Įvadas
Nerimo sutrikimai yra vieni iš labiausiai paplitusių psichikos sveikatos sutrikimų, paveikiantys didelę dalį populiacijos. Nurodoma, kad nerimas vargina apie 24 proc. visų dėl psichikos sutrikimų besikreipiančių ligonių. Šiame straipsnyje aptarsime klinikinius nerimo sutrikimus, jų simptomus, diagnostikos metodus ir gydymo galimybes. Straipsnyje plačiau aptarsime keletą dažniausiai klinikinėje praktikoje pasitaikančių nerimo sutrikimų. Plačiau panagrinėsime panikos sutrikimą, generalizuotą nerimo sutrikimą (GNS) ir socialinį nerimo sutrikimą, taip pat aptarsime potrauminio streso sutrikimą.
Nerimo Paplitimas ir Aktualumas
Nerimo sutrikimai yra vienas iš labiausiai paplitusių psichikos sutrikimų. Moterys serga dažniau. Nerimas apsunkina žmogaus ir jo artimųjų kasdienį gyvenimą. Tyrimai rodo, kad šie sutrikimai gali turėti įtakos sergamumui bei mirtingumui per neuroendokrininius bei neuroimuninius mechanizmus ar tiesiogiai neurostimuliacijos būdu. Be to, sunkūs ir ūminiai, su stresu susiję nerimo sutrikimai gali paskatinti savižudybes. Didelės apimties apklausų duomenimis, nerimas ir su juo susiję sutrikimai suicidinių bandymų riziką didina net 1,7-2,5 karto. Tokią riziką didina ir tai, kad nerimo sutrikimai dažnai pasireiškia kartu su depresija, alkoholio ar narkotikų vartojimu. Lėtinis nerimas dažnai apsunkina kardiovaskulines ligas, didina mirštamumą nuo jų.
Patologinis Nerimas ir Jo Simptomai
Nerimas - svarbi apsauginė organizmo reakcija į aplinkos veiksnius (grėsmę). Normalaus nerimo metu organizme vystosi procesai, skatinantys, mobilizuojantys veikti, t. y. arba gelbėtis nuo tos grėsmės ar ją įveikti. Kai aplinkoje grėsmės nėra, o nerimas vystosi, yra neadekvatus grėsmei ir pradeda trukdyti sveikatai, kasdieniam gyvenimui - jis tampa patologija, liga.
Nerimas gali pasireikšti kaip atskiras sutrikimas, tačiau neretai jo simptomai būna sergant kitais psichikos sutrikimais (depresija, priklausomybėmis, valgymo sutrikimais) ar kitomis ligomis (vėžiu, širdies ligomis, hipertenzija, dirgliosios žarnos sindromu, migrena, kt.). Nerimo simptomai kiekvienam pacientui gali pasireikšti skirtingai, jie gana įvairūs. Pagrindinis nerimo simptomas yra baimė, kad atsitiks kas nors blogo ir nepataisomo, kad žmogus praras kontrolę ar išprotės. Kartu būna simpatinės nervų sistemos hiperaktyvumo - somatinių simptomų. Tokiu atveju nerimą sunku atskirti nuo somatinių ligų. Pacientas gali išsakyti įvairius somatinio pobūdžio nusiskundimus - neurologinio, kardiologinio pobūdžio, virškinimo trakto ligų ar kt.
Nerimo Sutrikimų Klasifikacija
Tarptautinėje ligų klasifikacijoje (TKL-10-AM) nerimo sutrikimai pateikti poskyryje Neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai.
Taip pat skaitykite: Vaikų draugystė ir konfliktai: klinikinės psichologijos perspektyva
Fobiniai Nerimo Sutrikimai
Fobinių nerimo sutrikimų atveju (F40) nerimo simptomai pasireiškia esant tam tikrai situacijai ar tam tikram išoriniam stimului, nors objektyviai tai nėra pavojinga. Šios situacijos sukelia baimę, įtampą, jų stengiamasi išvengti. Agorafobija (F40.0) - baimė ir nerimas, išsivystantis dėl įvairių situacijų, susijusių su išėjimu iš namų, kartais šis sutrikimas dar vadinamas visuomenės baime. Socialinės fobijos (F40.1) (socialinė neurozė) siejasi su baime atsidurti dėmesio centre. Specifinės (izoliuotos) fobijos (F40.2) siejasi su aiškiomis situacijomis, objektais (pvz., kraujo, griaustinio, aukščio, tamsos, vorų baimė, kt.).
Panikos Sutrikimas
Panikos sutrikimui (epizodinis paroksizminis nerimas, panikos priepuolis, panikos ataka) (F41.0) būdingi pasikartojantys, staigūs netikėto ir stipraus nerimo (panikos) priepuoliai. Jie nėra susiję su kokia nors specifine situacija ar objektu, tad jų negalima prognozuoti. Panikos priepuoliai gali skatinti vengiantį elgesį (panikos sutrikimas su agorafobija). Panikos priepuolio baimė dažnai yra susijusi su generalizuotu nerimu. Panikos priepuolių simptomai yra individualūs, nors dažniausiai būna širdies plakimas, sunku kvėpuoti, svaigsta galva, tirpsta kūnas ar galūnės, mirga akyse. Tuo pat metu apima didžiulė mirties, išprotėjimo ar savitvardos praradimo baimė.
Panikos sutrikimas, dar žinomas kaip epizodinis paroksizminis nerimas, yra psichologinė būklė, kuri turi tiesioginį ryšį su žmogaus nervų sistema. Ši liga paveikia smegenų struktūras, atsakingas už emocijų reguliavimą, pavyzdžiui, amygdalą, kuri yra susijusi su baimės ir streso reakcijomis. Taip pat dalyvauja ir kitos smegenų dalys, tokios kaip prefrontalinė žievė, kuri kontroliuoja racionalų mąstymą ir sprendimų priėmimą.
Panikos sutrikimas yra psichikos sveikatos sutrikimas, kuris pasireiškia staigaus ir intensyvaus nerimo epizodais, vadinamais panikos atakomis. Šios atakos gali atsirasti be aiškios priežasties ir trukti nuo kelių minučių iki valandos. Panikos atakų metu asmuo gali jausti, kad jam trūksta oro, širdis plaka greičiau, gali pasireikšti drebulys, prakaitavimas ir netgi jausmas, kad jis praranda kontrolę ar miršta.
Panikos sutrikimo priežastys gali būti įvairios. Dažnai minimos genetinės predispozicijos, kurios gali padidinti asmens jautrumą nerimui. Psichologiniai veiksniai, tokie kaip ankstesni trauminiai įvykiai, taip pat gali prisidėti prie šios ligos vystymosi. Be to, biologiniai mechanizmai, pavyzdžiui, neurotransmiterių disbalansas (serotonino, norepinefrino), gali turėti įtakos simptomų atsiradimui.
Taip pat skaitykite: Stebėjimo svarba psichoterapijoje
Pagrindiniai simptomai apima staigų širdies plakimą, dusulį, galvos svaigimą, prakaitavimą, drebulį, krūtinės skausmą, pykinimą, baimę prarasti kontrolę ar net mirti.
Generalizuotas Nerimo Sutrikimas (GNS)
Generalizuoto nerimo sutrikimas (F41.1) yra bene dažniausias (dar vadinamas nerimo neuroze, nerimo reakcija, nerimo būkle). Svarbiausias jo požymis - nuolatinis nerimas, nesusijęs su kokiomis nors konkrečiomis situacijomis ar priežastimis (vadinamasis laisvai plaukiojantis nerimas). Pacientas nuolat gyvena neaiškios baimės, nuogąstavimų ir blogos nuojautos jausmu (kažkas nutiks, bus blogai, gal kas susirgs iš artimųjų), pacientą vargina raumenų įtampa, vegetaciniai simptomai (prakaitavimas, tachikardija, virškinimo trakto diskomfortas, kt.). Eiga dažniausiai lėtinė, trunka ilgus metus, dešimtmečius.
Generalizuotas nerimo sutrikimas (GNS) yra lėtinis psichikos sveikatos sutrikimas, kuriam būdingas ilgalaikis ir pernelyg didelis nerimas bei baimė, dažnai nesusijusi su konkrečiu stresu ar grėsme. Žmonės, kenčiantys nuo GNS, dažnai patiria nuolatinį nerimą dėl įvairių gyvenimo aspektų, tokių kaip darbas, sveikata, šeimos nariai ar kasdieninės problemos, net jei šios problemos nėra realios arba nėra tokios rimtos, kaip jie suvokia. Šis sutrikimas gali smarkiai paveikti kasdienį gyvenimą, sukelti fizinius simptomus ir apsunkinti įprastas veiklas.
Priežastys:
Generalizuoto nerimo sutrikimo priežastys nėra visiškai suprastos, tačiau manoma, kad tam įtakos turi genetiniai, biologiniai, psichologiniai ir aplinkos veiksniai:
- Genetiniai veiksniai: GNS gali būti paveldimas, ir žmonės, kurių šeimoje yra buvę nerimo sutrikimų, gali turėti didesnę riziką susirgti šiuo sutrikimu.
- Biologiniai veiksniai: Neuromediatorių disbalansas smegenyse, ypač serotonino, dopamino ir norepinefrino, gali turėti įtakos GNS vystymuisi.
- Psichologiniai veiksniai: Asmenys, linkę į perfekcionizmą, didelį atsakomybės jausmą ar per didelį savikritiką, gali būti labiau linkę patirti GNS.
- Aplinkos veiksniai: Stresas, trauminiai įvykiai, lėtinis spaudimas ar kitos sunkios gyvenimo situacijos gali išprovokuoti arba pabloginti GNS.
Simptomai:
Generalizuoto nerimo sutrikimo simptomai yra įvairūs ir gali pasireikšti tiek psichologiniais, tiek fiziniais požymiais:
Taip pat skaitykite: Apie individualybę literatūroje
- Nuolatinis nerimas ar baimė: Neproporcingas nerimas dėl kasdienių situacijų ar problemų.
- Sunku susikaupti ar priimti sprendimus: Nerimo jausmas dažnai trikdo mąstymą ir sprendimų priėmimą.
- Nemiga: Sunku užmigti arba pabusti vidury nakties dėl nerimo.
- Raumenų įtampa: Dažnai pasireiškiantis raumenų įsitempimas, galvos skausmai ar kaklo ir pečių skausmas.
- Nuovargis: Nuolatinis nuovargis, net jei žmogus gauna pakankamai miego.
- Virškinimo problemos: Nerimas gali sukelti virškinimo sutrikimus, tokius kaip pykinimas, pilvo skausmas ar viduriavimas.
- Iritabilumas: Padidėjęs jautrumas, nervingumas ar dirglumas.
Socialinis Nerimo Sutrikimas
Socialinis nerimo sutrikimas paveikia beveik 15 milijonų amerikiečių arba apie 7% gyventojų, sukeliantis didžiulę kančią socialinėje aplinkoje. Baimė dėl pasmerkimo, fizinių ar intelektualinių trūkumų, galimos gėdos, gali suaktyvinti panikos priepuolio simptomus arba netgi sukelti jį. Paprastai kenčiantys asmenys vengia bet kokių socialinių situacijų, net apsipirkti ar eiti į darbą.
Potrauminio Streso Sutrikimas (PTSS)
Potrauminio streso sutrikimas yra proto ir emocijų smurto pasekmė. Potrauminio streso sutrikimas prasideda tuojau pat po streso, po nepaprastai stipraus išgyvenimo (pvz., dalyvavimo mūšyje, seksualinės prievartos), tačiau gali pasireikšti ir po kelių dienų, savaičių, mėnesių ar netgi po kelerių metų. Patirtas įvykio išgyvenimas gali vėl ir vėl grįžti (pvz., jį prisiminant), pacientas vengia buvusio išgyvenimo stimulų (pvz., jei buvo užpultas lifte, vengia juo naudotis), jam gali būti pastovi sudirgimo būsena, greitai išsigąsta, lyg “eina sargybą”. Pavyzdžiui, Vietnamo karo veteranai sėdasi nugara į sieną, išprievartavimo auka žvalgosi aplinkui, ar nematyti prievartautojų. Nukentėjusieji blogai miega, dažnai būna susijaudinę ir nesugeba susitelkti (padidėjęs budrumas, suklusimas ar sujaudinimas).
Sutrikimo klinikai būdinga tai, kad atsimenami įvykiai, kankina naktiniai košmarai ar prisiminimai. Aukos dar ir dar kartą išgyvena traumuojantį įvykį, kurių metu jie jaučiasi ar tiesiog elgiasi taip, tarytum tas įvykis vėl kartojasi. Neretai jie šio epizodo gerai neatsimena. Jie kenčia ir tada, kai prisimena ar mato panašų į buvusį įvykį simbolį (pvz.: įvykio metinės, degančio miško garsas, policininkas, šūvis). Lifte išprievartauta moteris į jį įlipusi pradeda nejučia dažniau kvėpuoti ir kt. Tokių asmenų fiziologinė reakcija ne tik į traumuojančius prisiminimus, bet ir į tiesioginį garsų triukšmą ar vaistų injekciją būna sustiprėjusi.
Pagrindinis potrauminio streso sutrikimo klinikinis požymis yra skausmingas įvykio išgyvenimas, patirtų situacijų vengimas, emocijų pribukimas ir pastovaus sudirgimo jausmas. Tiriant tokių pacientų psichiką, neretai išryškėja kaltės, atsiskyrimo, pažeminimo jausmas, disociaciniai simptomai, panikos atakos. Gali būti išgyvenamos iliuzijos ir haliucinacijos, taip pat pasitaiko agresija, prievartos protrūkiai, menka savikontrolė, depresija ir piktnaudžiavimas medžiagomis. Neretai nustatoma galvos traumos pasekmių: epilepsijos sindromas, polinkis vartoti alkoholį ir kitus vaistus.
Ūminė intoksikacija priklausomybę sukeliančiomis medžiagomis ar jų nutraukimas gali labai priminti potrauminio streso sutrikimo kliniką ir gali būti sunku juos diferencijuoti, kol nebus susilaikyta nuo piktnaudžiavimo. Dėl šios priežasties gali būti nustatoma netiksli diagnozė, paskiriamas netinkamas gydymas. Reikia pagalvoti apie potrauminio streso sutrikimą, kai būna ilgalaikis skausmo sindromas, piktnaudžiavimas alkoholiu, nerimo, nuotaikos sutrikimai, pvz., 28 % atvejų nustatomas generalizuoto nerimo sutrikimas, 29 % - depresija, 12 % - fobijos, 10 % - piktnaudžiavimas alkoholiu.
Nerimo Sutrikimų Diagnostika
Panikos sutrikimui diagnozuoti paprastai naudojamas klinikinis vertinimas, kurio metu gydytojas ar psichologas atlieka pokalbį su pacientu, kad nustatytų simptomus ir jų trukmę. Be to, gali būti taikomi įvairūs psichologiniai testai, siekiant įvertinti nerimo lygį.
Generalizuoto nerimo sutrikimo diagnostika yra pagrįsta klinikiniu vertinimu, kurį atlieka psichiatras ar psichologas:
- Klinikinis interviu: Gydytojas kalba su pacientu apie jo patiriamus simptomus, jų trukmę ir intensyvumą. Diagnozei nustatyti svarbu, kad nerimo jausmas būtų nuolatinis ir truktų bent šešis mėnesius.
- Psichologiniai testai: Tam tikri testai ar klausimynai gali būti naudojami, siekiant įvertinti nerimo lygį ir jo poveikį kasdieniam gyvenimui.
- Kitos ligos atmetimas: Gydytojas gali atlikti fizinius tyrimus ar tyrimus, siekdamas atmesti kitus sveikatos sutrikimus, kurie gali sukelti panašius simptomus, pvz., skydliaukės sutrikimus.
Nerimo Sutrikimų Gydymas
Panikos sutrikimo gydymas gali būti įvairus, apimantis tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Dažniausiai naudojami antidepresantai ir anksiolitikai, kurie padeda reguliuoti neurotransmiterių lygį. Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija, yra efektyvi gydant panikos sutrikimą, nes ji padeda pacientams suprasti ir valdyti savo baimes.
Daugumai nerimo sutrikimų būdingi pagerėjimo ir pablogėjimo epizodai. Pasiekus remisiją, gydymą siūloma tęsti ne trumpiau kaip metus, siekiant sumažinti atkryčio riziką. Sunkiausiai remisija pasiekiama gydant obsesinį-kompulsinį ir potrauminio streso sutrikimą.
Reikia pridurti, kad labai nedaug tyrimų nagrinėja šių ligų atkrytį po daugiau nei vienų metų.
Nerimo sutrikimai gydomi priklausomai nuo nustatytos diagnozės. Paprastai nerimo sutrikimais gydomi benzodiazepinais (BZD), bušpironu, antidepresantais, o kartais prireikia ir kitų grupių vaistų (nuo psichozės ar epilepsijos).
Dauguma nerimo sutrikimų, įskaitant GNS, panikos sutrikimą, obsesinį kompulsinį sutrikimą bei socialines fobijas, veiksmingai gydomi selektyviaisiais serotonino reabsorbcijos inhibitoriais (SSRI), serotonino ir noadrenalino reabsorbcijos inhibitoriais (SNRI), noradrenerginiais ir specifiniais serotonerginiais antidepresantais (NaSSA), kt. Efektyviai nerimą gydo senesnės kartos antidepresantai (pvz., amitriptilinas, klomipraminas, doksepinas), tačiau skiriant jų reikia atsižvelgti į nepageidaujamus reiškinius bei apie juos informuoti pacientą.
Kartais naudinga skirti kitų grupių vaistų, pavyzdžiui, vaistų nuo epilepsijos (pvz., gabapentino), vaistų nuo psichozės. Straipsniuose, kai kuriuose tyrimuose minima, kad veiksmingai nerimą slopina amisulpridas, flupentiksolis, haloperidolis, kvetiapinas, olanzapinas. Galiu pridurti, kad tai patvirtina ilgametė mano pačios praktika. Pastarųjų grupių vaistų dažniausiai verta rinktis tada, kai yra piktnaudžiavimo alkoholiu ar bet kokiomis priklausomybę sukeliančiomis medžiagomis pavojus.
Įrodytas kognityvinės elgesio terapijos (KET) veiksmingumas. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai kartu taikoma farmakoterapija ir psichoterapija, gali pakakti trumpalaikio (2-6 savaičių) gydymo BZD.
Sunku įsivaizduoti nerimo sutrikimų gydymą be BZD. BZD efektyvumas gydant nerimo sutrikimus yra įrodytas daugeliu klinikinių tyrimų. Šiais laikais susintetinta daugiau nei 30-ties pavadinimų BZD. Kadangi jie visi veikia per BZD receptorius, jų klinikinis farmakologinis poveikis bei su tuo susijusios nepageidaujamos reakcijos yra panašūs. Neretai, ypač įvairių nerimo sutrikimų gydymo pradžioje ir kai reikia greito poveikio, BZD yra iš tiesų naudingi. Nerimą mažinantis poveikis pasireiškia per 30-60 min. vaisto išgėrus ar pavartojus jo parenteraliai. Priešingai nei antidepresantai, jie nesustiprina pirminio nerimo. Vartojant BZD, reikia perspėti pacientą, nes gali susilpnėti budrumas. Gydantis alprazolamu, pacientams būtina patarti nevairuoti, nevaldyti sudėtingų, dėmesio reikalaujančių mechanizmų. Ilgai vartojant BZD, gali išsivystyti fizinė ir psichologinė priklausomybė. Rizika išsivystyti priklausomybei yra didesnė, kai pailgėja gydymo trukmė ir padidėja vaisto dozė. Be to, ši rizika didesnė pacientams, kurie linkę piktnaudžiauti alkoholiu ir vaistais.
Papildomos Priemonės ir Pagalba
Užsienyje (ypač JAV) dažnai rekomenduojami jonažolių, valerijonų, kai kuriose šalyse - tikrojo margainio (lot. Silybum marianum) preparatai. Nors tyrimai nepatvirtina naudos, esant švelniam nerimui, pacientui jų galima pasiūlyti.
Siūlomi alternatyviosios medicinos gydymo metodai, net atlikta tyrimų. Nurodoma, kad naudos duoda meditacija, Kundalini joga, aerobika (obsesiniam-kompulsiniam sutrikimui), akupunktūra, mantrų kartojimas, transcendentinė meditacija - potrauminio streso sutrikimui.
Išsekimas ir Nuovargis: Atskirti ir Gydyti
Kartais nerimas gali būti susijęs su bendru išsekimu ir nuovargiu. Išsekimas - tai ilgalaikė fizinio, protinio ir emocinio nuovargio būsena, trunkanti kelias savaites ar mėnesius. Jam būdingas nuolatinis energijos stygius visą dieną.
Pagrindiniai nuovargio tipai:
- Fiziologinis - normali organizmo reakcija į fizinį krūvį ar miego trūkumą, trunkanti trumpiau nei mėnesį ir praeinanti pailsėjus.
- Antrinis - susijęs su medicininėmis būklėmis, pvz., inkstų ligomis, vaistų šalutiniu poveikiu, infekcijomis, psichikos sveikatos sutrikimais.
- Lėtinis - trunkantis ilgiau nei šešis mėnesius, trečdalyje atvejų siejamas su mialginiu encefalomielitu / lėtinio nuovargio sindromu (ME/CFS).
Gyvensenos pokyčiai energijai pagerinti ir nuovargiui sumažinti:
- Reguliari mankšta - 3 kartus per savaitę po 20-30 min.
- Pakankamas skysčių vartojimas - dieną pradėti vandeniu, įtraukti drėkinančius maisto produktus.
- Miego kokybės gerinimas - riboti kofeiną, užtikrinti natūralios dienos šviesos poveikį, palikti pakankamai laiko virškinimui prieš miegą.
- Subalansuota mityba - derinti skysčius, angliavandenius ir baltymus tinkamu laiku.
- Pozityvus mąstymas - keisti požiūrį iš „turėčiau“ į „jaučiuosi geriau, kai“.
Sezoninis Nerimas ir Depresija
Depresijos gydymo centro klinikinio psichologo Antano Mockaus teigimu, šis depresijos tipas yra prilyginamas sezoniniam afektiniam sutrikimui ir net dešimtadalis žmonių, kurie jį patiria, paūmėjusius depresijos simptomus jaučia būtent pavasarį.
Pasak jo, palyginti su rudenį vyraujančios sezoninės depresijos simptomais, kurie pasireiškia mieguistumu, padidėjusiu apetitu, suprastėjusia nuotaika, kūno masės padidėjimu, pavasarį depresija siunčia kiek kitokius signalus - atsiranda nemiga, padidėjęs nerimas, dingsta apetitas.
„Esminiai depresijos simptomai gali būti liūdna nuotaika, sumažėjusi energija ar aktyvumas. Tačiau dar vienas labai svarbus dalykas - anhedonija - kai žmogus nebepatiria malonumo, sako, kad jo niekas nebedžiugina, kad veikla, anksčiau teikusi džiaugsmą, nebėra įdomi. Svarbūs ir fiziniai simptomai, tokie kaip susirūpinimas savo sveikata, nuovargis, miego ir apetito sutrikimai, seksualinio potraukio sumažėjimas“, - sako A. Mockus.
tags: #kas #yra #klinikinis #nerimas