Didybės Manija: Apibrėžimas, Priežastys ir Ryšys su Psichikos Sutrikimais

Įvadas

Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime didybės maniją - psichologinį fenomeną, kuris gali pasireikšti įvairiais būdais ir turėti reikšmingų pasekmių žmogaus gyvenimui. Aptarsime, kas yra didybės manija, kokios jos priežastys, kaip ji susijusi su kitais psichikos sutrikimais, tokiais kaip dvipolis afektinis sutrikimas, ir kaip atpažinti šios manijos požymius bei sau padėti.

Didybės Manijos Apibrėžimas ir Kilmė

"Delire-of-grandeur" - tai frazė, dažnai vartojama psichologijoje ir sociologijoje apibūdinti tam tikrą psichinę būklę. Išvertus į lietuvių kalbą, ją galime apibrėžti kaip "puikybės maniją" arba "didybės maniją". Žodis "delire" yra kilęs iš prancūzų kalbos, kur "délire" reiškia "klysti" arba "pamiršti save", o "grandeur" taip pat yra prancūziškas terminas, reiškiantis "didelį" arba "puikų".

"Delire-of-grandeur" yra sudėtinė frazė, atspindinti kalbos evoliuciją, leidžiančią kurti kompleksines mintis iš paprastesnių komponentų. Ši frazė vartojama tiek akademinėje kalboje, tiek kasdienėje, kai norima apibūdinti asmens, turinčio didelių ambicijų ar pasitikėjimo savimi, psichologinę būklę. Tai ne tik terminas, bet ir atspindys to, kaip kalba gali fiksuoti ir apibrėžti sudėtingas emocines ir psichologines patirtis.

Megalomanijos sąvoka

Megalomanija - tai žodis, kilęs iš graikų kalbos ir dažnai vartojamas apibūdinti asmenims, kurie turi pernelyg didelių ar neadekvačių įsitikinimų apie savo galią, svarbą ar sugebėjimus. Žodis susideda iš dviejų dalių: graikiškojo "mega", reiškiančio "didelis", ir "mania", kuri išvertus į lietuvių kalbą reiškia "manija", "potraukis" arba "nevaldomas troškimas". Žodis "megalomanija" atsirado iš graikų kalbos, o į Vakarų Europą, o tiksliau - į vokiečių kalbą, jis buvo perimtas ir pradėtas plačiau naudoti XVIII amžiuje.

Lietuvių kalboje "megalomanija" išlaiko savo graikišką kilmę ir yra vartojama kaip abstraktus daiktavardis, dažniausiai nusakantis žmogaus psichinį ar psichologinį sutrikimą, kai jis mano turįs išskirtinę galią, viršenybę arba ypatingus gebėjimus, kurie neatitinka tikrovės. Lietuvių kalboje galima rasti keletą sinonimų, tokių kaip "didybės manija", "galios troškimas" ar "neprotingas puikavimasis". Kalbininkai žodį "megalomanija" dažnai naudoja apibūdindami tam tikras kalbines struktūras, kurios susijusios su asmens savivertės iškreipimu.

Taip pat skaitykite: Suprasti didybės maniją

Didybės Manija ir Dvipolis Afektinis Sutrikimas

Dvipolis afektinis sutrikimas yra psichikos sutrikimas, kuriam būdingi pasikartojantys nuotaikos ir aktyvumo kitimo epizodai, kurių metu nuotaika tampa pakili, padidėja energija bei aktyvumas (manija ar hipomanija), o kartais nuotaika pablogėja, energija bei aktyvumas sumažėja (depresija). Sergant dvipoliu sutrikimu gali kartotis tik įvairaus sunkumo manijos epizodai, taip pat gali būti mišraus tipo afektinių epizodų.

Manijos epizodų metu, sergantiesiems dvipoliu sutrikimu, gali pasireikšti didybės manija. Tai reiškia, kad asmuo gali jausti nepagrįstą įsitikinimą savo ypatingumu, talentais, galiomis ar svarba. Šis įsitikinimas gali būti neadekvatus realybei ir trukdyti kasdieniam funkcionavimui.

Manijos Simptomai ir Eiga

Paprastai manija prasideda per 1-2 savaites ir trunka mažiausiai savaitę. Vidutinė manijos trukmė yra 4-6 mėnesiai, tačiau 5% atvejų eiga yra lėtinė. Esant manijai gali pasireikšti lengvai pakili nuotaika, ligonis pilnas idėjų ir planų, kuriuos stengiasi įgyvendinti, tačiau realizuoja tik tuos planus, kuriems nereikia kruopštaus darbo ir daug laiko. Ligonis džiugus, viskuo patenkintas, neadekvatus, sutrikęs takto jausmas, mąstymas pagreitėjęs.

TLK-10 klasifikacija skiria tris manijos sunkumo laipsnius.

Dvipolio Sutrikimo Ypatumai

Šis sutrikimas gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, dažniau jaunesniame (vidutiniškai 6 metais) negu vienpolės depresijos atveju. Didžioji dalis dvipolių afektinių sutrikimų prasideda tarp vaikystės ir 50 m. amžiaus, 75% dvipoliu afektiniu sutrikimu sergančių pacientų pirmąjį epizodą patiria iki 25 metų, o jo pradžios amžiaus vidurkis -30 metų. Moterims jis prasideda šiek tiek ankščiau negu vyrams.

Taip pat skaitykite: „Įsipareigojusi tiesai“ ir „Agricola“ analizė

Dvipolis sutrikimas 75% moterų ir 67% vyrų prasideda depresija: pradžia gali būti staigi- per vieną, dvi dienas, o gali būti ir palaipsniui sunkėjanti, trunkanti kelias savaites. Kartais ji susijusi su stresu. Sergant dvipoliu sutrikimu vidutinė negydomos manijos trukmė- 3-5 mėn., o depresijos - 4-6 mėnesiai. Per gyvenimą pasireiškia įvairus skaičius epizodų- nuo 2 iki 30 priepuolių, dažniausiai 9. Vyresniame amžiuje ligos epizodai ilgėja, dažnėja, o atoslūgiai trumpėja.

Daugelis pacientų patiria tiek depresijas, tiek manijas, apie 10-20% dvipoliu sutrikimu sergančių pacientų - tik hipomanijas ir manijas. 60-70% hipomanijos ir manijos epizodų lydi depresijas tiesiogiai, t.y. jos būna prieš arba iš karto po depresijos epizodo. 5-15% sergančiųjų patiria 4 ir daugiau epizodų per metus, t.y. ciklas būna greitas.

Dvipolio Sutrikimo Tipai

Dvipolis afektinis sutrikimas skirstomas į tipus:

• I tipo dvipolis afektinis sutrikimas: nustatomas tada, kai pacientui pasireiškia manija arba manija ir depresija.
• II tipo dvipolis afektinis sutrikimas: nustatomas tada, kai pacientui pasireiškia depresija ir hipomanija. Šis sutrikimas nustatomas rečiau, nes tiek pacientas, tiek jo šeimos nariai dažnai nelaiko hopomanijos simptomų sutrikimu,- jie būna neryškūs ir dažniausiai trunka neilgai, o po depresijų atrodo, kad ligonis pasveiko. 5-15% ligonių 5 metų laikotarpiu pasireiškia manijos epizodas.
• III tipo dvipolis afektinis sutrikimas: nustatomas tada, kai depresija pasireiškia hipertiminei asmenybei (gali būti subsindrominis hipomanijos variantas).

Taip pat, išskiriami šie dvipolio afektinio sutrikimo variantai:

• Dvipolis afektinis sutrikimas, hipomanija.
• Dvipolis afektinis sutrikimas, manija be psichozės simptomų.
• Dvipolis afektinis sutrikimas, manija su psichozės simptomų.
• Dvipolis afektinis sutrikimas, lengva arba vidutinio sunkumo depresija.
• Dvipolis afektinis sutrikimas, sunki depresija be psichozės simptomų.
• Dvipolis afektinis sutrikimas, sunki depresija su psichozės simptomais.
• Dvipolis afektinis sutrikimas, mišrus epizodas.
• Dvipolis afektinis sutrikimas, remisija (atoslūgis). Ši diagnozė nustatoma tada, jei kalbamuoju metu nėra jokių reikšmingų nuotaikos sutrikimo požymių ir jei būsena trunka keletą mėnesių, bet ankščiau buvo nustatytas dvipolis afektinis sutrikimas. Daliai dvipoliu sutrikimu sergančių pacientų nuotaikos svyravimai pasireiškia sezoniškai.

Kitos Būklės ir Diferencinė Diagnostika

Svarbu atskirti didybės maniją nuo kitų būklių, kurios gali pasireikšti panašiais simptomais. Tai apima kitus psichikos sutrikimus, tokius kaip šizofrenija, taip pat tam tikras neurologines būkles.

Taip pat skaitykite: Patarimai keliautojams Portugalijoje

Narcisizmas ir Didybės Manija

Neretai didybės manija siejama su narcisistiniu asmenybės sutrikimu. Narcizai pasižymi perdėtu savęs vertinimu, poreikiu būti žavimiems ir empatijos stoka. Jie linkę manyti, kad yra ypatingi ir nusipelnę išskirtinio dėmesio.

Narcisizmo požymiai

• Charizmatiška šypsena, stilingi vardiniai drabužiai, išpuoselėta šukuosena ir puikus humoro jausmas.
• Žavingas, savimi pasitikintis narcizas iškart patraukia dėmesį ir sukelia simpatiją.
• Santykų pradžioje narcizams lengva kurti idealaus žmogaus - partnerio, vadovo, kolegos ir pan. - paveikslą.
• Narcizui viskas yra jo nuostabumo, puikumo, gerumo ir galingumo įrodymas.
• Narcizai labai jautriai reaguoja į bet kokią kritiką, nepritarimą jų nuomonei, kai situacija pasisuka ne jų naudai.
• Pajutęs grėsmę, narcizas dažnai reaguoja netinkamai ir agresyviai, taip sumažindamas vidinę įtampą.
• Narcizai stengiasi viską kontroliuoti bet kokiomis priemonėmis ir pasiekia aukštąjį pilotažą manipuliacijos srityje.
• Dauguma jų yra įsisenėję melagiai ir nieku gyvu nepripažins savo kaltės bei atsakomybės.
• Narcizai dažnai būna labai protingi ir intelektualūs, todėl jie sugeba puikiai įrodyti, kad būtent jūs ir esate kalti dėl visos šios situacijos.

Narcisizmo priežastys

Paprastai narcizui būdingi bruožai įgyjami vaikystėje, kartais ankstyvojoje. Dažniausiai tai vaikystės traumos padarinys. Jei tėvai atstumia savo vaiką, nerodo jam pakankamai dėmesio, ignoruoja bei kelia labai aukštus reikalavimus, kurių vaikas negali įvykdyti, tuomet jis nuolatos patiria neatitikimą tarp savęs bei tėvų idealizuojamo paveikslo. Vienu iš išgyvenimo būdų tokioje situacijoje tampa narcisistinio charakterio susiformavimas.

Santykiai su narcizais

Nors narcizai - problemiškos asmenybės, kai kurie jų sugeba palaikyti ilgalaikius santykius su antrąja puse. Santykių pradžioje sėkmingai pasirodęs kaip idealus partneris, narcizas lengvai randa kelią į mylimo žmogaus širdį. Pajutęs galimybę gauti taip trokštamą meilę, narcizas nebegali atsispirti milžiniškai traukai. Paprastai narcizus įsimylintys žmonės yra kažkuo panašūs - tai yra nuo santykių priklausomi žmonės.

Tačiau ilgainiui abu žmonės pradeda jausti, kad kažkas ne taip. Greičiau ir stipriau tai pajunta priklausomasis. Tačiau, nors savijauta toliau tik blogėja, priklausomasis nesugeba tokių santykių nutraukti. Skyrybos su narcizu bus sunkios, nes faktas, kad partneris nori jį palikti, yra dvigubas smūgis narcizui - tai esminis jo sužeidimas.

Kliedesiai

Kliedesỹs - tai mąstymo turinio sutrikimas, pasireiškiantis liguistais, tikrovės neatitinkančiais ar jai prieštaraujančiais samprotavimais, mintimis, idėjomis ir sprendimais. Paprastai klaidingos būna ir tokių sprendimų prielaidos (pvz., įvairios sąmokslo teorijos). Kliedesio atvejais yra sutrikęs ligonio kritinis mąstymas, jis tarsi užvaldomas pavydo, persekiojimo ar kitokios įkyrios idėjos, keičiasi jo elgesys.

1913 m. vokiečių filosofas ir psichiatras K. Jaspersas suformulavo šiuos kliedesio požymius: subjektyvus įsitikinimas liguistų išgyvenimų tikroviškumu; ligonio įsitikinimai labai sunkiai, dažniausiai visiškai nekoreguotini; kliedesiniai samprotavimai ir išgyvenimai neatitinka tikrovės. Pagal kilmės ypatumus kliedesiai kartais grupuojami į stambesnes kategorijas.

Skiriami šie kliedesio sindromai:

• Paranojinis sindromas - pirminis sisteminis kliedesys be sąmonės ar afektinių sutrikimų (pvz., paranojinis hipochondrinis kliedesys, paranojinis pavydo kliedesys).
• Paranoidinis sindromas - įvairaus turinio kliedesių, susijusių su subjektyviai suvokiamomis neigiamomis aplinkinių nuostatomis ligonio atžvilgiu, ir haliucinacijų lydimas kompleksas (pvz., poveikio, kaltinimo, nuostolių kliedesiai).
• Parafreninis sindromas - pasakiško, fantastinio turinio, manijos tipo kliedesiai (pvz., didybės, ypatingos misijos, turtingumo kliedesiai).

Socialinės ir Klinikinės Pasekmės

Dvipolį afektinį sutrikimą dažnai lydi kitos ligos: psichiatrinės diagnozės- 39%; somatinės diagnozės - 22%. Piktnaudžiavimas psichoaktyviosiomis medžiagomis būna 2/3 atvejų. Palyginti su kitais tipais, dvipolio afektinio sutrikimo prognozė yra blogiausia, nes dažniausiai kartojasi priepuoliai, dažniau nusižudoma. Šis sutrikimas sukelia daug problemų ligoniui, šeimai, visuomenei.

Savižudybės rizika apie 20% kartų didesnė. Ji ypač didelė ligos pradžioje, dažniausiai tarp 2 ir 5 epizodų. 25-50% sergančiųjų bent kartą gyvenime mėgino žudytis. Savižudybės pavojus didelis tiek depresijos, tiek mišraus afekto metu.

Kaip Atpažinti Narcizo Savybes ir Sau Padėti?

Pagalvokite, ar kiti jūsų nelaiko agresyviu? Ar bent retkarčiais darote gera kitiems žmonėms be jokio atlygio? Jeigu nelabai arba niekada apie tai nesusimąstėte, pabandykite tai padaryti. Pasigilinkite į savo jausmus tai darydami. Pabūkite su savo žmona ar vaiku tik jiems. Tiesiog sąmoningai stenkitės negalvoti apie save, o būti akys, kurios mato tą žmogų, ir ausys, kurios girdi ir išklauso. Tuo metu tarsi padėkite save ir savo poreikius, mintis, savivertę į lentyną kitame kambaryje. Pirmus kartus gali būti labai sunku, todėl galite iš anksto nusistatyti laiką, kiek būsite tokios būsenos. Pradėkite nuo penkių minučių, paskui galite palengva ilginti laiką.

Ligos Apibūdinimas

Manija - tai psichikos sutrikimas, priskiriamas nuotaikos sutrikimų grupei, kuriam būdinga liguistai pakili, linksma nuotaika. Dažniau pasitaiko manijos sindromas, kuriam būdinga linksma nuotaika, pagreitėjęs mąstymas ir suaktyvėję judesiai.

Ligos Dažniausiai Pažeidžiami Asmenys

Manijos sindromas pasitaiko rečiau negu depresinis. Be to, pastebėta, kad pastaraisiais dešimtmečiais jis vis retėja. Manijos priepuoliai trunka įvairiai, bet paprastai ilgiau nei savaitę. Periodai tarp priepuolių gali trukti kelerius metus. Paprastai manijos priepuoliai prasideda pavasarį, ilgainiui sezoniškumas turi vis mažesnę reikšmę.

Tipiškiausias manijos sindromas būna sergant dvipoliu afektiniu sutrikimu, kuris pasitaiko 0,3-1,5proc. žmonių. Liga gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniausiai prasideda apie 15-30 metus. Dvipoliu afektiniu sutrikimu vienodai serga tiek vyrai, tiek moterys.

Ligos Priežastys ir Rizikos Veiksniai

Kaip ir daugelio psichikos sutrikimų, manijos atsiradimo priežastis nėra tiksliai žinoma. Manoma, jog manijos atsiradimą lemia įvairios neurologinės (galvos trauma, onkologiniai susirgimai), psichologinės priežastys (stresas dėl socialinių konfliktų), pagreitėjusi neuromediatorių apykaita smegenyse (noradrenalino, serotonino). Didelę reikšmę šio sutrikimo atsiradimui turi ir genetinis polinkis. Nustatyta, kad suserga 70% identiškų dvynių ir 25% neidentiškų dvynių.

Manija sergančiųjų artimieji turi didesnę tikimybę sirgti įvairiais nuotaikos sutrikimais. Manijos sutrikimą galima pastebėti sergantiems maniakine depresine psichoze, šizofrenija ir kitomis psichikos ligomis. Psichologinės teorijos teigia, kad manija tarsi gynybos laikotarpis, kai žmogus ignoruoja savo blogą psichologinę būseną, t.y. depresiją. Remiantis socialiniu požiūriu, manijos epizodus dažniausiai iššaukia stresinės situacijos.

Ligos Simptomai ir Požymiai

Manijos sindromui būdinga triada:

1. Linksma nuotaika.
2. Pagreitėjęs mąstymas.
3. Suaktyvėję judesiai.

Manijos metu pacientų nuotaika ir savijauta puiki, jie būna džiugūs, viskuo patenkinti, aktyvūs, pasitempę, greitų judesių, neturi jokių problemų, jaučia dvasinį bei fizinį komfortą, viskas jiems atrodo lengvai pasiekiama, aplinka nuostabiai graži. Ligoniai, kuriems yra maniakinis sindromas, dažniausiai būna tarsi persikėlę į kitą, šviesų, spalvingą ir turtingą pasaulį. Grįžimu į normalią būseną jie kartais laiko „ grįžimu į pilkumą“.

Į akis krinta maniakų išvaizda. Jie atrodo jaunesni, negu yra iš tikrųjų, jų veidas gyvesnis, paraudęs, besišypsantis. Jie daug, garsiai ir greitai kalba, dėl to balsas dažnai būna užkimęs. Patys ligoniai- pasitempę, blizgančių akių greitų judesių. Tiek išvaizda, tiek psichopatologija priklauso nuo maniakinio sindromo laipsnio. Lengvesniais atvejais ligoniai būna veiklūs, turi daug planų, stengiasi juos įgyvendinti. Jam nėra neįveikiamų kliūčių, viskas lengvai sekasi. Aplinkiniai dažnai neįžiūri jo elgesyje ligos požymių. Ligoniai nesilaiko drausmės, dažnai vartoja svaigiuosius gėrimus, leidžia pinigus, perka nereikalingus daiktus, lengvai užmezga naujus santykius, ieško atsitiktinių lytinių santykių, mėgsta kalbėti erotine tematika, nors ankščiau tai buvo nebūdinga. Pacientų aprangoje dažnai trūksta saiko - dėvi ne tam amžiui ir ne tai progai skirtus rūbus, moterys linkusios labai puoštis.

Sunkesniais atvejais manijos veikiami ligoniai būna susijaudinę, tačiau jų veiklos kryptingumas vis tiek išlieka. Ligoniai kuria begales planų, stengiasi juos realizuoti, bet pradėję nebaigia ir griebiasi kitos veiklos. Jie visiškai nekreipia dėmesio į savo išvaizdą - nesišukuoja, nekerpa plaukų, vyrai nesiskuta, moterys nesidažo. Ligoniai išsiskiria savo kalbumu, judrumu, daug kartų per dieną prašo pasikalbėti, vėlai vakare ar nakties metu skambina mažai pažįstamiems žmonės, gatvėje gali užkalbinti nepažįstamą ir dalinti jam savo patarimus, siūlo savo paslaugas. Ligonio kalba būna vulgari, ciniška.

Maniakinio sindromo metu sutrinka miegas. Ligoniai miega trumpai, anksti keliasi ir puola tvarkyti „svarbių“ reikalų. Miego trukmė sutrumpėja iki 2-3 val. per naktį. Jie jaučiasi fiziškai stiprūs, nepavargsta nei po ilgų kelionių, nei po sunkaus darbo. Ligonių mąstymas būna labai pagreitėjęs. Galvoje sukasi daug minčių, jos greitai kinta, nespėja visų išsakyti, dėl to gali susidaryti nerišlaus mąstymo įspūdis. Rašoma daug ir greitai, didelėmis raidėmis, tekste daug taisymų, pabraukimų, trūksta nuoseklumo, praleidžiamos raidės, žodžiai, mintys padrikos. Atmintis gali būti pagerėjusi, nors užfiksuoti naujus dalykus sunku. Dėl menko gebėjimo sutelkti dėmesį ir polinkio fantazuoti ligoniai gali ir patys nesusigaudyti, kur tikrovė, o kur fantazija. Jie tampa labai nesavikritiški, pervertina idėjas ir kliedesius. Iš suvokimo sutrikimų dažnai pasitaiko iliuzijų, ypač regos. Haliucinacijų būna retai, ir tik elementarių, susijusių su pakilia nuotaika - linksmi balsai, malonus kvapas ar skonis ir kt.

Maniakiniam sindromui būdingi suintensyvėję instinktai ir potraukiai, ypač seksualiniai. Gali būti ir kitų manijos variantų:

• Pikta manija: tai būsena, kai greta pakilios nuotaikos, pasireiškia pyktis, dirglumas, irzlumas, priekabumas, galimi agresijos protrūkiai. Ligoniai su visais ginčijasi, kišasi į ne savo reikalus.
• Neproduktyvi manija: kai ligoniai būna linksmi, bet pasyvūs, vangūs, nenori imtis jokios veiklos.
• Manija, kuriai būdingas stuporas (sustingimas): Jos metu būna tik vienas maniakinės triados komponentas - linksma nuotaika, o mąstymas sulėtėjęs, judesiai aiškiai prislopinti.

Ligos Diagnostika

Deja, kaip ir daugeliui psichikos ligų, šiai ligai diagnozuoti specifinių tyrimų nėra. Gydytojas psichiatras diagnozuodamas manijos sutrikimą dažniausiai remiasi matomais ligos simptomais, artimųjų bei ligonio pasakojimais. Nustatant diagnozę yra taikomi diagnostiniai kriterijai:

I. Pakili, linksma ar dirgli nuotaika trunkanti ne mažiau kaip vieną savaitę.II. Epizodo metu išlieka 3 pakankamai ryškūs simptomai (arba 4 jeigu nuotaika tik dirgli):

1. Padidintas pasitikėjimas savimi.
2. Sumažėjęs miego poreikis.
3. Padidintas šnekumas nei įprastai.
4. Padidintas minčių ir idėjų antplūdis.
5. Išsiblaškymas (dėmesys yra greitai patraukiamas nereikšmingų išorinių dirgiklių).
6. Užsiėmimas veikla, kurios padariniai gali būti skausmingi: pinigų leidimas, investavimas, atsitiktiniai lytiniai santykiai.
7. Suintensyvėjusi veikla su daugybę tikslų.

III. Nuotaikos sutrikimas yra pakankamai išreikštas, sutrikdantis paciento socialinę ir darbinę veiklą, tarpasmeninius santykius, kartais yra reikalingas gydymas ligoninėje dėl kylančio pavojaus sau ar aplinkiniams.IV. Tokie simptomai nėra sukelti narkotikų, vaistų ar somatinių ligų (pvz., padidėjusio skydliaukės hormono kiekio).

Ligos Gydymas

Manijos gydymas susideda iš kelių labai svarbių komponentų: medikamentai, psichoterapijos ir artimųjų paramos.

Medikamentinis gydymas

Manija sergantiems žmonėms yra skiriami nuotaikos stabilizatoriai: litis, valproinės rūgšties preparatai, karbamazepinas. Litis yra vartojamas klasikinės ūmios manijos gydymo metu, kuomet jo gydomas poveikis pastebimas 60proc. atvejų, kartu su ličiu yra vartojami neuroleptikai. Valproinės rūgšties preparatų veiksmingumas gydant maniją yra 70proc. Valproatai vartojami kaip daugiafunkciniai preparatai, nes turi traukulius slopinantį, nuskausminantį, raminantį poveikį. Karbamazepinas gali būti vartojamas, jeigu gydant maniją, litis buvo neveiksmingas ar sukėlė stiprų šalutinį poveikį. Dažniausiai karbamazepinas skiriamas kaip papildomas vaistas prie neuroleptiko, tuomet greičiau silpsta manijos simptomai, pasižymi antimaniakiniu poveikiu.

Vartojant nuotaikos stabilizatorius reikalinga reguliari gydytojo priežiūra, nes turi būti sekama vaisto koncentracija kraujyje. Gydant maniją nuotaikos stabilizatoriais būklė pradeda gerėti savaitės laikotarpiu. Gali būti vartojami dviejų nuotaikos stabilizatorių deriniai. Priklausomai nuo vyraujančių simptomų, kartu gali būti skiriami raminamieji (benzodiazepinai) arba antipsichotiniai vaistai.

Praėjus ūmiam periodui, gali būti taikomas ligos profilaktinis gydymas. Pirmojo manijos epizodo gydymą rekomenduojama tęsti mažiausiai metus. Tačiau dažniausiai palaikomasis gydymas pradedamas po antro ar trečio epizodo. Jeigu tokio gydymo poveikis geras ir nėra šalutinių reiškinių, rekomenduojama profilaktika visą gyvenimą. Nutraukiant gydymą dozę reikia mažinti palaipsniui, nes kitaip manijos simptomai gali prasidėti kelių savaičių laikotarpiu.

Psichoterapija ir artimųjų pagalba

Psichologo pagalba manijos atveju yra daugiau antrinė, struktūruojanti. Tam dažniausiai naudojama kognityvinė-elgesio terapija, kuri yra aiškiai nukreipta į tam tikras, konkrečias elgesio sritis. Asmuo gali būti mokomas problemų sprendimo įgūdžių. Manoma, kad tai gali padėti išvengti stresų, kurie iššauktų naujus manijos epizodus. Taip pat labai svarbu sergančiuosius mokyti apie sutrikimo eigą. Tai padeda pasiekti didesnio bendradarbiavimo su sveikatos priežiūros specialistais, ypač vaistų vartojimo stabilumo. Teikiant pagalbą ne mažiau svarbi ir artimųjų palaikymas.

Labai svarbu, kad pamačius artėjančio manijos priepuolio požymius ligoniui būtų pradėtas atitinkamas gydymas, todėl artimieji turėtų kreiptis į gydytoją ir supažindinti jį su savo pastebėjimais apie pakitusį artimojo elgesį.

Profilaktika

Pagrindiniai profilaktikos uždaviniai - išvengti priepuolių pasikartojimo ir pagerėjimų pailginimas. Tam tikslui yra vartojami tie patys nuotaikos stabilizatoriai (litis, valproinės rūgšties preparatai, karbamazepinas), kurie gali būti vartojami net visą gyvenimą. Labai svarbu pacientui ir jo artimiesiems paaiškinti, kad negalima vaistų nutraukti dėl nėštumo, šalutinių reiškinių ar kitų priežasčių staiga, dozė turi būti mažinama palaipsniui, nes kitaip priepuolis gali pasikartoti staiga. Profilaktiką papildo psichoterapija ir artimųjų švietimas.

Šeimos nariai turėtų sekti ligos eigą, žinoti manijos simptomus, gydymo principus, kaip suteikti pagalbą, neutralizuoti neapgalvotų veiksmų pasekmes, pvz., jei ligonis linkęs priepuolio metu švaistyti pinigus, tikslinga apriboti galimybes disponuoti pinigais.

tags: #kas #yra #didybes #manija