Istorinė Asmenybė: Apibrėžimas, Svarba ir Įamžinimas

Visi suprantame, kokie svarbūs mūsų atsikuriančiai šaliai valstybingumo simboliai, asmenybės ir įvykiai. Istorinės asmenybės - tai žmonės, palikę ryškų pėdsaką istorijoje, jų veikla turėjo didelės įtakos visuomenės raidai, kultūrai, politikai ar mokslui. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra istorinė asmenybė, kokia jos svarba ir kaip vyksta jų įamžinimas.

Istorinės asmenybės apibrėžimas

Istorinė asmenybė - tai individas, kurio veikla, idėjos ar pasiekimai turėjo ilgalaikį poveikį istorijai ir visuomenei. Tai gali būti politiniai lyderiai, mokslininkai, menininkai, rašytojai, filosofai ar kiti iškilūs asmenys, kurių darbai pakeitė pasaulį arba turėjo didelės įtakos tam tikrai epochai. Asmenybė, žmogus, kaip visuomenės individas, praktinės bei teorinės veiklos ir socialinės sąveikos subjektas, kurio formavimąsi lemia visuomenės egzistavimo istorinės sąlygos.

Asmenybės formavimasis

Asmenybė formuojasi individui socializuojantis ir jį kryptingai auklėjant - padedant priimti socialines normas ir atlikti funkcijas (socialinius vaidmenis), perimti visapusiškos veiklos būdus bei formas. Ypač svarbi individų socialinė sąveika (jos pobūdį lemia amžius, lytis, intelektas, socialinė aplinka, asmeninė patirtis bei visuomeninės idėjos, kultūra), kurios veikiamas žmogus siekia identifikuotis su socialine visuomene ir kartu iš jos išsiskirti savo individualumu. Socialinėje sąveikoje įgytos savybės (socialumas) parodo asmenybės brandą. Asmenybei formuotis įtakos turi šeima, religija, socialinis sluoksnis, profesinė, etninė ir kitos bendruomenės. Bendruomeninės ypatybės reiškiasi asmenybės socialinio mąstymo, elgsenos stereotipais bei individualybės bruožais. Asmenybę kaip socialinės sąveikos subjektą apibūdina aktyvi kūrybinė veikla.

Požiūriai į asmenybės formavimąsi

• C. H. Cooley: Asmenybę tyrė kaip socialinių veiksnių įtakos produktą (veidrodinis Aš).
• G. H. Meadas: Išskyrė kelias asmenybės formavimosi stadijas, susijusias su kitų žmonių vaidmenų perėmimu.
• E. Eriksonas: Asmenybės formavimosi stadijas siejo su krizių įveikimu, socializaciją aiškino kaip biologinių instinktų suvaldymo procesą.
• R. Lintonas, T. Parsonsas: Asmenybę tyrė kaip socialinių vaidmenų atlikėją; socializuodamasis individas pasirenka tam tikrus socialinius vaidmenis, perima elgesio normas ir tampa asmenybe.
• J. Piaget: Pabrėžė, kad asmenybės gebėjimas mąstyti formuojasi nuosekliai jai pereinant tam tikras raidos stadijas, kurių kiekviena padeda įgyti naujų pažinimo įgūdžių.
• L. Kohlbergas: Aiškino asmenybės pažintinių gebėjimų, jausmų raidą.
• Socialinių orientacijų teorijos atstovai asmenybę traktuoja kaip neįsisąmonintų nuostatų, orientacijų, kurias formuoja visuomenė, rezultatą. Jie teigia, kad individas iš visuomenės perima ir buvimo asmenybe nuostatą - veikiamas socialinės aplinkos orientuojasi į tas savybes, kuriomis asmenybė apibrėžiama.

Daugelio sociologinių koncepcijų šalininkai asmenybę traktuoja kaip visuomenės suformuotą sociogeninių poreikių ir orientacijų sistemą.

Istorinių asmenybių svarba

Istorinės asmenybės atlieka svarbų vaidmenį visuomenės gyvenime ir kultūroje. Jos:

Taip pat skaitykite: Neišspręstos dingusių žmonių paslaptys

1. Įkvepia ir motyvuoja: Didžios asmenybės (autoritetai) visuomenę telkia ir veda, keičia jos mentalitetą, akiratį ir lūkesčius, atveria naujus mąstymo horizontus.
2. Formuoja vertybes: Iškilios asmenybės ir jų darbai įprasmina tautos ir valstybės gyvenimą.
3. Moko ir šviečia: Per ryškiausių asmenybių veiklą mokiniai geriausiai mato, kaip skleidžiasi idėjos - vyraujančios visuomenės gyvenimo ar tam tikro dalyko kryptys, kurios susiformavo veikiamos vienokių ar kitokių socialinių, mokslinių aplinkybių. Be idėjų nebūtų aišku, kur link eina žmonija vienu ar kitu laikotarpiu. Todėl deramą vietą ugdymo procese turėtų užimti tiek iškilios istorinės ir dabarties asmenybės (nusipelnę Lietuvos ir pasaulio menininkai, mokslininkai, išradėjai ir atradėjai, žymūs politikai, visuomenininkai ir kt.), tiek pagrindinės filosofinės (etinės, moralinės ir kt.) idėjos, darančios įtaką mokslo, visuomenės, kultūros, inovacijų ir technologijų, politikos, ekonomikos ir ekologijos plėtrai.
4. Padeda suprasti istoriją: Istorinių asmenybių gyvenimai ir veikla atspindi tam tikros epochos ypatumus, leidžia geriau suprasti istorinius procesus.
5. Formuoja tautinę tapatybę: Valstybingumo simboliai, asmenybės ir įvykiai yra svarbūs mūsų atsikuriančiai šaliai, ypač minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį.

Istorinių asmenybių įamžinimas

Įamžinimas - tai būdas išsaugoti atminimą apie istorines asmenybes ir jų nuopelnus ateities kartoms. Įamžinimas gali būti įvairių formų:

Paminklai ir atminimo lentos

Tai vienas populiariausių įamžinimo būdų. Lietuvos architektų sąjunga (LAS) ėmėsi iniciatyvos ir parengė atminties vietų (Lietuvai ir Vilniui reikšmingų asmenybių, įvykių) išdėstymo Vilniaus mieste schemą ir metodiką. Tačiau, pasak profesoriaus Alfredo Bumblausko, opiausia problema - vientiso naratyvo nesujungtas įatmintinimo idėjinis chaosas ir padrika įpaminklinimo praktika, kurioje dominuoja formų ir kokybės įvairovė. Toks naratyvas prieštarauja vaizdiniui, dėl kurio Vilnius tapo UNESCO pasaulio paveldo objektu. Vilniaus trūksta Vilniaus kaip valstybės sostinės ir Vilniaus kaip miesto, t. y. kultūrinio metropolio, idėjų ir jas suderinančio, teoriniais tyrimais paremto daugiaperspektyvaus miesto paveldo vertinimo.

Problemos įamžinant Vilniuje

• Chaotiškumas: LAS teko susidurti su įatmintinimo proceso chaotiškumu Vilniuje.
• Neproporcingumas: Nėra nuoseklaus pasakojimo, kuriame būtų proporcingai pristatomi Vilniui ir Lietuvai svarbūs įvykiai ir asmenybės.
• Iniciatyvų dominavimas: Ne bendros miesto ar valstybės politikos, o tiesiog tam tikrų iniciatyvinių grupių ar asmenų atkaklumo vaisius.
• Memorializacijos politikos trūkumas: Vilniuje neformuojama Vilniaus memorializacijos politika, gairės, nėra ilgalaikio įatmintinimo planavimo strategijos.
• Savireguliacija: Įatmintinimo praktika Vilniaus mieste yra savireguliacinė.

Pavyzdžiai

• Architektui Jonui Kristupui Glaubicui skirta gatvė yra užmiesčio tyruose, net neasfaltuota.
• Jono Karolio Chodkevičiaus gatvė Vilniaus mieste atrodo panašiai.
• Tebekabo Spalio demonstracijai skirta, Sovietų Sąjungos režimą šlovinanti įatmintinimo lenta.
• Vienoje svarbiausių, Didžiojoje gatvėje, Senamiestyje, yra lenta, skirta baltarusių rašytojui Kazimierui Svajakui, kurio reikšmės ir kūrybos beveik niekas nežino.
• Vilniuje tautos patriarchui Jonui Basanavičiui jau yra skirta daugiau nei 10 įatmintinimo ženklų.

Paminklomanija

Sudarydama įatmintinimo ženklų ir iniciatyvų sąrašą, grupė pastebėjo tendenciją, pavadintą „paminklomanija“. Atrodo, kad visuomenės akyse paminklas - tai aukščiausią pagarbą rodanti ir labiausiai pageidautina įatmintinimo forma. Palyginimui, neseniai kalbinti Estijos paviljono Venecijos architektūros bienalėje kuratoriai teigia, kad estai paminklus vertina skeptiškai, žiūri į juos kaip į valdžios primestus atributus ir prioritetą teikia gyvai, jaukiai viešajai erdvei.

Svarbiausios viešosios erdvės

Svarbiausios viešosios erdvės suskirstytos hierarchiškai. Vilnius, anot R. Leitanaitės, nacionalinės prasmės įatmintinimo objektų teritorija. Įatmintinimu turi būti kuriama Vilniaus kaip Lietuvos sostinės, o ne tik miesto idėja. Būtina permąstyti tradicines lietuviškosios tapatybės formules, pamatant ne tik Kovo 11-osios Vilnių, Vasario 16-osios ir „Kauno Lietuvos“ ištakas Vilniuje, bet ir visą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją su įvairiakalbe ir įvairiakonfesine kultūra, iki pat XVIII a. pabaigos besiburiančia apie savo kultūrinį metropolį Vilnių.

Teminės grupės

Grupė suskirstė įatmintinimo ženklus į keturis blokus pagal temas, kurioms padedant turėtų atsiskleisti įvairialypė Vilniaus kultūra ir istorija:

Taip pat skaitykite: Didysis Kunigaikštis Skirgaila

1. Vilnius kaip Lietuvos sostinė (nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų iki šių dienų).
2. Vilnius kaip kultūros metropolis, dėmesį skiriant Vilniaus legendoms, jo daugiatautiškumui ir t. t.
3. Pasaulis, kuri suskirstyta į tokias potemes kaip „Vilnius pasauliui“, „Lietuva pasauliui“ ir „Pasaulio asmenybės“.
4. Istorinės sąmonės proveržis: kultūros, įvairių konfesijų, bendruomenių tema.

Ašys

1. Gedimino prospektas ir šalia jo esančios viešosios erdvės.
2. Senamiestyje, jungianti Pilies ir Didžiąją gatves. Ji skirta Vilniui kaip kultūros metropoliui įamžinti.
3. Pylimo gatvė. Ji skirta istorinės sąmonės proveržiui.
4. Paupys. Joje įatmintinimo iniciatyvos susijusios su sportu, kultūra.

Metodika

Trečioji projekto dalis - metodika, aprašanti principus ir kriterijus, kuriais remiantis bus galima parinkti tinkamiausią vietą ir formą įatmintinimo iniciatyvoms.

• Nustatyti įamžinimo priemonių vienam asmeniui (įvykiui) maksimalią ribą. Siūloma - ne daugiau kaip po vieną skirtingų rūšių įatmintinimo ženklą (pavyzdžiui, 1 paminklas + 1 atminimo lenta + 1 epitafija).
• Renkant vietą ženklui, prioritetas teikiamas atminties galerijai, kuriančiai metanaratyvą.
• Paminklo statymas - kraštutinė įamžinimo priemonė.
• Ženklas neturi būti perkrautas informacija.

Projekto metu sukurta metodika galėtų būti įteisinta kaip darbo reglamentas komisijos (darbo grupės) darbui. Įatmintinimo Vilniaus mieste valstybinė strategija turi būti įteisinta ir svarstoma kartu su Lietuvos Respublikos sostinės įstatymu. Taip pat manoma, kad turi būti sukurtos prielaidos vykdyti nuoseklią įpaminklinimo įgyvendinimą ir stebėseną.

Muziejai ir parodos

Muziejai ir parodos skirti istorinėms asmenybėms, padeda visuomenei susipažinti su jų gyvenimu ir veikla.

Knygos ir filmai

Biografijos, istoriniai romanai ir filmai populiarina istorines asmenybes ir jų istorijas. Pavyzdžiui, Kristina Sabaliauskaitė knygose „Silva rerum“ vaizduoja istorines asmenybes, stengdamasi, kad personažai ir jų poelgiai būtų tokie, kokie tuomet iš tiesų galėjo būti. Tačiau, ji pripažįsta, kad yra XXI a. žmogus ir apie ankstesnius laikus rašo iš dabarties pozicijos.

Gatvių ir įstaigų pavadinimai

Gatvių, aikščių, mokyklų ar kitų įstaigų pavadinimai, suteikti istorinių asmenybių garbei, primena apie jų nuopelnus.

Taip pat skaitykite: "Valstybė – tai Aš" apžvalga

Švietimas

Įtraukimas į mokymo programas padeda jaunajai kartai susipažinti su istorinėmis asmenybėmis ir jų indėliu į visuomenės raidą.

Pavyzdžiai iš istorijos

Žmonija per savo istoriją matė daugybę pasaulį sudrebinusių, nusitovėjusią pasaulėžiūrą pakeitusių ir, nesuklysime sakydami, dabartinį mūsų pasaulį suformavusių lyderių, išradėjų, mokslininkų ir menininkų. Apie juos prisimenama ir kalbama ligi šių dienų. Tikriausiai nė nereikia priminti, už ką esame “dėkingi” N. Teslai ar Č. R. Darvinui, kodėl žavimės V. Apie šias asmenybes, jų nuopelnus ar “nuodėmes” mokomės mokyklose, žiūrime dokumentinius ir meninius filmus. Šių žmonių kūriniai ar mintys vis dar cituojamos įvairiose mūsų gyvenimo srityse, o be jų atradimų tiesiog nebeįsvaizduojame kasdieninės buities. Atrodytų, kad apie šiuos asmenis jau esame girdėję ir žinome viską. Bet ar tikrai?

Senovės istorinės asmenybės

• Džoseris (2668-2649 m. pr. Kr.)
• Cheopsas (apie 2566 m. pr. Kr.)
• Tutmozis III (1479-1425 m. pr. Kr.)
• Nefertitė (1370-1330 m. pr. Kr.)
• Amenchotepas IV (Echnatonas) (1353-1336 m. pr. Kr.)
• Ramzis II (1279-1213 m. pr. Kr.)
• Kleopatra (69-30 m. pr. Kr.)
• Gilgamešas (XXVI a. pr. Kr.) - Uruko miesto valstybės (Šumere) valdovas.
• Sargonas (XXIV a. pr. Kr.) - Akadų semitų valstybės įkūrėjas.
• Hamurabis (XVIII - XVII a. pr. Kr.) - Babilonijos valdovas.
• Minas (III tūkst. pr. Kr.)
• Homeras (VIII a. pr. Kr.)
• Heziodas (VII a. pr. Kr.)
• Solonas (638-558 m. pr. Kr.)
• Pitagoras (582-496 m. pr. Kr.)
• Klistenis (570-492 m. pr. Kr.)
• Darijus I (550-486 m. pr. Kr.)
• Leonidas (540-480 m. pr. Kr.) - Spartos karalius.
• Temistoklis (527-459 pr. Kr.)
• Aischilas (525-456 m. pr. Kr.)
• Kserksas (519-465 m. pr. Kr.)
• Periklis (495-429 m. pr. Kr.)
• Sofoklis (495-406 m. pr. Kr.)
• Herodotas (484-425 m. pr. Kr.)
• Feidijas (480-430 m. pr. Kr.)
• Tukididas (471-455 m. pr. Kr.)
• Sokratas (469-399 m. pr. Kr.)
• Hipokratas (460-377 m. pr. Kr.) - gydytojas.
• Demokritas (460-370 m. pr. Kr.)
• Aristofanas (446-380 m. pr. Kr.)
• Platonas (422-347 m. pr. Kr.)
• Demostenas (384-322 m. pr. Kr.)
• Aristotelis (384-322 m. pr. Kr.)
• Pilypas II (382-336 m. pr. Kr.) - Makedonijos valdovas.
• Euklidas (365-275 m. pr. Kr.)
• Aleksandras Makedonietis (356-323 m. pr. Kr.) - Makedonijos karalius.
• Archimedas (287-212 m. pr. Kr.)
• Romulas ir Rėmas - mitiniai Romos miesto įkūrėjai.
• Hanibalas (247-183 m. pr. Kr.)
• Publijus Kornelijus Scipionas Afrikietis (235-183 m. pr. Kr.)
• Tiberijus Grakchas (169-133 m. pr. Kr); Gajus Grakchas (154-121 m. pr. Kr.)
• Gajus Marijus (157-86 m. pr. Kr.) - karvedys.
• Kornelijus Sula (138-78 m. pr. Kr.) - Romos karvedys.
• Markas Licinijus Krasas (115-53 m. pr. Kr.) - įtakingas valstybes veikėjas.
• Spartakas (109-71 m. pr. Kr.)
• Gnėjus Pompėjus Didysis (106-48 m. pr. Kr.) - žymus Romos karvedys ir politikas.
• Markas Tulijus Ciceronas (106-43 pr. Kr.)
• Gajus Julijus Cezaris (100-44 pr. Kr.) - Romos valstybės veikėjas ir karvedys.
• Markas Junijus Brutas (85-42 m. pr. Kr.)
• Markas Antonijus (83-30 m. pr. Kr.)
• Oktavianas Augustas (63-14 m. pr. Kr.) - Romos imperatorius.
• Titas Livijus (59-17 m.)
• Lucijus Anėjus Seneka (4 m. pr. Kr. - 65 m.) - romėnų filosofas stoikas, dramaturgas.
• Neronas (37-68 m.) - Romos imperatorius pagarsėjęs savo žiaurumu ir savivale.
• Trajanas (53-117 m.) - Romos imperatorius.
• Publijus Kornelijus Tacitas (56-117 m.) - romėnų istorikas.
• Klaudijus Ptolemėjus (90-168 m.) - matematikas, geografas, astronomas.
• Diokletianas (244-311 m.) - Romos imperatorius.
• Konstantinas I (272-337 m.) - Romos imperatorius.
• Teodosijus I Didysis (347-395 m.) - Romos imperijos imperatorius.
• Alarichas (370-410 m.) - vestgotų karalius.

Naujųjų amžių istorinės asmenybės

• Žanas Fransua Šampoljonas (1790-1832 m.) - prancūzų kalbininkas.
• Šv. Benediktas (480-547) - vienuolis.
• Justinianas (482-565) - Bizantijos imperatorius.
• Grigalius I Didysis (540 - 604) - Romos katalikų bažnyčios popiežius.
• Karolis Martelis (688-741) - frankų valstybės Austrazijos (dab.
• Karolis Didysis (747-814) - Frankų karalystės valdovas, imperatorius.
• Avicena (980-1037) - persų kilmės.

tags: #kas #yra #istorine #asmenybe