Įvadas
Martynas Mažvydas - XVI a. lietuvių raštijos kūrėjas, pirmosios lietuviškos knygos autorius, reikšminga asmenybė Lietuvos istorijoje. Šiame straipsnyje aptariama M. Mažvydo asmenybė, jo gyvenimo kelias, veikla ir palikimas, įvertinant jo indėlį į lietuvių kalbą ir kultūrą.
Asmenybė ir Biografija
Kilmė ir Ankstyvasis Gyvenimas
Martyno Mažvydo gimimo data ir tiksli vieta nėra žinomos. Manoma, kad jis gimė apie 1510-1520 m., spėjama Žemaitijoje, dabartiniame Šilutės rajone, Vaitiekaus Mažvydo šeimoje. Jis galėjo būti kilęs iš smulkiųjų bajorų.
Studijos ir Veikla Vilniuje
Iki 1546 m. M. Mažvydas gyveno ir dirbo Vilniuje. Spėjama, kad 1541-1542 m. jis mokytojavo Abraomo Kulviečio įsteigtoje protestantiškoje kolegijoje, kurioje buvo skelbiamos reformacijos idėjos. Dėl šios veiklos jis buvo persekiojamas ir galbūt net kalintas. Manytina, jog vieną iš savo laiškų Karaliaučiaus universiteto rektoriui (1548) jis lotyniškai pasirašė protomartyr („pirmasis kankinys“) dėl to, kad Vilniuje buvo nukentėjęs dėl reformacinės veiklos.
Karaliaučiaus Universitetas ir Kunigystė
1546 m. Prūsijos kunigaikštis Albrechtas Brandenburgietis pakvietė M. Mažvydą į Karaliaučių. Tų pačių metų rugpjūtį jis pradėjo teologijos studijas Karaliaučiaus universitete, kurį baigė 1548 m., įgydamas bakalauro laipsnį. 1549 m. M. Mažvydas buvo paskirtas Ragainės lietuvių parapijos klebonu. 1554 m. tapo Ragainės apskrities arkidiakonu.
Mirtis ir Palaidojimas
Martynas Mažvydas mirė 1563 m. gegužės 21 d. Ragainėje ir buvo palaidotas savo bažnyčioje.
Taip pat skaitykite: Mažvydo biografija
Kūryba ir Palikimas
„Katekizmas“ - Pirmoji Lietuviška Knyga
Svarbiausias M. Mažvydo leidinys - 1547 m. Karaliaučiuje išspausdintas „Katekizmas“ („Catechismusa prasty szadei“). Tai originalių ir verstinių tekstų rinkinys, kurį sudaro:
- Lotyniškas ketureilis Didžiajai Lietuvos Kunigaikštystei.
- Karaliaučiaus universiteto rektoriaus Friedricho Staphylo lotyniška pratarmė.
- M. Mažvydo eiliuota lietuviška prakalba „Knygelės pačios byla lietuvinikump ir žemaičiump“ (jos 3-19 eilutėse akrostichu įrašytas M. Mažvydo vardas ir pavardė). Tai pirmasis žinomas originalus eilėraštis lietuvių kalba ir pirmas akrostichas lietuvių raštijoje.
- Trumpas elementorius „Pigus ir trumpas mokslas skaityti ir rašyti“.
- 5 dalių evangelikų liuteronų katekizmas (verstiniai religiniai, socialiniai ir doroviniai pamokymai).
- 11 giesmių su gaidomis rinkinėlis „Pradestyse giesmes šventas“.
„Katekizmas“ buvo parengtas derinant du lenkiškų šaltinių vertimus ir lotynišką J. Willicho katekizmą. Tai vadinamojo mažojo katekizmo tipo leidinys, skirtas menkesnio išsilavinimo žmonėms ir vaikams. Jo lietuviška prakalba turėjo universalių užmojų kreiptis į visus Lietuvos žmones.
Kiti Raštai
M. Mažvydas taip pat parengė:
- „Giesmę šv. Ambraziejaus bei šv. Augustino“ (1549 m.) - 3 velykinių giesmių rinkinį.
- „Forma krikštymo“ (1559 m.) - krikšto apeigų knygą.
Didžiausias jo literatūrinis veikalas - giesmynas „Giesmės krikščioniškos“, kurį po jo mirties baigė rengti B. Vilentas (I dalis išleista 1566 m., II dalis - 1570 m.). Jį sudaro apie 80 giesmių ir 30 biblinių psalmių. Po M. Mažvydo mirties liko parengtas rankraštinis veikalas Eucharistijos sakramento tema ir pirmasis lietuviškas maldynėlis su maldos „Tėve mūsų“ aiškinimu.
Kalbos Ypatumai
M. Mažvydo tekstai liudija ne įvairius to meto lietuvių kalbos lygmenis, bet tik kai kuriuos jos aspektus. Jis yra lietuviškosios rašytinės kalbos tradicijos kūrėjas, o jos ryšys su gyvąja šnekamąja vartosena yra gana formalus. M. Mažvydas rengė Bažnyčiai reikalingas knygas, tad jo lietuvių kalba yra religinė. Jam teko kurti įvairius naujadarus, remiantis lotynų, lenkų ir vokiečių kalbų pavyzdžiais.
Taip pat skaitykite: Mažvydo veikla ir indėlis
M. Mažvydo Įtaka
M. Mažvydo veikla turėjo didelę įtaką lietuvių kalbos ir kultūros raidai. Jis formavo lietuvių religinę kalbą, jo įtaką ir žodyną galima pastebėti visoje prūsų Lietuvos literatūros tradicijoje. Prūsų Lietuvoje M. Mažvydas įtvirtino lietuviškosios knygos, jos rengimo, redagavimo tradiciją, kuri jau niekada nebenutrūko.
Atminimo Įamžinimas
Martyno Mažvydo atminimas įamžintas įvairiose vietose:
- Prie Birštono bibliotekos pastatytas M. Mažvydo paminklas (1979 m.).
- Viena iš Tian Šanio kalnų viršukalnių pavadinta M. Mažvydo vardu (1979 m.).
- Lietuvos nacionalinė biblioteka Vilniuje pavadinta M. Mažvydo vardu (1988 m.). Joje atidengtas M. Mažvydo paminklas (1997 m.).
- Klaipėdoje pastatytas paminklas M. Mažvydui (1997 m.).
- Vilniuje yra Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (1988 m.) ir Martyno Mažvydo progimnazija (1998 m.).
Nuo 2009 m. už nuopelnus Lietuvos valstybės kalbai, raštijos istorijai ir knygos menui kasmet skiriama LR Kultūros ministerijos įsteigta Martyno Mažvydo premija.
Taip pat skaitykite: Knygnešystės pradininkas
tags: #mazvydo #asmenybe #spitolninkai