Smurtas prieš vaikus yra vaiko teisių pažeidimas, didžiulė socialinė ir visuomenės sveikatos problema. Saugus elgesys - tai neatsiejama vaiko gerovės ir visapusiško vystymosi dalis. Nuo pat mažens vaikus reikia mokyti, kaip saugiai elgtis įvairiose situacijose - namuose, darželyje, mokykloje, gatvėje, gamtoje ir internete. Tik ugdant sąmoningumą ir gebėjimą reaguoti į aplinką, galima užtikrinti, kad vaikai užaugs atsakingais ir gebančiais pasirūpinti savimi bei kitais piliečiais.
Vaiką Žalojantis Elgesys: Apibrėžimas ir Formos
Vaiką žalojantis elgesys - tai suaugusio žmogaus neatsitiktinis veikimu ar neveikimu vaikui daromas fizinis, seksualinis, psichologinis, emocinis poveikis, kuris sukelia ar gali sukelti žalą vaiko raidai, sveikatai ir orumui. Profesoriaus D. teigimu, vaikas labai retai patiria tik vieną kurią nors smurto rūšį. Vaikai, kurie yra nuolatos skriaudžiami, dažniausiai patiria vienu metu įvairių rūšių smurtą - fizinį kankinimą ir emocinį žeminimą, seksualinį išnaudojimą ir grasinimus fiziniu, nepriežiūrą ir įtraukimą į asocialią veiklą. Pažintinė, emocinė ir socialinė vaiko raida yra neatsiejamai susijusi su vaiko saugumu ir priežiūra, kurią suteikia tėvai ar globėjai. Pamatinis saugumas, vaiko raidos poreikių supratimas ir jų tinkamas tenkinimas yra būtina sąlyga vaikui augti ir realizuoti savo potencialą.
Fizinė Prievarta
Fizinė prievarta - tai tyčiniai suaugusių žmonių veiksmai vaiko atžvilgiu, kurie sukelia skausmą ir gali sukelti sveikatos, raidos sutrikimus. Fizinis smurtas gali būti vienkartinis veiksmas arba pasikartojantys veiksmai - mušimas, stumdymas, spardymas, deginimas, kandžiojimas, smaugimas, bet koks skausmo kėlimas (žnaibymas, badymas ir pan.). Patirta fizinė trauma gali būti įvairi - nuo lengvo apdraskymo ir nubrozdinimo iki lūžusių kaulų, smegenų sutrenkimo, vidinių organų (inkstų, kepenų, blužnies) sužalojimo.
Seksualinė Prievarta
Seksualinė prievarta - tai suaugusio žmogaus veiksmai vaiko atžvilgiu, siekiant patirti seksualinį pasitenkinimą arba gauti pelną, išnaudojant vaiką.
Emocinė Prievarta
Emocinė prievarta - tai vaiko kompetencijos ir savivertės tyčinis griovimas ar žymus trikdymas, jį žeminant, gąsdinant, atstumiant, taikant bausmes, atmetimą ir ribojant normalias socialines sąveikas. Emocinė prievarta apjungia veiksmus, nukreiptus prieš vaiką (pvz., žodinės agresijos atakos) ir neveikimą vaiko atžvilgiu (pvz., vaiko emocinis atstūmimas, užuojautos ir palaikymo nesuteikimas). Kai vaiko emociniai poreikiai yra nuolat netenkinami, jo nuolatinis žeminimas ar kritikavimas, blogos savijautos sukėlimas, savijautos destrukcija tampa auklėjimo stiliumi, pastoviu elgesio modeliu, tai yra emocinis vaiką žalojantis elgesys.
Taip pat skaitykite: Kaip elgtis mokykloje iškritus sniegui
Vaiką Žalojančio Elgesio Pasekmės
Vaikus žalojantis elgesys paveikia įvairiai - pasekmės gali būti trumpalaikės, nežymiai sutrikdančios sveikatą arba ilgalaikės, pasireiškiančios visą gyvenimą, ženkliai sutrikdančios vaiko raidą ir kasdienį funkcionavimą. Svarbu suprasti, kas padidina ar sumažina patirtos skriaudos pasekmių riziką.
- Vaiko amžius.
- Vaiko genetinis pažeidžiamumas. Vaikai, turintys elgesio ar emocinių problemų, ir vaikai su negale yra padidintoje rizikos grupėje susilaukti netinkamo elgesio iš savo šeimos narių ar kitų suaugusių, juos prižiūrinčių žmonių. Tėvai/globėjai ar mokytojai dažnai nežino, kaip su jais bendrauti, kaip reaguoti į jų elgesį, kaip spręsti problemas, iškylančias dėl vaikų neįgalumo ar psichinių problemų. Tai sukelia stiprius jausmus: pyktį, ar netgi neapykantą, dėl kurių gali pasireikšti ir smurtinis elgesys (Bates. S.,2005).
- Vaiką žalojančio elgesio trukmė ir dažnumas - kiek laiko ir kokiu dažnumu vyko prievarta ir/ar išnaudojimas. Bet kokia skriauda veikia vaiką, tačiau tyrimai rodo, kad ilgą laiką trunkanti ir pasikartojantis vaiko žalojimas sukelia ilgalaikes neigiamas pasekmes vaiko raidai ir funkcionavimui.
- Vaiką žalojančio elgesio pobūdis ir sunkumas. Kasdieninė praktika ir moksliniai tyrimai patvirtina akivaizdžią koreliaciją tarp tam tikrų smurto rūšių, pvz., fizinės ir emocinės prievartos.
- Smurtautojo ir vaiko santykių artumas.
- Specialistų intervencijos pobūdis. Tinkama ir laiku specialistų suteikta pagalba padeda vaikui greičiau ir sėkmingiau įveikti patirtos prievartos pasekmes.
Nepaisant patirtos prievartos, kai kurie vaikai pakankamai sėkmingai įveikia traumą. Psichologinis atsparumas - tai asmens sugebėjimas įveikti rizikos veiksnius ir nebūti jų pažeidžiamam. Atsparumas tam tikrų veiksnių poveikiui gali kilti iš vaiko genetinio paveldo, temperamento, ankstesnės patirties, raidos ypatumų ir kitų apsaugos veiksnių. Apsaugos veiksniai yra asmens, šeimos, bendruomenės ar visos visuomenės sąlygos ar savybės, kurioms esant, sumažėja vaikus žalojančio elgesio tikimybė, sustiprėja vaiko bei šeimos sveikata ir gerovė. Ankstyvoji suaugusiojo globa ir užmegztas ryšys. Kai tėvus su vaikais sieja tvirti, šilti jausmai, vaikai vystosi sveikiau, išmoksta pasitikėti tėvais ir žino, kad tėvai aprūpins juos viskuo, ko reikia išgyvenimui, suteiks meilę, priėmimą, tinkamą auklėjimą ir saugumą. Pakankamai geri šeimos socialiniai gebėjimai.
Vaiką žalojantis elgesys paveikia visas vaiko raidos sritis - fizinę, emocinę, socialinę, pažintinę ir elgesio. Tyrimai, atlikti įvairiose šalyse, patvirtina nepalankias vaiko raidai ir funkcionavimui pasekmes. Yra skiriamos trumpalaikės ir ilgalaikės prievartos prieš vaikus pasekmės. Trumpalaikės pasekmės - tai po patirtos prievartos betarpiškai atsirandantys fiziniai sužalojimai ar emociniai padariniai. Ilgalaikės pasekmės - tai asmenybės pokyčiai ir polinkiai, kurie galėjo susiformuoti dėl vaikystėje patirtos prievartos ar nepriežiūros, pastebimi jau vaikui suaugus.
Kartais žala ir pasekmės lengvai pastebimos iš žalojantį elgesį patyrusių vaikų elgesio ir išvaizdos. Kai kurios vaiką žalojančio elgesio rūšys sukelia specifinę žalą, pavyzdžiui, dėl fizinio smurto gali būti pažeidžiamos smegenys („supurtyti“ kūdikiai gali apakti, turėti rimtų smegenų organinių pakitimų), seksualinį išnaudojimą patiriantys vaikai gali demonstruoti seksualizuotą ir/ar seksualiai netinkamą elgesį, po patirto išprievartavimo ar matyto smurto tarp tėvų vaikams gali išsivystyti Potrauminio streso sutrikimas (PTSS). Dažniausiai žalojančio elgesio ir žalos santykis būna ne toks specifiškas. Vaikui gali būti padaryta žala ir tada, kai tėvai sąmoningai neketina sužaloti vaiko, o kai kurie padariniai pasireiškia tik vėliau, pavyzdžiui, depresija dėl vaiko patirtos seksualinės prievartos, menka savivertė, empatijos stoka, nerimo sutrikimas dėl nuolatinės emocinės prievartos.
Saugus prieraišumas yra ypatingai svarbus vaiko ankstyvajai emocinei ir socialinei raidai. Saugus prieraišumas saugo besivystančias smegenis nuo žalingo streso poveikio, o jei vaiko prieraišumas nesaugus/dezorganizuotas jo smegenys yra labiau pažeidžiamos žalingam streso poveikiui. Kūdikiai ir maži vaikai, patiriantys žalojantį elgesį (nuolatinį piktą rėkimą, purtymą, atstūmimą, nepriežiūrą), linkę suformuoti dezorganizuotą prieraišumą (Hildyard & Wolf, 2002; Jordan & Sketchley, 2009;). Fiziniai sužalojimai yra tiesioginė fizinės prievartos ir/ar nepriežiūros pasekmė - kaulų lūžiai, randai, nudegimai, smegenų sukrėtimas, somatinės ligos ir pan. Kai kurie fiziniai sužalojimai turi ilgalaikes pasekmes, tokie kaip nepagydomi pakenkimai, sutrikdytas augimas, cerebrinis paralyžius. Ypatingai jautrūs bet kokiam žalojančio elgesiui yra kūdikiai, dažnai jų fizinė sveikata grėsmingai sutrikdoma dėl purtymo. Kūdikio purtymas (Supurtyto kūdikio sindromas) gali pažeisti galvos smegenis, sužaloti stuburą ir stuburo smegenis, sukelti aklumą ir/ar kurtumą, kalbos raidos sutrikimą, gali sukelti mirtį (Child Welfare Information Gateway, 2008). Tokio smurto pasekmės gali būti mokymosi sunkumai, protinis atsilikimas ar cerebrinis paralyžius. Be to, taip žaloti kūdikiai dažnai niekada ateityje nepasiekia savo bendraamžių fizine bei psichine sveikatos lygio (Goldman J., Salus M. S., Wlcott D., Kennedy Y. K, 2003).
Taip pat skaitykite: Saugus Eismas Elgesio Gatvėje
Savivertė
Vaikas, kuris nuolatos patiria žalojantį elgesį iš pačių artimiausių ir svarbiausių jam žmonių, susikuria iškreiptą jį supančio pasaulio vaizdą, jis „išmoksta“, kad supantis pasaulis yra neprognozuojamas ir labai grėsmingas, besirūpinantys žmonės lengvai ir netikėtai gali virsti žiauriais, elgtis išnaudotojiškai, būti piktais, nekantriais ir dirgliais, depresiškais ir atsiribojančiais.
Tarpasmeniniai Santykiai
Smurto vaikystėje aukos neturi galimybės patirti sveiko, grįsto meile ir pasitikėjimu ryšio su juo besirūpinančiu suaugusiuoju, vietoje to vaikas patiria pažeminimą, išnaudojimą, skausmą. Santykiai su svarbiausiais žmonėmis, pagrįsti prievarta ir išnaudojimu, siaubu ir bejėgyste, išlieka visam gyvenimui kaip esminis santykių modelis, kuriame vaikas „gali pasirinkti“ būti „auka“ ar „smurtautoju“.
- Jausmų izoliacija - Nuolatos traumuojami vaikai pasidaro „nejautrūs“ skausmui. „Susižeidę jie „nejaučia“ skausmo ir dažnai nesupranta, kad kitiems žmonėms gali skaudėti.
- Disociacija - „pabėgimas” iš traumuojančios situacijos, psichologinis atsiskyrimas nuo įvykio.
- Išstūmimas - vaikai „pamiršta“ ištisus gyvenimo periodus ir įvykius.
Vaikai augantys grėsmingose sąlygose, nuolat patiriantys fizinę ir emocinę prievartą, išmoksta, kad pasaulis yra grėsmingas, o suaugusieji yra tos grėsmės ir skausmo šaltinis. Kuo ankstesniame amžiuje vaikas patiria prievartą ir kuo ilgiau ji trunka, tuo rimtesnes elgesio problemas stebime vaikystėje, paauglystėje ir suaugusio žmogaus elgesyje. Stebimi elgesio sunkumai gali būti internalizuoti - atsiribijimas, nusišalinimas, arba eksternalizuoti - agresija ir padidintas aktyvumas. Seksualiai išnaudoti ir tvirkinti vaikai turi rimtų elgesio sutrikimų, kurie pasireiškia taip pat ir suaugusiojo gyvenime. Tai gali būti neadekvatus seksualinis elgesys - įsitraukimas į prostituciją, dažnas partnerių keitimas, seksualumo neigimas, lyties sumaištis, lytiškumo neigimas ir kt. (Corby, 2006; Merrick, Litrownik, Everson, & Cox, 2008). Prievarta ir nepriežiūra patirta kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje iš esmės pakenkia vaiko kognityvinių funkcijų raidai, ypatingai kalbos raidai, gebėjimui tikslingai ir planingai veikti, koncentruoti dėmesį (Wolfe, 1999). Tyrimai rodo, kad vaikai, patyrę smurtą ir nepriežiūrą, dažnai turi mokymosi sunkumų, jų akademiniai pasiekimai lyginant su kitomis vaiku grupėmis yra kur kas žemesni (Gilbert et al., 2009; Mills, 2004; Veltman & Browne, 2001).
Potrauminis Streso Sutrikimas (PTSS)
Ilgą laiką vykstantys trauminiai įvykiai vaikams sukelia ilgalaikių psichologinių pasekmių. Net ir praėjus daugeliui metų po įvykio, asmuo vis dar gali patirti traumą taip lyg tai būtų įvykę ką tik. Psichikos sveikatos specialistai tokias užsitęsusias psichologines reakcijas vadina potrauminio streso sutrikimu (PTSS). Staigūs pasikartojantys trauminio įvykio išgyvenimai gali būti iššaukti atsitiktinio vaizdo, garso ar kvapo. Šie ryškūs nelaukti ir nepageidaujami atsiminimai verčia vaiką lyg dar kartą visa tai patirti. Depresija ir nerimo sutrikimai yra nuolatiniai smurto prieš vaikus palydovai, ypatingai paauglystės laikotarpiu.
Savižudybės
Vaikai, patyrę smurtą, yra du kartus labiau linkę į savižudišką elgesį, jaunuoliai, patyrę seksualinę prievartą, aštuonis kartus dažniau bandė nusižudyti (Brodsky and Stanley, 2008).
Taip pat skaitykite: Patarimai saugiam elgesiui vandenyje
Agresyvus ir Žiaurus Elgesys, Nusikalstama Veikla
Vaikai, dėl patirto žalojančio elgesio nuolatos jaučiantys įtampą, skausmą ir baimę, patys yra linkę agresyviai ir žiauriai elgtis su kitais žmonėmis. Vaikystėje patirta fizinė prievarta ir emocinis žeminimas yra pagrindinis rizikos veiksnys susijęs su prievartos naudojimu ir kitų žmonių žeminimu. Yra nustatyta stipri koreliacija tarp patirtos prievartos ir nusikalstamo elgesio (Gilbert et al., 2009; Maas et al., 2008).
Vaiką žalojantis elgesys paveikia visus kasdienio funkcionavimo aspektus ir sutrikdo normalią vaiko raidą. Kai kurie sunkumai nesibaigia vaikystėje, jie žaloja ir jau suaugus, sukurdami nesibaigiantį smurto ratą.
Kodėl Saugus Elgesio Mokymas Yra Būtinas?
Sveika ir saugi aplinka - tai vaiko augimui ir vystymuisi palanki aplinka. Ji daro poveikį, nuo kurio priklauso, ar vaikas galės augti ir vystytis išnaudodamas visas savo galimybes bei gyventi visavertį gyvenimą.
- Pavojų prevencija: Mokydami vaikus saugaus elgesio, mes suteikiame jiems įrankius, reikalingus atpažinti ir išvengti pavojingų situacijų. Tai apima ne tik fizinius pavojus, bet ir virtualius, pavyzdžiui, bendravimą su nepažįstamaisiais internete ar netinkamo turinio žiūrėjimą.
- Atsakomybės ugdymas: Saugus elgesys skatina vaikus prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir sprendimus. Jie mokosi, kad kiekvienas poelgis turi pasekmes ir kad jie gali kontroliuoti savo saugumą.
- Pasitikėjimo savimi stiprinimas: Žinodami, kaip elgtis ekstremaliose situacijose ar susidūrus su pavojumi, vaikai jaučiasi labiau pasitikintys savimi ir gebantys įveikti iššūkius. Tai ypač svarbu paaugliams, kurie dažnai susiduria su spaudimu rizikuoti ar elgtis neatsakingai.
- Empatijos ir pagarbos ugdymas: Saugus elgesys apima ir pagarbą kitų žmonių saugumui ir gerovei. Vaikai mokosi, kad jų veiksmai gali turėti įtakos kitiems ir kad svarbu elgtis atsakingai, kad nepadarytų žalos.
Pagrindinės Saugaus Elgesio Temos Vaikams
Saugaus elgesio pamokos turėtų apimti įvairias temas, atsižvelgiant į vaikų amžių ir aplinką, kurioje jie gyvena. Štai keletas pagrindinių temų, kurias svarbu įtraukti į mokymo programas:
Saugus Elgesys Namuose
Pamokos tikslas padėti vaikams atpažinti pavojus buityje ir išmokti jų išvengti. Tiek namuose, tiek darželyje būtina susitvarkyti žaislus, nes paslydus ant jų galima susižeisti, susilaužyti koją ar ranką. Vaikai žino, kad negalima žaisti su degtukais, įvairiomis cheminėmis priemonėmis, negalima glostyti svetimų gyvūnų.
- Gaisrinė sauga: Vaikai turėtų žinoti, kaip elgtis kilus gaisrui, kur yra evakuacijos keliai ir kaip iškviesti pagalbą. Taip pat svarbu mokyti juos, kad negalima žaisti su degtukais, žiebtuvėliais ir kitais ugnies šaltiniais.
- Elektros sauga: Vaikai turėtų žinoti, kad negalima kišti pirštų ar daiktų į elektros lizdus, liesti laidus ar prietaisus šlapiomis rankomis.
- Apsinuodijimo prevencija: Vaikai turėtų žinoti, kad negalima gerti ar valgyti nežinomų medžiagų, vaistų ar cheminių valiklių. Visos pavojingos medžiagos turi būti laikomos vaikams nepasiekiamoje vietoje.
- Traumų prevencija: Vaikai turėtų žinoti, kaip saugiai naudotis aštriais daiktais, pavyzdžiui, peiliais ir žirklėmis, kaip lipti laiptais ir kaip elgtis vonioje ar duše, kad išvengtų paslydimo ir kritimo.
Saugus Elgesys Gatvėje ir Kelyje
Mokiniai bus supažindinti su Kelių eismo taisyklėmis, išmoks įžvelgti eismo aplinkoje tykančius pavojus ir gaus patarimų, kaip jų išvengti.
- Kelių eismo taisyklės: Vaikai turėtų žinoti pagrindines kelių eismo taisykles, kaip pereiti gatvę per pėsčiųjų perėją, kaip atpažinti kelio ženklus ir kaip elgtis prie šviesoforo.
- Saugus važiavimas automobiliu: Vaikai turėtų žinoti, kad automobilyje būtina segėti saugos diržus ir sėdėti specialioje kėdutėje, jei jie yra per maži. Taip pat svarbu mokyti juos, kad negalima trukdyti vairuotojui ir kad reikia elgtis ramiai.
- Saugus važiavimas dviračiu ir paspirtuku: Vaikai turėtų žinoti, kad važiuojant dviračiu ar paspirtuku būtina dėvėti šalmą ir kitas apsaugos priemones, laikytis kelių eismo taisyklių ir būti atidiems aplinkai.
Ne visi vairuotojai suvokia galimas rizikas. Tai, kad vairuojant draudžiama naudotis telefonu be laisvųjų rankų įrangos, žino tikriausiai kiekvienas. Tačiau anaiptol ne visi susimąsto apie galimas tokio draudimo nepaisymo pasekmes ir reguliariai laužo nustatytas kelių eismo taisykles. Suprasti tikrąją tokio elgesio grėsmę neretai trukdo klaidingi įsitikinimai, esą žvilgtelėjimas į telefoną - atima vos kelias sekundes laiko, tad nieko blogo nutikti negali. Retas susimąsto, kad važiuojant gyvenvietėje leistinu 50 km/h greičiu, per kelias sekundes transporto priemonė pajudės maždaug 40 metrų. Visą šį atstumą transporto priemonė nuvažiuoja praktiškai nekontroliuojama, nes vairuotojo dėmesys sutelktas į pašalines veiklas. Laiku nepastebėjus kelyje esančios kliūties - perėją kertančių pėsčiųjų, netikėtai išbėgusio gyvūno ir kt. - sustabdyti transporto priemonę ir išvengti nelaimingo atsitikimo nepavyks.
Ypatingą grėsmę keliuose kelia nuolatiniai pažeidėjai, taip vadinami „rizikingi“ vairuotojai, kurie nesuvokia keliuose galiojančių eismo taisyklių prasmės ir svarbos, nevertina galimų savo elgesio pasekmių ar apskritai numoja ranka į visiems galiojančias taisykles. Anot psichologės Jūratės Selilienės, rizikingą vairavimą dažnai lemia paties vairuotojo atsakomybės trūkumas, tam tikros rizikos nesuvokimas. „Dažniausiai rizikingą vairavimo stilių renkasi vairuotojai, kurie pasižymi didesniu impulsyvumu, agresyvumu, priešiškumu, labiau išreikštu aštrių pojūčių siekimu. Rizikingai vairuodami, žmonės laikosi klaidingų nuostatų: „man nieko neatsitiks“, „o kas čia blogo“, - pasakoja psichologė. - Konsultuodama kelių eismo taisyklių pažeidimus padariusius žmones, pastebėjau porą esminių rizikingo vairavimo priežasčių - tai noras pasirodyti prieš kitus žmones ir nesuvokimas, kad tam tikras elgesys gali turėti skaudžių pasekmių. Neretai tai susiję su dėmesio siekiu, noru būti pripažintam, iliuziniu suvokimu, kad gali viską kontroliuoti, žmogaus savivertės klausimu, t. y., stokodami pasitikėjimo savimi, žmonės linkę pranašumą rodyti kitais dalykais.“
Kelyje svarbu ne tik matyti, bet ir girdėti. Statistikos, kiek eismo įvykių nutinka dėl vairuotojų naudojimosi telefonais ir kitais išmaniaisiais įrenginiais vairavimo metu, nėra. Tačiau saugaus vairavimo specialistai tikina - naudojimasis telefonu vairuojant ir į kitas pašalines veiklas nukreiptas dėmesys - viena iš eismo įvykių priežasčių. Dažnu atveju nepagalvojama, kad ne tik naudojimasis telefonais, bet ir garsus muzikos klausymasis, turintis įtakos ne tik žmogaus klausai, bet ir koncentracijai. Moksliniai tyrimai rodo, kad žmogaus smegenys nėra pajėgios tolygiai vykdyti kelias užduotis vienu metu - jei vienai veiklai skiriama daugiau dėmesio, savaime jo sumažėja kitai veiklai. Todėl pernelyg garsi ir aplinką užgožianti muzika blaško dėmesį, sulėtina reakcijos laiką, trukdo tinkamai vertinti kelyje esamą situaciją.
„Norisi pabrėžti, kad žmogus kokybiškai savo dėmesį gali išlaikyti ties vienu dalyku. Jei pėsčiasis eina per perėją, klausydamasis muzikos, ar vairuotojo automobilyje ji skamba garsiai, jo dėmesio laukas sukoncentruotas į garsą, o tai sumažina dėmesingumą kitose srityse. Esami garsai sužadina emocijas ir tai gali turėti įtakos žmogaus veiksmams, gali sutrikti dėmesys ir koncentracija į tuo metu atliekamą veiksmą, pavyzdžiui, vairavimas gali tapti agresyvesnis arba priešingai - vairuotojas gali pernelyg atsipalaiduoti, daryti klaidų kelyje, - sako psichologė J. Selilienė. - Tiek vairuotojams, tiek pėstiesiems svarbūs abu jutimai - klausa ir rega. Ir kartais reikia visai nedaug, kad vairuodami sulauktume skaudžių pasekmių dėl neišgirsto garso ar nepastebėto objekto. Juk tik būdamas dėmesingas tam, ką veikia, žmogus gali apsaugoti save ir kitą.“
Pėstiesiems taisyklės taip pat galioja. Neretu atveju nelaimingų atsitikimų keliuose priežastimi tampa ne tik neatsakingas vairuotojų elgesys, bet ir pačių pėsčiųjų nerūpestingumas. Į telefoną nukreiptas žvilgsnis ir ausinės ausyse - dažnas vaizdas, kurį galima pamatyti, stebint šaligatviais žingsniuojančius pėsčiuosius. Tačiau ne kiekvienas jų įvertina, kad net ir pėstiesiems skirtuose takuose gali pasitaikyti įvairių kliūčių - dviratininkų, riedutininkų ir kt. - todėl rūpinantis savo saugumu dėmesį reikėtų sutelkti ne į telefono ekraną ar muzikos klausymąsi, o į situaciją kelyje. Kaip pastebi psichologė J. Selilienė, tokio elgesio priežastimi gali būti ne tik galimos rizikos neįvertinimas, bet ir nesąmoningas elgesys: „Daugybę dalykų mes darome automatiškai, sąmoningai nesuvokdami savo elgesio motyvų. Žmogus dažnai vienu metu atlieka kelis darbus - skaito ir valgo, vairuoja ir sprendžia telefonu svarbius klausimus ir t. t. Nuolat klausydami muzikos, vaikščiodami su ausinėmis, tiesiog nesusimąstome, kad toks elgesys tam tikrose situacijose gali būti rizikingas pačiam ir kitiems.“
Bene didžiausią susirūpinimą kelia netinkamas pėsčiųjų elgesys, kertant važiuojamąją kelio dalį perėjose ir ne tik jose. Nors kelių eismo taisyklėse nurodyta, kad prieš įžengdami į važiuojamąją dalį ir eidami ja, pėstieji turi vengti bet kokių dėmesį atitraukiančių veiksmų, - tam priskiriama ir naudojimąsi mobiliaisiais telefonais ar muzikos klausymasis - rekomendacijų laikosi toli gražu ne visi. Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, praėjusiais metais net 23 proc. eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, įvyko dėl pėsčiųjų padarytų kelių eismo pažeidimų. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas eisme savarankiškai dalyvaujantiems nepilnamečiams. Kaip pastebi psichologė J. Selilienė, jų saugumas didžiąja dalimi priklauso nuo atsakingo suaugusiųjų požiūrio į eismo kultūrą. „Žmogaus įsitikinimai, susiję su savimi, aplinkiniu pasauliu, pradeda formuotis vaikystėje. Jie nulemia žmogaus požiūrį į situaciją, veikia mąstymą, jausmus ir elgesį. Tėvai savo elgesiu formuoja, kas yra normalu ir leistina, o kas netinkama, - paaiškina psichologė. - Tarkim, jei tėtis ar mama vedasi dviratį per pėsčiųjų perėją, tikėtina, kad ir vaikas taip elgsis. O jei eidami per perėją tėvai kalbės telefonu, vaikui toks elgesys taps norma, nes vaikai mokosi stebėdami aplinką.“ Nors įprasta manyti, kad už saugumą kelyje didžiausią atsakomybę turėtų prisiimti vairuotojai, pėstieji turėtų prisiminti, kad iš tiesų kiekvienas iš mūsų pirmiausiai yra atsakingas pats už save.
Saugus Elgesys Mokykloje ir Darželyje
- Konfliktų sprendimas: Vaikai turėtų mokėti spręsti konfliktus taikiai, be smurto ir agresijos. Jie turėtų žinoti, kaip kreiptis pagalbos į suaugusiuosius, jei jie patys negali susitvarkyti su situacija.
- Patyčių prevencija: Vaikai turėtų žinoti, kas yra patyčios, kaip atpažinti patyčių aukas ir kaip joms padėti. Taip pat svarbu mokyti juos, kad patyčios yra netoleruotinos ir kad reikia pranešti apie jas suaugusiesiems.
- Saugus elgesys su nepažįstamaisiais: Vaikai turėtų žinoti, kad negalima kalbėtis su nepažįstamaisiais, priimti iš jų dovanų ar eiti su jais į nepažįstamas vietas. Jie turėtų žinoti, kad visada gali kreiptis pagalbos į suaugusiuosius, jei jaučiasi nesaugiai.
- Evakuacija: Ugdome vaikų sąmoningumą ir gebėjimą reaguoti į aplinką įvairiose situacijose - inscenizuojame praktines situacijas (pvz. gaisras mokykloje; autoįvykis) ir mokome vaiką saugaus elgesio ir reagavimo tokių situacijų metu.
#