Žinių apdorojimas, informacijos supratimas, mąstymas ir patirtimi grįstas suvokimas psichologijoje vadinamas kognicija. Kaskart, kai naudojame protą - skaitome, kalbame, juokaujame, ruošiame maistą, mokomės ar bandome prisiminti - įsitraukia mūsų kognityvinės funkcijos. Jos leidžia mums suprasti pasaulį, atlikti kasdienes užduotis ir priimti sprendimus. Šiame straipsnyje nagrinėsime kognityvinę psichologiją, jos esmę, teorijas, tyrimų kryptis ir knygas, padedančias suprasti žmogaus mąstymo procesus.
Kognityvinė psichologija tiria, kaip žmonės įgyja, apdoroja, saugo ir naudoja informaciją. Jau kelis dešimtmečius psichologai nuosekliai tiria atmintį, dėmesį, suvokimą ir problemų sprendimą, taikydami kognityvinės psichologijos ir neuromokslo metodus.
Kognityvinės psichologijos požiūris
Psichologijos mokslas skirstomas į šakas, kad studentai galėtų palaipsniui suprasti temas. Viena iš svarbiausių šakų yra kognityvinė psichologija, nagrinėjanti žmogaus psichikos procesus:
- dėmesį
- kalbos vartojimą
- atmintį
- suvokimą
- problemų sprendimą
- kūrybiškumą
- sprendimų priėmimą
- mąstymą
Didelė dalis kognityvinės psichologijos tyrimų naudojama psichologijoje ir kituose moksluose: ekonomikoje, lingvistikoje, kognityviniuose moksluose, neuromoksle, dirbtinio intelekto kūrime.
Kognityvinė psichologija išryškėjo XX a. viduryje kaip reakcija į elgesio psichologijos (biheviorizmo) ribotumą. Psichologai suprato, kad vien tik stebėti elgesį nepakanka - būtina nagrinėti ir vidinius procesus, vykstančius žmogaus mintyse. Kai kurios temos siejasi su socialine psichologija, nes socialinės situacijos daro įtaką tam, kaip apdorojame informaciją ir priimame sprendimus.
Taip pat skaitykite: Kognityvinės teorijos perspektyvos kultūroje
Kognityvinė psichologija - tai taikomoji psichologijos šaka, tyrinėjanti, kaip žmonės priima, apdoroja ir saugo informaciją. Kognityviniai mokslai - platesnė sritis, apjungianti lingvistiką, neuromokslą, filosofiją, antropologiją ir dirbtinį intelektą.
Kognityvinės psichologijos teorijos
Kognityvinės psichologijos pagrindus sukūrė XX-XXI a. mokslininkai. Kelios teorijos tapo ypač svarbios ir plačiai taikomos:
- Klasikinio sąlygojimo teorija aiškina, kaip tam tikri stimulai gali sukelti automatines reakcijas ir kaip formuojasi asociacijos.
- Operantinio sąlygojimo teorija tyrinėja, kaip žmonių elgesį keičia pasekmės - apdovanojimai ar bausmės.
- Sternbergo triarchinė intelekto teorija intelektą skirsto į analitinį, kūrybinį ir praktinį.
- Gardnerio daugybinio intelekto teorija teigia, kad egzistuoja keli intelekto tipai: kalbinis, loginis-matematinis, vizualinis, muzikinis, tarpasmeninis ir kt.
- Piaget kognityvinio vystymosi teorija tyrė, kaip vaikai vysto mąstymo gebėjimus nuo ankstyvos vaikystės iki paauglystės.
Dažniausiai nagrinėjami kognityviniai procesai: suvokimas, atmintis, dėmesio valdymas, problemų sprendimas, informacijos apdorojimas. Šios sritys suformavo „kognityvinę revoliuciją“, padėjusią suprasti žmogaus mąstymo mechanizmus.
Mąstymas ir kalba
Mąstymas yra viena iš svarbiausių žmogaus psichinių funkcijų, leidžianti suvokti, analizuoti ir interpretuoti pasaulį. Tačiau kai mąstymo tempas tampa per greitas arba per lėtas, tai gali turėti reikšmingą poveikį kasdieniam gyvenimui, bendravimui ir emocinei savijautai.
- Pagreitėjęs mąstymas - tai būsena, kai žmogus patiria intensyvų minčių antplūdį.
- Logorėja - tai ypatingai greitas, nekontroliuojamas kalbėjimas, kai žmogus išsako daugybę žodžių, tačiau prasmės juose gali būti mažai.
- Fuga idearum - tai būsena, kai mintys keičiasi taip greitai, kad žmogus nespėja jų išreikšti iki galo.
- Sulėtėjęs mąstymas - tai būsena, kai žmogui sunku generuoti mintis, formuluoti sakinius ar reaguoti į aplinką.
Kartais mąstymo greitis natūraliai keičiasi priklausomai nuo situacijos. Pavyzdžiui, žmogus gali mąstyti greičiau esant susijaudinimui ar stresui ir lėčiau, kai yra pavargęs. Mąstymo tempas gali turėti didelę įtaką žmogaus gyvenimo kokybei. Pagreitėjęs mąstymas gali būti varginantis ir sukelti komunikacijos problemų, o sulėtėjęs - apsunkinti kasdienius sprendimus.
Taip pat skaitykite: Kognityvinė psichologija VDU
Pierre de Charden apibrėžia mąstymą kaip sąmonės įgytą gebėjimą atsigręžti į save ir užvaldyti save kaip objektą, gebėjimą ne tik žinoti, bet ir žinoti, kad žinai. Descartes mąstymą tapatina su sąmoningu žinojimu. Vėliau j. Piaget mąstymą prilygino intelektui. Mąstymą bandyta tyrinėti laboratorijoje ir jis apibrėžiamas kaip uždavinių sprendimas (problem solving, idėją iškėlė biheivioristai). Vertinant mąstymą kaip žinių (knowledge), informacijos apdorojimą, manyta, kad jo turinį sudaro sąvokos. Apibrėžimai buvo įvairūs, vienas populiarių (nelson, k. ) - tam tikru būdu sutvarkyta informacija, nepriklausanti nuo tiesioginio suvokimo lauko ir potencialiai pavadinama.
Kalba - tai simbolių sistema; turi du esminius elementus - simbolius (žodžius) ir gramatiką (žodžių jungimo taisyklių rinkinys). Fonema - mažiausias garsinis kalbos vienetas. Morfema - mažiausias prasminis kalbos vienetas. Sintaksė - gramatikos dalis, nurodanti žodžių išdėstymo bei jungimo taisykles. Semantika - prasmės analizė. Kalbos ženklų sistemą žmonės naudoja daiktams, reiškiniams įvardinti (signifikacinė funkcija); ji taip pat naudojama jausmams, mintims perduoti (komunikacinė funkcija).
Žmogaus mąstymas - tai informacijos apdorojimo seka, informacijos kiekis ribotas (tiek, kiek telpa trunpalaikėje atmintyje), mąstymą galime tirti kurdami kopiuterines programas (jei kompiuteris išspręs problemą, tai įrodo, kad ir žmogus taip sprendžia (?) (a. Newell, j. Show & h. Simon, 1958).
Sąvoka - objektų, įvykių ar idėjų, turinčių panašių savybių, kategorijos. Tai mintis, kurioje užfiksuoti giminingų daiktų ir reiškinių bendri ir esminiai požymiai. Sąvokos ir žodžio santykis. Sąvokos paprastai išreiškiamos žodžiais. Gali būti ir sąvokų be pavadinimo, nors jos galėtų būti pavadintos. Manoma, kad vaikai sukuria tam tikras sąvokas anksčiau, nei išmoksta jų pavadinimus. Kaip formuojasi sąvokos įvairiose kultūrose, kalbose, ar jos vienodos?. Sąvokos egzistuoja sąvokų tinkle. Kai kurios sąvokos bendresnės (baldai), kitos konkretesnės (kėdė), jos turi hierarchinę struktūrą. Sąvokos yra tarsi mąstymo sudedamieji elementai. Jos padeda apibūdinti, grupuoti. Sąvoka nėra vaizdinys (nors jie abu atspindi tikrovės reiškinius); sąvokos yra labiau apibendrintos ir organizuotos. Kai kurias sąvokas kuriame pagal apibrėžimą (pvz. , trikampis), kitas - pagal prototipą.
Vidiniai mintiniai modeliai. Vienas paaiškinimų, kaip žmonės mąsto, yra, kad jis sukuria situacijos mintinį modelį (johnson-laird, 1983). Kai žmogus susiduria su problema, jis įsivaizduoja rinkinį požymių, kurie išreiškia prielaidų ryšius. Kai jau surinktos visos prielaidos, žmogus remiasi modeliu darydamas išvadą (loginis modelis).
Taip pat skaitykite: Socialinė kognityvinė agresijos teorija: kas tai?
Kognityvinės psichologijos studijos Lietuvoje
Lietuvoje yra daug įvairių pilno ir dalinio studijų formų, padedančių giliau suprasti kognityvines funkcijas ir jų veikimą. Galima rinktis savarankišką mokymąsi internetu arba pavienes pamokas su profesionaliais psichologijos mokytojais. Dažniausias ir patikimiausias kelias į gilesnes kognityvinės psichologijos žinias yra universitetinės studijos.
Vilniaus universitetas (VU)
VU Psichologijos studijų programos yra laikomos vienomis stipriausių Lietuvoje. Psichologijos bakalauras nagrinėja pažintinius procesus, kalbos psichologiją, atmintį, suvokimą ir neurologinius žmogaus elgesio pagrindus. Studijos suteikia tvirtą pagrindą norint gilintis į kognityvinę psichologiją magistrantūroje.
Vytauto Didžiojo universitetas (VDU)
VDU siūlo Psichologijos bakalauro studijas, kuriose analizuojami žmogaus mąstymo, atminties, mokymosi ir sprendimų priėmimo mechanizmai. Studentai turi galimybę rinktis neuromokslų ir kognityvinės psichologijos pasirenkamuosius dalykus.
Prieš renkantis studijas, verta pasitikrinti konkrečius stojimo reikalavimus - dažniausiai būtini aukštesni nei vidutiniai valstybinių brandos egzaminų rezultatai, ypač matematikos, biologijos ar psichologijos. Nors šios dvi programos daugiausia dėmesio skiria psichologijos mokslui apskritai, jų moduliuose gausu temų, tiesiogiai susijusių su kognityvine psichologija - nuo atminties veikimo iki suvokimo procesų.
Knygos, padedančios suprasti kognityvinę psichologiją
Net ir studijuojant kognityvinę psichologiją universitete, naudinga mokymąsi papildyti papildomais šaltiniais: vaizdo įrašais, testais, santraukomis, straipsniais ir knygomis. Pateikiame kelias labiausiai rekomenduojamas knygas:
- Cognitive Psychology - Mark T. Keane. Ši knyga aiškiai ir suprantamai nagrinėja pagrindinius kognityvinius procesus: atmintį, suvokimą, dėmesį, sprendimų priėmimą ir kt. Knyga pritaikyta tiek studentams, tiek savarankiškai besimokantiems.
- Mąstymas, greitas ir lėtas - Daniel Kahneman. Danielis Kahnemanas, Nobelio premijos laimėtojas, šioje knygoje išskiria du mąstymo tipus: 1 sistema - greita, emocinė, intuityvi, 2 sistema - lėta, logiška, analitinė. Knyga padeda suprasti, kodėl darome tam tikras klaidas ir kaip priimame sprendimus.
- Mirksnis - Malcolm Gladwell. Malcolm Gladwell analizuoja momentinius sprendimus, kuriuos priimame vos per kelias sekundes, dažnai to net nesuvokdami. Ši knyga padeda suprasti, kaip pasąmonė ir automatiniai procesai formuoja mūsų elgesį.
- Mistakes Were Made (But Not by Me) - Carol Tavris & Elliot Aronson. Knygoje tyrinėjama kognityvinė disonansija, klaidų pateisinimas, mąstymo šališkumas, savęs apgaulė ir psichologiniai mechanizmai, padedantys mums išlaikyti vidinę darną net tada, kai klystame.
Privatus mokytojas kognityvinei psichologijai
Studijuojant kognityvinę psichologiją universitete ar savarankiškai, tam tikrais momentais prireikia pagalbos. Teorijos gali būti sudėtingos, jose gausu sąvokų, tyrimų ir eksperimentų, kuriuos lengviau įsisavinti su patyrusio specialisto pagalba. Todėl verta pasvarstyti apie privataus psichologijos mokytojo paiešką.
Privatus mokytojas suteikia asmeninį dėmesį, aiškina temas suprantamai, turi ilgametę praktiką universitete ar psichologijos sektoriuje, leidžia greitai išsiaiškinti sudėtingus terminus, konceptus ir teorijas, padeda susidėlioti planą, kaip mokytis efektyviausiai ir suteikia galimybę mokytis nuotoliniu būdu.
Kognityvinės psichologijos svarba
Kognityvinė psichologija padeda suprasti, kaip veikia žmogaus protas - nuo paprasčiausių sprendimų iki sudėtingų procesų, tokių kaip kalba ar abstraktus mąstymas. Ji atsako į klausimus:
- Kodėl kai kuriuos dalykus atsimename aiškiai, o kitus pamirštame?
- Kodėl kartais reaguojame impulsyviai, net nesusimąstydami?
- Kaip galime gerinti savo atmintį?
- Kodėl dėmesys nukrypsta taip lengvai?
- Kodėl priimame neteisingus sprendimus, nors žinome, kas būtų geriau?
Kognityvinė psichologija ne tik paaiškina šiuos reiškinius, bet ir leidžia juos pagerinti - keičiant mokymosi strategijas, mąstymo modelius ir kasdienio elgesio įpročius.
tags: #kognityvine #psichologija #2 #mastymas #ir #kalba