Netinkamas auklėtojos elgesys: kas tai ir kaip reaguoti?

Šiais metais jaunesnysis sūnus pradėjo lankyti darželį, o adaptacijos procesas vyksta gana sunkiai. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra netinkamas auklėtojos elgesys, kokios gali būti jo priežastys ir kaip tėvai gali reaguoti į tokią situaciją. Taip pat panagrinėsime vaiko adaptacijos darželyje ypatumus, dažniausiai kylančius iššūkius ir būdus, kaip padėti vaikui sėkmingai integruotis į naują aplinką.

Vaiko adaptacija darželyje: svarbiausi aspektai

Pirmasis ir pagrindinis adaptacijos proceso darželyje komponentas - besiformuojantis vaiko santykis su nauju labai svarbiu žmogumi jo gyvenime - auklėtoja (auklėtojomis). Psichologai tai vadina „antriniu prieraišumu“. Tam, kad vaikas galėtų atsiskirti nuo tėvų, pasilikti vaikų kolektyve, jaustųsi saugus naujoje, daug iššūkių keliančioje aplinkoje, jis turi suformuoti prieraišų santykį su savo auklėtoja. Šis santykis kuriamas pamažu, galima net pradėti nuo pasakojimo apie ją, nuotraukos.

Adaptacijos procesas turi vykti palaipsniui, nuosekliai ir iš lėto. Sukūrus pirminį ryšį su auklėtoja, vaikas palaipsniui susipažįsta su aplinka, darželio rutina, vaikais. Pradėkite nuo trumpo pabuvimo kartu su vaiku darželyje. Namuose iš anksto kuo daugiau papasakokite vaikui apie tai, kaip viskas vyks, ką jis veiks, kokioje vietoje kas yra darželyje, ko gali tikėtis, į ką gali kreiptis iškilus įvairioms situacijoms. Vaikas įgaus daugiau ramybės ir kontrolės jausmo, jei susikursite pasiruošimo vykti į darželį bei atsisveikinimo darželyje ritualus. Venkite pernelyg didelio entuziamo pasakodami, kaip bus smagu ir gera darželyje, geriau nušvieskite, kad gali būti truputį neramu ir liūdna, bet tu gali visada pasiguosti ir kreiptis pagalbos į auklėtoją.

Būkite pasiruošę ir nusiteikę, kad adaptacijos procesas bus kupinas daug nerimo, emocinio ir fizinio nuovargio (vaikai šiuo laikotarpiu neįtikėtinai greitai pavargsta), kad bus sunku ir vaikui, ir jums. Tikėkitės, kad namuose vaikas išreikš žymiai daugiau neigiamų jausmų nei įprastai: bus jautresnis, daugiau skųsis, verkšlens, galbūt aktyviai pyks, dažniau verks. Beje, šiuo laiku gali atsirasti sunkumų mažam vaikui pereiti iš vienos aplinkos ar veiklos į kitą - įvairūs išvykimai iš namų, ėjimas miegoti, atsiskyrimas nuo jūsų tam tikrose kasdieninėse situacijose, t.y. vadinamieji “pereinamieji laikotarpiai” gali labai apsunkti. Vaiko pasipriešinimo bei nerimo tokiuose “pereinamuosiuose laikotarpiuose” galite tikėtis ne keletą savaičių, o keletą mėnesių ir visa tai - dėl didžiulio pokyčio jo gyvenime.

Maži vaikai, neturi patirties, į kurią gali remtis, taip kaip mes, suaugusieji. Jie neturi to suvokimo, kad taip, bus sunku, bet galiausiai viskas bus gerai, priprasiu, išmoksiu, susidraugausiu ir pan. Jiems atsiskyrimas nuo tėvų, kasdieninis pasilikimas darželyje atrodo labai naujas, milžiniškas, baimę keliantis pokytis jų gyvenime. Kalbėkitės su vaiku apie jo išgyvenimus: su mažais vaikais galima bandyti atspindėti, nuspėti jų baimes ir kitus jausmus garsiai klausiamu tonu įvardinant juos: “Aš matau, kad tu nenori, jog aš išeičiau. Tau turbūt labai sunku pasilikti čia be manęs? Tikrai suprantu, kad gali būti baisu ir neramu likti be manęs, tau dar viskas nauja… Dauguma vaikų jaučiasi panašiai.” Ir pan. Kuo daugiau vaikas išreikš pats ar išgirs įvardinant iš jūsų savo jausmus, tuo mažesni ir greičiau praeinantys taps šie jo nesaugumo, vienišumo, baimės, pykčio ar liūdesio jausmai.

Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai

Supraskite, įvardinkite savo vaiko jausmus, bet pernelyg neįsijauskite į juos, neperimkite jų kaip savų. Vaiko jausmai gali rezonuoti su jūsų vidiniu nerimu, bet nepasiduokite dvejonėms, kad galbūt vaikui per anksti eiti į darželį, galbūt netinkamas darželis ar auklėtojos, galbūt vaikas dar nepasiruošęs ir pan. Vaiko išleidimo į darželį procese įsisąmoninkite ir pastebėkite savo pačių natūraliai kylančius kaltės, nerimo jausmus, dvejones, taip pat savo vaikystės patirtis, lūkesčius, požiūrį darželio, auklėtojų atžvilgiu. Vaikai labai jautriai pajaučia jausmus ir nuostatas, kuriuos jūs išgyvenate šioje situacijoje, net jei ir neišsakote vaikui savo jausmų arba net jei patys jų neatpažįstate, nepastebite. Jūsų požiūrį ir savijautą vaikai dažnai perima ir išgyvena tą patį, ką ir jūs. Labai sunku, kai patys neatkreipėte dėmesio, neatpažinote, ką jaučiate šioje situacijoje. Skirkite laiko patyrinėti savo jausmus darželio, atsiskyrimo nuo savo vaiko klausimais, pasikalbėti apie savo išgyvenimus bei vaikystės patirtis su sutuoktiniu, draugais.

Pokyčiai vaikui pradėjus lankyti darželį

Vaikui pradėjus lankyti darželį gali kilti įvairiausių emocinių ir elgesio pokyčių - tai naujas ir vaikui nepažintas etapas. „Darželio lankymo pradžią paprastai lydi tokie nemalonūs jausmai, kaip pyktis, nes turi atsiskirti nuo tėvų, liūdesys ir tėvų ilgesys, baimė, kad jie gali daugiau nepamatyti savo tėvelių. Tėvams paliekant ir pasiimant vaikučius, jie gali daugiau verkti, rodyti nepasitenkinimą fiziškai, priešintis. Vaikams taip pat gali pasireikšti psichosomatiniai požymiai: pilvo, galvos skausmai, nuovargis. Stenkitės palaikyti panašią dienos rutiną, mokykite vaiką dalytis žaislais, prašyti pagalbos.

„Paprastai ikimokyklinio amžiaus vaikams jis trunka nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių - kuo vaikas mažesnis, jautresnis, tuo šis periodas gali trukti ilgiau, be to, ilgesnę adaptacijos trukmę paprastai lemia ir vaiko turėtos nemalonios patirtys ankstesniuose darželiuose. Tik tuomet, kai vaikas nepertraukiamai lankė darželį bent keletą savaičių ir nebematomi adaptacijos požymiai, galima teigti, kad adaptacija darželyje baigėsi“, - sako psichologė I.

Ką daryti, jei kyla įtarimų dėl darželio?

Tėvams pastebėjus vienus ar kitus vaiko emocinius ar elgesio požymius, ne vienas susimąsto, kad galbūt dėl to kaltas pats darželis. I. „Galbūt galima sutarti, kokie bendradarbiavimo veiksmai bus vykdomi toliau, paprašyti darželyje dirbančių specialistų, pavyzdžiui, psichologo pagalbos. Tačiau jeigu visi tokie bandymai nepadeda, rekomenduočiau tėvams apsvarstyti galimybę keisti darželį į tą, kuris labiau atlieptų vaiko psichologinius ir fiziologinius poreikius“, - patarimais dalijasi psichologė I. „Pagalvokite, kaip savo vaiką įsivaizduojate po 10-20 metų, kokios vertybės jūsų šeimai yra svarbios, ir tik tuomet nuspręskite, koks darželis būtų tinkamesnis.

Netinkamas auklėtojos elgesys: kas tai?

Netinkamas auklėtojos elgesys - tai veiksmai, kurie pažeidžia vaiko teises, orumą, saugumą ir gerovę. Tai gali būti tiek fizinis, tiek psichologinis smurtas, nepriežiūra, emocinis atstūmimas ar kitos formos žeminantis elgesys.

Taip pat skaitykite: Kaip elgiasi kiti

Netinkamo elgesio formos

• Fizinis smurtas: mušimas, stumdymas, purtymas, kandžiojimas, plaukų tampymas ar bet koks kitas fizinis poveikis, sukeliantis skausmą ar sužalojimus.
• Psichologinis smurtas: šaukimas, grasinimas, gąsdinimas, žeminimas, pravardžiavimas, nuolatinė kritika, ignoravimas ar kitos formos emocinis spaudimas, sukeliantis baimę, nerimą, gėdą ar kitokią psichologinę žalą.
• Nepriežiūra: vaiko poreikių ignoravimas, nesirūpinimas jo saugumu, sveikata, higiena, maistu ar tinkama priežiūra.
• Emocinis atstūmimas: vaiko jausmų ignoravimas, nesidomėjimas jo išgyvenimais, šaltas ir abejingas elgesys, nesuteikimas emocinės paramos ir palaikymo.
• Kitos formos žeminantis elgesys: vaiko privatumo pažeidimas, jo asmeninių daiktų niokojimas, privertimas daryti jam nemalonius ar gėdingus dalykus.

Kaip atpažinti netinkamą elgesį?

• Staigus vaiko elgesio pasikeitimas: vaikas tampa uždaras, baikštus, neramus, agresyvus arba apatiškas.
• Psichosomatiniai simptomai: pilvo skausmai, galvos skausmai, pykinimas, miego sutrikimai ar kiti fiziniai negalavimai, neturintys aiškios medicininės priežasties.
• Baimė eiti į darželį: vaikas atsisako eiti į darželį, verkia, protestuoja ar kitaip rodo nenorą ten būti.
• Skundai apie auklėtoją: vaikas pasakoja apie auklėtojos šaukimą, grasinimus, žeminimą ar kitokį nemalonų elgesį.
• Mėlynės, nubrozdinimai ar kiti sužalojimai: jei vaikas grįžta iš darželio su nepaaiškinamais sužalojimais, tai gali būti fizinio smurto požymis.

Raseinių atvejo analizė

Raseinių gyventojos, įtarusios galimą smurtą prieš vaikus vienoje iš grupių lopšelyje-darželyje „Saulutė“, kreipėsi pagalbos į Tarybos narį. Politikas raštu kreipėsi į rajono merą, Švietimo skyriaus vedėją, kitus atsakingus asmenis, trumpai laiške išdėstydamas iš tėvų išgirstas istorijas apie vienos iš l./d. „Saulutė“ dirbančios pedagogės elgesį: „Vieno vaiko tėvai pasakoja, kad vaikas grįžęs iš darželio, tranko sau per veidą ir sako: „Dar šūkausi? Dar neklausys?“. Vaiko paklausus, kodėl jis taip daro, buvo atsakyta, kad taip daro auklėtoja. Kito vaiko tėvai pasakojo, kad vaikas buvo galimai pastumtas ir nukrito, užsigavo.

Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Neringa Martišienė komentuodama situaciją teigė, kad patikėdami savo vaiką ikimokyklinės mokyklos kolektyvui, tėvai neabejotinai tikisi, kad bus užtikrintas jo saugumas, kuriamas vaikui palankus emocinis bei psichologinis klimatas. „Jūsų minimas atvejis vaiko teisių gynėjams nėra žinomas. Turint informacijos apie netinkamą personalo elgesį su vaiku ikimokyklinėje įstaigoje ar bet kur kitur vaiko patiriamą smurtą, svarbu nedelsiant pranešti policijai arba vaiko teisių gynėjams.

Šis atvejis iliustruoja, kaip svarbu būti budriems ir reaguoti į bet kokius įtarimus dėl netinkamo elgesio su vaikais.

Ką daryti, jei įtariate netinkamą auklėtojos elgesį?

1. Pasikalbėkite su vaiku: Ramiai ir atvirai pasikalbėkite su vaiku, išklausykite jo skundus ir pastebėjimus. Stenkitės išsiaiškinti, kas tiksliai vyksta darželyje.
2. Pasikalbėkite su auklėtoja: Jei jaučiatės pakankamai tvirtai, pasikalbėkite su pačia auklėtoja. Ramiai ir be kaltinimų paaiškinkite, kas jus neramina, ir paprašykite paaiškinimo.
3. Kreipkitės į darželio vadovą: Jei pokalbis su auklėtoja nedavė rezultatų arba jaučiatės, kad situacija yra per sudėtinga, kreipkitės į darželio vadovą. Papasakokite apie savo įtarimus ir paprašykite ištirti situaciją.
4. Kreipkitės į ugdymo įstaigos steigėją: Jei darželio vadovas nesiima jokių veiksmų arba jūsų netenkina tyrimo rezultatai, kreipkitės į ugdymo įstaigos steigėją (paprastai tai būna savivaldybė).
5. Kreipkitės į vaiko teisių apsaugos tarnybą arba policiją: Jei įtariate, kad vaikas patiria fizinį ar seksualinį smurtą, nedelsdami kreipkitės į vaiko teisių apsaugos tarnybą arba policiją.

Socialinių mokslų daktarės edukologės Austėjos Landsbergienės patarimai

Konsultuoja socialinių mokslų daktarė edukologė Austėja Landsbergienė.

POKALBIS SU PEDAGOGUBūtų idealu, jei pirmiausia pakalbėtumėte su pačiu pedagogu. Ramiai, nieko nekaltindami ir nepriekaištaudami, paaiškinkite padėtį, kuri jums kelia nerimą. Pavyzdžiui, „Mano vaikas sakė, kad jūs smarkiai pakėlėte balsą. Gal galėtumėte pasakyti, kodėl taip atsitiko?“ Galimi du pedagogo atsakymo variantai. Vienas variantas: „Vaikai nesaugiai elgėsi ir aš labai išsigandau. Džiaugiuosi, kad jūsų vaikas apie tai jums papasakojo.“ Kitas variantas - auklėtoja įsižeidžia, jums pradeda teisintis, kad to nedarė, o jūsų atžalą kitą dieną išvadina skundiku. Jeigu pakeltu balsu grupėje išties nėra piktnaudžiaujama, užteks padėkoti pedagogui už paaiškinimą. Tačiau jei jis rinksis gynybinę poziciją ir skubės apkaltinti vaiką skundimu, vertėtų praverti ugdymo įstaigos vadovo kabineto duris.

Taip pat skaitykite: Gebėjimų Modelio Apžvalga

POKALBIS SU VADOVUIdealiu atveju vadovas turėtų jums padėkoti, kad atėjote pas jį, ir pažadėti, jog, tarkim, po savaitės, išsiaiškinęs padėtį, susisieks su jumis. O po savaitės paaiškina situaciją, pavyzdžiui, „Pasikalbėjau su auklėtoju. Jis tikrai prarado savitvardą, nes namuose yra sunkiai sergantis sūnus, dėl kurio ligos jis išgyvena. Mes visi žmonės, todėl kartais klystame. Auklėtojas labai apgailestauja. Mes sutarėme, kad jis atidžiau stebės savo elgesį ir emocijas.“ Tačiau gali nutikti ir priešingai: vadovas bandys užtarti pedagogą, sakydamas, kad vaikas aptartą situaciją išsigalvojo arba jūs neteisingai supratote. Tokiu atveju neliks nieko kita, tik kreiptis į ugdymo įstaigos steigėją (valstybinių darželių paprastai juo būna savivaldybė), ir informuoti apie susidariusią padėtį.

POKALBIS SU STEIGĖJUTaip pat žrUgdymo įstaigos steigėjas turėtų įvertinti padėtį ir jus supažindinti su išvadomis. Esant konfliktinei situacijai, visuomet naudinga atlikti tėvų apklausą, per kurią būtų įvertinama auklėtojo darbo kokybė. Jei šis auklėtojas yra geras darbuotojas, tikėtina, kad apie 55 proc. tėvų bus juo patenkinti, apie 35 proc. tėvų tvirtos nuomonės šiuo klausimu neturės, o apie 10 proc. apklaustųjų įvertinimai bus neigiami. Ir tai yra visiškai normalu. Vienintelis ir neginčijamas atvejis, turintis rodyti pedagogo darbo pabaigą, yra smurtas prieš vaiką.

Kaip padėti vaikui adaptuotis darželyje?

• Palaipsnė adaptacija: Pradėkite nuo trumpų apsilankymų darželyje kartu su vaiku, palaipsniui ilgindami jo buvimo laiką.
• Pasitikėjimo stiprinimas: Skatinkite vaiko savarankiškumą, leiskite jam pačiam apsirengti, pavalgyti ar susitvarkyti žaislus.
• Aiškus atsisveikinimo ritualas: Sukurkite trumpą ir aiškų atsisveikinimo ritualą, kad vaikas žinotų, ko tikėtis.
• Emocijų pripažinimas: Pripažinkite ir įvardinkite vaiko jausmus, leiskite jam išreikšti savo liūdesį, baimę ar pyktį.
• Bendraukite su auklėtojais: Palaikykite nuolatinį ryšį su auklėtojais, domėkitės, kaip vaikui sekasi, ir aptarkite visas kylančias problemas.
• Sukurkite pastovų dienos režimą: Laikykitės pastovaus dienos režimo namuose, kad vaikas jaustųsi saugiai ir užtikrintai.

Dažniausios problemos ir kaip jas spręsti

• Staigus nenoras eiti į darželį: Išsiaiškinkite priežastį, kodėl vaikas nenori eiti į darželį. Galbūt jis patyrė konfliktą su kitu vaiku, jaučiasi nesaugus ar tiesiog pasiilgo namų.
• Konfliktai su kitais vaikais: Padėkite vaikui išmokti spręsti konfliktus taikiai, skatinkite jį kalbėtis, dalytis ir ieškoti kompromisų.
• Nenoras miegoti darželyje: Sukurkite raminančią aplinką prieš miegą, leiskite vaikui pasiimti mėgstamą žaislą ar antklodę.

Vaiko agresyvus elgesys: priežastys ir sprendimo būdai

Vaiko agresyvus elgesys gali kelti nerimą tėvams ir aplinkiniams. Svarbu suprasti šio elgesio priežastis ir išmokyti vaiką tinkamų būdų išreikšti pyktį.

Agresijos priežastys

• Nepakankami emocijų valdymo įgūdžiai
• Bendravimo problemos
• Dėmesio siekimas
• Aplinka ir pavyzdys
• Per didelis stresas ar nerimas
• Savęs gynimas
• Baimės jausmas ir nepasitikėjimas aplinka
• Draudimai ir nurodymai
• Nepriklausomybės noras

Kaip tinkamai reaguoti?

• Nedelsiant sustabdykite muštynes
• Padėkite vaikui suprasti pasekmes
• Nekritikuokite vaiko asmenybės, bet pasmerkite elgesį
• Kaip išmokyti vaiką tinkamai spręsti konfliktus?
• Skatinkite emocijų atpažinimą
• Mokykite alternatyvių būdų išreikšti pyktį
• Paskatinkite taikius problemų sprendimo būdus
• Ugdydkite empatiją
• Apribokite smurtinį turinį
• Apdovanokite už gerą elgesį

Ką dar galite padaryti?

• Pagalvokite, kaip galite padidinti vaiko savarankiškumą.
• Būna, kad tėvai duoda vaikui dienpinigių, kad mokykloje jis nusipirktų ko nors užkąsti, o po to bara, kai šis prisipažįsta nusipirkęs čipsų… Jei tėvai patiki vaikui pinigus, vadinasi, turi pasitikėti ir vaiko sprendimu, kaip juos išleisti. Draudimai ir barimai retai kada padeda, tačiau geranoriški pokalbiai ir patarimai būna vertingi. Reikia prisiminti, kad meluojama tam, kuriam negalima pasakyti tiesos…

Kada kreiptis pagalbos?

Jei vaiko agresija yra dažna, stipri ir trukdo jo socialiniam gyvenimui, verta kreiptis į specialistus: psichologą, pedagogą ar mokytoją.

Taisyklės ir ribos auklėjant vaikus

Auklėjant vaikus svarbu nustatyti taisykles ir nubrėžti elgesio ribas, kurių vaikas turi laikytis, nes vaikai atėję į šį pasaulį nežino jame galiojančių taisyklių, kas yra saugu, kas nesaugu, ką galima daryti, o koks jo elgesys bus nepriimtinas ar net pavojingas.

#

tags: #netinkams #aukletojhos #elgesys