Nerimo Priežastys Pacientams: Odontologinis ir Psichologinis Aspektas

Baimė, kurią žmonės jaučia odontologo kabinete, yra itin plačiai paplitusi problema. Ją sukelia ne vien dantų gydymas, tačiau net ir paprasčiausia apžiūra ir ištyrimas. Studijomis nustatyta, kad iki 15% amerikiečių verčiau kentėtų danties skausmą nei apsilankytų pas gydytoją - odontologą. Net 36% Didžiosios Britanijos piliečių reguliariai nesilanko pas odontologą būtent dėl su dantų gydymu susijusios baimės. Ši baimė, nerimas ir stresas gali turėti įvairių priežasčių, kurios apima ne tik odontologines procedūras, bet ir platesnius psichologinius bei fiziologinius veiksnius. Šiame straipsnyje nagrinėjamos pagrindinės nerimo priežastys, susijusios su odontologinėmis procedūromis ir bendra psichikos sveikata, taip pat aptariami galimi sprendimo būdai.

Odontologinio Nerimo Priežastys

Odontologinio nerimo priežastys gali būti įvairios ir individualios kiekvienam pacientui. Dažniausiai pasitaikančios priežastys:

• Nerimas dėl galimo skausmo: Baimė patirti skausmą procedūros metu yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės vengia odontologo.
• Baimė, kad nesuveiks vietinis anestetikas: Nerimas, kad nuskausminimas bus neveiksmingas, sustiprina baimę patirti skausmą.
• Stresas, patiriamas dėl asmeninės erdvės ar kontrolės netekimo: Odontologinės procedūros metu pacientas jaučiasi pažeidžiamas, nes neturi kontrolės ir yra arti gydytojo.
• Ilgalaikio sėdėjimo poreikis: Būtinybė ilgai išsėdėti vienoje padėtyje gali sukelti diskomfortą ir nerimą.
• Intruzijos mintys apie operaciją: Prieš operaciją pacientai gali patirti įkyrias mintis, kurios didina nerimą.
• Pooperacinio periodo trukmė ir skausmas: Nerimas dėl ilgo gijimo proceso ir galimo skausmo po operacijos taip pat gali būti nerimo priežastis.

Sedacija kaip Nerimo Mažinimo Priemonė Odontologijoje

Sedacija - tai sąmonės slopinimo būdas, leidžiantis odontologinių procedūrų metu įveikti nerimą, nevaldomą stresą ir baimę. Sedacija gali būti peroralinė (pasiekiama prieš procedūrą išgeriant vaistų tabletę), inhaliuojama (atliekama kaukės ir dujinių vaistų pagalba) arba Lietuvoje populiariausia - intraveninė, kai medžiagos, sukeliančios sąmonės slopinimą, yra suleidžiamos į veną. Nereikėtų sedacijos painioti su gilia bendrine anestezija (narkoze).

Odontologinių procedūrų metu taikoma sedacija panaši į natūralų, negilų miegą. Jo metu pacientas yra sąmoningas, kvėpuoja pats, geba atsakyti į klausimus ir vykdyti gydytojo - odontologo paliepimus. Sedacijos sukeliamo miego gylis pasirenkamas atsižvelgiant į gydymo apimtį bei paciento nerimo ir baimės dydį. Naudojami vaistai pritaikomi individualiai pagal bendrą paciento būklę, specifinius poreikius ir atliekamą procedūrą. Sedaciją odontologo kabinete atlieka ir pacientą procedūros metu stebi gydytojas anesteziologas.

Sedacija gali būti atliekama tiek sudėtingoms, skausmingos odontologinėms procedūroms, tiek paprasčiausios apžiūros metu pacientams, kurie turi itin išreikštą nevaldomą dantų gydymo baimę. Kartu su sedacija taikomas ir vietinis skausmo malšinimas, kai nuskausminantys vaistai gydytojo odontologo suleidžiami atliekamų procedūrų srityje. Sedacijos pritaikymo galimybei reikšmės neturi nei paciento amžius, nei dantų problemų ar jų gydymo apimtis (dantų implantacija, chirurginės procedūros, dantų gydymas ir kt.).

Taip pat skaitykite: Pacientų agresijos tyrimai

Pacientas turėtų įspėti gydytoją odontologą dėl sedacijos poreikio iš anksto. Taip pat būtina gydytojui pranešti apie esamą nėštumą, alergijas, nuolat vartojamus vaistus, ligas, kuriomis pacientas serga, nes ši informacija leidžia teisingai ir saugiai parinkti sedacijai naudojamus vaistus. Siekiant užtikrinti maksimalų saugumą, prieš sedaciją pacientas 6 valandas turi nevalgyti kieto maisto ir 2 valandas negerti skysčių.

Kaip ir bet kuris kitas gydymo metodas, sedacija gali sąlygoti tam tikras komplikacijas, tačiau šiuos pavojus stipriai sumažina individualus sedacijos gylio bei vaistų parinkimas, profesionalus, lincencijuotų gydytojų darbas bei paciento ir medicinos personalo bendradarbiavimas. Nors sedacija yra skirta nerimui, baimei ir skausmui sumažinti, jai atlikti į veną prieš procedūrą įvedamas kateteris. Siekiant sumažinti jo įdūrimo sukeliamą diskomfortą, ypač žmonėms, bijantiems adatų, parenkamas kuo plonesnis kateteris, oda patepama nuskausminamuoju kremu. Kitas sedacijos trūkumas yra tai, kad iš karto po dantų gydymo procedūros pacientas negali vykti namo. Jis turi būti stebimas apie valandą, kol galutinai nustos veikti sedaciją sukėlę medikamentai. Po procedūros pacientas taip pat negali vairuoti pats, todėl būtina artimųjų pagalba.

Nepaisant šių trūkumų, sedacijos nauda odontologijoje yra nenuginčijama. Sedacija beveik visada taikoma atliekant implantaciją į abu žandikaulius, šitaip sudaromos sąlygos didelės apimties procedūrai. Po sedacijos pacientas neprisimena beveik nieko, kas vyko dantų gydymo metu, tačiau nelieka tik tų prisiminimų, kurie susiję su procedūros laikotarpiu. Jokių ilgalaikių atminties sutrikimų sedacija nesukelia. Atliekant sedaciją, ne vien užtikrinamas paciento patogumas, atsipalaidavimas bei streso išvengimas, tačiau ir sudaromos geresnės sąlygos gydytojo odontologo darbui: pacientas mažiau juda, jį mažiau dirgina atliekami veiksmai burnoje. Šitaip gydymas yra greitesnis ir dažnai prireikia mažesnio vizitų skaičiaus galutiniam rezultatui pasiekti.

Psichologinės Nerimo Priežastys ir Sutrikimai

Nerimas yra natūrali žmogaus reakcija į stresą, tačiau patologinis nerimas pasireiškia net ir tada, kai realios priežasties tam nėra. Jei nerimas jaučiamas be jokios priežasties ir trunka ilgą laiką, tokia būsena gali privesti iki panikos atakų.

Panikos Priepuoliai

Panikos priepuolis - tai spontaniška, epizodiškai atsirandanti būsena, pasireiškianti stipriais baimės ir nerimo sukeltais jausmais. Dažniausiai panikos priepuoliai užklumpa žmogų kasdienėse situacijose, kuriose nėra realaus pavojaus ar konkrečios priežasties, galinčios išprovokuoti didelį baimės jausmą. Pastebėta, kad panikos priepuoliai gali pasireikšti ir tada, kai žmogus miega.

Taip pat skaitykite: Pacientų teisės ir pareigos

Panikos priepuolių simptomai:

• Intensyvus ir dažnas širdies plakimas
• Prakaitavimas
• Drebulys
• Oro trūkumo pojūtis
• Dusulys
• Skausmas ar diskomfortas krūtinėje
• Pykinimas
• Galvos svaigimas, nestabilumas
• Alpimas
• Baimė išprotėti, prarasti kontrolę
• Mirties baimė
• Nutirpimo ar skruzdžių bėgiojimo pojūtis
• Odos paraudimas

Panikos priepuolių priežastys:

Panikos sutrikimą gali išprovokuoti tiek psichologinės, tiek ir fiziologinės priežastys. Psichologiniai faktoriai - tai per žmogaus gyvenimą susikaupę tam tikri sunkūs išgyvenimai, kurie priveda prie panikos priepuolio. Įtakos gali turėti ir skyrybos, artimojo netektis, išdavystė, darbo, gyvenamosios vietos pakeitimas ar kitos susiklosčiusios aplinkybės, kurios sukelia nerimą, baimę bei įtampą. Kalbant apie fiziologines priežastis, teigiama, kad smegenyse esančių cheminių medžiagų pusiausvyros sutrikimai gali lemti panikos priepuolių išsivystymą. Įtakos gali turėti ir paveldimumas bei vaikystės patirtys. Pavyzdžiui, jei tėvai ar kiti artimieji vaikystėje buvo pernelyg kontroliuojantys, valdingi, kartais stokojantys jausmų, vaikas gali būti linkęs į jausmų slėpimą, stokoti pasitikėjimo savimi, nebūti linkęs bendrauti. Taip pat panikos priepuolių atsiradimą gali paskatinti:

• Rūkymas ar kofeino vartojimas
• Dažnas alkoholio vartojimas
• Narkotinės medžiagos
• Vaistai
• Skydliaukės hiperfunkcija

Panikos priepuolį patyrę žmonės labai nerimauja, jog jis vėl gali pasikartoti, ir tokiu būdu patiriamas stresas gali iššaukti kitą priepuolį. Panikos atakoms nedingstant ir per keturias savaites įvykus ne mažiau kaip keturiems priepuoliams, diagnozuojamas panikos sutrikimas, kuriam taikomas specialus gydymas.

Agorafobija:

Žmogui dažnai susiduriant su panikos ataka, gali išsivystyti agorafobija. Tai baimė būti ne namų aplinkoje, kur ištikus panikos priepuoliui, žmogus bijo, jog pagalba jam nebus suteikta. Agorafobija apriboja žmogaus keliavimą, jis ima vengti viešų renginių, uždarų patalpų ir kitų nedaug pažįstamų vietų. Žmogus net pradeda vengti bendrauti su nepažįstamais žmonėmis ir iš gyvenimo pašalinti naujas veiklas.

Panikos priepuolių gydymas:

Panikos priepuoliai neišsivysto per vieną dieną, todėl ir gydymas gali užtrukti. Jeigu žmogus jaučia tam tikrus simptomus, tokius kaip oro trūkumas, skausmas krūtinės srityje, jam bus atliekami specialūs tyrimai. Neradus somatinės ligos, svarstoma, kaip ši būsena gali būti susijusi su nervine sistema. Panikos priepuolių gydymas gali būti dvejopas: psichologinis ir medikamentinis. Pastarasis taikomas gydymo pradžioje, atvejais, kai panikos atakos kartojasi dažnai ir intensyviai. Panikos priepuolio ištiktam ligoniui skiriami benzodiazepinai, dažniausiai injekcijomis į raumenis. Vėliau, jei panikos priepuoliai intensyvėja, pereinama prie antidepresantų. Psichoterapijos metodas taikomas tiek suaugusiesiems, tiek vaikams. Užsiėmimų tikslas - suprasti ir atrasti panikos priepuolio priežastis, padėti įveikti pasikartojančias panikos atakas. Geriausia yra taikyti tiek psichologinį, tiek medikamentinį gydymą, nes vaistai gali tik nuslopinti panikos atakos simptomus, bet priežastis išsiaiškinti padeda psichologinis gydymo būdas. Svarbu suprasti, jog patiriant panikos priepuolius yra reikalinga specialisto pagalba ir susitvarkyti pačiam gali būti labai sunku. Todėl svarbu nebijoti kreiptis į tuos, kurie gali padėti. Net ir lankantis pas psichologą ar psichoterapeutą, svarbu padėti sau ir kitais būdais, tokiais kaip:

• Užsiimti mėgstama veikla, kuri padėtų atsipalaiduoti
• Sportuoti, nes tai padeda sumažinti stresą ir padeda palaikyti gerą nervų sistemos veiklą
• Tinkamai maitintis bei skirti pakankamai laiko miegui

Kaip nusiraminti panikos priepuolio metu:

Pagrindinis tikslas, ištikus panikos priepuoliui, yra bandyti nusiraminti, nors tai ir gali būti sunku. Keletas patarimų, kurie padės įveikti panikos priepuolį:

Taip pat skaitykite: Psichikos centro pacientų sveikata

• Į kvėpavimą sutelktas dėmesys. Tai padės nukreipti mintis ir lengviau nusiraminti.
• Suvokimas, jog panikos priepuoliai nesužeidžia fiziškai. Nors panikos ataką patiriantis žmogus gali manyti, jog atsiranda grėsmė jo saugumui, iš tiesų taip nėra.
• Atsiribojimas nuo katastrofinių minčių. Tai tokios mintys, kurias iššaukia stresas ir tuo metu atrodo, kad žmogus iš tiesų gali išprotėti, numirti, nors iš tiesų realios grėsmės nėra.
• Artimųjų palaikymas. Žmogui, patiriančiam panikos atakas, svarbus artimųjų palaikymas, nors jis to gali ir neparodyti. Neapleiskite panikos priepuolius patiriančiųjų, padėkite jam nusiraminti išeidami pasivaikščioti ar kartu giliai kvėpuojant. Taip pat gera pagalba gali būti paskatinimas kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą.

Jei savo aplinkoje turite žmonių, kurie išgyvena panikos atakas, būkite palaikantys ir supratingi, paskatinkite išsipasakoti, jokiu būdu nespauskite žmogaus, jog nustotų nerimauti ar kažko nebebijotų.

Depresija

Sergančiųjų depresija ir psichikos sutrikimais skaičius auga. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, apie 450 mln. pasaulio gyventojų turi psichikos ir elgesio sutrikimų, t.y. praktiškai kas ketvirtoje šeimoje yra tokių žmonių. Nerimą kelia ne tik sergamumo mastai. Negydoma ar netinkamai gydoma liga gali tapti lėtine, nuvesti į savižudybę. Ligos valdymą ir gydymą sunkina tai, kad sergantis depresija žmogus dažnai nenori nei pripažinti ligos, nei apie ją kalbėti.

Higienos instituto duomenimis, 2016 m. iš tūkstančio vaikų (0-17 m. amžiaus grupė) daugiau nei 71 sirgo psichikos ir elgesio sutrikimais, o tarp suaugusiųjų šis skaičius yra 73,9. Problemos aktualumą rodo tai, kad sergančiųjų skaičius didėja. Pagal psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų informaciją, sergančiųjų psichikos ir elgesio sutrikimais skaičius 100 tūkst. gyventojų 2004 m. buvo 2 710,9 atvejų, o 2010 m. PSO duomenimis, yra keturios pagrindinės neuropsichiatrijos susirgimus sukeliančios priežastys. Teigiama, kad daugiau kaip 10 proc. žmonių per gyvenimą gali susirgti ilgiau ar trumpiau trunkančia depresija. O jeigu apskaičiuoti ir švelnias, dažnai neatpažįstamas depresijos formas, tai sudarytų apie 25 proc. žmonių, kuriuos palietė ši liga. Be to, apie 50-85 proc. atvejų liga gali kartotis. Tačiau net ir įvairi sergamumo depresija statistika dažnai neatspindi tikrosios situacijos, nes realus sergančiųjų skaičius yra didesnis. Visų pirma, ne visi sergantieji kreipiasi į medikus. Vieni dėl to, kad mano, jog liga praeis savaime. Jie tikisi, kad sveikata galbūt pagerės po atostogų ar kito malonaus įvykio. Kiti žmonės negydo depresijos, bet ne dėl to, kad nesikreipia į gydytojus. Jie ieško pagalbos, bet ne psichiatrų, o kitų specialybių gydytojų, nes nesupranta, jog jiems yra depresija. Pavyzdžiui, taip gali nutikti, kai išsivysto vadinamoji slaptoji depresijos forma, ir liga pasireiškia neįprastais simptomais - širdies sutrikimais ar skrandžio skausmais. Todėl būtina skleisti žinias apie ligą, jos galimus požymius, kad artimieji žinotų, kaip ją atpažinti, kur kreiptis pagalbos. Tam skirta ir spalio 1-oji, kurią kiekvienais metais minima Europos depresijos diena.

Depresijos priežastys:

Depresijos priežastys nėra iki galo aiškios. Yra nuomonių, kai kurie žmonės gimsta, turėdami polinkį sirgti depresija. Kitiems depresija išsivysto dėl kitų lėtinių ligų, pvz., cukrinio diabeto, onkologinių. Dažniausiai šia liga susergama, kai į krūvą susideda daug aplinkybių, pvz., prarandamas darbas ar bustas, netenkama mylimo žmogaus, įvyksta skyrybos ir pan. Tokios gyvenimiškos situacijos sukelia nuotaikos sutrikimus, kurie nepraeina ilgą laiką. Depresija leidžia įtarti tokie požymiai, kaip itin slogi nuotaika ar sumažėjęs domėjimasis įprastine veikla, kai tokia būsena trunka ne mažiau kaip 2 savaites. Kamuojamas depresijos žmogus iškrinta ir įprasto gyvenimo, jo niekas nedomina, jis nieko nenori veikti, net ir to, kas anksčiau teikė didelį malonumą. Pakinta apetitas, dėl to gali staiga sumažėti ar padidėti svoris. Sutrinka miegas: naktį žmogų vargina nemiga, o dieną mieguistumas. Suprantama, kad visa tai išsekina žmogų, jis jaučia energijos stygių, nuolatinį nuovargį. Neturėtų likti nepastebėta, kad žmogų kankina kaltės, beviltiškumo jausmas, kad jam sunku susikaupti.

Kiti veiksniai, susiję su depresija:

• Nemiga: Tyrimų metaanalizės leidžia daryti išvadą, kad nemigą galima laikyti būsimos depresijos pranašu metus iki depresijos pasireiškimo. Tai pat įrodyta, kad gydant atskirai ir depresija, ir nemiga, griečiau pasiekiamas depresijos simptomų išnykimas, o ir jos gydymui reikia mažesnių vaistų dozių negu tuo atveju, kai gydoma vien depresija be nemigos. Miego sutrikimų išnykimas laikomas sėkmingu depresijos gydymo požymiu.

• Nevaisingumas: Tyrimai nustatė, kad nevaisingos poros dažniau serga depresija, palyginti su kitomis šeimomis. Depresiją gali sukelti ir diagnozė, ir ligos gydymas. Yra nustatyta, kad moterys, kurioms nevaisingumas diagnozuotas du ir daugiau metų, serga depresija, kurios lygis yra toks pat, kaip moterų, sergančių onkologinėmis ligomis ar AIDS. Depresijos ir nerimo simptomai stebimi 3 proc. vaisingų ir 28 proc. nevaisingų moterų, t.y. kone dešimt kartų dažniau. Beje, depresija vargina ne tik nevaisingas moteris, bet ir nevaisingus vyrus.

• Šviesos trūkumas: Nustatyta, kad apie 10-20 proc. žmonių, ypač gyvenančių šiaurės šalyse (Skandinavijos ir kt.), jautrūs šviesos trūkumui. Tad be kitų aplinkos veiksnių, depresiją gali paskatinti ir nepakankamas šviesos kiekis, dėl kurio žmonės gali tapti mažiau motyvuoti, juos gali slėgti bloga nuotaika, sumažėti jų darbingumas, gyvybingumas.

• Skausmas: Vienareikšmiškai teigti, kuris iš sindromų - skausminis ar depresinis - yra vienas kito priežastis ar pasekmė, sunku. Amerikoje atlikti tyrimai parodė, kad tarp lėtinį skausmą kenčiančių pacientų 22-78 proc. serga depresija, ir 40 proc. iš jų nustatyta, kad pirmiau atsirado skausmas, tik vėliau -depresija, o 10 proc. pirma pasireiškė depresija, po to skausmas.

Kiti Veiksniai, Galintys Sukelti Nerimą

• Skydliaukės sutrikimai: Sutrikusi skydliaukės veikla gali sukelti per mažą (hipotirozė) arba per didelį (hipertirozė) tiroidinių hormonų gaminimą. Statistiniai duomenys teigia, kad mažesnius ar didesnius skydliaukės sutrikimus patiria apie 20 % mūsų šalies žmonių. Negydomi abu šie sutrikimai kelia pavojų sveikatai. Esant hipotirozei, sulėtėjus skydliaukės veiklai, gali kankinti depresija, nuolatinis mieguistumas, sulėtėjęs mąstymas, pasidaro sunku susikaupti, juntamas nuolatinis nuovargis ir t. t. Hipertirozė, perdėtas skydliaukės aktyvumas, gali būti nerimo, sutrikusio širdies ritmo bei panikos priepuolių priežastimi.

• Žalingi įpročiai: Rūkymą žmonės paprastai pasitelkia norėdami „pabėgti“ nuo streso, tačiau pasak specialistų, šis žalingas įprotis problemos nepanaikina, kaip tik priešingai - cigaretėse esančios medžiagos didina širdies plakimą, dėl ko padidėja kraujo spaudimas. Kartu su įkvėptais tabako dūmais, į smegenis patenka nikotinas, kuris paskatina dopamino, vadinamo ,,laimės" hormonu, išsiskyrimą. Šis smegenyse sukelia stiprų malonumo jausmą, todėl kurį laiką gali atrodyti, jog žmogus nurimo, palengvėjo nerimo simptomai. Tačiau rūkant ilgą laiką, smegenyse daugėja nikotino reikalaujančių receptorių, norinčių, kad išsiskirtų dopaminas. Taip ilgainiui išsivysto priklausomybė.

tags: #pacientu #patiriamas #nerimas