Nusikalstamumas yra kompleksinis reiškinys, kurį lemia įvairūs veiksniai. Šiame straipsnyje nagrinėsime socialines, ekonomines, psichologines ir biologines priežastis, skatinančias nusikalstamą elgesį, ypatingą dėmesį skirdami jaunų žmonių nusikalstamumui, jo prevencijai ir reabilitacijai.
Įvadas
Pastaruoju metu itin daug publikacijų mūsų šalies (ir ne tik) spaudoje aptinkame apie padarytus jaunų žmonių nusikaltimus. Jaunų žmonių nusikalstamumas, mano manymu, yra aktuali ir svarbi socialinė-teisinė problema, su kuria susiduria daugelis valstybių, o Lietuva ypač. Dažnai mes metame kaltinimo šešėlį ant jaunų žmonių už jų padarytus pažeidimus, už normų nesilaikymą, tačiau nesistengiame suprasti priežasčių, kurios skatina jaunus žmones nusikalsti. Straipsnyje apžvelgsime kelis veiksnius, turinčius įtakos jaunų žmonių nusikalstamumui: tai - nusikalstamumas šeimose, smurtas prieš vaikus, žiniasklaidos poveikis bei draugų įtaka.
Socialinė Aplinka ir Išmoktas Elgesys
Ar kada nors susimąstėte, kaip kai kurie žmonės linksta į nusikalstamumą? Atsakymas gali slypėti jų socialinėje aplinkoje ir išmokto elgesio įtakoje. Bendravimas su netinkama kompanija gali turėti didelį poveikį jūsų moraliniam kompasui. Įsivaizduokite Robbiną, tipišką paauglį, kuris pradeda bendrauti su grupe draugų, užsiimančių smulkiomis vagystėmis. Šie nauji draugai supažindina Robbiną su nusikaltimus šlovinančiu gyvenimo būdu ir pakeičia jo vertybes. Dalyvaudamas pokalbiuose apie vagystes ir jų įsitikinimus, kad nuosavybės įstatymai palankūs turtingiesiems, Robbinas nesąmoningai perima jų nusikalstamas nuostatas. Ši socialinė įtaka nulemia jo sprendimus ir parodo, kad draugystė iš tiesų gali pakeisti mūsų gyvenimo kelią - kartais į blogąją pusę.
Nusikalstamas elgesys nėra įgimtas; jo išmokstama kaip ir bet kurio kito įgūdžio ar elgesio. Robbinas nusikalstamo elgesio metodus perima ne iš vaizdo žaidimų ar filmų, kaip būtų galima tikėtis, o iš realaus bendravimo su draugais. Jie dalijasi įžvalgomis apie vykdymą ir savo veiksmų motyvus. Įdomu tai, kad toks mokymasis vyksta mažose grupėse, kur dalijimasis patirtimi gali turėti didelį poveikį. Tai pabrėžia, kad nusikalstamas elgesys yra socialinis reiškinys; kuo daugiau susiduriama su nusikalstamom nuostatom ir praktika, tuo didesnė tikimybė, kad žmogus jas perims.
Robbinas mano, kad vogdamas daro gera. Jo argumentai? Jis atima iš turtingųjų, kad atiduotų vargšams. Toks mąstymas parodo, kaip asmenys gali pateisinti nusikalstamus veiksmus, remdamiesi savo suvokiamais moraliniais pasakojimais. Kai visuomenės įstatymai vertinami kaip palankūs turtingiesiems, kai kurie gali pateisinti įstatymo pažeidimą. Robinui jaudulys įgyti, jo manymu, neteisingai sukauptą turtą nusveria bet kokią baimę dėl teisinių pasekmių.
Taip pat skaitykite: Narkotikų vartojimo poveikis
Edvinas Sutherlandas labai pakeitė mūsų požiūrį į nusikalstamumą ir bausmes. Jo darbai parodė, kad nusikalstamų nuostatų galima išmokti per socialinę sąveiką, o tai reiškia, kad šių nuostatų galima ir neišmokti. Tai turi didelę reikšmę reabilitacijos programoms ir baudžiamojo teisingumo politikai. Sutherlando įžvalgos skatina mus ne tik bausti tokius jaunus nusikaltėlius kaip Robbinas, bet ir sutelkti dėmesį į ugdymą ir socialinės aplinkos pokyčius, kurie gali užkirsti kelią nusikaltimams dar jiems neprasidėjus.
Šiame vaizdo įraše atkreipiamas dėmesys į opų visuomenės klausimą: ar kalėjimas yra tinkamiausias sprendimas jauniems nusikaltėliams? Daugelis teigia, kad įkalinimas gali ne pažaboti, o pagilinti nusikalstamą elgesį. Tokie asmenys kaip Robbinas turi teistumą, todėl nusikaltimų ratas tęsiasi. Akivaizdu, kad reikia specialiai pritaikytų reabilitacijos programų, kuriomis būtų sprendžiamos pagrindinės problemos, o ne tik baudžiama. Dėmesys bendruomenės paramai, švietimui ir mentorystei gali padėti veiksmingiau pertvarkyti jaunų žmonių gyvenimus ir atitraukti juos nuo nusikaltimų. Nusikalstamo elgesio esmę dažnai lemia mūsų socialinė aplinka ir įgyta patirtis. Norint sukurti veiksmingas intervencines priemones, labai svarbu suprasti šią dinamiką.
Jaunų Žmonių Nusikalstamumas
Pastaruoju metu itin daug publikacijų mūsų šalies (ir ne tik) spaudoje aptinkame apie padarytus jaunų žmonių nusikaltimus. Graudu, tačiau kuo toliau, tuo labiau jaunų žmonių padaromų nusikaltimų mastai vis didėja, o jų elgesys įgauna protu nesuvokiamo žiaurumo pagreitį. Visa tai skatina susimąstyti dėl vis didėjančio jaunuolių žiaurumo. Jaunų žmonių nusikalstamumas, mano manymu, yra aktuali ir svarbi socialinė-teisinė problema, su kuria susiduria daugelis valstybių, o Lietuva ypač. Dažnai mes metame kaltinimo šešėlį ant jaunų žmonių už jų padarytus pažeidimus, už normų nesilaikymą, tačiau nesistengiame suprasti priežasčių, kurios skatina jaunus žmones nusikalsti. Vaikų elgesys daugiausiai priklauso nuo socializacijos proceso sėkmės. Šis procesas vyksta visą gyvenimą. Žmogų veikia iš esmės visi veiksniai, tačiau ypač didelę reikšmę individo formavimuisi turi šeima, mokykla, žiniasklaida, draugai. Straipsnyje apžvelgsime kelis veiksnius, turinčius įtakos jaunų žmonių nusikalstamumui: tai - nusikalstamumas šeimose, smurtas prieš vaikus, žiniasklaidos poveikis bei draugų įtaka.
Nusikalstamumas Šeimose
Nė vienas gimęs vaikas negali būti pavadintas nusikaltėliu. Itin svarbus veiksnys, skatinantis jaunuolius nesilaikyti visuomenėje nusistovėjusių normų, įstatymų, yra nusikalstamumas namuose. Viena iš akivaizdžiausių sąlygų, nulemiančių vaikų polinkį nusikalsti - kitų šeimos narių kriminalinis elgesys. Kodėl taip yra? Kokios priežastys lemia tai, kad vaikas perima šeimos narių elgesį? Pirma, nusikalsti linkę tėvai vaikus augina daug skurdžiau, palyginti su kitais. Taip dažniausiai yra dėl to, kad jie gauna mažus atlyginimus, dažnai susiduria su nedarbo problema. Antra, tokių tėvų elgesys daro blogą įtaką vaikams. Dažniausiai tėvai tiesiogiai neskatina savo vaikų nusikalsti, tačiau jų požiūris, vertybinė orientacija turi įtakos vaiko pasaulėžiūros susidarymui.
Smurtas Prieš Vaikus
Agresyvus tėvų elgesys su vaikais yra viena esminių priežasčių, skatinančių jaunuolius tapti deviantais. Smurtas prieš vaikus pasireiškia ne vien tik fiziniu būdu. Smurtas prieš vaikus apima tokius veiksnius kaip vaiko neigimas, fizinis, emocinis smurtas ir seksualinė prievarta. Smurtą prieš vaikus pirmiausiai lemia socialinė-ekonominė padėtis visuomenėje. Lietuvoje smurtui prieš vaiką yra palankios sąlygos: būstų problema, aukštas nedarbo lygis, alkoholizmas. Glaudžiai susiję yra smurtas ir nesirūpinimas vaikais.
Taip pat skaitykite: Psichologinis žvilgsnis į charakterį
Žiniasklaidos Poveikis
Kitas itin svarbus socializacijos veiksnys, darantis itin didelį poveikį jauno žmogaus asmenybei, yra žiniasklaida. Ji tampa itin svarbiu asmenybės socializacijos veiksniu, nes formuoja išorinio pasaulio sampratą, požiūrį į įvairius reiškinius, elgesio normas, vertybių sistemą. Įvairūs tyrimai patvirtino, kad agresyvaus turinio filmų, netgi animacinių, žiūrėjimas (ypač pakartotinis) didina vaikų agresyvumą: kuo daugiau smurto ir prievartos demonstruojama televizijos laidose, tuo dažniau vaikai savo tarpasmeniniuose konfliktuose laiko agresiją veiksminga problemų sprendimo priemone. Kitas neigiamas žiniasklaidos poveikio aspektas tas, kad informacijos priemonėse siekiama sudominti kuo didesnę auditoriją, pateikiant kuo operatyvesnę ir kraupesnę informaciją, nesigilinant į nusikaltimų priežastis ar sąlygas, kuriomis formavosi nusikaltėlio asmenybė.
Mokyklos Įtaka
Dar viena labai svarbi aplinka, kurioje vaikas praleidžia didelę dalį savo laiko, bei kuri prisideda prie vaiko asmenybės formavimo, yra mokykla. Galima išskirti tokias pagrindines agresyvaus elgesio priežastis, kurias jaunas žmogus pasiima iš mokyklos - tai nesėkmės moksle, nuobodulys, stereotipinė mokytojų nuomonė apie agresyvų elgesį, triukšminga mokyklos aplinka, silpnas ryšys su mokykla, nepalanki mokyklos atmosfera, mokyklos feminizacija, nepakankama elgesio kontrolė, menkas dėmesys teigiamo elgesio skatinimui, pedagogų ir moksleivių sąveikos problemos. Vaikai, augę nepalankiomis šeimos sąlygomis, palyginti su jų bendraamžiais, ateina į mokyklą blogiau pasirengę mokymuisi, dažniau atsilieka moksle, stokoja mokymosi motyvacijos, nuolat sulaukia neigiamų mokytojų vertinimų, jų santykiai su pedagogais ir bendraamžiais yra sudėtingi.
Asmenybės Ypatumai
Aišku, nusikalsti linkusio žmogaus elgesio formavimuisi turi įtakos ir pačios asmenybės ypatumai: charakteris, savęs vertinimas, elgesio motyvacija. Tokio elgesio paauglių poreikiai dažniausiai viršija jų išgales. Jie dažnai patiria vidinį konfliktą, kurio priežastis - prieštaravimas tarp siekimo įtvirtinti savo asmenybę ir nesuvokto nepasitikėjimo savo jėgomis.
Daugiamečių Šeimų Vaikų Nusikalstamumas
Nusikalstamumas tarp daugiamečių šeimų vaikų yra sudėtinga problema, kurią lemia įvairūs veiksniai. Šie veiksniai dažnai būna susiję su socialine, ekonomine ir psichologine aplinka, kurioje auga vaikas. Siekiant veiksmingai spręsti šią problemą, būtina suprasti pagrindines priežastis.
Socialiniai Veiksniai
Socialinė aplinka daro didelę įtaką vaiko vystymuisi ir elgesiui. Daugiamečių šeimų vaikai dažnai susiduria su tam tikrais socialiniais iššūkiais, kurie gali padidinti jų riziką įsitraukti į nusikalstamą veiklą:
Taip pat skaitykite: Vaikų raidos sutrikimai: kaip padėti?
- Socialinė atskirtis: Vaikai iš daugiamečių šeimų gali jausti socialinę atskirtį dėl ekonominių sunkumų ar neigiamo visuomenės požiūrio.
- Neprieinama kokybiška švietimo sistema: Ribotos galimybės gauti kokybišką išsilavinimą gali sumažinti vaikų galimybes ateityje ir padidinti nusivylimą.
- Neigiama bendraamžių įtaka: Jei vaikas auga aplinkoje, kurioje vyrauja nusikalstamas elgesys, jis gali lengviau perimti tokius įpročius.
Ekonominiai Veiksniai
Ekonominė padėtis šeimoje yra svarbus veiksnys, lemiantis vaiko gerovę ir elgesį. Daugiamečių šeimų vaikai dažnai gyvena skurde, kuris gali turėti neigiamų pasekmių:
- Skaudus skurdas: Nuolatinis materialinis nepriteklius gali sukelti stresą, nusivylimą ir pyktį, kurie gali paskatinti nusikalstamą elgesį.
- Ribotos galimybės: Vaikai iš skurdžių šeimų gali neturėti galimybių gauti kokybišką išsilavinimą, užsiimti pomėgiais ar dalyvauti socialinėje veikloje, o tai gali sumažinti jų galimybes ateityje.
- Šeimos narių nedarbas: Nedarbas šeimoje gali sukelti finansinį nestabilumą ir stresą, kurie gali neigiamai paveikti vaiko emocinę būklę ir elgesį.
Psichologiniai Veiksniai
Psichologinė vaiko būklė taip pat yra svarbus veiksnys, lemiantis jo elgesį. Daugiamečių šeimų vaikai dažnai patiria psichologinių sunkumų, kurie gali padidinti jų riziką įsitraukti į nusikalstamą veiklą:
- Emocinė deprivacija: Vaikai, kurie patiria emocinę deprivaciją, gali jausti atstumą, vienišumą ir nesaugumą, o tai gali paskatinti juos ieškoti pripažinimo ir dėmesio netinkamais būdais.
- Trauminės patirtys: Smurtas, prievarta ar kitos trauminės patirtys gali sukelti ilgalaikius psichologinius padarinius, kurie gali padidinti riziką įsitraukti į nusikalstamą veiklą.
- Psichikos sveikatos problemos: Vaikai, turintys psichikos sveikatos problemų, tokių kaip depresija, nerimas ar elgesio sutrikimai, gali būti labiau linkę į nusikalstamą elgesį.
Šeimos Įtaka
Šeima yra svarbiausia vaiko socializacijos agentas. Šeimos aplinka, auklėjimo stilius ir santykiai su tėvais daro didelę įtaką vaiko vystymuisi ir elgesiui. Daugiamečių šeimų vaikai dažnai susiduria su tam tikrais iššūkiais, susijusiais su šeimos aplinka:
- Nepriežiūra ir nepakankama priežiūra: Vaikai, kurie patiria nepriežiūrą ir nepakankamą priežiūrą, gali jausti atstumą, nesaugumą ir nepasitikėjimą, o tai gali paskatinti juos ieškoti pripažinimo ir dėmesio netinkamais būdais.
- Konfliktai ir smurtas šeimoje: Vaikai, kurie auga aplinkoje, kurioje vyrauja konfliktai ir smurtas, gali perimti agresyvų elgesį ir jausti pyktį bei nusivylimą.
- Neteisingas auklėjimo stilius: Autoritarinis arba pernelyg leidžiantis auklėjimo stilius gali neigiamai paveikti vaiko elgesį ir padidinti riziką įsitraukti į nusikalstamą veiklą.
tags: #kas #lemia #nusikalstama #elgesi