Vaikų elgesys, kuris sukelia rūpesčių tėvams ir pedagogams, dažnai yra ne priežastis, o pasekmė. Šis straipsnis nagrinėja sunkaus elgesio vaikų priežastis, remiantis specialistų įžvalgomis ir tyrimų duomenimis, pateikiant įžvalgas ir galimus sprendimo būdus.
Elgesys kaip pasekmė
Sunkus vaiko elgesys dažnai kyla dėl nemokėjimo mokytis ir nesugebėjimo prisitaikyti prie individualaus mokymosi stiliaus (audialinio, vizualinio ar taktilinio). Reikėtų stiprinti vidinę mokymosi motyvaciją, pasitikėjimą savo jėgomis, įvertinti turimus resursus ir atrasti, kaip jie galėtų padėt vaikui susidaryti naujus įgūdžius, įsisavinti informaciją. Galbūt vaikui lengviau prisiminti ne vaizdinę informaciją, bet gaunamą lytėjimu. Naudinga vaikui padėti susisteminti medžiagą, ją atpasakoti, įsiminti, daryti planus.
Šeimos įtaka vaiko elgesiui
Šeima yra hierarchinė sistema, kurioje nariai sąveikauja ir daro įtaką vieni kitiems. Sveika šeimos psichinė sveikata pasireiškia santykių darna, kai kiekvienas narys jaučiasi mylimas, priklausantis šeimai, kai yra aiškios ribos, taisyklės ir vaidmenys, o tėvai geba užtikrinti šeimos stabilumą.
Veiksniai, trikdantys šeimos santykių darną
Disfunkcinėse šeimose dažnai pastebimas pernelyg didelis tėvų nuolaidžiavimas vaikams. Baimindamiesi būti "blogais", tėvai nesugeba nubrėžti aiškių ribų, suteikia vaikams per daug galios ir atsakomybės, o tai gali pažeisti vaiko saugumo poreikius. Vaikas netenka atramos tėvuose, nesuvokia ir negerbia kitų žmonių ribų.
Kita dažna problema - tėvų piktnaudžiavimas alkoholiu. Net jei tėvai geria ne prie vaikų, jie tampa nepasiekiami savo vaikams, negali stebėti ir atliepti jų poreikių. Tokiose šeimose vyrauja chaosas, nėra nuoseklios hierarchijos, taisyklių ir reikalavimų. Vaikai jaučiasi nesaugūs, nes gyvena neprognozuojamoje aplinkoje. Dažnai vyresni vaikai prisiima tėvų vaidmenis ir rūpinasi jaunesniaisiais bei pačiais tėvais. Piktnaudžiaujantys alkoholiu tėvai tampa impulsyvūs, konfliktiški arba depresiški, o vaikai išgyvena baimę, manipuliacijas, fizinį ir psichologinį smurtą.
Taip pat skaitykite: Sunkios kognityvinės funkcijos: apžvalga
Motyvuojantis pokalbis kaip pagalba šeimai
Diskusijos metu pabrėžiama, kad tokioje šeimoje sunku pasiekti pokyčių, kol neatsiranda vidinė motyvacija keistis. Motyvuojantis pokalbis yra būdas prieiti prie problemos iš kitos pusės, sužadinti žmogaus norą ir vidinius resursus pokyčiams. Šis pokalbis vyksta tarp lygiaverčių pašnekovų, vengiant eksperto pozicijos.
Motyvuojančio pokalbio taikymas vaikų problemoms
Nors motyvuojantis pokalbis reikalauja tam tikro kliento sąmoningumo, jis gali būti sėkmingai taikomas sprendžiant vaikų problemas. Šis metodas turi daug sąsajų su pozityvaus auklėjimo būdais, skatinant vaiką bendradarbiauti, ugdant savarankiškumą, pasitikėjimą savo jėgomis ir sprendžiant problemas. Vengiant jėgos žaidimų ir išorinių motyvavimo priemonių, vaikas skatinamas elgtis tinkamai ne dėl spaudimo ar atlygio, bet dėl vidinės motyvacijos.
Sunkus elgesys paauglystėje: priežastys ir sprendimo būdai
Paauglystė yra amžiaus tarpsnis, kai vaiko elgesiui įtaką daro daug veiksnių, įskaitant netinkamą auklėjimą, destruktyvius šeimos santykius, atstūmimą ir nesprendžiamus emocijų bei elgesio sutrikimus. Paauglys gali ieškoti aplinkos, kuri jį priimtų tokį, koks yra, ir patekti į asocialią aplinką. Norint pakeisti netinkamą paauglio elgesį, svarbu suprasti tokio elgesio motyvus ir įtraukti visą šeimą į pagalbą.
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADHD)
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADHD) yra neurobiologinis sutrikimas, paveikiantis 11 proc. mokyklinio amžiaus vaikų. Jam būdinga netinkamas dėmesio, impulsyvumo ir hiperaktyvumo lygių vystymasis. ADHD simptomai dažniausiai atsiranda ankstyvuoju vaikystės laikotarpiu, iki 12 metų amžiaus. Diagnozei nustatyti, vaikai turėtų turėti šešis ar daugiau sutrikimo simptomus, o paaugliai ir suaugusieji - bent penkis.
ADHD simptomų sunkumo lygiai
ADHD simptomai kiekvienam žmogui veikia skirtingai, todėl specialistai, diagnozuodami ADHD, įvertina sutrikimo sunkumą. Jis gali būti lengvas, vidutinis arba sunkus:
Taip pat skaitykite: Psichologinis žvilgsnis į sėkmę
- Lengvas: Simptomai minimalūs ir sukelia nedidelę įtaką socialinėse, mokymosi arba darbo aplinkose.
- Vidutinis: Simptomai arba jų įtaka yra tarp "lengvo" ir "sunkaus".
- Sunkus: Daug simptomų viršija reikalingą diagnostiniam nustatymui skaičių ir sukelia pastebimą įtaką socialinėse, mokymosi arba darbo aplinkose.
ADHD poveikis vaikams
Vaikams, turintiems ADHD, dažnai vėluoja nepriklausomas funkcionalumas ir savarankiškumas, jie gali elgtis kitaip nei jų bendraamžiai. Daugelis vaikų, turinčių ADHD, gali patirti lengvus uždelsimus kalboje, motorikos įgūdžiuose arba socialinių gebėjimų raidoje. Jie turi mažą toleranciją įtampai, sunkumų kontroliuojant emocijas ir dažnai patiria nuotaikų svyravimus.
ADHD priežastys
Nėra aiškios ar tiksliai nustatytos ADHD atsiradimo priežastys, tačiau mokslininkai nustatė stiprų genetinį ryšį. Kiti veiksniai, kurie gali padidinti tikimybę turėti ADHD:
- Švino ar pesticidų poveikis ankstyvoje vaikystėje
- Priešlaikinis gimdymas arba mažas vaikelio svoris gimus
- Smegenų trauma
Veiksniai, galintys pabloginti ADHD simptomus
- Pernelyg didelis televizijos, kompiuterio ar kitų ekranų žiūrėjimo kiekis
- Didelis kiekis cukraus dietoje
- Šeimoje patiriamas stresas (skurdas, šeimos konfliktai)
- Trauminė patirtis
ADHD gydymas
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo gydymo nėra, tačiau simptomus galima sušvelninti. Vaikai, kuriems atidžiai stebimas vaistų vartojimas kartu su elgesio terapijomis ir intervenijomis, pasiekia reikšmingą elgesio pagerėjimą namuose ir mokykloje. Elgesio terapijų ir vaistų kombinavimas yra efektyvesnis nei kiekvienas gydymo būdas atskirai.
Elgesio terapijos
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): Padeda keisti negatyvius mąstymo modelius ir elgesį, skatinant teigiamas pokyčius.
- Elgesio koregavimo terapija: Mokymas konkrečių elgesio strategijų, skirtų sumažinti hiperaktyvumą ir impulsyvumą.
- Ergoterapija: Įgūdžių mokymas, struktūruotos veiklos ir jutimų reguliavimas.
Vaistai
- Stimuliantai: Dažniausiai naudojami vaistai gydant ADHD, padeda pagerinti dėmesio kontrolę ir sumažinti hiperaktyvumą.
Emocijų ir elgesio sutrikimai
Šiuo metu 1 iš 10 vaikų pasaulyje susiduria su elgesio ir emocijų sunkumais arba sutrikimais. Ekspertai teigia, kad jų atsiradimo priežasčių yra daug, tačiau viena dažniausių - patologiniai vaikų santykiai su tėvais. Stokodami meilės ir prisirišimo, vaikai nesugeba suprasti savo kūno siunčiamų signalų ir reaguoja į juos nepriimtinais būdais.
Emocijų ir elgesio sutrikimo priežastys
Pasak O. Iljinos, elgesio ir emocijų sutrikimai vaikams atsiranda dėl trijų pagrindinių priežasčių:
Taip pat skaitykite: Kaip suprasti paauglį?
- Biologiniai sutrikimai ir ligos: Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas, nerimo sutrikimai.
- Netinkama aplinka švietimo įstaigoje.
- Patologiniai santykiai šeimoje: Nepakankamas prisirišimas prie tėvų, meilės stoka, smurtas šeimoje.
Tėvų įtaka vaikų emocijų valdymui
Tėvai praleidžia didžiąją laiko dalį su vaikais ir vaikai, jausdami tėvų emocinę būseną, ją perima. Jeigu tėvai jaučia susierzinimą, pyktį, pagiežą, tai ir vaikai pradeda taip pat jaustis. Labai svarbu, kad vaikas žinotų, jog gali pasitikėti savo tėvais. Kaip teigia K. Sadauskienė, „Tam, kad vaikai gebėtų valdyti savo emocijas ir elgesį, yra labai svarbu, ir kaip mes, tėvai, į tą situaciją reaguojam“.
Kaip reaguoti į vaikų netinkamą elgesį
Svarbu atskirti vaiką nuo elgesio. Jeigu nuolat sakysime, kad šitas yra blogas vaikas, tai jis niekada nežinos, kur jis turi pasitaisyti, jam visą laiką tai bus kaip etiketė, kad „aš esu blogas“. Vaikai, kurie turi elgesio ir emocijų sutrikimų, dažniausiai yra tie vaikai, kuriems labiausiai reikia meilės ir pagalbos.
Kada kreiptis į specialistus
Jeigu vaiko elgesys įprastoje situacijoje labai skiriasi nuo kitų vaikų, jeigu tai yra pasikartojantis reiškinys ir toks elgesys būtų ne vienoje aplinkoje, tuomet reikia kreiptis į specialistus. Reikia dirbti ne tiktai su vaiku, bet ir su visa šeima ir išmokti taikyti kitus pagalbos būdus.
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADHD): išsamiau
Apie aktyvumo ir dėmesio sutrikimą (ADHD) - neurologinį sutrikimą, kuriam būdingi tokie pagrindiniai požymiai, kaip padidėjęs aktyvumas, dėmesingumo stoka ir impulsyvumas, pasakoja psichikos sveikatos centro „Neuromeda“ psichologė Milda Linaburkytė.
Klasikinis trejetas: aktyvumas, impulsyvumas, dėmesingumo stoka
- Padidėjęs aktyvumas: Paprastai matomas jau 3-4 vaiko gyvenimo metais. Toks vaikas negali nusėdėti vietoje, yra nuolatiniame veiksme, jis labai šnekus, kalba greitakalbe. Toks perdėtas aktyvumas gali būti pastebėtas ir naktį, pavyzdžiui, kai vaikas labai dažnai vartosi.
- Dėmesingumo stoka: Pasireiškia kiek vėliau - 5-8 gyvenimo metais. Vaikas nesugeba išlaikyti dėmesio, nuo pagrindinės veiklos jį labai lengva atitraukti pašaliniais vaizdais ar garsais, vaikui nesiseka baigti pradėtų darbų, jis daro daug klaidų, yra užmaršus.
- Impulsyvumas: Pasireiškia tuo, kad pirmiausia atliekamas veiksmas, o tik po to galvojama, kas yra padaryta. Impulsyvus vaikas dažniausiai puola atsakinėti į klausimus jų iki galo neišklausęs, nesulaukęs savo eilės imasi veiksmo, įsiterpia į kitų pokalbius, trukdo, gali būti įkyrus kitų atžvilgiu, jam dažnai pasireiškia emociniai protrūkiai.
ADHD 3-5 kartus dažniau nustatomas berniukams. Tuo metu mergaitėms ADHD dažniausiai pasireiškia dėmesingumo stoka, pernelyg didelio aktyvumo gali ir nebūti.
Kada nereikėtų ieškoti diagnozės
Ne kiekvienas vaikas, kuris yra aktyvus, impulsyvus ar sunkiai sukaupia dėmesį, serga ADHD. Pagrindinis kriterijus vertinant, ar tai temperamentas, ar sutrikimas, yra tai, kiek šios savybės trukdo vaiko kasdieniam gyvenimui. Jei šios savybės trukdo ir ši situacija tęsiasi ilgiau nei pusę metų, tuomet būtų verta pasikonsultuoti su specialistu.
ADHD priežastys
Dažniausiai tai lemia įvairios priežastys: paveldimumas, smegenų struktūros pokyčiai, motinos elgesys nėštumo metu, stipri galvos trauma, gimimas pirma laiko ar per mažo svorio.
Sunkumai, su kuriais susiduria vaikai su ADHD
- Sunku išsėdėti pamokose, mažai išmoksta dėl dėmesio pertraukimo.
- Daro daug klaidų dėl išsiblaškymo.
- Sunku susidurti su ilgesnėmis žodinėmis sąlygomis.
- Namų darbai - kančia.
- Atstumiami bendraamžių dėl nekantrumo, taisyklių nesilaikymo.
- Sunku kontroliuoti emocijas, linkę susipešti su kitais.
Mokymosi sunkumai ir konfliktai su bendraamžiais gali lemti baimę, beviltiškumą, savęs nuvertinimą, nenorą eiti į mokyklą, ruošti namų darbų, pyktis su tėvais. Tėvai dažnai susiduria su aplinkinių priekaištais dėl netinkamo vaiko elgesio, kas kelia nuolatinę įtampą namie.
Simptomų sušvelninimas
Išgyti nuo šio sutrikimo neįmanoma, tačiau simptomus sušvelninti tikrai galima. Anksti nustačius šį sutrikimą ir suteikus reikiamą pagalbą, apie 20-50 proc. atvejų simptomai išnyksta pasiekus paauglystę.
Kompleksinis gydymas
Paprastai taikomas kompleksinis gydymas:
- Specialus ugdymo planas mokykloje.
- Darbas su specialistais, kurie moko skirtingų įgūdžių.
- Medikamentinis gydymas.
- Dienotvarkės ir gyvensenos įpročių koregavimas.
Prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimas
Prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimas - tai vaikystėje pasireiškiantis elgesio sutrikimas, kuriam būdinga pikta ir (arba) dirgli nuotaika, prieštaraujantis ir (arba) iššaukiantis elgesys arba kerštingumas. Tiksli sutrikimo priežastis nežinoma, tačiau manoma, kad tai yra genetinių, biologinių ir aplinkos veiksnių derinys.
Prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimo simptomai
- Fiziniai simptomai: Miego sutrikimai, psichosomatiniai simptomai (galvos ar skrandžio skausmai).
- Elgesio ir emociniai simptomai: Dažni pykčio priepuoliai, nuolatinis nepaklusnumas, atsisakymas laikytis taisyklių, sąmoningas erzinimas, kaltinimas kitų, piktas ir kerštingas elgesys, svyruojanti nuotaika.
- Socialiniai simptomai: Sunkumai išlaikyti draugystę, ginčai su suaugusiaisiais, atsisakymas paklusti taisyklėms mokykloje ir kitose socialinėse aplinkose.
Prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimo priežastys
- Šeimos veiksniai: Nenuoseklūs, šiurkštūs ar aplaidūs auklėjimo metodai, nesutarimai šeimoje, tėvų psichikos sveikatos sutrikimai.
- Mokymosi aplinkos veiksniai: Struktūros trūkumas, nepakankama parama mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, trikdantis elgesys klasėje.
- Biologiniai veiksniai: Neurologiniai sutrikimai, smegenų trauma, genetiniai veiksniai.
Diagnozės ir gydymo metodai
Diagnozė nustatoma atlikus išsamų vaikų psichiatro arba psichologo įvertinimą.
Papildomi aspektai ir patarimai
- Venkite vaiko menkinimo ir žeminimo: Tokiems vaikams reikia nuolatos sakyti teigiamus žodžius ar pagyrimus. Geriausia tą daryti tiek už jų atliktus darbus ar elgesį, tiek už tai, kad jie tiesiog yra.
- Sukurkite saugią aplinką: Tylinčiam vaikui reikalinga saugi aplinka. Galima būtų pokalbį pradėti apie vaikui įprastus, jam svarbius dalykus. Reikėtų tokį vaiką įtraukti į bendrą veiklą.
- Bendraukite ir kurkite ryšį: Mokytojas pirmiausia turėtų sukurti tokį ryšį, kad vaikas pajėgtų išgirsti, - reikia su vaiku griežtai susitarti. Jei norime su agresyviu vaiku sukurti palankius ir prasmingus santykius, turime atkakliai laikytis savo - elgtis tvirtai, nepykti ir nesusierzinti.
- Ištirkite vaiko elgesio motyvus: Galbūt jis jaučiasi nesaugus, nepilnavertis. Galbūt reikėtų formuoti adekvataus socialinio išmokimo ir bendravimo įgūdžius.
- Nekovokite su vaiko fantazijomis: Reikėtų išmokyti vaiką įžvelgti ribą tarp tikrovės ir fantazijos.
- Atraskite kitus būdus auklėti, bausti, nesukeliant jam baimės jausmo.
- Skatinkite vaiką atsakinėti nebijant suklysti: Į klaidas žiūrėti kaip į savaime suprantamą dalyką - „juk mes mokomės“.
- Paskatinkite geranoriškai: Tokį vaiką reikia geranoriškai paskatinti nepriklausomai nuo to, ką jis daro, - tiesiog sakykime jam paprastus ir malonius žodžius už tai, kad jis yra.
- Supraskite, kad peštynes sukelia ne „blogi vaikai“: Ši problema visuomet yra suaugusiųjų sistemos, kurioje gyvena vaikai, simptomas.
- Įvertinkite savo švietimo sistemą: Mokyklose reikia turėti kvalifikuotus suaugusiuosius, savanorius bei darbuotojus, kurie bus ir patys išmokyti, ir ves mokymus, kad kiekvienas vaikas gautų tai, ko jam ar jai reikia.
- Atminkite apie psichikos sveikatą: Rūpesčiai, parsinešti į namus, netinkami streso slopinimo būdai gali pakenkti šeimos santykiams ir vaikų psichinei gerovei.
Vaikai mokosi iš to, kaip jie gyvena
Auklėjant vaikus, svarbu atsiminti Dorothy Law Nolte žodžius:
- Jeigu vaikas apsuptas kritikos, jis išmoksta smerkti.
- Jeigu vaikas gyvena apsuptas priešiškumo, jis išmoksta kovoti.
- Jeigu vaikas gyvena apsuptas pajuokos, jis išmoksta būti drovus.
- Jeigu vaikas gyvena apsuptas gėdos, jis išmoksta jausti kaltę.
- Jeigu vaikas gyvena apsuptas tolerancijos, jis išmoksta būti kantrus.
- Jeigu vaikas gyvena drąsinamas, jis išmoksta pasitikėjimo.
- Jeigu vaikas gyvena giriamas, jis išmoksta vertinti.
- Jeigu vaikas gyvena apsuptas tiesos, jis išmoksta teisingumo.
- Jeigu vaikas gyvena apsuptas saugumo, jis išmoksta tikėti.
- Jeigu vaikas gyvena sulaukdamas pritarimo, jis išmoksta mėgti save.
- Jeigu vaikas gyvena sulaukdamas pripažinimo ir bičiulystės, jis išmoksta atrasti meilę pasaulyje.