Įvadas
Savižudybė - tai ne tik asmeninė tragedija, bet ir didžiulis smūgis artimiesiems, kurie patiria stiprų sielvartą, kaltės jausmą, sumišimą ir kitas sunkias emocijas. Siekiant padėti šiems žmonėms, būtinos specializuotos psichologinės socialinės reabilitacijos programos. Šiame straipsnyje aptariama psichologinės socialinės reabilitacijos svarba savižudžių artimiesiems Lietuvoje, esama situacija ir perspektyvos.
Psichikos Sveikatos Problemos Lietuvoje: Bendras Vaizdas
Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų programa, patvirtinta Seimo, pabrėžia psichikos sveikatos svarbą ir siekia gerinti gyventojų psichologinę gerovę. Programos strateginis tikslas - pasiekti, kad 2025 m. šalies gyventojai būtų sveikesni ir gyventų ilgiau, pagerėtų gyventojų sveikata ir sumažėtų sveikatos netolygumai. Vienas iš pagrindinių uždavinių - mažinti mirtingumą dėl savižudybių. Siekiama sumažinti mirtingumą dėl savižudybių (nuo 31,03, tenkančio 100 tūkst. gyventojų 2012 m., iki 12,0 (2025 m.).
Deja, statistikos duomenys rodo, kad Lietuvos visuomenės psichikos sveikata išlieka prasta. Psichikos sveikatos sutrikimai yra didelė ekonominė ir socialinė našta visuomenei. Bendrasis vidaus produktas dėl turinčiųjų šių sutrikimų prarandamo darbingumo sumažėjo 3-4 proc. Bloga psichikos sveikata - dažniausia ankstyvo išėjimo į pensiją ir neįgalumo priežastis. Kaip ir visoje Europoje, Lietuvoje sergančiųjų psichikos sutrikimais nuolat daugėja. Ilgėjant gyventojų gyvenimo trukmei, daugėja sergančiųjų demencija ir Alzheimerio liga.
Savižudybės Artimųjų Išgyvenimai
Savižudybė paliečia ne tik mirusįjį, bet ir jo artimuosius. Netektis dėl savižudybės dažnai yra sudėtingesnė nei netektis dėl kitų priežasčių. Artimieji patiria:
- Sielvartą ir skausmą: Tai natūrali reakcija į netektį, tačiau savižudybės atveju sielvartas gali būti ypač stiprus ir ilgalaikis.
- Kaltės jausmą: Artimieji dažnai jaučiasi kalti dėl to, kad nepastebėjo ženklų, nepadėjo arba neapsaugojo mirusiojo.
- Sumišimą ir nežinomybę: Savižudybė dažnai palieka daug neatsakytų klausimų ir neaiškumų, kurie apsunkina gedėjimo procesą.
- Stigmą ir gėdą: Savižudybė vis dar yra stigmatizuota tema, todėl artimieji gali jaustis gėdingai ir vengti kalbėti apie savo išgyvenimus.
- Socialinę izoliaciją: Dėl stigmos ir nesupratimo artimieji gali jaustis atstumti ir izoliuoti nuo kitų žmonių.
Psichologinės Socialinės Reabilitacijos Programų Svarba
Psichologinės socialinės reabilitacijos programos yra skirtos padėti savižudžių artimiesiems įveikti šiuos išgyvenimus, susidoroti su sielvartu, atkurti psichologinę pusiausvyrą ir grįžti į visavertį gyvenimą. Šios programos apima:
Taip pat skaitykite: Įdomiausios knygos apie psichologiją
- Individualią psichoterapiją: Padeda artimiesiems išreikšti savo jausmus, suprasti savižudybės priežastis, įveikti kaltės jausmą ir išmokti naujų įveikos strategijų.
- Grupines terapijas: Suteikia galimybę artimiesiems susitikti su kitais žmonėmis, patyrusiais panašią netektį, pasidalinti savo išgyvenimais, gauti palaikymą ir supratimą.
- Šeimos terapiją: Padeda šeimos nariams atvirai kalbėtis apie savo jausmus, spręsti konfliktus ir stiprinti tarpusavio ryšius.
- Psichoedukaciją: Suteikia informacijos apie savižudybę, gedėjimo procesą ir psichologinės pagalbos galimybes.
- Socialinę paramą: Padeda artimiesiems atkurti socialinius ryšius, gauti praktinę pagalbą ir integruotis į bendruomenę. Kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bus parengtas psichologinės socialinės reabilitacijos paslaugų finansavimo modelis, kad žmonėms, kurie tvirtai apsisprendė atsisakyti žalingų įpročių, būtų sudarytos galimybės resocializuotis, sustiprinti socialinius gebėjimus.
Esama Situacija Lietuvoje
Lietuvoje didelis dėmesys skiriamas savižudybių prevencijai, rizikos veiksniams atpažinti. Organizuojamos savižudybių prevencijos socialinės kampanijos, siekiama mažinti stigmą, skatinama padėti kitiems. Kuriasi nusižudžiusiųjų artimųjų bendruomenė „Artimiems“ bei pagalbos sau grupės.
Tačiau psichologinės socialinės reabilitacijos paslaugų savižudžių artimiesiems prieinamumas vis dar yra nepakankamas. Trūksta specialistų, ypač rajonuose, o paslaugos dažnai yra brangios ir sunkiai prieinamos. Reikia pripažinti, kad psichikos sveikatos centruose trūksta specialistų, dažniausia - psichologo, vaikų ir paauglių psichiatro - teikiamų paslaugų.
Perspektyvos ir Rekomendacijos
Siekiant pagerinti psichologinės socialinės reabilitacijos paslaugų prieinamumą ir kokybę savižudžių artimiesiems Lietuvoje, būtina:
- Didinti finansavimą psichikos sveikatos priežiūrai: Tai leis plėsti paslaugų spektrą, didinti specialistų skaičių ir mažinti paslaugų kainas.
- Sukurti nacionalinę psichologinės socialinės reabilitacijos programą: Ši programa turėtų apimti visus savižudžių artimiesiems reikalingus paslaugų komponentus ir užtikrinti jų prieinamumą visoje šalyje.
- Šviesti visuomenę apie savižudybę ir psichikos sveikatą: Tai padės mažinti stigmą ir skatinti žmones kreiptis pagalbos.
- Organizuoti specialistų mokymus: Svarbu, kad psichikos sveikatos specialistai būtų apmokyti teikti efektyvią pagalbą savižudžių artimiesiems.
- Remti nusižudžiusiųjų artimųjų bendruomenes ir pagalbos sau grupes: Šios grupės suteikia artimiesiems galimybę gauti palaikymą, pasidalinti savo išgyvenimais ir jaustis mažiau vienišiems.
Alkoholio vartojimo įtaka ir priklausomybių gydymas
Pastaruoju metu priimta alkoholio ribojimo programa. Tačiau manoma, kad daugeliui žmonių svaigalai - būdas susidoroti su psichologinėmis problemomis. Psichikos sveikatai, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo kontrolei bei prevencijai stiprinti, priklausomybės ligų gydymo prieinamumui gerinti numatyta įgyvendinti daug priemonių panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas. Numatomas priklausomybės ligų centrų infrastruktūros modernizavimas. Tam bus skiriama iki 5,6 mln. Bus siekiama gerinti priklausomybės ligų profilaktiką, diagnostiką, gydymo kokybę ir prieinamumą. Planuojama užtikrinti integruotos ankstyvosios intervencijos, priklausomybių gydymo, socialinės integracijos paslaugų teikimą, organizuoti sveikatos priežiūros ir kitų įstaigų specialistų, dirbančių su socialinės rizikos grupių asmenimis, mokymus, parengti priklausomybės ligų ankstyvosios diagnostikos ir ambulatorinio gydymo metodikas. Tam numatoma panaudoti iki 1,7 mln. eurų. Sveikatos apsaugos ministerija, siekdama, kad kuo greičiau būtų nustatyti alkoholiu piktnaudžiaujantys asmenys, parengė ankstyvo išaiškinimo ir trumpųjų intervencijų priemones sveikatos priežiūros įstaigose.
Gydymo paslaugos priklausomybės ligomis sergantiems asmenims turi būti organizuojamos arčiau jų - ypač vaikams ir jaunimui. „Negydomos priklausomybės kelia socialines ir psichologines problemas ne tik šią ligą turinčiam asmeniui, bet ir jo artimai aplinkai, kuriai taip pat būtina teikti pagalbą.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti psichologinę krizę?
Žmogaus teisės ir priverstinis gydymas
Priverstinio gydymo klausimas labai svarbus, siekiant užtikrinti psichikos sutrikimų turinčių žmonių teises. Lietuvoje taikomas priverstinio hospitalizavimo teisinis reglamentavimas atitinka daugelyje Europos valstybių taikomus principus. Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos valstybių, siekiama sukurti arba patobulinti priverstinio hospitalizavimo tvarką, mėginama sudaryti tarptautines geriausios klinikinės praktikos rekomendacijas. Psichikos sveikatos grąžinimas grindžiamas minimalios intervencijos principu, kuris reiškia, kad visų pirma dera taikyti nemedikamentines pagalbos priemones - psichologinį konsultavimą, krizių intervencines, įvairias psichoterapines technikas.
Taip pat skaitykite: Psichologinės priežastys, lemiančios moterų seksualinę disfunkciją
tags: #psichologines #socialines #reabilitacijos #programa #savizudziu #artimiesiems