Kognityvinė psichologija: pažinimo procesų analizė ir taikymas

Įvadas

Kognityvinė psichologija, kaip atskira psichologijos kryptis, atsirado kaip atsakas į vyravusius biheviorizmo ir funkcinės psichologijos požiūrius, kurie nepakankamai atsižvelgė į vidinius psichinius procesus. Ši kryptis siekia suprasti, kaip žmogus suvokia, apdoroja, saugo ir naudoja informaciją. Kognityvinė psichologija tiria pažinimo arba mąstymo procesus ir jų rezultatų (žinių) vidinės reprezentacijos problemas. Kognityvinė psichologija siekia paaiškinti vientisą pažinimo procesą, atskleisti žinių struktūrą ir jų panaudojimo dėsningumus. Šiame straipsnyje apžvelgsime kognityvinės psichologijos apibrėžimą, raidą, pagrindinius principus, metodus ir taikymą įvairiose srityse.

Kognityvinės psichologijos apibrėžimas ir ištakos

Kognityvinė psichologija - tai psichologijos kryptis, tirianti pažinimo arba mąstymo procesus ir jų rezultatų (žinių) vidinės reprezentacijos problemas. Ši kryptis susiklostė XX amžiaus 6-ajame dešimtmetyje Jungtinėse Amerikos Valstijose. Svarbiausi kūrėjai yra U. R. G. Neisseris ir R. Heiberis.

Kognityvinės psichologijos tikslas - išnagrinėti, kaip žmogus atmintyje sutvarko žinias, koks žodinių ir vaizdinių komponentų tarpusavio santykis įsiminimo ir mąstymo procesuose. Ši kryptis atsiribojo nuo atskirų pažinimo funkcijų ir stengėsi paaiškinti vientisą pažinimo procesą, atskleisti žinių struktūrą ir jų panaudojimo dėsningumus. Iš pradžių daugiausia tyrė sensorinės informacijos pokyčius, vykstančius nuo to momento, kai stimulas pradeda veikti receptorių, iki atsakomosios reakcijos (D. Broadbentas, S. Sternbergas).

Kognityvinės psichologijos raida ir pagrindiniai principai

Plėtodamasi kaip priešprieša funkcinei psichologijai ir biheviorizmui, kuris neigia psichinių procesų vidinės organizacijos reikšmę, kognityvinė psichologija atsiribojo nuo atskirų pažinimo funkcijų ir stengėsi paaiškinti vientisą pažinimo procesą, atskleisti žinių struktūrą ir jų panaudojimo dėsningumus.

Mokslininkai rėmėsi analogija to, kaip informaciją apdoroja žmogus ir kaip kompiuteris. Buvo išskirta labai daug pažinimo ir vykdymo procesų struktūrinių komplektų (blokų), tarp jų - trumpalaikė ir ilgalaikė atmintis (G. Sperlingas, J. W. Atkinsonas). Organizuodami eksperimentinius tyrimus ir kurdami empirinius duomenis aiškinančias teorijas, šios krypties atstovai vadovaujasi kai kuriomis geštaltpsichologijos idėjomis, kibernetikos ir struktūrinės lingvistikos teorijos modeliais, perima ir vartoja kai kurias jų sąvokas.

Taip pat skaitykite: Kognityvinė psichologija VDU

Pagrindiniai kognityvinės psichologijos principai:

1. Informacijos apdorojimas: Pažinimo procesai traktuojami kaip informacijos apdorojimo etapai, pradedant nuo suvokimo ir baigiant išvadų darymu. Pažinime galima išskirti keletą etapų: suvokimas, užkodavimas, perkėlimas į atmintį, daromos išvados.
2. Reprezentacijos: Didelė reikšmė priskiriama reprezentacijoms (informacija smegenyse reprezentuojama). Propozicija- mažiausias rekšminis vienetas. Reprezentuojama per tam tikrus kodus. Kodai yra: semantiniai, vizualiniai, akustiniai. Reprezentacija- tam tikras problemos traktavimas (problemos sprendimas priklauso nuo jos pateikimo).
3. Modeliavimas: Nuolat kuriami modeliai, siekiant paaiškinti pažinimo procesus. Intelektinės veiklos medeliavimo galimybė- kompiuteriui sudaroma programa pagal žmogaus sprendimus iir žiūrima ar klaidos atitinka žmogaus įpatumus (įvedamos mažiausiai žinančių žmonių tam tikros euristinės taisyklės). Jei neatitinka žmogaus įpatumų- reikia keisti programą. Dirbtinių sistemų kūrimo reikšmė psichologijai ir įvairių veiklų modeliavimo galimybės. Teorija, pagal kurią negalima modeliuoti, yra bloga.
4. Scenarijai ir suvokimas: Kognityvistai pabrėžia scenarijų, suvokimo reikšmę. Suvokimas- interpretacija, kurią veikia nuostatos, patirtis ir t.t. Pateikus tiriamajam vienprasmę figūrą, o tada pateikus dviprasmę, jis įvardins ją kaip prieš tai matytą. Suvokimas priklauso ir nuo socialinės padėties. Suvokimas- pažinimo procesas, kai dirgikliui tiesiogiai veikiant jutimo organus susidaro visybiškas daikto vaizdas. Suvokimui apibūdinti netinka žodis “atspindėjimas”, nes tai būtų tikslu ir ogjektyvu, o suvokime yra subjektyvumo, kuris pakankamai tikslus ir bendras visiems žmonėms.
5. Aktyvus žmogaus vaidmuo: Pabrėžiama, kad žmogus nėra pasyvus informacijos priėmėjas, bet aktyviai ją apdoroja ir interpretuoja.

Kognityvinės psichologijos metodai ir tyrimai

Kognityvinė psichologija naudoja įvairius metodus, įskaitant eksperimentus, stebėjimus ir modeliavimą kompiuteriu, siekdama suprasti pažinimo procesus. Eksperimentai dažnai apima užduotis, kurios reikalauja tam tikrų pažinimo funkcijų, pavyzdžiui, atminties, dėmesio ar problemų sprendimo. Stebėjimai gali būti naudojami natūraliose situacijose, siekiant ištirti, kaip žmonės naudoja savo pažinimo įgūdžius kasdieniame gyvenime.

Pagrindiniai kognityvinės psichologijos tyrimų metodai:

• Eksperimentai: Laboratoriniai ir lauko eksperimentai, skirti tirti priežastinius ryšius tarp pažinimo procesų ir elgesio.
• Stebėjimai: Natūralūs stebėjimai, leidžiantys stebėti pažinimo procesus realiose situacijose.
• Modeliavimas kompiuteriu: Pažinimo procesų modeliavimas kompiuteriu, siekiant patikrinti teorijas ir prognozuoti elgesį.
• Neuropsichologiniai tyrimai: Smegenų pažeidimų poveikio pažinimo funkcijoms tyrimai.
• Introspekcija: Savistabos metodas, kurio metu tiriamieji aprašo savo patirtį atliekant tam tikras užduotis (nors šis metodas yra kritikuojamas dėl subjektyvumo).

Suvokimas ir jutimas

Suvokimas ir jutimas priskiriami dinamiškesniems pažinimo prosesams nei būsenos. Jutimas ir suvokimas- du skirtingi autonomiški pažinimo procesai. Gibson mano, kad suvokimas- sensorikos pagrindas, o jutimas, atskiras atvejis, kai pateikiami stimulai: procesai- jutimas ir suvokimas, rezultatai- pojūtis, perceptas/ suvokinys. Tuo abejojama remiantis Uznadzės tyrimais (duodavo užršmomis akimis apčiupinėti daiktą) pojūčiai staigiai pasikeisdavo, kai žmogus atpažindavo daiktą. Suvokimas- atpažinimo pagrindas, ssuvokimas- sensorikos pagrindas.

Pojūčių savybės

1. Modalumas: Sutapatinamas su pojūčių rūšimi (klausos, lytos, regos, skonio, uoslės). Vekker’is modalumo savybėmis laiko tšas savybes, kurios turi tuos pačius požymius.
2. Intensyvumas: Pojūčiai gali būti silpnesni ir stipresni. Absoliutinis slenkstinis mažiausias dirgiklio dydis- kuriam esant mes dar jaučiam dirgiklį. Operacinis apibūdinimas- dirgiklis, kurį esant 50 jaučiame (apskaičiuojamas). Dvi koncepcijos: diskretinio slenksčio ir tolydinio slenksčio. Diskretinio slenksčio šalininkai sako, kad S tipo kreivę gauname, nes jautrumas keičiasi. Tolydinio slenksčio šaklininkai sako, kad yra daug faktorių, kurie keičia slenkstį. Sensorinės sistemos jaurumui matuoti galima naudoti tuos pačius metodus, nepriklausomai nuo pažiūrų.
3. Latentinis laikas: Laiko intervalas, kuris būdingas pojūčiui atsirasti/ laikas nuo dirgiklio pateikimo pradžios iki pojūčio atsiradimo.
4. Povaizdžiai: Kai nustoja veikti dirgikliai, pojūtis ne iškart išnyksta (iš inercijos). Povaizdžiai atsiranda, kai akis paveikiama trumpalaikias dirgikliais (1/1000 iki 1/10 s) ir ilgalaikiais (iki kelių minučių). Judraus dirginimo metodo atveju akis veikiama judančiu dirgikliu. Žmogus mato ir realų stimulą ir povaizdį. Galime juos palyginti. Stacionaraus trumpalaikio dirginimo metodu trupmai dirginama akis ir tiriamas povaizdis. Trumpalaikia dirgikliai visada pateikiami tamsoje, o ilgalaikiai šviesoje. Emerto dėsnis- plotas proporcingas atstumo kvardatui. Reikšmę turi ne fizinis, o suvokiamas atstumas.
5. Pojūčių sąveika: Per civilizacijos reiškinį. Pojūčių jautrumas padidėja, jei pateikiami kito modalumo poveikiai (sensibilizacija-tiriant regą papildomai duodami garso signalai). Sinestezija- veikiant tam tikros rūšies dirgikiui jaučiami ne tik tos rūšies, bet ir papildomipojūčiai (“spalvota klausa”). Antriniai garsiniai vaizdai- fonizmai. Antriniai vizualiniai vaizdai- fotizmai.

Suvokimo įpatybės

Suvokinia skiriasi nuo realybės. Suvokimo įpatybė- daiktiškumas- suvokiamo turinio priskyrimas tam tikriems daigtams egzistuojantiems erdvėje. Faktas, kad suvokiam dirgiklius ten, kur jie yra, o ne galvoje yra vadinamas objektyvacijos aktu. Visos savybės, kurias suvokia tiriamasis, priskiriamos objektui. Pastebėtas sutrikimas, kai žmogus neturi suvokimo savybės (mato dėmes).

Atstumo suvokimas

Vaizduojamieji požymiai. 1)žinomas dydis. Nėra efektyvus kai galima vadovautis kitais požymiais. Jei žmogus užfiksuoja kampą α (vaizdo dydis tinklainėje), žino dydį h, tai jis gali nustatyti atstumą d (h/d=tgα). Vertinama iš patirties. Pateikus gerai žinomus objektus dvigubai didesnius ar mežesnius, atstumas iki jų suvokiamas dvigubai artimesnis ar tolimesnis. 2)santykinis tinklainės vaizdų dydis. Vertinamas atstumas iki panašių daiktų. Atstumas iki didesnio objekto atrodo mažesnis. 3)tiesinė perspektyva. Lygiagrečios linijos tolumoje kertasi. Paveiksluose gerai perteikia trimatiškumą. 4)tekstūros gradientas. Tai kas skiriasi. Gradientas-tekstūros kitimas (kas toliau atrodo mažesnis). Ten kur nėra tekstūros, atstumas vertinamas mažiau tiksliai. 5)oro perspektyva. Susiję su chromatinės aasperacijos reiškiniu, t.y. akies lęšiukas nevienodai laužia spalvų spindulius. Ore yra dulkių, vandens lašų ir bet koks šviesus objektas esantis arčiau fiksacijos taško turi raudoną aureolę, o toliau esantis-žaliai žydrą. Prie monochromatinės spalvos įvertinti atstumą yra sunkiau. 6)santykinis aukštis. Tolimi objektai regėjimo lauke atrodo aukščiau žemės paviršiaus. Gali veikti tekstūros gradientas. 7)regimasis skaistis. Nesikeičiant apšvietimui ir daiktų atstumui iki stebėtojo, nuotolio suvokimas priklauso nuo regimojo skaisčio. Daiktai, kurių skaistis didelis, atrodo arčiau. Požymis efektyvus dėl patirties. Nuo tolimesnio objekto į aakies tinklainę patenka mažiau šviesos. 8)šešėlis. Padeda įvertinti tarpusavio daiktų padėtį. Sukelia trimatiškumo įspūdį. 9)perdengimas. Nepermatomas objektas gali dalinai arba visiškai uždengti objektą. Uždengtas objektas atrodo toliau.

Kinetiniai požymiai. 1)judėjimo paralaksas. Vaizdas kinta nevienodu greičiu priklausomai nuo atstumo. Jei fiksuodami vieną tašką lenksime galvą, tai arčiau taško esantys daiktai santykinai judės priešinga stebėtojo judėjimo kryptimi, o toliau esantys-ta pačia. Kai žmogus juda, vaizdas tinklainėje keičiasi. Judėjimo perspektyva padeda teisingai orientuotis aplinkoje, nustatyti atstumus. 2)kinetinis tūrio efektas. Objektui judant atsiranda vaizdo transformacijos. Kai kurių besisukančių objektų šešėliai sukelia ryškų trimačio vaizdo efektą. Jei šešėlių kontūrai keičia savo kryptį ir dydį, tai matomas trimatis vaizdas, jei keičiasi tik vienas požymis, atrodo neturintis tūriškumo. Nejudantys šešėliai tūrio efekto neturi.

Taip pat skaitykite: Plačiau apie mąstymą ir kalbą

Fiziologiniai požymiai. 1)akomodacija-tai lęšiuko formos kitimas keičiantis atstumui. Didėjant nuotoliui iki daikto, lęšiuko kreivumas mažėja. Propriocepciniai signalai suteikia informaciją apie atstumą. Max kreivumą lęšiukas pasiekia kai atstumas iki objekto yra 10-15cm., max plokštumą-3m. Gali būti atstumo požymiu nedideliame diapazone. 2)konvergencija-didėjant atstumui keičiasi kampas tarp akių ašių. Taip išvengiame vaizdų dvejinimosi. Propriocepciniai signalai keičiasi priklausomai nuo atstumo. 3)binokulinis paralaksas. Koresponduojantys arba identiški taškai-taškai, kurie sutaptų jei vieną tinklainę nepasukę uždėtume ant kitos. Kiti taškai-disperatiniai. Disperatiškumas tuo didesnis, kuo mažesnis atstumas.

Kognityvinės psichologijos taikymas

Kognityvinės psichologijos principai yra plačiai taikomi įvairiose srityse, įskaitant švietimą, sveikatos priežiūrą, rinkodarą ir technologijas.

• Švietimas: Kognityvinė psichologija padeda kurti efektyvesnius mokymo metodus, atsižvelgiant į tai, kaip žmonės mokosi ir įsimena informaciją.
• Sveikatos priežiūra: Kognityvinė terapija yra naudojama gydyti įvairias psichologines problemas, tokias kaip depresija, nerimas ir priklausomybės. Kognityvinė elgesio terapija (KET) - tai įrodymais pagrįstas psichoterapijos metodas, padedantis keisti neigiamus mąstymo ir elgesio modelius. KET remiasi tuo, kad mūsų mintys, emocijos ir elgesys yra glaudžiai susiję ir tarpusavyje veikia vieni kitus. Pavyzdžiui, jei galvojame, kad esame nesėkmingi ar beverčiai, tai gali sukelti liūdesį, nerimą ar pyktį, o tai, savo ruožtu, gali skatinti iššūkių vengimą, atsisakyti savo tikslų ar izoliuotis nuo kitų.
• Rinkodara: Kognityvinė psichologija padeda suprasti, kaip žmonės priima sprendimus dėl pirkimo ir kaip galima paveikti jų pasirinkimus.
• Technologijos: Kognityvinė psichologija padeda kurti patogesnes ir intuityvesnes sąsajas tarp žmogaus ir kompiuterio.

Kognityvinė elgesio terapija (KET)

KET remiasi tuo, kad mūsų mintys, emocijos ir elgesys yra glaudžiai susiję ir tarpusavyje veikia vieni kitus.

• Psichologinės problemos iš dalies kyla iš klaidingų ar nenaudingų mąstymo būdų. Tai reiškia, kad žmonės, kurie patiria psichologinį diskomfortą, dažnai turi neteisingų ar nepagrįstų įsitikinimų apie save, kitus ar pasaulį. Pavyzdžiui, jie gali manyti, kad yra bejėgiai, nevertingi, nesėkmingi, neverti meilės, kalti dėl visko, blogi ir t.t. Šie įsitikinimai gali būti sąmoningi ar nesąmoningi, bet jie turi didelę įtaką žmogaus nuotaikai ir elgesiui.
• Psichologinės problemos iš dalies kyla iš įgytų nenaudingų elgesio modelių. Tai reiškia, kad žmogus, kuris patiria psichologinį diskomfortą, dažnai turi įpročių , kurie trukdo jam spręsti problemas, pasiekti tikslus, mėgautis gyvenimu ar bendrauti su kitais. Pavyzdžiui, toks žmogus gali vengti situacijų, kurios kelia baimę, nerimą ar stresą, o tai tik sustiprina jų simptomus. Tokie žmonės taip pat gali pasitelkti alkoholį, narkotikus, persivalgymą, kompulsyvų elgesį ar kitas priklausomybes, kad nuramintų savo emocijas, o tai tik sukelia daugiau problemų.
• Žmonės, kenčiantys nuo psichologinių problemų, gali išmokti geresnių būdų susidoroti su jomis. Tai reiškia, kad žmonės, kurie patiria psichologinį diskomfortą, nėra pasmerkti kentėti visą gyvenimą. Jie gali išmokti naujų įgūdžių ir būdų, kurie padės keisti savo mąstymą, emocijas ir elgesį bei taip pagerinti savo savijautą ir gyvenimo kokybę.

Kognityvinė psichoterapija yra orientuota į sprendimus ir tikslus bei skatina žmones būti aktyviais ir atsakingais. Kognityvinė elgesio terapija skatina žmones išmokti būti savo pačių terapeutais. Per pratimus, terapijos metu ir namų darbus tarp sesijų, žmonės yra mokomi įgūdžių, kuriais jie gali keisti savo mąstymą, emocijas ir elgesį. Ši terapija daugiausia dėmesio skiria tam, kas vyksta žmogaus dabartiniame gyvenime, o ne tam, kas lėmė jo sunkumus.

KET yra naudojama siekiant įveikti daugelį psichologinių problemų, tokias kaip depresija, nerimo sutrikimai, alkoholio ir narkotikų vartojimo problemos, santykių problemos, valgymo sutrikimai ir sunkūs psichikos sutrikimai.

Taip pat skaitykite: Kognityvinės psichologijos raida

Svarbu pabrėžti, kad kognityvinė elgesio terapija yra patikimas metodas, kuris yra paremtas tiek tyrimais, tiek klinikine praktika. Be to, tai yra lanksti ir individualizuota terapija, kuri gali būti pritaikyta prie kiekvieno žmogaus poreikių ir tikslų. Jei jūs kovojate su kokia nors psichologine problema ar tiesiog norite pagerinti savo savijautą ir gyvenimo kokybę, kognityvinė elgesio terapija gali būti puikus pasirinkimas. Jei jūs norite išbandyti kognityvinę elgesio terapiją ir pamatyti kaip ji gali jums padėti, tuomet drąsiai kreipkitės į specialistus. Psichoterapeutas bus pasirengęs išklausyti jus ir kartu su jumis ieškoti geriausių sprendimų.

Kognityvizmas kalbos moksle

Cognitivizmas - tai kalbos ir pažinimo mokslo teorija, kuri remiasi prielaida, kad kalba yra glaudžiai susijusi su žmogaus pažinimo procesais. Šis terminas atsirado susijungus keliems skirtingiems mokslo laukai, tokiems kaip kognityvinė psichologija, lingvistika ir filosofija, ir jis pradėjo įgyti reikšmę XX amžiaus viduryje. Lingvistinis kognitivizmo pagrindas - tai idėja, kad kalba nėra tik simbolių sistema, kuri perduoda žinutes, bet ir giliai susijusi su mintimis, pažinimu ir pasaulio suvokimu. Kalbos struktūra, gramatika ir leksika atspindi tai, kaip žmogus suvokia ir interpretuoja pasaulį. Kalbos kilmė ir jos raida taip pat susijusi su šiais kognityviniais procesais.

„Cognitivism“ kalbos moksle siekia paaiškinti, kaip žmonės kuria, išreiškia ir suvokia mintis naudodami kalbą, remdamiesi jų pačių pažinimo struktūromis. Pagal šią teoriją, kalbos formos ir struktūros nėra atsitiktinės ar visiškai nepriklausomos nuo žmogaus kognityvinės patirties. Žodžių formavimas ir kognityvizmas taip pat glaudžiai susiję. Kognityvinė lingvistika nagrinėja, kaip žmonės sukuria žodžius ir reikšmes per savo suvokimo bei patirties filtrą. Pavyzdžiui, kai kurie žodžiai gali turėti semantines asociacijas, kurios priklauso nuo kultūrinės ir pažintinės patirties, todėl skirtingos kalbos gali sukurti skirtingus žodžius tam pačiam dalykui, priklausomai nuo to, kaip šis dalykas yra suvokiamas.

Gramatika ir struktūra kognityvistinėje kalboje yra neatsiejama nuo žmonių mąstymo procesų. Tai reiškia, kad sintaksė (sakinių struktūra) ir morfologija (žodžių sandara) remiasi pažinimo struktūromis ir yra formuojamos pagal tai, kaip žmogus apdoroją informaciją. Pavyzdžiui, kognityvinės lingvistikos teorijos gali paaiškinti, kaip kalbos vartotojai naudoja metaforas ir kitus kalbos įrankius, kad apibūdintų ir interpretuotų savo patirtį.

Cognitivizmas taip pat remiasi nuostata, kad kalbos mokymasis ir vartojimas susijęs su viso žmogaus pažinimo ir protinėmis galimybėmis. Tai paaiškina, kodėl kalba nėra išmokstama tik kaip mechaninis žodžių ir taisyklių rinkinys, bet kaip dinamiškas procesas, kuriame dalyvauja nuolatinė sąveika tarp žmogaus minties ir kalbos struktūrų.

Kognityvinės psichologijos kritika

KP kaip kryptis yra kaltinama eklektiškumu, neturi nieko tokio, kas būtų būdinga tik jai. KP kaip kryptis iškilo tik todėl, kad buvo aatsvaras biheiviorizmui.

Ne viską galima sumodeliuoti, nes: 1.dirbtinis intelektas gali nesusidoroti su ta duomenų apimtimi, kuri yra reikalinga norint išreikšti mūsų žinias apie pasaulį. Kai kurias žinias (motyvus, poreikius) labai sunku formalizuoti. 2. Dažnai programos tik imituoja, bet neišreiškia ir neatskleidžia psichinių mąstymo procesų. 3.labai dažnai dirbtinės sitemos gauna tuos pačius rezultatus kaip ir žmogaus, bet skirtingu būdu. Intelektinės veiklos rezultatai labai svarbūs. Kitus intelektus galima suprasti per palyginimą. 4.To ko negalima išrekšti formaliai, negalima ir modeliuoti 5.dirbtinis intelekta visiškai nesugeba modeliuoti sąmonės.

NNors McCulloch ir Pitts teorema- viskas, ką galima vienareikšmiškai apibūdinti, galima realizuoti dirbtinėje sistemoje.

tags: #kas #yra #kognityvine #psichologija