ir kaimynas. Taip pat siekiama keisti išankstines neigiamas visuomenės nuostatas, skatinant didesnę tokių žmonių integraciją į visuomenę.
Kaip Rūpintis Psichikos Sveikata?
Psichikos sveikata turime rūpintis kiekvienas, ypač dabar, kai daugėja įvairių grėsmių ir nerimo. Įtakos psichikos sveikatai turi viskas, kas vyksta aplinkui mus. Tai - tarpusavio santykiai artimoje ar viešojoje erdvėje, darbdavio ir darbuotojo santykiai ir pan. Psichikos sveikatą blogina ir žmonių susvetimėjimas, kai artimi santykiai iškeičiami į socialinius tinklus, virtualią erdvę, vis mažiau bendraujama gyvai.
tags: #kas #itakoja #psichikos #negalios #atsiradima