Įvadas
Priklausomybė - tai kompleksinis reiškinys, apimantis tiek fizinius, tiek psichologinius aspektus. Šis straipsnis nagrinėja priklausomybės apibrėžimą, jos priežastis, formas ir pasekmes, siekiant suprasti, kaip priklausomybė veikia individą ir visuomenę.
Priklausomybių Prigimtis
Mėgavimasis malonumą teikiančiais dalykais ir noras tai pakartoti yra natūralus reiškinys, būdingas ne tik žmonėms. Įvairūs gyvūnai taip pat linkę prisirišti prie malonių dalykų. Malonumo ir pasitenkinimo jungtys yra užprogramuotos visų gyvų organizmų smegenyse. Tereikia rasti malonumą teikiančią medžiagą ar dirgiklį, ir smegenyse užprogramuotas noras kartoti šį veiksmą pradeda veikti individo elgesį.
Anksčiau psichiatrijoje vyravo nuomonė, kad tam tikra žmonių grupė iš prigimties turi polinkį į priklausomybes, tačiau dabar manoma, kad nėra žmonių, turinčių imunitetą priklausomybėms. Nors ne visi asmenys, vartojantys psichoaktyviąsias medžiagas ar užsiimantys tam tikra veikla, tampa priklausomi, tačiau bet kuris asmuo gali tapti priklausomas.
Priklausomybės Formos
Dažniausiai priklausomybės terminas vartojamas kalbant apie alkoholizmą, intensyvų ilgalaikį rūkymą arba narkomaniją. Tačiau priklausomybė gali pasireikšti įvairiomis formomis:
- Psichologinė priklausomybė: Tai plati sąvoka, apimanti visas priklausomybės formas, tiek medžiaginę (tam tikrų maistinių ir nemaistinių medžiagų vartojimas), tiek nemedžiaginę (susijusią su tam tikrais veiksmais, veikla, poelgiais). Dažni psichologinės priklausomybės pavyzdžiai yra liguistas potraukis lošti, naršyti internete, "nesąmoningai" apsipirkinėti, nevaldomas potraukis seksui ir pan. Nors atrodo, kad psichologinę priklausomybę įveikti pakanka valios pastangų, dažnai vienam pačiam išspręsti šią problemą nepavyksta.
- Fizinė priklausomybė: Tai organizmo pripratimas prie tam tikrų (psichoaktyviųjų) medžiagų vartojimo ir dėl tų medžiagų negavimo išgyvenamas abstinencijos sindromas. Fizinė priklausomybė prilyginama lėtinei ligai, todėl jai reikalingas ilgalaikis gydymas.
Alkoholizmas
Alkoholizmas yra viena labiausiai paplitusių priklausomybių. Priklausomybė yra lėtinis procesas, todėl sunku nustatyti, kada peržengiama riba tarp kontroliuojamo vartojimo ir priklausomybės. Mokslininkai nustatė, kad priklausomais nuo alkoholio tampa kas dešimtas alkoholinius gėrimus vartojantis žmogus. Tam įtakos turi asmens savybės, paveldimumas, socialinė aplinka ir joje vyraujančios alkoholio vartojimo tradicijos.
Taip pat skaitykite: Kraujo judėjimo iššūkiai
Žmones vartoti alkoholinius gėrimus dažnai paskatina nemokėjimas bendrauti, atsipalaidavimo, nusiraminimo poreikis. Piktnaudžiavimas alkoholiu tokiais atvejais gali lengvai peraugti į priklausomybę. Pradėjęs girtauti toks žmogus nebegali susivaldyti ir vartoja alkoholį vien tam, kad jaustųsi kiek geriau. Stiprėjant priklausomybei nuo alkoholio, išsivysto ir psichikos sutrikimų.
Vykdant alkoholio vartojimo prevenciją būtina akcentuoti, kad labai pavojinga alkoholį vartoti kaip stresą mažinančią priemonę ar vaistą, susinervinus, susipykus, pavargus, kai nepasisekė, kai norisi užsimiršti ir pan.
Priklausomybė Nuo Tabako
Tabakas - tai bulvinių šeimos augalas, kurio išdžiovinti lapai naudojami rūkalų gamyboje. Tabake yra apie 300 žmogaus sveikatai kenksmingų medžiagų: nikotino, sieros vandenilio, anglies dioksido ir monoksido, kancerogeninių dervų ir kt. Viena iš kenksmingiausių tabako sudedamųjų dalių yra nikotinas.
Nuo rūkymo sukeltų pasekmių miršta tiek, kiek nuo AIDS, savižudybių, žmogžudysčių, avarijų, gaisrų, girtavimo ir narkotikų kartu sudėjus - 4 - 5 mln. žmonių kasmet, o tai reikštų po 13 tūkst. kas dieną!
Iš pradžių rūkoma dėl psichologinių ir socialinių priežasčių, tačiau ilgainiui, nenugalimą potraukį rūkyti lemia cigaretėse esantis nikotinas. Kuo didesnis jo kiekis yra cigaretėje, tuo stipresnį pripratimą jis sukelia. Užsirūkius, nikotinas maždaug per septynias sekundes iš plaučių patenka į smegenis ir stimuliuoja ten esančius receptorius, susijusius su malonumo pojūčiu, sukeldamas džiaugsmingą nuotaiką. Žmogui norisi nuolat taip jaustis, todėl jis užsirūko vėl ir vėl. Negaunant nikotino, keičiasi nuotaika, žmogus tampa irzlus, prislėgtos nuotaikos, nedarbingas. Taip pasireiškia nikotino abstinencija. Ypač greit fizinė nikotino priklausomybė atsiranda vaikams. Smegenų receptoriuose rūkymas sukelia tam tikrus negrįžtamus pokyčius.
Taip pat skaitykite: Pacientų agresijos tyrimai
Psichologinė priklausomybė išsivysto iš įprastų žmogaus veiksmų, kai rūkymas tampa tam tikro ritualo dalimi: parūkyti geriant rytinę kavą, pokalbio metu, vairuojant. Dažnai cigaretės griebiamasi patiriant tam tikras emocijas - norisi rūkyti susierzinus, supykus, arba atvirkščiai, be jos neįsivaizduojamas pergalės ar pilnatvės pojūtis. Svarbiausia užduotis ir yra - sulaužyti nusistovėjusį stereotipą.
Rūkant dalis nikotino ištirpsta seilėse. Kartu su seilėmis patekęs į virškinimo sistemą nikotinas ardo skrandžio, žarnyno gleivinę, gali sukelti jos uždegimą. Rūkymas 10 kartų padidina tikimybę susirgti skrandžio opalige, 4 kartus dažniau mirštama nuo žarnyno vėžio. Be to, rūkantieji daug dažniau serga burnos ertmės, liežuvio, gerklų, stemplės vėžiu.
Tabako dūmuose esančios nuodingos medžiagos labai kenkia kvėpavimo sistemai: kvėpavimas tampa negilus, paviršutiniškas, prasideda kosulys, dusulys. Sparčiai einant ar lipant laiptais, greitai ima trūkti oro. Su cigaretės dūmais patekęs į organizmą nikotinas veikia galvos smegenyse esančius kvėpavimą ir širdies darbą reguliuojančius centrus. Dėl to padažnėja širdies susitraukimai, pakyla kraujospūdis. Rūkančio žmogaus širdis plaka 10-20 dūžių per minutę dažniau nei nerūkančio. Todėl rūkančius žmones tris kartus dažniau ištinka širdies infarktas, jie 2,5 karto dažniau serga kvėpavimo takų ligomis. Daug rūkant kraujas blogiau aprūpina organizmą deguonimi. Dėl nuolatinio deguonies trūkumo atsiranda galvos skausmai, greičiau pavargstama, sumažėja darbingumas.
Kuo jaunesni žmonės pradeda rūkyti, tuo yra didesnė tikimybė, kad jie rūkys ir suaugę. Paaugliams pakanka surūkyti gerokai mažiau cigarečių nei suaugusiems, kad jų organizmas priprastų prie nikotino ir jiems būtų sunku mesti rūkyti.
Nėra rimto pagrindo manyti, kad mažesnį nikotino ir dervų kiekį turinčios cigaretės nepavojingos sveikatai. Rūkydamas ,,lengvas“ cigaretes, žmogus traukia dūmą giliau ir taip įkvepia daugiau anglies monoksido bei kitų kenksmingų medžiagų, nes cigarečių filtras sulaiko tik apie 50 procentų nikotino ir kitų medžiagų.
Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo laiko
Elektroninės Cigaretes
Elektroninė cigaretė (el. cigaretė) - tai elektroninis inhaliatorius, skirtas specialiems tirpalams garinti, kuriuo imituojamas tabako cigarečių rūkymas. El. cigaretės sukurtos 2003 metais Kinijoje, išplito daugelyje vakarų šalių ir per dešimtmetį įsitvirtino viso pasaulio rinkose. El. cigaretė yra pagaminta iš kaitiklio, kapsulės, kurioje yra skystis, ir maitinimo elemento. Užpildas - tai specialiai paruoštas tirpalas, kuriame yra nikotino ir kitų aromatinių medžiagų.
Elektroninė cigaretė su įprasta cigarete sieja tik tai, kad pagrindinė medžiaga dėl kurios jos vartojamos - nikotinas. Galima pasakyti, kad elektroninė cigaretė yra elektroninė nikotino pateikimo į kvėpavimo takus ir plaučius sistema, kuri padeda įkvėpti nikotino ištirpinto propilenglikolyje (maisto papildas E 1520) garus. Tačiau pastarasis nors naudojamas maisto pramonėje bei kosmetikoje, bet gali dirginti odą, gleivinę, o didesniais kiekiais stipriai pakenkti sveikatai. JAV medikai tvirtina, kad nuo nuolatinio dantenų ir lūpų dirginimo rūkant el. cigaretes tikimybė susirgti onkologine liga padidėja 50 kartų.
Turėtume suprasti, kad kenkia ne tik matomi įprastinių cigarečių dūmai, bet ir nematomi el. cigarečių garai. Žmogus esantis patalpoje kartu su rūkančiu el. cigaretę, taip pat pasyviai rūko, t.y. Ar el. cigarečių rūkymas nesukelia priklausomybės? Bet gal el.
Kiekvienas rūkorius neretai pagalvoja, kaip jam mesti rūkyti. Bet didžiausioji problema yra priklausomybė. Priklausomybei įveikti reikia apsisprendimo, didelių valios pastangų ir aplinkinių palaikymo. Galima manyti, kad el. cigaretės padeda atprasti nuo „dūmelio“, bet juk svarbiausioji medžiaga - nikotinas - išlieka ir el. cigaretėse. Tai kaip galima atprasti nuo priklausomybės nikotinui, jei ir toliau jį vartosime. Nustatyta, kad didžioji dauguma įvairių nikotino pakaitalų užtikrina tik labai mažą sėkmę metant rūkyti. O el. cigarečių gamintojų patikinimai yra paprasčiausia verslo logika - pasiekti, kad jų produktas būtų labiau perkamas.
Elektroninių cigarečių pardavėjai, naudoja reguliarių cigarečių žalos sveikatai statistiką, kaip argumentą pradėti vartoti elektronines cigaretes. Tačiau nepateikia jokių mokslu pagrįstų įrodymų, kad el.
Kaip Mesti Rūkyti
Koks stiprus tabako poveikis, galima spręsti iš to, jog dauguma rūkančiųjų žino ir supranta apie rūkymo žalą, bet… nesugeba gyventi be cigarečių. Priklausomybė nuo tabako yra ir fizinė, ir psichologinė, todėl lengvai „nepaleidžia“ savo aukos. Metimo rūkyti pradžia dažniausiai prasideda nuo savęs gąsdinimo niūrioms pasekmėms, prarūkytų pinigų skaičiavimu ar panašiai. Tačiau šie argumentai dažnai yra per silpni, prieš įpročio ir priklausomybės jėgą. Dažnai bandoma save įtikinti, kad „turėsiu valios ir mesiu“, tačiau tos valio taip ir neatsiranda. Nemaža dalis rūkančiųjų vėliau ar anksčiau išbando daugybę metimo metodų. Bet nesėkmingai. Vieni bando mesti po truputį, mažindami cigarečių kiekį, bet tik nedaugelis pasiekia norimą tikslą. Specialistai nustatė, kad žymiai daugiau žmonių pasiseka nutraukiant rūkymą iš karto. Tačiau paaugliams mesti rūkyti yra kur kas lengviau, nes daugeliui jų dar nėra išsivysčiusi fiziologinė organizmo priklausomybė nuo nikotino.
- nuspręskite nuo kurios dienos nustosite rūkyti.
- pinigus, kuriuos išleisdavote cigaretėms, dėkite į taupyklę.
- venkite vietų, susibūrimų, kurių metu dažniausiai rūkydavote.
- kilus norui užsirūkyti, išgerkite stiklinę sulčių, kramtykite kramtomąją gumą ar čiulpkite ledinukus. Jų nešiokitės su savimi.
Priklausomybė Nuo Lošimų
Pagrindinis šio sutrikimo bruožas - tai tęstinis arba periodiškas elgesio kontrolės praradimas, nebegalint atsispirti potraukiui lošti. Priklausomybė gali išsivystyti lošiant žaidimų automatų salonuose, ruletę ar kortomis kazino, sporto totalizatorių, internetinius ar SMS žaidimus, žaidžiant biliardą ar boulingą iš pinigų. Priklausomybė gali išsivystyti ir žaidžiant paprasčiausioje televizinėje loterijoje.
Tyrimai rodo, kad 1.6% suaugusių žmonių atitinka patologinio lošimo kriterijus, o 3.9% patiria sunkumus dėl šios priklausomybės. Patologinis lošimas aptinkamas visose socialinėse grupėse, dažniausiai fiksuojamas tarp 21 ir 55 metų amžiaus vyrų. Polinkį į priklausomybę labiausiai nulemia psichologinės ir socialinės problemos.
Visiems patologiniams lošėjams būdinga tai, kad net jei pralošia daug pinigų, jie vėl lošia įsitikinę, kad šįkart tikrai pasiseks. Jei kartais pasiseka - džiaugiasi, tačiau nemato, kad prieš tai paklojo žymiai daugiau nei išlošė. Galų gale vėl viską pralošia. Tačiau nepaisydami nesėkmių ir vėl bando „laimę“. Suvokti ir realiai įvertinti pasekmes, kylančias dėl nevaldomo potraukio, neleidžia neigimas ir saviapgaulė. Progresuojant priklausomybei, sparčiai didėja priklausomo asmens nepasitikėjimas kitais žmonėmis. Neretai, net jei ir testo rezultatai rodo, kad problema jau yra, pats asmuo neigia priklausomybę ir gydytis nenori.
Priklausomybė Nuo Sekso (Seksoholizmas)
Anoniminiai seksoholikai - tai draugija vyrų ir moterų, kurie dalijasi savo patirtimi, jėgomis ir viltimi, norėdami padėti sau ir kitiems sveikti nuo seksualinės priklausomybės. Vienintelė sąlyga būti draugijos nariu - noras išsivaduoti nuo gašlumo ir siekti seksualinės blaivybės. Anoniminiai seksoholikai nemoka nei stojamojo, nei nario mokesčio.
Seksoholikas ar seksoholikė nebeatskiria, kas yra teisinga ir tinkama. Seksoholikas prarado kontrolę, nebeturi pasirinkimo ir negali laisvai liautis vartoti. Gašlumas tapo priklausomybe. Mūsų padėtis yra tokia, kaip ir alkoholiko, kuris nebegali toleruoti alkoholio ir turi nutraukti alkoholio vartojimą, bet nebepajėgia to padaryti. Taip pat yra ir su seksualiniu girtavimu. Seksoholikas nebegali toleruoti gašlumo, bet nebepajėgia sustoti.
Seksoholiko atveju seksualinė blaivybė reiškia lytinių santykių neturėjimą su savimi ar su partneriu, išskyrus sutuoktinį. AS blaivybės apibrėžime terminas „sutuoktinis“ reiškia partnerį santuokoje tarp vyro ir moters. Seksualinė blaivybė taip pat reiškia progresyvią pergalę nuo įvairių lytinio mąstymo, stimuliacijų ir gašlumo formų, veikiančių mūsų gyvenimą. Mes supratome, kad gašlumas yra mūsų seksualinio vartojimo varomoji jėga.
Daugelis mūsų jautėsi niekam tikę, beverčiai, vieniši ir kupini baimės. Mūsų vidus niekada neatitiko to, ką matė kiti žmonės mūsų išorėje. Gana anksti mes pradėjome jausti atskirtį nuo tėvų, bendraamžių ir nuo pačių savęs. Atsijungdavome nuo pasaulio per fantazijas ir masturbaciją. Svaigome nuo paveikslėlių ir atvaizdų, vaikėmės fantazuojamų objektų. Patyrėme geidulius ir troškome būti kitų geidžiami. Tapom išties priklausomi: seksas su savimi, paleistuvystė, svetimavimas, priklausomi santykiai, ir dar daugiau fantazijų. Patirdavome tai akimis; pirkdavome, parduodavome, įkeisdavome, dovanodavome. Tapome priklausomi nuo intrigų, jaudulio ir draudimų. Žinojome vienintelį išsivadavimo būdą nuo to - atsiduoti visa tam. Mes supratome, kad mūsų problema yra trilypė: fizinė, emocinė ir dvasinė. Sveikimas turi įvykti visose trijose.
Svarbus požiūrio pasikeitimas prasidėjo, kai mes pripažinome, jog esame bejėgiai, kad mūsų įpročiai mus valdo. Mūsų įpročiai pradeda trauktis, kai imame lankyti susirinkimus. Vieniems iš mūsų tai reiškia neturėti jokio sekso su savimi ar kitais. O kitiems - abstintencijos laikotarpius su sutuoktiniu, kol gašlumas pasišalina iš mūsų minčių bei organizmo. Mes atradome, kad galime sustoti, kad susilaikymas mūsų nepražudo. Pradedame jausti viltį, pradedame jaustis gyvi. Pradžioje visa tai buvo labai neįprasta. Nematėme kelio į priekį, tačiau po truputį įsitikinome, kad esame teisingame kelyje. Svarbiausia turėtų būti mūsų bendra gerovė. Kiekvieno sveikimas priklauso nuo AS vienybės.
Tarpusavio Priklausomybė: Platesnis Kontekstas
Artūras Tereškinas savo romane "Nesibaigianti vasara" teigia, kad individualizmo ir konkurencijos ideologijos užgožė paprastą faktą, jog mes esame viena nuo kitos priklausomos būtybės, egzistuojančios ir klestinčios tarpusavio pasitikėjimo tinkle. Prasidėjus pandemijai, tapo akivaizdu, kad net oras, kuriuo kvėpuojame, yra susijęs su abipuse atsakomybe.
Jei žmogiška sėkmė, grindžiama kažkieno ar kažko nesėkme, ateitis yra neišvengiamai netvari ir asimetriška. Joje egzistuos keli laimėtojai ir daugybė pralaimėtojų. Abipusis klestėjimas atsiranda ne kovojant su konkurentais, bet pripažįstant ir puoselėjant mūsų tarpusavio priklausomybę, prisiimant atsakomybę, kurios tikslas - sugyventi.
Kūno-Proto Problemos ir Medicinos Industrijos Įtaka
Medicinos industrija dažnai apibrėžia tam tikras kūno-proto būkles kaip problemas, neatsižvelgdama į tai, ką patys žmonės žino apie savo kūną-protą. Pavyzdžiui, farmacijos korporacijos mažą ūgį įvardija kaip sunkią problemą, kurią iš vaiko - ypač berniuko - gyvenimo reikia kuo anksčiau pašalinti. Jos aktyviai stengiasi išplėsti savo medikamentų rinką, paveikdamos ir kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kurių vaikų ūgis nepriimtinai mažas.
Tačiau ne visos realybės, kurios laikomos problemomis, iš tikrųjų tokios yra. Heteroseksualumas, balta oda ir turtingumas tiesiog nelaikomi problemomis, nors jų pasekmės gali būti žalingos. Queer, translyčiai, nebaltaodžiai ar neturtingi žmonės kasdien patiria sunkumų dėl to, kad yra laikomi turinčiais arba keliančiais problemų.
Institucinis Žiaurumas ir Normalizacija
Augustas Sireikis teigia, kad daug sunkiau mums sekasi atpažinti institucinio tėvo žiaurumą. Kasdien, kai draugas mūsų paklausia, ko toks susikrimtęs, kai motina paklausia, kaip sekasi darbe, kai bet kas paklausia, ką manai apie mūsų valstybę, kultūrą, tautą ar visuomenę, mes esame tas aktorius, kurio kaktą išmuša nepastebimas prakaitas, kurio akys pradeda klaidžioti į šalis, o rankos nejučia tiesiasi į atimtąjį tekstą.
Svarbiausia - ne po atėmimo einanti improvizacija, o tas trumpas laikas iki jos - tas sunkaus laisvės svorio pajautos momentas. Akimirksnis, kuriame lyg ant delno išsiskleidžia nepadori mūsų pagunda kažkam priklausyti. Noras paklusti, pasiduoti ir, visų svarbiausia, atsiduoti normalizacijai. Visa tai, kas akivaizdu ir banalu, tačiau ko reikia nepamiršti. Kam reikia valingos pastangos nepamiršti.
Normalumas yra didžiausias šio tėvo ginklas. Tądien, kai mes priprasime ir imsime gūžčioti pečiais, kai pripažinsime, kad visa tai tapo norma, būsime pralaimėję. Jo sprendimas tėra formalumas, pavadintas įstatymu, tačiau teisėtas ne visada reiškia teisingas. Jei šiuos du sutapatinsime, jei leisimės normalizuojami, jei užmiršime, kad gali būti kitaip, tuomet jo socialinės inžinerijos eksperimentas bus pavykęs.
tags: #priklausomybe #vieniems #nuo #kitu