Depresijos Sutrikimai: Priežastys, Simptomai ir Bendravimo Sunkumai

Įvadas

Depresija yra rimtas psichikos sveikatos sutrikimas, paveikiantis milijonus žmonių visame pasaulyje. Ši liga pasireiškia ne tik nuolatiniu liūdesiu, bet ir daugybe kitų simptomų, kurie gali trukdyti normaliam gyvenimui, darbui ir santykiams. Straipsnyje aptarsime, kas yra depresija, kokios jos priežastys, simptomai ir kaip ji veikia bendravimą. Taip pat apžvelgsime šizofreniją, kitą psichikos ligą, kuri taip pat gali turėti įtakos bendravimui.

Kas yra depresija?

Depresija yra psichikos sutrikimas, kuris pasireiškia nuolatiniu liūdesiu, bloga nuotaika bei interesų, energijos ir aktyvumo sumažėjimu, tai trukdo kasdieniniam gyvenimui. Tai daugiau nei tik laikinas liūdesio ar nuovargio jausmas; depresija gali turėti ilgalaikį poveikį žmogaus emocinei gerovei, sveikatai ir gyvenimo kokybei.

Statistiniai duomenys rodo, kad depresija paveikia nemažą dalį populiacijos. Per metus depresiją patiria apie 6,7% suaugusiųjų, o maždaug vienas iš šešių žmonių per gyvenimą susiduria su šios ligos iššūkiais. Depresija gali susiformuoti bet kokiu gyvenimo tarpsniu, dažniausiai prasideda vėlyvoje paauglystėje arba dvidešimtųjų metų viduryje. Moterys depresiją patiria dažniau nei vyrai.

Depresijos Priežastys

Depresijos priežastys yra daugialypės ir gali būti tiek genetinės (biologinės), tiek psichologinės, tiek socialinės. Tarp dažniausiai pasitaikančių priežasčių:

• Genetika: Jei kažkuris iš tėvų, brolių ar sesių serga depresija ar kitu nuotaikos sutrikimu, tikimybė susirgti didesnė. Polinkis sirgti šia liga paveldimas: tikimybė susirgti didesnė, jeigu giminėje yra sergantis asmuo.
• Biologiniai pakitimai: Manoma, kad sergantys depresija turi tam tikrų biologinių pakitimų smegenyse, ypač smegenų neuromediatorių (medžiagų, reguliuojančių procesus smegenyse) pakitimų. Sergant šizofrenija sutrinka nervinius impulsus perduodančių medžiagų (neuromediatorių - dopamino, serotonino, noradrenalino) pusiausvyra smegenyse, jų biochem. mechanizmai; būna neįprastas smegenų aktyvumas, jų kraujotakos pokyčių.
• Aplinkos faktoriai: Gyvenimas šalia priklausomybę turinčio asmens, artimojo su negalia priežiūra, mobingas darbe gali provokuoti depresiją.
• Psichoaktyvių medžiagų vartojimas: Apie 30% žmonių, turinčių priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, kenčia nuo depresijos.
• Lėtinės ligos: Artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankamumas ir panašūs sutrikimai gali provokuoti depresiją. Ypač dažnai depresiją provokuoja lėtinis, nuolatinis skausmas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, širdies ligos.
• Kai kurie vartojami vaistai: Kortikosteroidai, beta adrenoblokatoriai ar interferonas.
• Smegenų chemija. Depresija sergančių žmonių smegenų dalyse, valdančiose nuotaiką, mintis, miegą, apetitą ir elgesį, gali būti cheminis disbalansas.
• Hormonų kiekis. Moteriškų hormonų estrogeno ir progesterono pokyčiai įvairiais laikotarpiais, pavyzdžiui, menstruacijų ciklo, pogimdyminio laikotarpio, perimenopauzės ar menopauzės metu, gali padidinti depresijos riziką.
• Ankstyvosios vaikystės traumos. Kai kurie įvykiai turi įtakos tam, kaip jūsų organizmas reaguoja į baimę ir stresines situacijas.
• Smegenų struktūra. Didesnė rizika susirgti depresija, jei priekinė smegenų skiltis yra mažiau aktyvi. Tačiau mokslininkai nežino, ar tai atsitinka prieš ar po depresijos simptomų atsiradimo.

Depresijos Simptomai

Depresija nebūtinai pasireiškia visais išvardintais simptomais. Net sergantiems sunkia depresija, gali pasireikšti ne visi simptomai. Dažni depresijos simptomai:

Taip pat skaitykite: Šeimos Modelis ir Elgesio Sutrikimai

• Nuolatinis liūdesys, bloga nuotaika didžiąją dienos dalį. Ar nuolat jaučiatės liūdnas ir prislėgtas, nelaimingas ir sunkiai galite suprasti, kodėl? Toks prislėgtumo išgyvenimas yra vienas iš svarbiausių ir geriausiai žinomų depresijos požymių.
• Sumažėjęs susidomėjimas veikla, prarastas malonumas. Anhedonija - negalėjimas jausti džiaugsmo ir pasitenkinimo.
• Sumažėjusi energija ir nuovargis.
• Sunkumai susikaupti, atlikti užduotis. Susilpnėjusi dėmesio koncentracija (skundžiamasi “pablogėjusia atmintimi”).
• Sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi. Sumažėjęs savęs vertinimas ir pasitikėjimas savimi.
• Perdėtas kaltės jausmas, savigrauža. Kaltės ir savęs nuvertinimo idėjos, nepasitikėjimas savimi, dėl daugelio gyvenimo įvykių sergantysis linkęs prisiimti kaltę.
• Pesimizmas dėl ateities.
• Sutrikęs miegas (nemiga arba mieguistumas). Sutrikęs miegas (nemiga ar mieguistumas). Taip pat gali būti, kad nuolat jaučiatės pavargęs ir mieguistas, jokių sunkumų užmigti neturite, bet net jei miegate 10-12 val. per parą, atsikeliate pavargęs ir be jėgų. Dėl nuolatinio nuovargio jausmo, susidomėjimo praradimo ir kitų depresiją lydinčių patyrimų atlikti visus įprastus įsipareigojimus tampa ypatingai sunku ar netgi neįmanoma.
• Sutrikęs apetitas (sumažėjęs ar padidėjęs), tai gali sukelti kūno svorio pokyčius. Sutrikęs apetitas (sumažėjęs ar padidėjęs).
• Mintys apie mirtį ar savižudybę. Kyla minčių apie mirtį ar savižudybę.
• Fizinis skausmas be aiškios priežasties. Be to, yra dar daugiau kitų depresijos simptomų (skausmai, virškinimo sutrikimai, seksualiniai sutrikimai ir kt.), kuriuos tinkamai gali įvertinti tik gydytojas.
• Nerimas ir nuolatinis susirūpinimas. Depresija taip pat labai susijusi su nerimu ir nuolatinio susirūpinimo išgyvenimu.

Depresijos simptomai gali skirtingai pasireikšti vyrams, moterims, paaugliams ir vaikams. Pavyzdžiui, vyrams dažniau pasireiškia pyktis, agresyvumas, dirglumas, nerimas ar nerimastingumas, o moterims - liūdesys, tuštuma, nerimas ar beviltiškumas.

Depresijos Formos

Egzistuoja daugybė skirtingų depresijos rūšių, kurios gali būti gydomos:

• Didžioji depresija (klinikinė depresija): Viena iš sunkesnių depresijos formų, pasižyminti intensyviais ir dažnai pasikartojančiais simptomais.
• Atipinė depresija: Pasižymi specifiniais bruožais, tokiais kaip nuotaikos pagerėjimas tam tikrose situacijose.
• Pogimdyminė depresija: Pasireiškia po gimdymo ir apima ilgalaikius liūdesio, nerimo ir nuovargio jausmus.
• Distimija: Ilgalaikė depresijos forma, kuriai būdinga nuolatinė liūdna nuotaika.
• Sezoninis afektinis sutrikimas (SAS): Depresija, kuri dažniausiai pasireiškia metų laikais, kai dienos trumpesnės - paprastai rudenį ar žiemą.
• Bipolinis sutrikimas: Psichikos liga, išsiskirianti pasikartojančiais manijos ir depresijos tarpsniais.

Depresija ir Bendravimas

Sergant depresija, bendravimas su kitais gali tapti itin sudėtingas. Liga paveikia nuotaiką, protą, kūną, elgesį, bendravimo sugebėjimus. Ligonis nebegali tinkamai bendrauti, prisitaikyti, dirbti. Sumenksta jausmai, išnyksta domėjimasis gyvenimu, būdingas nenoras ką nors veikti, apatija, apsileidimas, socialinė izoliacija, nutrūksta bendravimas su šeima. Dažnai kartu būna nerimas ir depresija, pasitaiko priklausomybė nuo alkoholio, narkotikų.

Žmogus gali jaustis pavargęs, neturėti energijos, o bendravimas su žmonėmis gali tapti labai sunkus ir nebeteikti malonumo. Galite pastebėti, kad žmonių vengiate, jie Jus pradeda erzinti, o kvietimus susitikti vis atidėliojate.

Dėl sumažėjusios motyvacijos, energijos, produktyvumo bei socialinio aktyvumo gali kilti sunkumų darbe bei santykiuose su kitais. Dėl nuolatinio nuovargio jausmo, susidomėjimo praradimo ir kitų depresiją lydinčių patyrimų atlikti visus įprastus įsipareigojimus tampa ypatingai sunku ar netgi neįmanoma. Vėluojate atlikti darbus laiku, nebeišlaikote egzaminų ar nebegalite įvykdyti kitų įsipareigojimų.

Taip pat skaitykite: Asmenybės įtaka bendravimui

Šizofrenija ir Bendravimas

Šizofrenija yra lėtinis psichikos sutrikimas, kuriam būdingas tikrovės suvokimo, mąstymo nuoseklumo ir produktyvumo sutrikimas, taip pat socialinis atsiribojimas. Asmenys, sergantys šiuo sutrikimu, patiria haliucinacijas ir kliedesius.

Šizofrenija trukdo aiškiai mąstyti, suvokti realybę, bendrauti, priimti sprendimus, valdyti emocijas. Ligonis nebegali tinkamai bendrauti, prisitaikyti, dirbti. Sumenksta jausmai, išnyksta domėjimasis gyvenimu, būdingas nenoras ką nors veikti, apatija, apsileidimas, socialinė izoliacija, nutrūksta bendravimas su šeima.

Šizofrenijos Simptomai

Pirmieji šizofrenijos simptomai dažnai pasireiškia paauglystėje, tad ankstyvieji rimtos ligos požymiai klaidingai gali būti laikomi paauglišku elgesiu arba depresijos požymiais. Tokie simptomai gali būti:

• Atsiskyrimas nuo draugų ir šeimos.
• Draugų ar socialinio rato keitimas.
• Susitelkimo ir dėmesio pokyčiai.
• Miego problemos.
• Irzlumas ir emocinis susijaudinimas.
• Prasti akademiniai pasiekimai, sunkumai mokytis.

Šizofrenijos simptomai skirstomi į pozityvius ir negatyvius. Pozityvūs simptomai yra pokyčiai, kurie atsiranda asmeniui kaip nauji, papildomi liguisti išgyvenimai, pavyzdžiui, haliucinacijos, kliedesiai ir mąstymo sutrikimai. Negatyvūs simptomai yra tie gebėjimai ir funkcijos, kurių asmuo netenka sirgdamas šiuo sutrikimu.

Šizofrenijos Formos

Skiriamos 4 klasikinės šizofrenijos formos:

Taip pat skaitykite: Terapinio bendravimo metodai

• Paranoidinė forma: Būdinga kliedesiai su klausos haliucinacijomis ir suvokimo sutrikimais.
• Hebefreninė forma: Būdingi afektiniai, jausmų sutrikimai, o kliedesiai ir haliucinacijos - trumpalaikiai.
• Katatoninė forma: Būna psichomotorinio aktyvumo sutrikimų, būdingos nenatūralios ilgalaikės pozos, vaškinis lankstumas.
• Paprastoji šizofrenija: Progresuoja elgesio sutrikimai, mažėja darbingumas, pasineriama į save; sutrikimai atsiranda nepastebimai.

Depresijos ir Šizofrenijos Gydymas

Diagnozavus depresiją nedelsiant skiriamas gydymas antidepresantais. Greta medikamentinio gydymo gydytojas gali paskirti psichoterapiją, psichologo ar socialinio darbuotojo konsultacijas. Papildomos priemonės: šviesos terapija, C ir B grupės vitaminai, melisos, verbenų, jonažolių preparatai. Sveikimo periodu labai veiksmingos mankštos, treniruotės baseine, kitas fizinis aktyvumas.

Šizofrenija yra lėtinė liga, jai gydyti naudojami medikamentai ir psichoterapija. Pats gydymas susideda iš gydymo ūmioje ligos fazėje ir palaikomojo gydymo, pagrinde skirto užkirsti kelią atkryčiui ir neleisti progresuoti negatyviems simptomams. Gydymo vaistais kurso trukmė skaičiuojama metais. Jei paūmėjimai dažnai pasikartoja, dažniausiai reikalingas ilgalaikis, nuolatinis palaikomasis gydymas. Įprastai, skiriami antipsichoziniai vaistai, o gydymo trukmę nustato gydytojas psichiatras. Atslūgus paūmėjimui medikamentinį gydymą galima derinti su individualia ir (arba) šeimos psichoterapija.

Gydymo pagrindinės sudedamosios dalys yra:

• Palaikymas: Pokalbiai apie gyvenimiškų sprendimų priėmimą, depresijos priežasčių analizavimą, šeimos narių edukaciją.
• Psichoterapija: Darbas su psichoterapeutu individualiai ar grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, tai leistų sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę.
• Medikamentinis gydymas: Antidepresantai, neuroleptikai.

Kaip Padėti Sergančiam Depresija

Jeigu pastebėjote, kad artimas žmogus serga depresija, svarbu:

• Būti palaikančiu ir suprantančiu.
• Skatinti kreiptis į specialistus.
• Padėti spręsti kasdienes problemas.
• Skatinti sveiką gyvenseną (mitybą, miegą, fizinį aktyvumą).

Gyvenimo Būdo Pokyčiai, Padedantys Įveikti Depresiją

Nors geriausia būtų kreiptis pagalbos, gyvenimo būdo pokyčiai taip pat gali labai padėti sušvelninti depresijos simptomus:

• Neigiamo situacijų interpretavimo (pesimizmo) mažinimas: Išmokti pakeisti neigiamą mąstymo būdą.
• Savivertės didinimas: Sumažinti neigiamą požiūrį apie save.
• Savęs izoliavimo nuo išorinio pasaulio mažinimas: Prisiimti atsakomybę už socialinio gyvenimo palaikymą.
• Asmeninių santykių problemų sprendimas: Rasti sveiko bendravimo formą.
• Streso valdymas: Praktikuoti dažniau sakyti "ne", kai jaučiate jog to reikia.
• Miego sutrikimų sprendimas: Stengtis sukurti miegui tinkamą atmosferą.
• Alkoholio atsisakymas: Mažinti ar visiškai atsisakyti alkoholio.

Ergoterapija

Ergoterapeutas yra svarbus specialistas, teikiantis pagalbą žmonėms, sergantiems psichikos ligomis. Ergoterapeutas gali padėti asmenims mokytis ar atkurti pagrindinius kasdienio gyvenimo įgūdžius, pavyzdžiui, asmeninę higieną, maisto ruošimą, buities tvarkymą ir finansų valdymą.

tags: #sutrikes #bendravimas #sergant #depresija