Įvadas
Žmonija senėja, o tai lemia šiuolaikinė medicinos mokslo pažanga, emigracija, gimstamumo mažėjimas ir kiti demografiniai veiksniai. Dėl senėjimo didėja poreikis geriau pažinti normalaus senėjimo mechanizmus ir įgytų kognityvinių funkcijų sutrikimus. Demencija, kuriai būdingas kognityvinių funkcijų praradimas, tampa vis aktualesne problema. Šiame straipsnyje aptariamas sunkių kognityvinių funkcijų apibrėžimas, diagnostika ir gydymo būdai, įskaitant Alzheimerio ligą (AL) ir kitus kognityvinius sutrikimus.
Kognityvinių Funkcijų Apibrėžimas ir Sutrikimai
Kognityvinės funkcijos - tai smegenų gebėjimai, leidžiantys mums suvokti, mokytis, spręsti problemas, prisiminti ir komunikuoti. Šios funkcijos apima mąstymą, atmintį, dėmesį, kalbą, sprendimų priėmimą ir mokymąsi. Kognityvinės funkcijos yra būtinos kasdieniame gyvenime, nes jos padeda mums apdoroti informaciją, spręsti problemas ir bendrauti su aplinka.
Kognityvinių funkcijų sutrikimas atsiranda, kai žmogus patiria sunkumų su dėmesiu, atmintimi, mąstymu ar sprendimų priėmimu. Šie sutrikimai gali būti įvairaus laipsnio - nuo lengvo užmaršumo ar koncentracijos praradimo iki sunkių atminties ir mąstymo sutrikimų, kurie trukdo kasdieniam gyvenimui. Sunkesniais atvejais kognityvinių funkcijų sutrikimai gali pereiti į demenciją, kai žmogus praranda gebėjimą savarankiškai gyventi.
Demencija: Apibrėžimas ir Priežastys
Demencija - tai klinikinis sindromas, apibūdinamas įgytų kognityvinių funkcijų praradimu, kai nepaveikiama sąmonė. Tai nėra natūralaus senėjimo dalis. Pasaulio mastu 47,5 mln. žmonių serga demencija ir kiekvienais metais registruojama 7,7 mln. naujų atvejų. Dažniausia demencijos priežastis - Alzheimerio liga, sudaranti 60-70 proc. atvejų. Demencija įprastai yra vyresnio amžiaus žmonių liga, tačiau tam tikrais atvejais ja suserga ir jaunesnio amžiaus žmonės. Tai vadinama ankstyvojo amžiaus demencija ir diagnozuojama, kai simptomai pasireiškia jaunesniems nei 65 metų asmenims.
Alzheimerio Liga: Patogenezė, Stadijos ir Simptomai
Alzheimerio liga (AL) - jau beveik šimtmetį žinoma medicinos visuomenei, tačiau jos patogenezė vis dar nėra visiškai aiški. Manoma, kad pasaulyje yra apie 35,6 mln. žmonių, sergančių AL, o Europos Sąjungoje - apie 6 mln. Didelę įtaką ligos paplitimui turi senėjimas: nuo 65 iki 85 metų naujų ligos atvejų padaugėja nuo 1 proc. iki 7 proc. per metus, o jos paplitimas išauga nuo 3 proc. iki 50 proc. Tiek vyrai, tiek moterys AL serga vienodai dažnai.
Taip pat skaitykite: Psichologinis žvilgsnis į sėkmę
AL patogenezėje esminis vaidmuo tenka nenormaliam β-amiloido baltymui, kuris kaupiasi smegenų audinyje, sudarydamas senilinių plokštelių branduolį ir veikdamas kaip neurotoksinas, sukeliantis neuronų žūtį. Ankstyvos AL atveju nustatyti konkretūs genai, kurių mutacijos lemia šio baltymo gamybą ar jo skaidymo trūkumus. Negenetiniais AL rizikos veiksniais laikomi bloga socialinė ir ekonominė padėtis, menkas išsilavinimas, moteriškoji lytis, galvos smegenų trauma, Downo sindromas šeimoje ir kita.
Dažniausiai AL prasideda nestipriu, sunkiai pastebimu, tačiau pamažu progresuojančiu atminties sutrikimu. Paradoksalu, bet ligoniai užmaršumu nesiskundžia, ir dažnai į tai pirmieji dėmesį atkreipia šeimos nariai ar draugai. Palaipsniui prie blogėjančios atminties prisideda kiti simptomai - elgsenos sutrikimai, kliedesiai ir haliucinacijos, afektiniai sutrikimai, rečiau - ekstrapiramidinė patologija, traukuliai ir mioklonijos. Svarbiausia vieta klinikiniame vaizde tenka atminties problemoms. Sergant pirmiausia sutrinka gebėjimas suvokti naują informaciją (pažeidžiama trumpalaikė atmintis ir išmokimas). Seniau įgyta informacija prisimenama lengviau. Kartu su trumpalaikės atminties prastėjimu vystosi dezorientacija laike ir erdvėje.
Šiuo metu laikoma, kad yra 3 pagrindinės AL stadijos, apibrėžiamos pagal Jungtinių Amerikos Valstijų Nacionalinio senėjimo instituto kriterijus, kurie buvo redaguoti 2011 metais, atnaujinus 1984 metų AL diagnostikos kriterijus. Ikiklinikine stadija vadinami pokyčiai galvos smegenyse, suderinami su AL diagnoze, tai yra, tiriant tokius žmones pozitronų emisijos tomografijos (PET) tyrimu ar atliekant smegenų skysčio tyrimą biožymenų (β-amiloido, tau proteino) paieškai, randami pokyčiai, kurie gali lemti AL išsivystymą. Diagnozuojant lengvą kognityvinių funkcijų sutrikimą dėl AL, jau stebimos tam tikros atminties problemos - pacientai arba jų artimieji nurodo padidėjusį užmaršumą, kalbos sutrikimus, tačiau minėti skundai dar netrikdo žmogaus kasdienio funkcionavimo.
Kognityvinių Funkcijų Vertinimas
AL diagnozė yra klinikinė, todėl itin svarbus aspektas yra tiksli anamnezė tiek iš ligonio, tiek iš kartu gyvenančių artimųjų - klausiama apie atminties problemas, kasdienę veiklą, charakterio, pomėgių ir iniciatyvos pokyčius, emocinę sferą. Ekskliuduojama somatinė, endokrininė ir psichiatrinė patologija, galinti turėti įtakos demencijos sindromo išsivystymui.
Tradicinis demencijos gyliui įvertinti yra Trumpo protinės būklės tyrimo (angl. Mini Mental State Examination - MMSE) įvertis. Šis testas labai patogus ir šeimos gydytojo praktikoje, kaip atrankinis tyrimas atminties problemomis besiskundžiantiems pacientams. Neturint laiko, dar paprastesnis ir greičiau atliekamas yra Laikrodžio piešimo testas: ligonio paprašoma nupiešti laikrodį, sužymėti valandas ir sudėti rodykles, pažymint konkretų laiką (pvz., 10:15).
Taip pat skaitykite: Kaip suprasti paauglį?
Sudėtingesnės ir rečiau naudojamos skalės - Alzheimerio ligos įvertinimo skalė (angl. Alzheimerʼs Disease Assessment Scale - ADAS), Adenbruko kognityvinis testas (angl. Adenbrookʼs Cognitive Examination), kurie leidžia kokybiškai ir kiekybiškai įvertinti atskirų kognityvinių funkcijų sutrikimą (kalbos, dėmesio, trumpalaikės atminties ir kt.), tačiau pastarieji testai dėl didelės apimties ir didelių laiko sąnaudų kasdieniame darbe naudojami rečiau. Bendraujant su artimaisiais, užpildomas Blesedo demencijos skalės klausimynas. Juo įvertinamas kasdienis ligonio funkcionavimas.
Dažniausiai diagnozė formuluojama kaip AL, įvardijant kognityvinių funkcijų sutrikimo laipsnį, t. y. demencijos gylį (lengvas - MMSE įvertis 20-24 balų, vidutinis - MMSE įvertis 11-19 balų, sunkus - MMSE įvertis 0-10 balų). Tai iš dalies atitinka Jungtinių Amerikos Valstijų Nacionalinio senėjimo instituto kriterijus, kur lengvas kognityvinių funkcijų sutrikimas atitiktų pirmąją grupę, o demencijos kategorija apimtų vidutinio ir sunkaus kognityvinių funkcijų sutrikimo grupę.
MMSE Testo Ypatumai
MMSE testas yra plačiai naudojamas įrankis kognityvinėms funkcijoms įvertinti, ypač diagnozuojant demenciją ir Alzheimerio ligą. Šis testas yra paprastas, greitai atliekamas ir nereikalauja specialios įrangos, todėl jis yra patogus naudoti tiek šeimos gydytojo kabinete, tiek specializuotose klinikose. MMSE testas įvertina įvairias kognityvines sritis, įskaitant orientaciją laike ir erdvėje, atmintį, dėmesį, kalbą ir gebėjimą vykdyti paprastas komandas.
Testo metu pacientas turi atsakyti į keletą klausimų ir atlikti keletą užduočių, o kiekvienas teisingas atsakymas ar atlikta užduotis vertinama tam tikru balų skaičiumi.
Adenbruko Kognityvinis Testas (ACE-III)
Adenbruko kognityvinis testas (ACE-III) yra dar vienas naudingas įrankis kognityvinėms funkcijoms vertinti. ACE-III vertina penkias pagrindines pažinimo funkcijas: dėmesį, atmintį, žodinį sklandumą, kalbą ir erdvinius gebėjimus. Tyrimai rodo, kad ACE-III testo įverčiai mažėja sunkėjant pažintinių funkcijų sunkumams, o amžius, išsilavinimas ir lytis yra susiję su ACE-III įverčiais.
Taip pat skaitykite: Kaip spręsti vaiko elgesio sunkumus
ACE-III yra validus ir jautrus įrankis tiek LKS, tiek demencijos atrankai. Optimali ACE-III skiriamoji reikšmė demencijos atrankai yra 76 balai (93,0% jautrumas ir 95,8% specifiškumas), o LKS atrankai 86 balai (87,8% jautrumas ir 81,2% specifiškumas).
Alzheimerio Ligos Gydymas
AL gydyti vaistai naudojami tik kiek daugiau nei dešimtmetį, tačiau tyrimai, kuriais bandyta suvokti neuromediatorių ir jų sąveikos pakitimus galvos smegenyse, sergant AL, prasidėjo gerokai anksčiau. Šiuo metu laikoma, kad viena svarbiausių grandžių šios ligos patogenezėje yra acetilcholinas ir jo stoka, todėl plačiausiai vartojama vaistų grupė yra cholinerginę transmisiją aktyvinantys vaistai - cholinesterazės inhibitoriai (donepezilis, rivastigminas ir galantaminas), slopindami jo skaidymą cholinesterazėmis, tačiau nė vienas jų nestabdo cholinerginių neuronų degeneracijos. Jie skirti lengvo ir vidutinio sunkumo demencijai gydyti sergant AL. Pastaraisiais metais atsirado įrodymų, kad šie vaistai efektyvūs ir gydant sunkaus laipsnio AL demenciją - sukurta nauja donepezilio 23 mg dozė.
Pagrindinis šiuo metu vartojamas vaistas yra memantinas, kuris, veikdamas glutamatinius ir nikotininius receptorius žievėje ir požievyje, veikia atminties formavimosi mechanizmus ir, manoma, pasižymi neuroprotekciniu poveikiu. Atliktų tyrimų duomenimis, memantinas efektyvus gydant vidutinio sunkumo ir sunkaus laipsnio demenciją sergant AL.
Europoje demencijai gydyti skiriamas ginkmedžių (Ginkgo biloba) ekstraktas. Klinikiniuose tyrimuose įrodytas jo simptominis efektyvumas gydant AL, t. y. pasiektas geresnis šių pacientų kasdienis funkcionavimas.
Atsiradus naujų tyrimų duomenų, aiškinančių AL patogenezę, bandoma ieškoti ir naujų gydymo metodų, pavyzdžiui, taikoma imunoterapija, norint sumažinti β-amiloido kaupimąsi galvos smegenyse. Jei demencijos sindromą lydi neuropsichiatrinės komplikacijos - psichozė, kliedesiai, haliucinacijos, depresija, nerimas ar psichomotorinis sujaudinimas - gydoma psichotropiniais vaistais.
Pseudodemencija
Kartais pasitaiko atvejų, kai dėl vyraujančių nuotaikos sutrikimų sunku objektyviai įvertinti pažintinių funkcijų sutrikimus. Tiek sunkios depresijos epizodui, tiek demencijai būdinga sutrikusi atmintis, lėtesnis darbo tempas, apatija. Pseudodemencijos terminas literatūroje pasirodė 1961 metais, aprašant kognityvinių sutrikimų atvejus, simptomiškai labai panašius į demenciją.
Pseudodemencija yra aprašomasis terminas. Tai ypač svarbu vyresnio amžiaus žmonių depresijos atveju, kai būtina teisingai identifikuoti demencijos arba depresijos sindromus. Iš kognityvinių funkcijų labiausiai nukenčia atmintis. Tai susiję su lėtesne reakcija, menkesniu gebėjimu talpinti naują informaciją, informacija nėra taip „giliai“ užkoduojama, kaip sveiko individo atveju.
Pseudodemencija yra grįžtama būsena, kuri praeina, kai tik pagydoma pirminė ligos priežastis, dažniausiai didžiosios depresijos epizodas, bipolinis sutrikimas, šizofrenija ar Ganserio sindromas. Literatūroje esama diskusijų, ar tikrai simptomai yra pilnai grįžtami, ar pseudodemencija nėra rizikos veiksnys demencijai išsivystyti sulaukus vyresnio amžiaus.
Nemedikamentiniai Gydymo Būdai
Be farmakologinių gydymo būdų, mokslinėje literatūroje nagrinėjami ir nemedikamentiniai gydymo būdai. Pastarųjų esmė yra skatinti smegenų veiklą ir taip kiek sumažinti demencijos progresavimą, išlaikyti pacientų orumą, mažinti stresą tiek pacientams, tiek globėjams. Be to, kai kurios psichosocialinės intervencijos leidžia pacientams save pajausti ne tik kaip sergančius. Prisiminimų skatinimas įgalina atrasti anksčiau gyvenime atliktus vaidmenis, jausmus, ir tai turi teigiamos įtakos pacientui. Artimieji gauna naudos daugiau sužinodami apie žmogų. Taikomas ir istorijų pasakojimo metodas, kuris suteikia pacientui galimybę susitapatinti su tam tikrais istorijos epizodais. Šios psichosocialinės intervencijos dar įvardijamos kaip simuliuojamoji dabarties terapija (angl. Simulated presence therapy).
Socialinio Darbuotojo Vaidmuo
Mūsų šalies psichikos sveikatos srityje įsigalint biopsichosocialiniam žmogaus prigimties suvokimui, palaipsniui įsitvirtino teikiamų paslaugų orientacija į asmens gyvenimo kokybės augimą. Socialiniai darbuotojai gali efektyviai įsijungti į aktyvumo ir dėmesio sutrikimų turinčių asmenų socialinės adaptacijos procesą, dalyvaudami psichosocialinės edukacijos procese, taikydami įvairius socialinio darbo metodus bei pagalbos būdus.
tags: #kas #yra #sunkus #kognityvines #funkcijos