Bendroji psichologija yra viena iš pagrindinių psichologijos šakų, tyrinėjančių bendruosius psichikos reiškinių dėsningumus, būdingus tiek gyvūnams, tiek žmonėms. Ji apima svarbiausias psichologijos sąvokas, kuria jų sistemą, analizuoja pagrindinius tyrimo metodus ir principus bei nagrinėja psichologijos bendrosios teorijos metodologiją. Ši psichologijos šaka yra kitų specializuotų psichologijos sričių sąvokinis ir metodologinis pagrindas, o pati tobulinama remiantis jų duomenimis.
Bendrosios psichologijos esmė ir apibrėžimas
Bendroji psichologija apibrėžiama kaip psichologijos mokslo šaka, tirianti bendruosius gyvūno ir žmogaus psichikos reiškimosi dėsningumus. Tai reiškia, kad ji koncentruojasi į universalius psichikos procesus, kurie būdingi visiems individams, nepriklausomai nuo jų individualių skirtumų ar patirties. Bendroji psichologija siekia atskleisti esminius psichologijos dėsningumus, kurie vėliau gali būti taikomi tyrinėjant įvairias taikomosios psichologijos sritis.
Bendrosios psichologijos objektas ir uždaviniai
Pagrindinis bendrosios psichologijos objektas yra psichika, suprantama kaip vidinis pasaulis, kuris atspindi išorinį pasaulį ir reguliuoja individo elgesį. Šis vidinis pasaulis apima įvairius procesus, tokius kaip suvokimas, atmintis, mąstymas, emocijos ir motyvacija.
Pagrindiniai bendrosios psichologijos uždaviniai:
- Apibrėžti pagrindines psichologijos sąvokas ir sukurti jų sistemą.
- Analizuoti pagrindinius psichologinių tyrimų metodus ir principus.
- Nagrinėti psichologijos bendrosios teorijos metodologiją.
- Atrasti esminius psichikos dėsningumus, būdingus visiems individams.
- Sukurti teorinį pagrindą kitoms psichologijos šakoms.
Bendrosios psichologijos ryšys su kitomis psichologijos šakomis
Bendroji psichologija yra glaudžiai susijusi su kitomis psichologijos šakomis, tokiomis kaip:
Taip pat skaitykite: Tarpusavio supratimas
- Eksperimentinė psichologija: Bendroji psichologija išsiplėtojo iš eksperimentinės psichologijos, kuri naudoja eksperimentus psichikos reiškiniams tirti.
- Diferencinė psichologija: Bendroji psichologija skiriasi nuo diferencinės psichologijos, kuri nagrinėja individualius žmonių psichikos skirtumus.
- Taikomoji psichologija: Bendrosios psichologijos atrasti dėsningumai taikomi tyrinėjant įvairias taikomosios psichologijos sritis, tokias kaip klinikinė psichologija, pedagoginė psichologija, organizacinė psichologija ir kt.
- Bendravimo psichologija: psichologijos mokslo šaka, tirianti žmonių tarpusavio bendravimo ypatumus.
Bendravimo psichologija: tarpasmeninių santykių analizė
Bendravimo psichologija yra psichologijos mokslo šaka, tirianti žmonių tarpusavio bendravimo ypatumus. Nors visos gyvūnų rūšys komunikuoja tarpusavyje ir perduoda signalus, žmonių bendravimas išsiskiria tikslumu, lankstumu ir unikaliu gebėjimu naudotis kalba. Kalba žmonių bendravimo sistemai suteikia semantiškumo ir lankstumo, leidžiančio suformuluoti neribotą skaičių prasmingų naujų žinučių.
Bendravimo formos
Bendravimas gali būti skirstomas į dvi pagrindines formas:
- Verbalinis bendravimas: apima bendravimą žodžiais - kalbėjimą, klausymą, rašymą ir skaitymą.
- Neverbalinis bendravimas: apima visus kitus bendravimo procesus, kuriuose nėra vartojama kalba - judesius, kūno kalbą, mimiką, veido išraiškas, akių kontaktą ir kt.
Verbalinis bendravimas
Verbalinė bendravimo forma dažniausiai vartojama biheivioristinėje psichologijoje, kur žmogaus žodinis bendravimas aiškinamas bendrais bausmių ir stiprinimo dėsniais. Biheivioristai vertina bendravimą kaip stimulo ir atsako santykį tarp bendravimo šaltinio (siuntėjo) ir jį priimančio asmens (gavėjo). Kitos psichologijos šakos, tokios kaip psichoanalizė, pabrėžia ir kitus socialinius bei giluminius procesus, veikiančius tarpasmeninį bendravimą, pvz., šeimos grupės dinamiką, ankstyvuosius gyvenimo potyrius, traumas.
Verbalinė bendravimo forma yra pagrindinė strateginio bendravimo dalis. Žmonės vartoja kalbą siekdami savo ir tarpasmeninių tikslų, pvz., simbolinio bendravimo, savasties integracijos ir bendro suvokimo apie pasaulį formavimo. Kalba yra dominuojanti tarpasmeninio ryšio priemonė, ja siekiama patenkinti savo poreikius, valdyti socialines situacijas ir koordinuoti savo bei kitų žmonių bendravimo procesus.
Prašymai ir klausimai yra itin svarbūs strateginiame bendravime. Priklausomai nuo tikslo, gali būti skiriami kelių tipų prašymai: informacijos, objekto, veiksmo ir leidimo. Klausimai gali būti dviejų tipų: informaciniai, siekiant išgauti faktinį arba afekcinį turinį, ir interaktyvūs, siekiant valdyti socialinius vaidmenis ir santykius.
Taip pat skaitykite: Teisės psichologijos apibrėžimas
Neverbalinis bendravimas
Neverbalinė bendravimo forma - judesiai, kūno kalba, mimika, veido išraiška, akių kontaktas - apima visus kitus bendravimo procesus, kuriuose nėra vartojama kalba (šnekamoji ar rašytinė). Neverbalinė bendravimo forma glaudžiai susijusi su verbalinio bendravimo procesais, pvz., akių kontaktas dažnai naudojamas viešai kalbant.
Nors neverbalinė bendravimo forma ir elgesys įvairiose pasaulio kultūrose gali skirtis, laimės, liūdesio, pykčio ir baimės būsenos bei veido išraiškos yra panašios visame pasaulyje.
Psichologijos raida ir kryptys
Psichologijos mokslo žinios kauptos ilgą laiką filosofijos sistemoje. Mokslinė psichologija susiformavo XIX a. pabaigoje, kai ėmė rastis pirmosios eksperimentinės psichologijos laboratorijos.
Pagrindinės psichologijos kryptys
- W. Wundt'o psichologija: Wundt psichologijos objektas - sąmonė, kurią jis suprato kaip tiesioginį savo patyrimo žinojimą. Jis tyrė sąmonės reiškinius introspekcijos arba savistabos metodu.
- Biheviorizmas: Ši kryptis teigia, jog geriau tirti žmogaus elgesį, kurį vienodai mato visi. Elgesys suprantamas kaip reakcija į esantį aplinkos poveikį (stimulą).
- Psichoanalizė: S. Freud teigė, jog psichika yra daug sudėtingesnė nei sąmonė. Šalia sąmoningos psichikos egzistuoja ir nesąmoninga, kuri yra pati svarbiausia.
- Kognityvinė psichologija: Šios krypties atstovai domisi, kaip žmogus įgyja žinias, kaip jas kaupia, išsaugo, organizuoja, kaip naudoja veikloje.
- Humanistinė psichologija: Anot humanistų, tiek psichoanalizė, tiek biheviorizmas dehumanizuoja žmogų. Psichologija turi nagrinėti žmogų kaip visumą, vientisą reiškinį.
Šiandieninė psichologija - istoriškai susiformavusių krypčių visuma. Bandoma derinti įvairius požiūrius į žmogų, jį tirti visapusiškai.
Psichologijos metodai
Psichologijoje naudojami įvairūs tyrimo metodai, tokie kaip:
Taip pat skaitykite: Justickio psichologijos vadovėlis
- Stebėjimas: Žmogaus išorinio elgesio fiksavimas.
- Apklausa: Raštu (anketos, klausimynai) arba žodžiu (interviu).
- Testavimas: Standartizuotos užduotys, pagal kurių atlikimo rezultatus nustatomas individo psichikos funkcijų, savybių lygis ir būklė.
- Eksperimentas: Metodas, kuris leidžia nustatyti priežasties-pasekmės ryšius.
Psichologijos etika
Psichologijoje svarbu laikytis etikos principų, tokių kaip:
- Nepakenkti.
- Konfidencialumas.
- Anonimiškumas.
Biologiniai psichikos pagrindai
Materialus psichikos pagrindas - nervų sistema. Tai yra elektrocheminė komunikacijos sistema, kuri įgalina mus mąstyti, jausti ir veikti.
Nervų sistemą sudaro:
- Centrinė nervų sistema (galvos smegenys ir nugaros smegenys).
- Periferinė nervų sistema (somatinė ir autonominė).
Informacija nervų sistema keliauja per neuronus.
Pažinimo procesai: jutimas ir suvokimas
Pažinimo procesai apima jutimą, suvokimą, dėmesį, atmintį ir mąstymą.
- Jutimas: Procesas, kai mūsų receptoriai ir nervų sistema fiziškai pateikia išorinę aplinką.
- Suvokimas: Psichinės informacijos tvarkymas ir įprasminimas.
Psichologija švietimo sistemoje
Psichologijos dalykas siekia padėti mokiniams pasirinkti tolesnį gyvenimo kelią, būti pasiruošus pokyčiams ir iššūkiams, įgyti svarbaus asmeninio patyrimo, skatinti vidinį ir išorinį aktyvumą. Psichologijos dalyko programoje gilinamasi į savęs pažinimo, bendravimo bei sudėtingų psichologinių situacijų prevencijos problemas.
Socialinė psichologija
Socialinė psichologija analizuoja santykius ir sąveikas tarp žmonių. Tai mokslas, kuris tyrinėja, kaip socialinės situacijos, kiti asmenys ir grupės daro įtaką mūsų mintims, emocijoms ir elgesiui.
Socialinės psichologijos temos
- Grupinis elgesys
- Socialinė percepcija
- Agresija
- Prietarai
- Konformizmas
- Neverbalinis bendravimas
- Lyderystė
Psichologijos studijos Lietuvoje
Lietuvoje yra ne viena aukštojo mokslo įstaiga, siūlanti tiek trumpalaikius, tiek ilgalaikius psichologijos kursus, o socialinės psichologijos moduliai įtraukti į daugelį psichologijos programų.
Aukštosios mokyklos, siūlančios psichologijos studijas
- Vilniaus universitetas (VU)
- Mykolo Romerio universitetas (MRU)
- Vytauto Didžiojo universitetas (VDU)
Psichologinės konsultacijos
Psichologinės konsultacijos dažnai padeda geriau suprasti socialinius konfliktus ir santykius. Norint geriau suprasti socialinės psichologijos temas, rekomenduojama kreiptis pagalbos į patyrusį privatų mokytoją.
tags: #kas #yra #bendroji #psichologija