Ar talentas yra įgimta dovana, ar sėkmė priklauso nuo sunkaus darbo ir atkaklumo? Šis klausimas jaudina daugelį, siekiančių atrasti savo pašaukimą ir realizuoti potencialą. Psichologiniu požiūriu, talentas ir sunkus darbas nėra priešingi, bet papildantys vienas kitą elementai, lemiantys žmogaus pasiekimus.
Absoliutus talentas: mitas ar realybė?
Teigiama, kad kiekvienas žmogus turi absoliutų talentą, panašų į absoliučią klausą. Tačiau kur dingsta šie talentai, kai tampame suaugusiais? Ar talentai, kaip ir žmonės, gimsta, sensta ir miršta? Vaikystėje nevystytas, neišreikštas, apleistas talentas, suaugus virsta bruožais, kurių vengiame, kurie erzina.
Talentas kaip „įkyrumas“
Talentas gali būti apibrėžiamas kaip „įkyrumas“ - nuolat pasikartojantis elgesys, kurio negalime nustoti darę. Tai, kas mums tiesiog neišeina nedaryti. Kartais sunku atskirti talentą nuo „netinkamo“ elgesio. Vaikystėje užgniaužti talentai virsta savybėmis, kurių vengiame kituose, o gal net ir savyje.
Talentas ir jo priešiškumas
Paradoksalu, tačiau talentas gali erzinti. Mūsų nedomina talentai, jie mums neatrodo įdomūs. Prisiminkite žmogų, kurį mylite. Už ką jį pamilote? Tai klausimas, padedantis atskleisti talentą. Pavyzdžiui, vienas žmogus prisiminė, kad pamilo moterį už jos laiškus, toleranciją ir laisvę. Talentas greitai vystosi ir šluoja nuo kelio viską, kas jam trukdo.
Tėvų lūkesčiai ir talento ugdymas
Tėvai dažnai nori talentingų vaikų, tačiau ar jie tikrai pasiruošę sunkiam talento lavinimo darbui? Ar jie pajėgs susitaikyti su sulaužytais daiktais, išpaišytomis sienomis, erzinančiais muzikos garsais, benamių gyvūnų draugija? Mokslininkai pataria nesikovoti su talentu, nes esame to paties kamieno šakos. Gydymas nuo „netinkamo“ elgesio gali atsisukti prieš talentus.
Taip pat skaitykite: Sunkios kognityvinės funkcijos: apžvalga
Talento atpažinimas ir ugdymas
Mes atpažįstame talentą tik tuomet, kai stovime veidu į jį. Tai tarsi komandinis žaidimas. Ne visi turi gebėjimą atpažinti, atskleisti, pamatyti, toleruoti ir ugdyti talentus. Dėl to daug talentingų žmonių yra nelaimingi. Kiti nori „lengvai įsigyti“ talentą, tarsi jį galima būtų nusipirkti parduotuvėje. Tačiau talentas nemėgsta jėgos ir prievartos. Siekiantys „įsigyti“ talentą bet kokia kaina gali griebtis alkoholio, narkotikų ir pan.
Atsukimo metodas
Kaip elgtis su talentu? Kaip „netinkamą“ elgesį paversti talentu? Tam yra stebuklingas metodas - „Atsukti juostelę atgal arba Tai bent posūkis!“ Šis metodas leidžia savarankiškai ugdyti, atskleisti ir lavinti talentą.
- 1 žingsnis: Įvardinkite tai, dėl ko esate nuolat kritikuojamas, jums priekaištaujama, esate drausminamas.
- 2 žingsnis: Apie kokį išreikštą talentą kalba nuolatinė kritika?
- 3 žingsnis: Grįžimas prie senos geldos - įsisąmoninimas to, koks esate iš tikrųjų.
- 4 žingsnis: Raskite veiklą, kuri „netinkamą“ elgesį paverstų talentu ir nukreiptų link talento raiškos ir vystymo.
Pavyzdžiui, jei žmogus baudžiamas už plepumą, jis gali tapti mokytoju. Tad būkite atsargūs su talentu. Atidarykite „Pandoros skrynią“, bet tuo pačiu stipriai laikykite talentą už gerklės, todėl, kad talentą, kaip jauną šunytį reikia „dresiruoti“, kad jis neužaugtų vilku, kuris į mišką žiūri. Ranka, kuri maitina talentą turi ir valdyti jį.
10 000 valandų taisyklė ir sėkmės psichologija
Malcolm Gladwell teigia, kad norint tapti tikru meistru bet kurioje srityje, reikia skirti bent 10 000 valandų kryptingo darbo. Tačiau jis taip pat pabrėžia, kad išskirtiniai žmonės atsidūrė tinkamu laiku, tinkamoje vietoje ir turėjo daug palaikymo.
Sporto psichologija ir vidinė jėga
Sporto psichologai siekia stiprinti žaidėjų psichologinį pranašumą, taikant tam tikrus metodus ir strategijas, bei stiprinant žaidėjo gebėjimą prisitaikyti prie unikalios situacijos. Svarbiausia - vidinė jėga ir troškimas. Talentas ir fiziniai duomenys yra prigimtis, o sunkus darbas, pastangos ir disciplina - valios stiprybė. Sporte naudojami psichikos gebėjimai: pasitikėjimas, dėmesio sutelkimas ir energijos valdymas. Svarbios visos trys sudedamosios dalys: talentas, sunkus darbas ir psichologiniai gebėjimai.
Taip pat skaitykite: Kaip suprasti paauglį?
Rašymas kaip psichoterapija
Rašymas - puiki psichoterapijos priemonė, padedanti išlaisvinti emocijas, atsipalaiduoti, geriau suprasti save ar įprasminti tam tikrus įvykius. Rašyti gali kiekvienas, tačiau ne visi žino kaip. Svarbu, kad rašinyje žmogus turėtų ką pasakyti. Išmokti būti nenuobodžiam - gana sunkus uždavinys. Kuriant labai svarbus ir kūrybinis klimatas.
Kūrybinės kliūtys ir jų įveikimas
Vidiniai kritikai, neigiamos mintys trukdo kūrybai. Reikia atskirti idėjų generavimo procesą nuo vertinimo. Svarbu atsiminti kūrybinei savimeilei padarytą žalą. Laisvas rašymas padeda atsipalaiduoti ir patikėti, kad mokate rašyti.
Redagavimo svarba
Redagavimas - ne mažiau psichologiškai sunkus etapas kūryboje. Pirmiausia reikia suprasti, ką norite kūriniu pasakyti. Kūrinį verta trumpinti trečdaliu. Jei norite gerai rašyti, reikia bent iš dalies gyventi rašytojų gyvenimą. Rašymas - tarsi komposto darymas: kaupiame patirtį, vėliau ją pamatome iš šalies. Rašytojas gyvena kelis kartus.
Testas: atraskite savo talentą
Šis testas padės jums geriau suprasti savo talentus ir polinkius:
- Ar grojate kokiu nors instrumentu, dainuojate, šokate, sportuojate, vaidinate, piešiate, kuriate?
- Ar jūsų entuziazmas greitai išblėsta?
- Kokį žmogų pavadintumėte neabejotinai talentingu?
- Ar jums pikta, kad kiti lengvai išmoksta dalykus, dėl kurių jums tenka kaip reikiant paplušėti?
- Ar galite liežuviu paliesti nosies galiuką?
- Ar jums malonu, kai kalbama apie jūsų talentą?
- Kokiu instrumentu jums arčiausiai širdies groti arba jo klausytis?
- Ar jau manote atradęs visus savo talentus?
Rezultatai:
- Daugiausia A atsakymų: Esate aktyvūs ir pasitikintys savimi, tačiau susitelkite į vieną sritį.
- Daugiausia B atsakymų: Esate talentingi, tačiau nedrįstate garsiai to ištarti.
- Daugiausia C atsakymų: Būti talentingu nėra ir niekuomet nebuvo jūsų siekis.
Taip pat skaitykite: Kaip spręsti vaiko elgesio sunkumus