Psichikos sveikata yra neatsiejama bendros žmogaus savijautos dalis. Deja, įvairūs su psichika susiję sutrikimai vis dar apipinti mitais ir klaidingomis nuomonėmis. Šiame straipsnyje panagrinėsime nerimo sutrikimus, jų priežastis, simptomus, gydymo būdus ir dažniausiai pasitaikančius mitus, siekiant geriau suprasti šią problemą ir sumažinti stigmą, susijusią su psichikos ligomis.
Kas yra nerimas?
Nerimas yra natūrali žmogaus emocija, patiriama reaguojant į stresą ar pavojų. Tačiau, kai nerimas tampa per didelis, nuolatinis ir trukdo kasdieniam gyvenimui, jis gali būti nerimo sutrikimo požymis.
Vaikai nerimauja taip pat dažnai kaip ir suaugusieji. Vaikai gali jausti nerimą reaguodami į įvairias situacijas ar dirgiklius, pavyzdžiui, atsiskyrimą nuo tėvų, nemalonias socialines situacijas ar akademinį spaudimą. Nerimas gali turėti didelės įtakos vaiko savijautai, vystymuisi ir gyvenimo kokybei.
Nerimo sutrikimų tipai
Yra įvairių tipų nerimo sutrikimų, įskaitant:
- Generalizuotas nerimo sutrikimas (GNS): būdingas nuolatinis ir per didelis nerimas dėl įvairių dalykų, net jei nėra jokios akivaizdžios priežasties nerimauti.
- Panikos sutrikimas: pasireiškia staigiais ir netikėtais panikos priepuoliais, lydimais stipraus baimės jausmo ir fizinių simptomų, tokių kaip širdies plakimas, dusulys, galvos svaigimas.
- Socialinio nerimo sutrikimas (socialinė fobija): būdingas stiprus baimės jausmas socialinėse situacijose, baimė būti stebimam ar vertinamam kitų žmonių.
- Specifinės fobijos: tai iracionali baimė konkretiems objektams ar situacijoms, pavyzdžiui, aukščiui, gyvūnams, kraujui.
- Atsiskyrimo nerimo sutrikimas: būdingas per didelis nerimas dėl atsiskyrimo nuo artimųjų, ypač vaikams.
- Obsesinis-kompulsinis sutrikimas (OKS): pasireiškia įkyriomis mintimis (obsesijomis) ir pasikartojančiais veiksmais (kompulsijomis), kuriais siekiama sumažinti nerimą.
- Potrauminio streso sutrikimas (PTSS): gali išsivystyti po trauminio įvykio, tokio kaip autoavarija, karas, smurtas. Būdingi prisiminimai, košmarai, vengimas prisiminimų ir padidėjęs budrumas.
Nerimo sutrikimų priežastys ir rizikos veiksniai
Nerimo sutrikimų priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad juos lemia genetiniai, biologiniai ir aplinkos veiksniai.
Taip pat skaitykite: Lyčių skirtumai nerime
- Genetiniai veiksniai: nerimo sutrikimai gali būti paveldimi. Jei šeimoje yra asmenų, sergančių nerimo sutrikimais, rizika susirgti padidėja.
- Biologiniai veiksniai: nerimo sutrikimus gali lemti smegenų cheminių medžiagų, vadinamų neurotransmiteriais, disbalansas.
- Aplinkos veiksniai: stresas, trauminiai įvykiai, piktnaudžiavimas vaikystėje, socialinė izoliacija ir socialinio palaikymo trūkumas gali padidinti riziką susirgti nerimo sutrikimais.
Nerimo sutrikimų simptomai ir požymiai
Nerimo sutrikimų simptomai gali skirtis priklausomai nuo sutrikimo tipo ir individualių aplinkybių. Dažniausi simptomai yra:
- Per didelis nerimas ir baimė
- Nervingumas ir irzlumas
- Sunkumai susikaupti
- Miego sutrikimai (nemiga, neramus miegas)
- Fiziniai simptomai (širdies plakimas, dusulys, galvos svaigimas, pilvo skausmai, raumenų įtampa)
- Tam tikrų situacijų vengimas
- Panikos priepuoliai
Nerimo sutrikimų diagnostika
Nerimo sutrikimus diagnozuoja gydytojas arba psichikos sveikatos specialistas, įvertinęs paciento simptomus, medicininę istoriją ir atlikęs fizinį bei psichologinį patikrinimą. Gydytojas gali naudoti standartizuotus klausimynus ir testus, kad įvertintų nerimo lygį ir nustatytų sutrikimo tipą.
Nerimo sutrikimų gydymas
Nerimo sutrikimus galima veiksmingai gydyti psichoterapija, vaistais arba abiejų deriniu.
Psichoterapija:
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): padeda pacientams atpažinti ir pakeisti neigiamas mąstymo schemas ir elgesį, kurie prisideda prie nerimo. KET moko pacientus įveikos strategijų, tokių kaip gilus kvėpavimas, atsipalaidavimo technikos ir problemų sprendimas.
- Ekspozicijos terapija: padeda pacientams palaipsniui susidurti su baimę keliančiais objektais ar situacijomis, siekiant sumažinti nerimą ir išmokti valdyti savo reakcijas.
- Psichodinaminė terapija: padeda pacientams suprasti pasąmonines nerimo priežastis ir išspręsti neišspręstus konfliktus.
Vaistai:
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir galimybės
- Antidepresantai: selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) ir serotonino-norepinefrino reabsorbcijos inhibitoriai (SNRI) dažnai naudojami nerimo sutrikimams gydyti.
- Anksiolitikai (priešneriminiai vaistai): benzodiazepinas gali būti skiriamas trumpalaikiam nerimo simptomų palengvinimui, tačiau jie gali sukelti priklausomybę ir šalutinius poveikius.
- Beta blokatoriai: gali būti naudojami fiziniams nerimo simptomams, tokiems kaip širdies plakimas ir drebulys, sumažinti.
Mitai apie psichikos sveikatos problemas
Svarbu paneigti dažniausiai pasitaikančius mitus apie psichikos sveikatos problemas, kad sumažintume stigmą ir paskatintume žmones kreiptis pagalbos.
- Psichikos sveikatos problemos yra retos. Tai - visiškas mitas. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) apskaičiavo, kad 1 iš 4 žmonių pasaulyje tam tikru gyvenimo momentu nukentės nuo psichinių ar neurologinių sutrikimų.
- Žmonės, turintys psichikos sveikatos sutrikimų, negali dirbti. Tai yra visiškai klaidinga. Dauguma žmonių, turinčių psichikos problemų, gali būti tokie pat produktyvūs kaip asmenys, neturintys psichikos sveikatos sutrikimų.
- Psichikos sveikatos problemos yra silpnumo požymis. Tai toks pats klaidingas teiginys kaip kad sakyti, jog lūžusi koja yra silpnumo požymis. Psichikos sveikatos sutrikimai yra ligos, o ne silpno žmogaus požymiai.
- Psichikos ligas sukelia patys žmonės, kurie nuo jų kenčia. Nors žmonės turi prisiimti atsakomybę už savo mintis, jausmus ir elgesį, susijusius su tam tikrais sutrikimais, jie nėra dėl jų kalti.
- Tik žmonėms be draugų reikia terapeutų. Yra didelis skirtumas tarp struktūrizuotų kalbėjimo terapijų ir kalbėjimo su draugais. Abu šie dalykai gali padėti psichikos ligomis sergantiems žmonėms skirtingais būdais, tačiau apmokytas terapeutas gali spręsti problemas konstruktyviai ir taip, kaip net geriausi draugai jam neprilygs.
- Psichikos sveikatos problemos yra nuolatinės ir jų neįmanoma išgydyti. Tam tikra psichikos diagnozė nebūtinai yra „bausmė iki gyvos galvos“. Kiekvieno žmogaus patirtis su psichinėmis ligomis yra skirtinga.
- Šizofrenija sergantys žmonės turi susiskaldžiusią asmenybę. Tai - mitas. Šizofrenija reiškia „proto suskaidymą“, o tai gali paaiškinti šį vyraujantį mitą.
- Visi psichikos ligomis sergantys žmonės linkę į smurtą. Tai, žinoma, irgi yra mitas. Net asmenys, kurie patiria sunkiausias psichikos ligas, tokias kaip šizofrenija, dažniausiai yra nesmurtiniai.
Kaip padėti sau ir kitiems
Jei jaučiate nerimą, svarbu kreiptis pagalbos į gydytoją arba psichikos sveikatos specialistą. Taip pat galite imtis šių veiksmų, kad sumažintumėte nerimą:
- Reguliariai mankštinkitės
- Laikykitės sveikos mitybos
- Pakankamai miegokite
- Venkite alkoholio ir narkotikų
- Išmokite atsipalaidavimo technikų, tokių kaip gilus kvėpavimas, meditacija, joga
- Praleiskite laiką su artimaisiais
- Užsiimkite jums patinkančia veikla
- Kalbėkite apie savo jausmus su patikimu žmogumi
- Ieškokite informacijos apie nerimo sutrikimus ir gydymo galimybes
- Jei pažįstate žmogų, kuris serga nerimo sutrikimu, būkite palaikantys ir supratingi. Paskatinkite jį kreiptis pagalbos ir pasiūlykite savo paramą.
Taip pat skaitykite: Vąšelio pasirinkimas
tags: #nerimo #sutrikimas #wikipedia