Visi tėvai ir pedagogai susiduria su vaikų netinkamu elgesiu. Tai gali būti tiek akivaizdūs agresyvūs ar destruktyvūs veiksmai, tiek mažiau pastebimi nerimastingumas, apatija ar užsitęsęs liūdesys. Svarbu suprasti, kas slypi už probleminio elgesio ir kaip tinkamai reaguoti, siekiant padėti vaikui.
Probleminio Elgesio Apibrėžimas
Probleminis elgesys - tai ne tik agresyvūs ar destruktyvūs veiksmai, bet ir nerimastingumas, apatija ar užsitęsęs liūdesys. Anot psichologės-psichoterapeutės Aušros Kurienės, svarbu atskirti, kada toks elgesys tampa probleminiu ir kokios priežastys jį lemia.
Priežastys, Skatinančios Probleminį Elgesį
Dažniausiai vaiko elgesį nulemia situacija, kurioje jis atsiduria. Pavyzdžiui, po ilgos dienos darželyje vaikas gali būti išsiilgęs tėvų dėmesio ir reikšti nepasitenkinimą, jei tėvai skiria laiko kitiems. Kita dažna priežastis - per didelis stimuliacijos kiekis, gaunamas žaidimų kambariuose ar atrakcionų parkuose. Tokia stimuliacija gali sukelti vaikui sunkumų nusiraminti ir tinkamai elgtis. Panašiai jaučiasi ir mokiniai, perkrauti būreliais ir atsiskaitymais.
A. Kurienė teigia, kad kartais nereikia ieškoti gilių priežasčių, nes natūralūs amžiaus ypatumai taip pat turi įtakos vaiko elgesiui. Pavyzdžiui, dvejų metų vaikas gali kristi ant grindų, priešmokyklinukas tampa itin iniciatyvus, o septynmetis nori visus nugalėti.
Psichologinės Priežastys
Sunkiausia suaugusiems suprasti psichologines probleminio elgesio priežastis, kurias dažniausiai lemia nepatenkinti vaiko poreikiai. Jei vaikas negauna pakankamai dėmesio, jis gali bandyti jo išsireikalauti sirgdamas, žalodamas save ar kitus. Nesaugumo jausmas gali paskatinti agresyvų elgesį arba nenorą dalyvauti veiklose. Taip pat svarbu rimtai priimti vaiko žodžius ir jausmus, nes raginimai nebijoti gali būti suprasti kaip jausmų nuvertinimas.
Taip pat skaitykite: Pagalba priklausomiems nuo alkoholio
Ignoruojant vaiko autonomiškumo poreikį ir norą būti individualiu, pavyzdžiui, neleidžiant auginti ar kirptis plaukus, dėvėti norimų drabužių, darželinukas gali užsispirti niekur neiti, o paauglys savo nepriklausomybę rodyti vagiliaudamas, negrįždamas namo ir pan.
Dar viena priežastis, kodėl paaugliai susižavi pavojingomis ar ekstramaliomis veiklomis, taip pat pradeda vartoti alkoholį, narkotines medžiagas, nes nėra patenkinamas susijaudinimo poreikis, kuris svarbus visuose amžiaus tarpsniuose. Tad A.Kurienė patarė padėti vaikams rasti galimybių užsiimti nepavojingomis veiklomis ir neignoruoti vaiko norų, pavyzdžiui, važinėti riedlente, kartingais ar pan.
Priklausymo Poreikis
Kitas labai svarbus vaiko poreikis - priklausyti šeimai ar bendruomenei. Jeigu gimus broliui ar sesei, vyresnėlis pasijunta nereikalingas, mokyklinukas nuolat stumiamas į šalį, kartojant, kad čia ne jo reikalai, o paauglys baudžiamas atstūmimu, vaikas ima abejoti, ar yra mylimas, o gal tapo trukdžiu šeimoje.
Paramos vaikams centro vadovė pabrėžė, kad geriausiai vaikui padeda jaustis ne tik mylimu, reikalingu, bet ir patenkinti kitus poreikius bendra visos šeimos veikla bei individualus, tik jam skirtas laikas su vienu iš tėvų. Tam pakanka skirti bent pusvalandį kiekvieną savaitę. O norint suprasti netinkamo vaiko elgesio priežastis, kur kas svarbiau klausyti, ką jis sako, nei užversti klausimais, patarimais ir moralais. Taip pat svarbu matyti vaiką, priimti koks yra, nesistengti jo keisti, bet pažinti ir tyrinėti.
Kaip Spręsti Probleminį Elgesį
Norint efektyviai spręsti probleminį elgesį, svarbu ne tik suprasti jo priežastis, bet ir taikyti tinkamus metodus.
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
Alternatyvaus Elgesio Formavimas
Pirmas žingsnis - surinkti duomenis ir išanalizuoti, kodėl vaikas taip elgiasi ir ko jis siekia tokiu elgesiu. Remiantis elgesio funkcija, galima parinkti efektyvesnį metodą keičiant probleminį elgesį. Svarbu suprasti, kokio alternatyvaus elgesio reikia mokyti vaiką. Jei vaikas, negavęs planšetės, ima rėkti ir kristi ant žemės, reikia išmokyti jį priimtino būdo, kaip planšetės prašyti.
Mokant alternatyvaus elgesio, būtina paskatinti kiekvieną tinkamą elgesio formą. Pavyzdžiui, jei vaikas prašo planšetės gestu, reikia jam tą planšetę duoti. Taip vaikas išmoksta, kad naujas elgesys veikia. Taip pat svarbu, kad alternatyvus elgesys būtų paskatintas daug labiau, daug greičiau ir būtų paprastesnis nei probleminis.
Nenuspėjamas Alternatyvaus Elgesio Skatinimas
Išmokus vaiką alternatyvaus elgesio, svarbu pereiti prie nenuspėjamo skatinimo. Realiame pasaulyje ne visada galime gauti ko panorėję vos tik paprašę. Todėl vaikas turi išmokti, kad kartais jis gaus planšetę vos paprašęs, o kartais teks palaukti. Nenuspėjamas skatinimas padeda vaikui išlaikyti motyvaciją ir geriau prisitaikyti prie realaus gyvenimo sąlygų.
Mokymas Laukti
Mokant vaiką laukti, galima sukurti situacijas, kuriose vaikas laukia, pradedant nuo kelių sekundžių ir baigiant ilgesniu laiku. Tačiau svarbu, kad laukimo laikas būtų ilginamas palaipsniui ir lanksčiai, atsižvelgiant į realaus gyvenimo situacijas.
Mokymas Priimti Atsakymą „Ne"
Svarbu išmokyti vaiką tinkamai reaguoti į atsakymą „Ne". Tam galima pasinaudoti dr. G. Hanley metodika ir tikslingai mokyti vaiką tinkamai reaguoti į nusivylimą. Pavyzdžiui, galima patraukti pečiais, įkvėpti oro ir pasakyti „Na, gerai”, ir nueiti žaisti su mašinėlėmis. Šio elgesio galima išmokyti kaip ir bet kokio kito.
Taip pat skaitykite: Kaip elgiasi kiti
Elgesio Valdymas Autistiškiems Vaikams
Autistiškiems vaikams tapimas labiau nepriklausomais neįmanomas be sisteminio ir ilgai trunkančio mokymo. Tokių vaikų mokymas dažniausiai sukoncentruotas į tai, kad būtų mokoma visų būtinų įgūdžių ir elgesio būdų kiekvienai akademinei situacijai, kadangi autistiškiems žmonėms dažnai kyla sunkumų generalizuojant įgūdžius ir pritaikant išmoktus dalykus kitoje nei mokymo metu naudota situacijoje. Vietoje to kur kas efektyviau mokyti to tipo elgesio, kuris, potencialiai, gali būti taikomas pačiose įvairiausiose situacijose.
Savo paties elgesio valdymas - tai naudinga technika siekiant padėti individualių ypatumų turintiems žmonėms, įskaitant autistiškus. Šis būdas leidžia pasiekti didesnės nepriklausomybės įsidarbinant, moksle, laisvalaikyje ir socialinėse situacijose. Mokymas valdyti savo paties elgesį įrodė savo efektyvumą siekiant sumažinti netinkamą elgesį.
Koegel, Koegel ir Parks išskyrė penkis bendrus žingsnius mokant valdyti savo paties elgesį:
- Apsibrėžti konkretų tikslinį elgesį.
- Nustatyti funkcionalų paskatinimą šiam elgesiui.
- Sukurti arba pasirinkti metodą ar prietaisą elgesio valdymui.
- Apmokyti mokinį naudotis prietaisu ar metodu valdyti savo elgesį.
- Apmokyti nepriklausomybės valdant savo paties elgesį.
Pirmiausia, būtina aprašyti tikslinį elgesį taip, kad tas žmogus, kuris mokosi valdyti šį savo elgesį, o taip pat visi kiti žmonės, kurie jai ar jam padeda, galėtų nustatyti ir sutiktų su tuo, ar šis elgesys pasireiškė, ar ne. Jei mokinys tik pradeda mokytis valdyti savo elgesį, geriausia išsirinkti patį paprasčiausią elgesį, kad vaikas galėtų pats lengvai pasiekti tikslo ir gauti apdovanojimą.
Pagal savo apibrėžimą, paskatinimas - tai, kas padidina elgesio, po kurio buvo suteiktas paskatinimas, dažnį. Tai, kas yra paskatinimas, yra labai individualu. Geriausias būdas nustatyti reikšmingą paskatinimo priemonę - leisti žmogui pačiam jį išsirinkti. Pradžioje labai svarbu, kad paskatinimas būtų suteikiamas kiekvienąkart, kai vyksta tikslinis elgesys, ir mokinys jį fiksuoja valdydamas savo paties elgesį.
Metodai ar prietaisai savo paties elgesio valdymui būtini, nes mokiniui reikia ko nors matomo ir jaučiamo, kad galėtų užfiksuoti savo elgesį. Tai gali būti tiesiog lapas su nupieštais kvadratėliais, kuriuose mokinys deda varnelę kas kartą, kai jis įvykdo savo elgesio tikslą. Arba mokinys gali klijuoti lipdukus į mažą užrašų knygelę, kurią nešiojasi su savimi. Parenkant metodą arba prietaisą svarbu atsižvelgti į esamą vaiko turimo įgūdžio lygį, paprastumą naudojime, kiek patogu prietaisą nešiotis su savimi (svarbu, kad savo paties elgesio valdymas vyktų skirtingomis sąlygomis), kiek šis metodas atitinka amžių, kokios būtent elgesio rūšys yra tikslinės.
Dažniausiai, mokymo pradžioje pedagogas naudoja modeliavimą, tam, kad parodytų vaikui kaip naudoti šį metodą. Pagrindinė užduotis šiam žingsniui - išmokti teisingai atpažinti ir pažymėti ar tikslinis elgesys buvo, ar ne. Mokiniui suteikiama pagalba parodyti tikslinį elgesį, o po to pažymėti, kad jis buvo. Tam, kad nebūtų skatinamas probleminis elgesys, pedagogas suteikia didesnį paskatinimą už tikslinio elgesio fiksavimą, ir mažesnį paskatinimą už fiksavimą, kai tikslinio elgesio nebuvo.
Mokymas stebėti savo elgesį, kaip ir bet koks kitas mokymas, reikalauja individualaus požiūrio. Įdomu tai, kad tyrimai rodo, kad net jei žmonės ne iki galo teisingai žymi to ar kito elgesio buvimą, tai vis tiek teigiamai veikia jų elgesį. Šioje stadijoje pedagogas ima mažinti savo pagalbą ir leidžia mokiniui stebėti savo elgesį ir skatinti save patį.
Pavyzdys: Adomo Istorija
Adomas - devynerių metų berniukas, kuriam diagnozuotas autizmas ir sunkus intelekto sutrikimas. Jis labai aktyvus, savo ketvirtoje klasėje jis nuolat juda. Atlikus vertinimą paaiškėjo, kad Adomas (geriausiu atveju) sėdi prie savo suolo apie tris minutes. Adomo mokytojus ir tėvus neramina tai, kad tai mažina jo galimybes mokytis ir įsitraukti į ugdymo procesą. Jie nori pabandyti taikomosios elgesio analizės intervenciją, prieš imdamiesi svarstyti klausimą apie medikamentus hiperaktyvumo kontroliavimui. Buvo nuspręsta išmokyti Adomą valdyti savo paties elgesį.
1 žingsnis. Pradžioje Adomui buvo iškeltas vienintelis tikslas - likti savo suole. Nes pamokos trukmė jo klasėje buvo 20 minučių, o ilgalaikis tikslas Adomui - sėdėti prie savo stalo 20 minučių.
2 žingsnis. Adomo stebėjimas labai greitai parodė, kad laisva galimybė judėti klasėje vaikui yra paskatinimas.
3 žingsnis. Adomas pažįstamas su įprastais virtuviniais laikmačiais. Jo tėvai sėkmingai naudojasi jais namuose, kad parodytų jam , kad laikas pereiti prie kitos užduoties. Buvo nuspręsta, kad virtuvinis laikmatis nurodys intervalą, kurio pabaigoje jis turės pastebėti savo elgesį. Be to, Adomas labai mėgsta filmukus.
4 žingsnis. Pradžioje mokytojos pasitelkė vieno iš Adomo klasiokų pagalbą modeliavimui. Taikant pagalbą Adomas žymėjo, ar jo klasiokas sėdi prie suolo (klijuodamas lipduką po fotografija, kur visi sėdi prie stalo, arba neklijavo jo). Pradžioje laikmatis buvo užstatytas dviem minutėms (viena minute trumpiau, nei įprastai išsėdi Adomas) įprastos pamokos metu. Mokytojas nenaudojo jokios fizinės ar žodinės pagalbos, kad pasodintų Adomą prie suolo pamokos metu. Kiekvieno intervalo pabaigoje Adomo klausdavo, ar jis sėdi prie stalo. Jei jis sėdėjo ir teisingai atsakydavo į klausimą, ar jis sėdi, jis gaudavo lipduką. Jei jis sėdėdavo ir atsakydavo teisingai, jam sakydavo, kad taip, tu sėdi ir gauni lipduką. Jis klijavo lipduką po fotografija, po to mokytojas sakydavo, kad jis užsidirbo pertrauką. Jei Adomas intervalo pabaigoje nesėdėjo, tai jį nuvesdavo prie suolo, bet ne sodindavo. Jo klausdavo, sėdi jis ar ne. Jei jis atsakydavo teisingai, kad nesėdi, tai jį gyrė ir paprašydavo sėsti ir imtis darbo.
5 žingsnis. Ilgainiui Adomas išmoko sėdėti suole ilgą laiką. Laiko intervalai palaipsniui buvo ilginami, ir po 6 savaičių jis galėjo likti suole 10 minučių, o kartas nuo karto net ir 15 minučių! Akademinių užduočių, kurias gaudavo Adomas, skaičius žymiai padidėjo. Kartu su 5 žingsniu bus toliau mokoma, kaip savarankiškai naudotis savo paties elgesio valdymo metodika.
Savo paties elgesio valdymas - tai plataus panaudojimo būdas. Nors ji gali būti apibrėžta nuosekliu žingsnių laikymusi, labai svarbu išlaikyti individualų požiūrį, kuris padidintų sėkmės tikimybę. Taip pat svarbu, kad būdai valdyti savo paties elgesį nebūtų naudojami kaip individualios ugdymo programos pakaitalas.
Probleminis Interneto Naudojimas
Probleminis interneto naudojimas (PIN) - tai vis aktualesnė visuomenės problema, ypač tarp vaikų, paauglių ir jaunų suaugusiųjų. Besaikis interneto naudojimas gali turėti neigiamų padarinių asmens sveikatai, emocinei būklei ir socialiniam gyvenimui.
Kada Interneto Naudojimas Tampa Probleminiu?
Kai naršymas internete tampa vienintele ir svarbiausia priemone laikui praleisti, malonumui patirti ar tik taip gebame pagerinti savo nuotaiką, sumažinti nerimą - tai jau problema. Nėra blogai, kad vaikas ar paauglys žaidžia žaidimus, bendrauja internete ir tai teikia jam malonumą. Tačiau jei tai vienintelė priemonė jaustis svarbiam, mylimam, reikalingam, jei tai vienintelė bendravimo priemonė - tai jau tampa problema. Visi turime pajausti ribą, kai įsitraukiame į veiklas tiek, kad nebegalime to valdyti.
Kaip Pastebėti Probleminį Interneto Naudojimą?
Vaikų elgesį ir įpročius turėtų stebėti ir matyti tėvai. Suaugęs asmuo turi stebėti save ir vertinti savo elgesio modelius. Tėvai turi objektyviai įvertinti, kiek laiko vaikas leidžia internete, kokie jo tikslai ten ir kokia veikla jis užsiima. Laiko ribos labai svarbios. Pasikeitęs vaiko elgesys, nuotaikos pokyčiai, sutrikęs miegas - rimti signalai, kad reikia atkreipti dėmesį, kiek laiko ir kokiu tikslu vaikas praleidžia internete. Užbėgti problemoms už akių padės bendravimas šeimoje, kalbėjimas, laiko leidimas kartu.
Kaip Spręsti Probleminį Interneto Naudojimą?
Pagrindinė pagalba probleminiams interneto naudotojams - elgesio keitimas, naujų taisyklių kūrimas, gyvenimo įpročių ir nuostatų peržiūra. Veiksminga priemonė šiuo atveju yra šeimos konsultavimas, psichologinė pagalba asmeniui. Taip pat ir kognityvinė elgesio terapija (KET) - kaip pagrindinė pagalbos priemonė probleminiam elgesiui valdyti. Labai svarbu atpažinti ir gydyti gretutinius sutrikimus - nerimą, depresiją. Kai kurie žmonės, suvokę problemą, kreipiasi pagalbos patys arba paskatinti artimųjų.
Interneto naudojimas yra neatšiejamas nuo šiuolaikinio gyvenimo ir ateityje jo vaidmuo bus vis didesnis. Turime išmokti racionaliai naudotis technologijomis ir išlaikyti saiko jausmą. Tada visi malonūs dalykai tarnaus mums, o ne mes tapsime jų vergais.
tags: #kas #yra #probleminis #elgesys