Psichologinis Smurtas Šeimoje: Požymiai, Poveikis ir Pagalba

Apie smurtą artimoje aplinkoje tenka daug girdėti žiniasklaidoje. Lietuvoje veikia ne viena pagalbos įstaiga ir pagalbos linija, skirta būtent smurto artimoje aplinkoje aukoms padėti fiziškai, psichologiškai ir socialiai. Nors dažniausiai kalbama apie fizinį ar seksualinį smurtą, psichologinis smurtas yra viena iš dažniausių, bet sunkiausiai atpažįstamų smurto formų, ypač šeimoje. Šis straipsnis skirtas nušviesti psichologinio smurto požymius, jo poveikį aukoms ir galimus pagalbos būdus Lietuvoje.

Kas Yra Psichologinis Smurtas?

Psichologinis smurtas, kitaip nei fizinis, yra paslaptingas. Jis nepalieka žaizdų ant aukos kūno, tačiau žaloja aukos psichiką. Šį smurto būdą sunkiau atpažinti, kadangi tiesioginių įrodymų jam būna ne visada, o ir dažnai manoma, jog jis yra normali santykinio konflikto dalis. Amerikos psichologų asociacija psichologinį smurtą apibūdina taip: tai ne fizinis smurtas, tai elgesys, kurio metu vienas asmuo specialiai, pakartotinai ir piktybiškai kankina kitą asmenį psichologiniais metodais. Psichologinis smurtas - tai elgesys, kuriuo siekiama kontroliuoti, žeminti ar žeisti kitą žmogų, dažnai nepastebimai. Jis gali pasireikšti nuolatine kritika, izoliavimu, baime, menkinimu ar manipuliavimu. Nors nėra matomų mėlynių ar randų, emocinis poveikis gali palikti ilgalaikių žymių žmogaus savivertėje, santykiuose ir net sveikatoje.

Kadangi psichologinio smurto sąvoka dar nėra konkreti, yra pravartu pažvelgti į konkrečius veiksmus, kurie klasifikuojami kaip smurto požymiai. Paprastas konfliktas poroje labiausiai skiriasi nuo psichologinio smurto savo dėmesio sutelkimu į problemą, o ne į asmenį.

Psichologinio Smurto Formos ir Požymiai

Psichologinis smurtas gali pasireikšti įvairiomis formomis, įskaitant:

• Žodinis žeminimas: Nuolatinis kritika, įžeidinėjimai, patyčios, pravardžiavimas, grasinimai.
• Ignoravimas: Nesikalbėjimas, tylos bausmės, atstūmimas, dėmesio trūkumas, emocinis atsiribojimas.
• Kontroliavimas: Ribojimas bendrauti su artimaisiais ar pažįstamais asmenimis, draudimas užsiimti tam tikra veikla, nuolatinis tikrinimas, sekimas, pavydas, sprendimų primetimas.
• Manipuliavimas: Melas, apgaulė, kaltinimai, emocinis šantažas, įtikinėjimas, kad auka yra neteisi ar nesveika.
• Izoliavimas: Atskyrimas nuo draugų, šeimos, socialinės veiklos.
• Baimės kūrimas: Grasinimai, bauginimas, agresyvus elgesys.
• Ekonominis smurtas: Kontrolė, kaip auka leidžia pinigus, draudimas dirbti ar mokytis, finansinė priklausomybė.

Psichologinio smurto požymiai gali būti skirtingi, priklausomai nuo smurtautojo ir aukos santykių, asmenybės, situacijos ir kitų veiksnių. Svarbu suprasti, kad bet koks elgesys, kuris verčia jaustis nesaugiai, žeminamai ar kontroliuojamai, gali būti laikomas psichologiniu smurtu.

Taip pat skaitykite: Skyrybos po psichologinio smurto

Kibernetinis Psichologinis Smurtas

Viena iš naujausių psichologinio smurto formų yra kibernetinis smurtas. Tyrėjai numano, jog toks smurtavimo būdas yra patogus smurtautojui, nes pasitelkiant technologijas galima kontroliuoti, sekti ir žeminti savo auką, nesvarbu, koks atstumas juos skirtų. Vienas iš rizikos veiksnių kibernetiniam psichologiniam smurtui - tai dažnas technologijų naudojimas, ypač socialinių medijų. Tai gali apimti:

• Elektroninių laiškų ir žinučių terorizavimas.
• Socialinių tinklų paskyrų įsilaužimas ir naudojimas.
• Privačios informacijos atskleidimas internete.
• Nuolatinis sekimas per GPS ar kitas technologijas.
• Žeminančių nuotraukų ar vaizdo įrašų platinimas.

Psichologinio Smurto Poveikis

Smurtas turi pasekmių ne tik aukai, bet ir šeimyninei aplinkai, ypač vaikams. Smurto poveikis vaikams gali turėti fizinių, psichologinių bei socialinių pasekmių. Aukoms gali pasireikšti psichosomatiniai sutrikimai, kurie dėl ilgalaikio patiriamo streso sukelia fizinės sveikatos pažeidimus. Tyrimai nurodo, kad smurto pasekmės jaučiamos ilgą laiką jau pasibaigus smurtui. Kuo intensyvesnis smurtas naudojamas, tuo didesnis poveikis fizinei bei psichinei sveikatai.

Žvelgiant tik į psichologinį smurtą, jis turi įtakos fizinės sveikatos pablogėjimui: gali susiformuoti dirgliosios žarnos sindromas, fibromialgija, lėtinis skausmas, virškinimo ir kvėpavimo takų sutrikimai. Taip pat tyrimai rodo, kad moterys, kurios patyrė smurtą artimoje aplinkoje, turi didesnius depresijos, nerimo ir baimės sutrikimus nei moterys, nepatyrusios smurto artimoje aplinkoje.

Psichologinis smurtas gali sukelti:

• Žemą savivertę ir pasitikėjimo savimi trūkumą.
• Depresiją ir nerimo sutrikimus.
• Miego sutrikimus ir nuovargį.
• Psichosomatinius simptomus (galvos skausmai, virškinimo problemos).
• Sunkumus santykiuose su kitais žmonėmis.
• Izoliaciją ir vienišumą.
• Mintis apie savižudybę.
• Posttrauminio streso sindromą (PTSS).

Psichologinio smurto pasekmės neretai išlieka ilgam - jos gali lemti depresiją, nerimo sutrikimus, miego problemas ir net fizinius sveikatos negalavimus. Dažnai psichologinis smurtas palieka gilias emocines žaizdas, kurias sunku užgydyti vienam.

Taip pat skaitykite: Konsultavimo pradžia: patarimai pradedantiesiems

Smurto Ratas

Taip pat kalbant apie aukos pasitraukimą iš santykių, svarbu paminėti smurto ratą. Šis susiformavęs ir santykiuose įsisenėjęs smurtinis ratas galimai trukdo smurto aukoms palikti savo partnerį, iš šio rato išeiti yra sunku. Smurto ratas paprastai susideda iš kelių fazių:

1. Įtampos augimas: Auga nesutarimai, pyktis, irzlumas.
2. Smurto protrūkis: Pasireiškia psichologinis, fizinis ar seksualinis smurtas.
3. Atsiprašymas ir meilės demonstravimas: Smurtautojas atsiprašo, žada pasikeisti, rodo meilę ir dėmesį.
4. "Medaus mėnuo": Laikotarpis, kai santykiai atrodo geri, smurtas nepasireiškia.

Šis ratas kartojasi, o laikui bėgant smurto protrūkiai gali tapti dažnesni ir intensyvesni.

Kodėl Aukos Lieka?

Dažnai galime išgirsti klausimą: kodėl auka negali tiesiog palikti savo smurtautojo? Tyrimai rodo, kad dažniausiai moterys aukos nėra pasyvios, jos dažnai randa strategijas, kurios didintų jų ir jų vaikų saugumą.

Yra daug priežasčių, kodėl aukos lieka smurtiniuose santykiuose:

• Baimė: Baimė dėl savo ir vaikų saugumo, baimė dėl smurtautojo keršto.
• Finansinė priklausomybė: Neturėjimas finansinių išteklių, kad galėtų gyventi savarankiškai.
• Socialinė izoliacija: Neturėjimas artimųjų ar draugų paramos.
• Gėda ir kaltė: Gėda dėl patiriamo smurto, kaltė dėl santykių žlugimo.
• Viltis: Tikėjimas, kad smurtautojas pasikeis.
• Emocinė priklausomybė: Priklausomybė nuo smurtautojo, net ir patiriant smurtą.
• Vaikai: Noras išsaugoti šeimą dėl vaikų.

Kaip Padėti Psichologinio Smurto Aukai?

Šie smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksniai gali padėti geriau atpažinti besiformuojančią smurtinę situaciją mūsų arba kito asmens aplinkoje. Psichologinio smurto aukos atpažinimas sudėtingesnis nei fizinės smurto aukos, kadangi psichologinis smurtas nepalieka jokių fizinių žaizdų. Jei įtariate, kad kažkas patiria psichologinį smurtą, galite:

Taip pat skaitykite: Socialinės psichologijos svarba

• Būti atidus ir empatiškas: Išklausykite auką be teismo ir palaikykite ją.
• Patvirtinkite jos jausmus: Pasakykite, kad suprantate, jog ji jaučiasi blogai ir kad jos jausmai yra pagrįsti.
• Pasiūlykite pagalbą: Pasiūlykite padėti ieškoti informacijos, susisiekti su pagalbos tarnybomis ar palydėti pas specialistą.
• Skatinkite kreiptis į specialistus: Patarkite kreiptis į psichologą, teisininką ar kitą specialistą, kuris gali suteikti pagalbą.
• Nebandykite spręsti problemos patys: Psichologinis smurtas yra sudėtinga problema, kurią geriausiai gali spręsti specialistai.
• Nekaltinkite aukos: Niekada nekaltinkite aukos dėl patiriamo smurto.
• Būkite kantrūs: Pagalba aukai gali užtrukti, todėl būkite kantrūs ir palaikykite ją.

Pagalba Lietuvoje

Lietuvoje yra ne vienas pagalbos resursas smurto aukai, tačiau verta paminėti kelis savipagalbos būdus, kai sprendimas nutraukti santykius priimtas. Jei patiriate smurtą ar pažįstate, kas jį patiria, Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras siūlo nemokamas psichologų konsultacijas, taip pat žemiau nurodyti kontaktai, kuriais susisiekus galima gauti pagalbos.

Pagalbos linijos:

• Pagalbos moterims linija: 8 800 66366 (nemokama, visą parą)
• Vaikų linija: 116 111 (nemokama, visą parą)
• Jaunimo linija: 8 800 28888 (nemokama, visą parą)
• Linija Doverija (pagalba rusų kalba): 8 800 77277 (nemokama, darbo dienomis 16-20 val.)

Kitos organizacijos:

• Moters pagalbos linija: https://pagalbosmoterimslinija.lt/
• Krizių įveikimo centras: https://krizesiveikimas.lt/
• Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba: https://vaikoteises.lt/

Savipagalbos būdai:

• Ieškoti pagalbos: Pagalba gali svyruoti nuo savipagalbos knygos ieškojimo bibliotekoje iki susitikimo su psichologu. Svarbiausia kažką daryti. Nenaudoti šių veiksmų smurtautojui gąsdinti ar grasinti.
• Raskite jus supančių bendraamžių pagalbos grupę: Grupės padeda rasti palaikymą ir susitapatinti su kitomis smurto aukomis. Dažnai dėl savitarpio pagalbos grupių kyla konfidencialumo klausimas, atsiranda baimė, kad aplinkiniai sužinos apie lankymąsi grupėje.
• Kasdienėmis veiklomis ugdykite savo dvasingumą: Dvasingumas nebūtinai reiškia Dievą, galite tikėti bet kuo, kas jus skatina judėti į priekį. Gal tai Aukščiausioji visatos galia, pats Dievas ar gal savitarpio pagalbos grupė?

Teisiniai Aspektai

Svarbu žinoti, kad Lietuvoje smurtas artimoje aplinkoje yra pripažįstamas kaip nusikaltimas, o tam tikros psichologinio smurto formos gali patekti į baudžiamojo kodekso reguliavimą. Nors ne visada paprasta įrodyti psichologinę žalą, vis daugiau dėmesio skiriama emociniam poveikiui.

Tačiau teisiškai sunku įrodyti psichologinį smurtą. Jei kalbame apie smurtą artimoje aplinkoje, 2020 metais iš 58 553 policijoje užregistruotų pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje tik 7132 buvo pripažinti nusikaltimais ir už tokias veikas jau yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Tai yra tik kiek daugiau nei 12 proc. atvejų, nuo bendro skaičiaus ir absoliuti dauguma smurtautojų artimoje aplinkoje nuteisiama už fizinio skausmo sukėlimą. Visuomenė klaidingai gali suvokti, kad 88 proc. pranešimų atvejų smurto artimoje aplinkoje nebuvo… Smurtas paprastai būna, tik neužtenka požymių patraukti smurtautoją baudžiamojon atsakomybėn.

tags: #kas #yra #psichologinis #smurtas #seimoje