Įvadas
Organiniai psichikos sutrikimai yra psichikos ligų grupė, susijusi su fiziniais smegenų pažeidimais ar disfunkcija. Šie sutrikimai gali paveikti įvairias smegenų sritis ir funkcijas, turėdami didelį poveikį asmens mąstymui, emocijoms, elgesiui ir bendrai savijautai. Šiame straipsnyje bus išsamiai aptariamas organinių psichikos sutrikimų apibrėžimas, priežastys, simptomai, diagnostika ir gydymo galimybės.
Organinių Psichikos Sutrikimų Apibrėžimas
Nepatikslintas organinis arba simptominis psichikos sutrikimas yra psichikos liga, kuri gali paveikti įvairias smegenų struktūras ir funkcijas. Ši liga dažnai susijusi su centrinės nervų sistemos disfunkcija, kuri apima smegenis ir nugaros smegenis. Paveiktos srities anatomija gali būti sudėtinga, kadangi psichikos sutrikimai dažnai yra susiję su neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas, dopaminas ir norepinefrinas, pusiausvyros sutrikimu.
Nepatikslintas organinis arba simptominis psichikos sutrikimas apima platų spektrą psichinių sutrikimų, kurie gali būti susiję su fiziniais smegenų pažeidimais. Tai gali būti dėl traumos, infekcijos, medžiagų apykaitos sutrikimų ar kitų sveikatos problemų, kurios paveikia psichinę sveikatą.
Ši liga yra svarbi, nes ji gali turėti didelį poveikį asmens gyvenimo kokybei, socialiniams santykiams ir kasdieninei veiklai. Organiniai nuotaikos sutrikimai yra psichinės sveikatos būklės, kuriose nuotaikos pokyčiai yra susiję su biologiniais ar fiziologiniais veiksniais. Šie sutrikimai gali apimti depresiją, bipolinį sutrikimą ir kitus afektinius sutrikimus, kurie gali turėti rimtų pasekmių asmens gyvenimui, socialiniam funkcionavimui ir bendrai sveikatai.
Organinių Psichikos Sutrikimų Priežastys
Pagrindinės šios ligos priežastys gali būti labai įvairios. Organinio nerimo sutrikimo priežastys gali būti įvairios. Tai gali būti genetiniai veiksniai, nervų sistemos cheminės pusiausvyros sutrikimai, hormoniniai pokyčiai, trauminės patirtys ar ilgalaikio streso poveikis. Pagrindinės organinių nuotaikos sutrikimų priežastys apima genetinius veiksnius, smegenų chemijos disbalansą, trauminius įvykius, stresą ir lėtines ligas. Tyrimai rodo, kad paveldimumas gali turėti didelę įtaką ligos vystymuisi, o asmenys, turintys šeimos istoriją, yra labiau linkę susirgti.
Taip pat skaitykite: Organiniai Psichikos Sutrikimai
Šiame poskyryje aprašomi psichikos sutrikimai, kuriuos jungia bendra etiologija, t. y. aiški smegenų liga, pažeidimas ar kitoks pakenkimas, sukeliantis smegenų disfunkciją. Ji gali būti pirminė, kai liga, pažeidimas ar kitoks pakenkimas tiesiogiai veikia smegenis; arba antrinė, kai sisteminės ligos ir sutrikimai pažeidžia smegenis kaip vieną iš daugelio organų ar sistemų.
Organinių Psichikos Sutrikimų Simptomai
Pagrindiniai simptomai gali apimti nuotaikos svyravimus, nesugebėjimą susikaupti, atminties sutrikimus, nerimą, depresiją, socialinę izoliaciją ir elgesio pokyčius. Pagrindiniai ūminio streso sutrikimo simptomai yra nerimo, disociaciniai ir kiti simptomai, atsirandantys per 1 mėnesį po išgyventos psichiką traumavusios situacijos. Trunka ~ 2 dienas, bet ne ilgiau nei 4 savaitės po trauminio įvykio. Jeigu simptomai trunka ilgiau- potrauminio streso diagnozė.
Adaptacijos sutrikimas gali pasireikšti labai įvairiai: gali būti depresiška nuotaika, nerimas, susirūpinimas, nesugebėjimas susitvarkyti, planuoti ateitį, toliau dirbti pradėtus ar atlikti kasdienius darbus. Elgesio sutrikimai gali būti greta, ypač paaugliams. Tačiau joks paminėtas simptomas nėra pakankamai išreikštas ar vyraujantis, antraip labiau tikėtina kita diagnozė. Vaikų adaptacijos sutrikimo sudedamoji dalis neretai gali būti regresyvus elgesys, pvz. šlapinimasis į lovą.
Organinis nerimo sutrikimas yra būklė, kuriai būdingas nuolatinis nerimo jausmas, kuris gali būti intensyvus ir trukdyti kasdieniam gyvenimui. Ši liga gali pasireikšti įvairiomis formomis, įskaitant generalizuotą nerimo sutrikimą, panikos sutrikimą ir socialinį nerimo sutrikimą. Pagrindiniai simptomai gali apimti nuolatinį nerimo jausmą, panikos priepuolius, miego sutrikimus, sutrikusią koncentraciją, fizinius simptomus, tokius kaip širdies plakimas, prakaitavimas, ir raumenų įtampą.
Demencija (F00-F03) - tai sindromas, sukeltas smegenų ligos, dažniausiai lėtinės ir progresuojančios, kuria sergant pažeidžiama daugelis aukštesniųjų smegenų žievės funkcijų: atmintis, mąstymas, orientacija, suvokimas, skaičiavimo įgūdžiai, sugebėjimas mokytis, kalba, protavimas. Sąmonė sutrikusi nebūna. Paprastai pažinimo proceso sutrikimus lydi, o kartais būna iki jų atsiradimo, emocijų kontrolės, socialinio elgesio ar motyvacijos pablogėjimas.
Taip pat skaitykite: Organinių psichikos sutrikimų gydymas
Organinių Psichikos Sutrikimų Diagnostika
Diagnostika paprastai apima išsamią medicininę istoriją, psichologinius vertinimus ir įvairius laboratorinius tyrimus, kad būtų galima nustatyti galimas organines priežastis. Organinių nuotaikos sutrikimų diagnostika dažnai remiasi klinikiniais interviu, psichologiniais vertinimais ir simptomų vertinimu pagal psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovą (DSM-5). Gydytojai gali atlikti kraujo tyrimus, kad išsiaiškintų galimas fiziologines priežastis, tokias kaip hormoniniai disbalansai ar medžiagų apykaitos sutrikimai.
Organinis nerimo sutrikimas diagnozuojamas remiantis klinikiniu vertinimu, kuriame atsižvelgiama į paciento istoriją ir simptomus. Gydytojai gali naudoti standartizuotus klausimynus ir vertinimo skalę, kad įvertintų nerimo lygį.
Organinių Psichikos Sutrikimų Gydymas
Gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Psichotropiniai vaistai, tokie kaip antidepresantai ar antipsichoziniai vaistai, gali būti skiriami siekiant stabilizuoti paciento būklę. Psichoterapija, tokia kaip kognityvinė elgesio terapija, gali padėti pacientams suprasti ir valdyti savo simptomus. Be to, alternatyvūs gydymo metodai, tokie kaip meditacija ar grupinė terapija, taip pat gali būti naudingi.
Gydymo galimybės apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininis gydymas dažnai apima antidepresantus, stabilizatorius nuotaikai ir psichotropinius vaistus, kurie padeda subalansuoti neurotransmiterių lygį. Psichoterapija, tokia kaip kognityvinė elgesio terapija, taip pat yra veiksminga gydymo forma. Be to, naujausios terapijos galimybės apima transkranijinę magnetinę stimuliaciją (TMS) ir psichodelinių medžiagų naudojimą, kurie yra tiriami kaip potencialūs gydymo metodai sunkiai depresijai.
Vaistai, tokie kaip antidepresantai ir anksiolitikai, gali būti skiriami simptomams mažinti. Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija, taip pat yra efektyvi gydymo forma. Be to, alternatyvūs metodai, tokie kaip meditacija, joga ir fizinė veikla, gali padėti valdyti nerimą.
Taip pat skaitykite: Organinių psichikos sutrikimų klasifikacija
Specifiniai Organinių Psichikos Sutrikimų Pavyzdžiai
Stresas ir Psichologinės Traumos
Po psichologinių traumų gali išsivystyti įvairių sutrikimų: adaptacijos sutrikimas, ūmi stresinė reakcija, kai kurie disociaciniai sutrikimai, kai kurie depresiniai sutrikimai, potrauminio streso sutrikimas, ilgalaikiai asmenybės pakitimai po katastrofos išgyvenimo ir kt. Šių sutrikimu priežastimi laikomas patirtas stresas arba tiesioginė ilgalaikės traumos įtaka. Stresogeninis poveikis ar ilgalaikės nemalonios gyvenimo aplinkybės yra pirminis ir pagrindinis šių sutrikimų etiologinis veiksnys, be jų įtakos sutrikimas neatsirastų.
Psichologine trauma ar stresoriumi gali būti ypač stiprus išgyvenimas dėl pavojaus, kilusio paties individo arba jam artimo asmens gyvybei ar saugumui (pvz. gamtos katastrofa, avarija, mūšis, kriminalinis nusikaltimas), arba nepaprastai staigus ir pavojingas individo socialinės aplinkos ar ryšių pasikeitimas, pvz., kelių artimųjų mirtis ar gaisras. Šio sutrikimo rizika didėja, jeigu prisideda dar ir fizinis išsekimas ar organiniai veiksniai (pvz. senyvas amžius). Šio sutrikimo atsiradimas ir sunkumas priklauso nuo individualaus jautrumo ir adaptacinių mechanizmų pajėgumo.
Simptomai būna įvairūs, tačiau tipiškais atvejais pradžioje būna apdujimo būsena (kai susiaurėja sąmonė ir dėmesys, dezorientacija). Po šios stadijos gali prasidėti užsisklendimas savyje (iki disociacinio stuporo), arba ažitacija ir hiperaktyvumas (pabėgimo reakcija ir fuga). Dažnai kartu pasireiškia ir vegetaciniai panikos požymiai. Simptomai paprastai prasideda praėjus kelioms minutėms po stresogeninio stimulo ar įvykio. Visi ūminės reakcijos požymiai paprastai išnyksta greitai, praėjus kelioms valandoms ar dienoms. Vėliau galima dalinė ar visiška epizodo amnezija.
Disociaciniai Sutrikimai
Ši diagnozių grupė apima didelį skaičių tokių sutrikimų, kurie ankščiau buvo aprašomi kaip isterija ar isterinė neurozė. Jie pasireiškia normalios praeities prisiminimų integracijos ar asmenybės tapatumo sutrikimu, kartais iš dalies ar visiškai prarandama judesių kontrolė, gali pakisti ir jutimai. Visi kiti nepažeisti pojūčiai ar judesiai paprastai lieka visiškai kontroliuojami ir įsisąmoninami. Simptomai gali gana greitai (net per kelias valandas) pasikeisti, kartais priklausomai nuo to, su kuo bendrauja ligonis. Tokiais atvejais būna labai sunku įvertinti, kiek sąmoningai yra kontroliuojamos kai kurios iš sutrikusių funkcijų, t.y. kiek asmuo simuliuoja.
Šie sutrikimai dažniausiai atsiranda dėl psichogeninių priežasčių, pacientui susidūrus su jį žeidžiančiu įvykiu, neišsisprendžiama ar nepakeliama problema, tarpasmeninių santykių sutrikimu. Šiems sutrikimams aprašyti plačiai taikomas konversijos terminas, nes jiems būdingi labai nemalonūs jausmai, kilę dėl žmogui nepakeliamos ar neišsisprendžiamos problemos, kažkokiu būdu virsta simptomais. Disociacinių būsenų pradžia ir pabaiga paprastai būna staigi, todėl ją retai pavyksta pamatyti, nebent taikant specialias technikas (hipnozę, reagavimo metodus). Didžioji dauguma disociacinių būsenų išnyksta per kelias savaites ar mėnesius, ypač jei jos prasideda dėl aiškiai atpažįstamo traumuojančio įvykio.
Simptomai (ypač paralyžiai ir jautrumo išnykimas) gali ilgiau reikštis tuomet, jei jie atsirado palaipsniui, dėl ilgalaikių neišsisprendžiamų problemų ar tarpasmeninių santykių sutrikimų. Kuo ilgiau tęsiasi tokia būsena, tuo sunkiau ją gydyti. Be to akivaizdžią kitiems sunkios gyvenimo situacijos ar įvykio įtaką sutrikimui pats pacientas yra linkęs kategoriškai neigti, o daugelį savo gyvenimo problemų aiškinti savo simptomais. Šio skyriaus diagnozes reikia taikyti ypač atsargiai tuomet, kai yra nustatyta kokia nors žinoma centrinės ar periferinės nervų sistemos liga.
Disociacinė fuga. Jai būdingi visi disociacinės amnezijos požymiai, bet išėjęs iš namų ar darbo pacientas keliauja tikslingai, geba pasirūpinti savimi. Kartais jis prisiima sau kitokią tapatybę, keliauja į jam iš ankščiau žinomą vietovę ir pašaliniams jo elgesys gali atrodyti visiškai normalus.
Disociacinis stuporas. Jo metu pasireiškia visi stuporo simptomai, tačiau nerandama jokios jį paaiškinančios priežasties.
Transas ir užvaldymo sutrikimas. Tai - laikini sutrikimai, kurių metu prarandamas savo asmenybės tapatumo ir aplinkos suvokimas. Kartais toks žmogus veikia lyg užvaldytas kitos asmenybės, dvasios ar jėgos.
Disociaciniai judesių sutrikimai. Pasireiškia negalėjimu pajudinti dalies ar visos galūnės.
Disociaciniai traukuliai. Disociacinė anestezija, arba judesių praradimas.
Somatoforminiai Sutrikimai
Pagal TLK-10 išskiriami tokie somatoforminiai sutrikimai. Tai patologija, kuri išoriškai turi somatinę formą. Jie pirma eina ne pas psichiatrą. Somatizacijos sutrikimas. Tai patologija, nozologinis vienetas, turi savo diagnostinius kriterijus. Kartais terminas vartojamas, kai pacientas savo psichologinės traumos negali išreikšti (verbalizuoti) emocijomis, o paverčia somatiniais simptomais. Nediferencijuotas somatoforminis sutrikimas. Hipochondrinis sutrikimas. Somatoforminė autonominė (vegetacinė) disfunkcija. Anksčiau vadinta vegetodistonija. Nuolatinis somatoforminis skausmo sutrikimas. Kai yra atipinis skausmas, kai negalime rasti organinės priežasties. Anksčiau vadinta psichalgija. Patologija, kai pacientą vargina keletas skausmų, bet dabartiniais medicinos metodais negalime rasti priežasties.
Somatoforminių sutrikimų, depresijų, kitų afektinių surikimų ir somatinių sutrikimų išsivystymui didelę reikšmę turi stresas. Stresas - tai psichologinės traumos (ilgalaikės, trumpalaikės). Gali nulemti somatinių sutrikimų atsiradimą, pvz. kardiologinė patologija po ilgo streso, nepailsėjus; jei dėl streso trinka miegas, atsiranda nemiga → depresija. Jie susiję su susilpnėjusiu imunitetu. Didžioji depresija - labai susijusi su imunosupresija.
Svarbiausias požymis yra daugybiniai, vis sugrįžtantys ir dažnai besikeičiantys somatoforminiai simptomai, kurie trunka mažiausiai 2m. Gali būti bet kokios kūno dalies ar organų sistemos simptomų (somatinė patologija). Atsiranda profesinio aklumo fenomenas. Sutrikimo eiga lėtinė ir banguojanti (neįmanoma išgydyti, tik padėti), dažnai susijusi su socialinių ar tarpasmeninių ryšių nutrūkimu arba šeimos problemomis (bendravimas su medikais - lyg benravimas su artimais žmonėmis). Somatoforminių nusiskundimų anamnezė prasideda prieš 30m. amžiaus, jau trunka keletą metų, pakenkiamas darbinis, socialinis ir kitų sferų funkcionavimas. Sutrinka visa adaptacija. Tampa nuolatinis medikų klientas. Nuosekliai ištyrus dabartiniame medicinos lygyje paaiškinti neįmanoma.
Somatizacijos sutrikimą galima diagnozuoti, jei jis trunka mažiausiai 0,5m. Jis turi įvairių simptomų. Kuo didesnis afektinis komponentas, tuo geriau mums, nes galima nerimą, depresiją įveikti šiuolaikiniais vaistais. Ilgalaikis antidepresantų vartojimas pagerina būklę. Turime parinkti naujos kartos antidepresantus - mažiau šalutinio poveikio. Sudaryti reguliarų vizitų grafiką, kad vizitai būtų kas 4-6sav. Nuteikti pacientus ir paaiškinti psichiatro konsultacijos būtinumą.
Organiniai Nuotaikos Sutrikimai
Organiniai nuotaikos sutrikimai dažnai susiję su smegenų struktūromis ir cheminėmis medžiagomis, kurios reguliuoja nuotaiką ir emocijas. Pagrindiniai paveikti organai yra smegenys, ypač jos dalys, tokios kaip amygdala, hipokampas ir prefrontalinė žievė. Šios smegenų sritys dalyvauja emocijų apdorojime, atmintyje ir sprendimų priėmime.
Sutrikimai gali atitikti depresijos, hipomanijos, manijos ar bipolinio sutrikimo kriterijus.
Demencija
Demencija (F00-F03) - tai sindromas, sukeltas smegenų ligos, dažniausiai lėtinės ir progresuojančios, kuria sergant pažeidžiama daugelis aukštesniųjų smegenų žievės funkcijų: atmintis, mąstymas, orientacija, suvokimas, skaičiavimo įgūdžiai, sugebėjimas mokytis, kalba, protavimas. Sąmonė sutrikusi nebūna. Paprastai pažinimo proceso sutrikimus lydi, o kartais būna iki jų atsiradimo, emocijų kontrolės, socialinio elgesio ar motyvacijos pablogėjimas.
Alzheimerio (Alzheimer) liga yra nežinomos etiologijos pirminė degeneracinė smegenų liga, kuriai būdingi saviti neurologiniai ir neurocheminiai pakitimai.
Demencija yra smegenų infarkto, sukelto kraujagyslinio susirgimo, pavyzdžiui, hipertoninės ligos, rezultatas. Infarktai paprastai būna maži, bet jų efektai kumuliuojasi. Paprastai atsiranda staiga po kelių insultų dėl trombozės, embolijų ar hemoragijų galvos smegenų kraujagyslėse. Šiuo atveju anamnezėje galima hipertenzija ir išeminės destrukcijos židiniai smegenų pusrutulių baltojoje medžiagoje.
Demencija ne dėl Alzheimerio (Alzheimer) ligos ar smegenų kraujagyslių pažeidimo. Progresuojanti demencija su įvairia neurologine simptomatika, atsirandančia dėl specifinio morfologinio nervų sistemos pakenkimo, kurį, manoma, sukelia tam tikras paveldimas faktorius. Prasideda paprastai vidutiniame ar vyresniame amžiuje, bet gali bet kuriame suaugusiojo žmogaus amžiuje.
Demencija, atsirandanti kaip plačios smegenų dalies degeneracijos išraiška. Hantingtono (Huntington) liga paveldima autosominiu-dominantiniu būdu. Simptomų dažniausiai atsiranda trečiajame ar ketvirtajame amžiaus dešimtmetyje.
Demencija, kuri atsiranda nustatytos Parkinsono (Parkinson) ligos fone.
Deliras
Etiologiškai nespecifinis organinis smegenų funkcijos sutrikimo sindromas, apibūdinamas kartu pasireiškiančiais sąmonės ir dėmesio, suvokimo, mąstymo, atminties, psichomotorinio elgesio, emocijų bei miego ir budrumo ciklo sutrikimais.
Organinis Psichozinis Sutrikimas
Sutrikimas, kuriam būdingos nuolatinės ar pasikartojančios haliucinacijos, dažniausiai regos ar klausos, esant nesutrikusiai sąmonei. Gali būti kliedesinė haliucinacijų interpretacija, tačiau kliedesiai nėra dominuojantis klinikinis požymis.
Katatoniniai Sutrikimai
Sutrikimas, kuriam būdingas sumažėjęs (stuporas) ar padidėjęs (sujaudinimas) psichomotorinis aktyvumas, susijęs su katatoniniais simptomais.
Kliedesiniai Sutrikimai
Sutrikimas, kai vyrauja nuolatiniai ar pasikartojantys kliedesiai. Jie gali būti kartu su haliucinacijomis.
Disociaciniai Sutrikimai
Sutrikimas, kuriam būdingas normalios praeities atsiminimų integracijos, tapatumo suvokimo, dabarties pojūčių įsisąmoninimo ar kūno judesių kontrolės dalinis ar visiškas praradimas.
Organinis Asmenybės Sutrikimas
Šiam sutrikimui būdingas labai pakitęs įprastinis premorbidinis elgesys. Ypač pakinta emocijų, poreikių ir impulsų išraiška. Kliniškai taip pat gali pasireikšti kognityvinių funkcijų ir seksualinės sferos pakitimai.
Poencefalitinis Sindromas
Šis sindromas apima liekamuosius nespecifinius ir kintančius elgesio pokyčius, atsirandančius sveikstant po virusinio ar bakterinio encefalito.
Psichoaktyviųjų Medžiagų Sukelti Sutrikimai
Šis poskyris apima platų spektrą sutrikimų, kurie skiriasi sunkumu ir klinikine išraiška, bet visus juos galima susieti su vienos arba daugiau psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu (gali būti skiriamos medicininiams tikslams arba ne).
tags: #kas #yra #organiniai #psichikos #sutrikimai