Paauglystė - vienas sudėtingiausių žmogaus raidos etapų, kupinas fiziologinių, psichologinių ir socialinių pokyčių. Šiuo laikotarpiu keičiasi aplinkinio pasaulio, savo vietos jame, atsakomybės suvokimas ir vertybės. Tačiau paaugliai dažnai susiduria su suaugusiųjų nesupratimu, reguliavimu ir priekaištais, o patys išgyvena jausmų sumaištį, prieštaringus norus ir interesų konfliktus. Šis laikinas laikotarpis yra ypač svarbus augančio žmogaus savivertei, ateičiai ir galimybėms. Straipsnyje aptariami paauglystės psichologiniai ypatumai, iššūkiai, su kuriais susiduria paaugliai ir jų tėvai, bei galimi pagalbos būdai.
Šiuolaikiniai Paaugliai: Z ir Alfa Kartos
Dabartiniai paaugliai ir jauni žmonės priklauso vadinamajai Z kartai (gimę 1996-2010 m.) ir jau į paauglystę žengiančiai Alfa kartai (gimusieji po 2010 m.). Z kartos išskirtinumą formavo interneto paplitimas, hiperaktyvumas, specifinis dėmesio koncentravimo pobūdis ir tendencija gilintis į save. Virtualus pasaulis jiems dažnai atstoja gyvą bendravimą ir kitus informacijos šaltinius. Ši karta gyvena intensyviu tempu, greitai priima sprendimus bei atlieka kelis darbus vienu metu. Visgi, jiems sunkiau matyti visumą, aprėpti ir apjungti gaunamą informaciją, todėl jais kur kas lengviau manipuliuoti. Alfa kartos atstovai nuo gimimo augo su išmaniaisiais įrenginiais ir kartais juos suvokia kaip neatsiejamą savo dalį. Ši karta pasižymi nekantrumu, noru problemas spręsti vienu mygtuko paspaudimu, o skirti laiko ilgam atsakymo ieškojimui jiems yra sunku. Taip pat šiems vaikams dažnai yra sudėtinga bendrauti ir būti empatiškiems.
Paauglystės Uždaviniai: Tapatumas, Draugai ir Atsiskyrimas
Perėjimas iš vaikystės į suaugusiųjų pasaulį - svarbus asmenybės formavimosi etapas, turintis savus uždavinius. Pagrindiniai iš jų - tapatumo paieškos, įsitvirtinimas tarp draugų ir atsiskyrimas nuo tėvų.
Tapatumo paieškos pasireiškia keliamu klausimu „kas aš esu?“ visomis jo prasmėmis. Pavyzdžiui, religijos - jeigu mano šeima religinga, koks mano santykis su tuo ir kokios yra mano vertybės. Taip pat karjera - kuo noriu būti ateityje ir kuo sugebu būti. Paaugliai dažnai kelia prasmės klausimą - kodėl aš čia esu? Kur mano vieta? Jie nebūtinai tuo dalinasi, o suaugusieji dažnai net nesusimąsto, kokios gilios temos jiems rūpi.
Labai reikšmingas yra įsitvirtinimo tarp draugų aspektas. Šiuo laikotarpiu ieškoma atsakymo į klausimą, kas aš esu tarp bendraamžių, pavyzdžiui, lyderis, nevykėlis, juokdarys, moksliukas ar blogiukas. Taip pat formuojasi požiūris į romantinius santykius - su kuo ir kaip noriu būti, kokia mano vertė, kiek aš įdomus tiems, kas yra įdomūs man.
Taip pat skaitykite: Sunkios kognityvinės funkcijos: apžvalga
Itin aktuali atsiskyrimo nuo tėvų tema. Paaugliai nori vis daugiau privatumo ir laisvės. Šiame amžiuje dar sunku suprasti ryšį tarp laisvės ir atsakomybės, tačiau autonomijos poreikis ima sparčiai tvirtėti ir reikštis įvairiomis formomis: nuo fizinio privatumo iki visų kitų įmanomų laisvių - dėvėti mėgstamus drabužius, nevaržyti elgesio, būti kur noriu ir kiek noriu.
Specifinis Paauglių Mąstymas: Emocijos ir Egocentrizmas
Vienas pirmųjų paauglystės pranašų - pakitusi emocijų kontrolė. Vaikas tampa verksmingas, smulkmeniškas ar nesivaldantis. Tačiau svarbu suvokti, kad paaugliai į impulsyvų elgesį yra linkę ne todėl, kad jie nori priimti blogus sprendimus, bet todėl, kad iš tikrųjų negali pagalvoti prieš imdamiesi veiksmų. Paaugliai emocijų nekontroliuoja, nes negali to padaryti - tai būdinga jau suaugusiam žmogui. Paauglių centrinėje nervų sistemoje vyksta specifiniai procesai - neuronų tinklų optimizavimas. Smegenų dalys, atsakingos už impulsų kontrolę, yra nutolusios nuo smegenų dalių, gaunančių išorinius impulsus ir reguliuojančių emocinį elgesį. Todėl tarp išorinio impulso ir veiksmo nespėja įsiterpti emocijos impulso kontrolės mechanizmas.
Kitas paauglių ypatumas - specifinis mąstymas, kurio pagrindinis bruožas - egocentriškumas. Paaugliai nuolat tiki, kad jų požiūris yra vienintelis įmanomas, o visos kitos idėjos yra klaidingos arba jų visiškai nėra.
- „Įsivaizduojamos auditorijos“ fenomenas: Paaugliai nuolat jaučiasi esą visų dėmesio centre ir jiems atrodo, kad aplinka juos visur ir visad mato, stebi bei vertina. Tai dažnai paskatina paauglius stengtis sužavėti vieniems kitus, kartais atliekant „drąsius“ žygdarbius ar net meluojant.
- „Asmeninio unikalumo legenda“: Paaugliai dar negali atpažinti savo tikrojo vaidmens didelėje pasaulio ir jo gyventojų schemoje ir negali suprasti reiškinių mastelio. Jie jaučiasi esantys ypatingi, kitokie nei likę žmonės. Dažnai jiems atrodo, kad jų išgyvenimai yra unikalūs, iki šiol nepatirti ir nepakartojami. Tai turi įtakos tokiems dalykams kaip sėkmių ir nesėkmių vertinimas - kiekviena maža klaida paaugliui gali atrodyti kaip pasaulio pabaiga ir sukelti didžiulį smūgį ar visišką pasitikėjimo savimi praradimą.
- „Nepažeidžiamieji“: Paaugliams dažnai atrodo, kad nelaimės atsitinka kitiems, o jų tai neliečia. Jiems atrodo, kad rūkymas, narkotikai, neatsargūs lytiniai santykiai asmeniškai negali pakenkti. Prie to prisideda ir laiko perspektyvos suvokimas - dažnai paaugliams egzistuoja tik tai, kas yra čia ir dabar, o kas paskui bus - nesvarbu. Todėl moralizavimas apie tai, kad kažkada gali laukti liūdnos pasekmės, kad elgesio rezultatai pasireikš ateityje, daugeliui paauglių yra silpni argumentai.
Egocentrinis mąstymo būdas nėra pats geriausias, tačiau jis turi savitą funkciją. Paauglystės uždaviniai yra labai sunkūs. Vaikas turi tapti suaugusiu, o mėgindamas būti tuo, kuo dar nėra, patiria labai daug nesėkmių. Tai reiškia, kad tenka gyventi nuolatinėje frustracijoje darant tai, ko nemoki. Egocentrizmas yra kompensacinis mechanizmas, kuris padeda išgyventi, todėl paauglių pasipūtimą, visažiniškumą reikia priimti kaip gynybą, padedančią nepalūžti.
Kaip Rasti Kalbą su Paaugliais?
Susikalbėti su paaugliais, ypač sudėtingomis temomis, dažnai gali būti nelengva, tačiau labai svarbu. Kad pavyktų išvengti neigiamos reakcijos, o pokalbis būtų produktyvus, reikėtų vengti spontaniškų, emocionalių diskusijų, kurios kartais perauga į moralizavimą. Bendraujant reikėtų stengtis daugiau klausti ir klausyti, o ne kažką primygtinai teigti. Naudinga paskatinti paauglį dalytis mintimis užduodant klausimus, į kuriuos reikia atsakyti ne tik „taip“ arba „ne“. Pavyzdžiui, „Ką tu manai apie tai?“ arba „Kaip tu jautiesi dėl to?“. Galima teiginius, kuriuos norime perduoti paaugliui, įvilkti į klausimą - taip paauglys jaus, kad juo domimasi, kad jūsų pokalbis yra diskusija, ne paskaita.
Taip pat skaitykite: Psichologinis žvilgsnis į sėkmę
Verta nusiteikti, kad ne visi pokalbiai bus sklandūs: jei paauglys reaguoja neigiamai, svarbu išlikti ramiam ir per daug nespausti - tai ne vienkartinis dalykas, o prie svarbių temų reikia nuolat grįžti. Paauglio supratimas keičiasi su laiku ir su patirtimi. Taip pat svarbu nepamiršti, kad kilus poreikiui ar jaučiant, kad paauglys susiduria su sudėtingomis problemomis, visada galima kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistą.
Paauglių Delinkvencinis Elgesys
Statistiniai duomenys atskleidžia, kad kone pusė 14-17 metų amžiaus Lietuvos paauglių yra linkę pažeisti visuotinai priimtas socialines normas ir taisykles. Specialistų naudojamas terminas „delinkvencinis elgesys“ apibūdina tam tikrą nepilnamečiams taikomų normų neatitinkantį elgesį - alkoholio, narkotikų vartojimą, rūkymą, mokyklos nelankymą ir pan. Tyrimai rodo, kad paauglystėje prasidėjęs delinkvencinis elgesys nebūtinai praeina savaime: suaugus jis gali virsti žalingomis priklausomybėmis, psichikos sveikatos, finansinėmis problemomis, kriminaliniu elgesiu.
Amerikiečių mokslininkė Terrie Moffitt išskiria du hipotetinius prototipus:
- Viso gyvenimo nusikaltėliai: Delinkvencinis elgesys prasideda vaikystėje. Tokį elgesį lemia neuropsichologiniai veiksniai: sunkus charakteris, hiperaktyvumas, kognityviniai ypatumai. Šių veiksnių sąveika kartu su aplinkos veiksniais (netinkamu auklėjimu ir pan.) sutrikdo vaiko socializaciją. Vaikui patiriant vis daugiau sunkumų mokykloje, o vėliau - darbe, tas sutrikimas darosi vis keblesnis. Ši grupė nėra didelė, ją sudaro tik keli procentai linkusių nusikalsti asmenų.
- Paauglystės laikotarpio nusikaltėliai: Linkę nusikalsti lytinės brandos metu. Šie nusikaltimai labai dažnai atspindi siekį maištauti, bandymą atsiskirti nuo tėvų, bendraamžių įtaką. Tokį raidos etapą T. Moffitt vadina „brandos plyšiu“. Paaugliai, kurie turėjo sveiką raidą, pasiekę psichologinę ir socialinę brandą nesunkiai grįžta prie konvencinio gyvenimo stiliaus, sėkmingai adaptuojasi ir gyvena toliau.
Paauglių santykis su tėvais ir tėvų teikiama emocinė parama paaugliams yra labai svarbi. Paauglio identiteto formavimuisi lemiamą reikšmę turi priklausymo tam tikrai grupei, suteikiančiai galimybę jam šlietis prie panašių į save, jausmas. Draugai leidžia eksperimentuoti, išbandyti naujus vaidmenis, atsiranda romantiniai santykiai, galimybė realizuoti bundančius seksualinius impulsus. Mokykla traktuojama kaip vieta, kurioje vyksta akademinių žinių įgijimo procesas, tačiau kartu tai ir vieta, kurioje susitinkama su bendraamžiais. Jei paauglys mokykloje jausis gerai, jis ir toliau ją lankys, bet jei mokykloje jis bus nuolat kritikuojamas, nuvertinamas, akivaizdu, kad tuomet mokyklos toks paauglys vengs, praleidinės pamokas.
Šeimos vaidmuo svarbus vaikystėje, kuomet vaikai perima elgesio modelius, mokosi problemų įveikimo. Paaugliai, turintys geresnius santykius su tėvais, efektyviau įsitraukia į resocializacijos procesą.
Taip pat skaitykite: Kaip spręsti vaiko elgesio sunkumus
Paauglių Poreikiai
Paaugliams reikia jausti, kad juos myli, jais rūpinasi, domisi ir supranta. Daug paauglių žiūri į save neigiamai, nes jų nesupranta, neįvertina, tampa apatiški, o apatija gali visti maištu arba depresija. Paaugliams reikia dėmesio ir palaikymo, kiek įmanoma nevertinant ir nemoralizuojant. Besąlygiško priėmimo, meilės, nepriklausomai nuo vaiko pasiekimų ir laimėjimų. Tikslių, aiškių (ne per daug griežtų, per „ankštų“ paaugliui) taisyklių, ribų, kurių turi laikytis ir suaugusieji. Be šių ribų ir taisyklių paaugliui gali būti sunku tinkamai elgtis. Taisyklės ir ribos turi keistis vaikui augant. Priklausyti į save panašių asmenų grupei, jaustis reikšmingu ir pripažintu. Vystytis ir mokytis iš savo asmeninės praktikos ir patirties. Galėti kūrybiškai išreikšti save ir savirealizuotis, turėti ateities tikslus. Nepaisant paauglio noro gyventi „čia ir dabar“ ateities tikslų turėjimas įneša tvarkos į paauglio gyvenimą. Gebėti išsakyti savo nuomonę, išreikšti savo poziciją (šis gebėjimas susijęs su pasitikėjimu savimi ir leidžia paaugliui atsispirti blogai aplinkos įtakai ar neužsidaryti savyje).
Pagrindiniai Raidos Aspektai
Paauglystėje sparčiai bręstama fiziškai ir psichologiškai: keičiasi kūnas ir vystosi smegenys. Paauglių smegenys vis dar vystosi, kol pilnai subręsta 22-24 m. laikotarpiu, todėl kognityvinės funkcijos ir mąstymas skiriasi nuo suaugusio žmogaus. Formuojasi gebėjimas mąstyti abstrakčiai. Didžiausi pokyčiai vyksta smegenų zonose, kurios yra atsakingos už savikontrolę, sprendimus ir emocijas, todėl emociniai svyravimai, neapgalvoti sprendimai šiame amžiuje yra suprantami. Mąstymas egocentriškas: dalykus, įvykius vertina per savo prizmę: „aš geriau žinau“. Stipri bendraamžių įtaka, tėvų autoritetas menksta. Pakankamai gerai suvokia ir pažįsta save kaip asmenybę, turi savo nuomonę, kurią gina. Siekia tapti savarankišku, atsiskirti, įtvirtinti save. Geba prisiimti atsakomybę, padėti. Supranta priežasties pasekmės ryšį, mokosi numatyti ir suvokti savo elgesio pasekmes.
Kaip Bendrauti su Paaugliu?
Būkite kantrūs. Bet kokioje situacijoje siekite konstruktyvaus dialogo. Domėkitės tuo, kas rūpi jūsų vaikui. Kiek įmanoma, praleiskite su juo daugiau laiko. Mokėkite išlaukti, kol vaikas norės pasipasakoti. Stenkitės nekritikuoti, net jei kritika būtų pagrįsta. Nelyginkite savo vaiko su kitais vaikais ir nesakykite, kad kitas vaikas geresnis už jį. Paaugliai dažnai būna grubūs, tačiau reiktų pasistengti į tai nereaguoti, neįsižeisti. Nors demonstruoja grubumą, paaugliai yra viduje pažeidžiami, todėl jiems reikia jausti, kad juos supranta, priima ir myli besąlygiškai, nepriklausomai nuo jų laimėjimų, vien dėl to, kad jei yra.
Bendravimas su vaiku turėtų būti paremtas bendradarbiavimu ir supratimu. Suprasti vaiko elgesį kartais galima analizuojant jo elgesio rezultatus. Vaiko elgesio priežastys taip pat svarbios. Išmokti netinkamo elgesio lengviau nei tinkamo, nes tai reikalauja mažiau įgūdžių. Kiekvienas vaikas siekia priklausyti (grupei) ir jaustis reikšmingu. To vedinas ir siekdamas užimti tam tikrą poziciją, savo vietą, elgiasi tam tikru būdu.
Gerai komunikacijai su paaugliu reikia:
- Skirti dėmesį, būti dėmesingu (t. y. vienu metu − vienas darbas).
- Klausytis be išankstinio nusistatymo, nusiteikimo ir vertinimo.
- Išklausyti iki galo ką vaikas sako (tai nereiškia pritarti viskam, ką jis sako).
- Padrąsinti atsiverti, o ne užsiverti.
- Neskubėti spręsti problemos, taisyti situacijos, siūlyti savo sprendimų.
- Atmosferai kaistant, leisti sau padaryti išminties pauzę, neeskaluoti konflikto.
Pozityvi Disciplina
Kad šeimoje kiltų kuo mažiau konfliktų, svarbu kad šeima turėtų savo taisykles ir susitarimus, kurie nuo pat mažų dienų būtų privalomi visiems šeimos nariams. Susitarimai su paaugliais turi būti išankstiniai, pvz., dėl grįžimo į namus laiko, priešingu atveju, jei vaikas pvz., pavėluotų ir jūs pritaikytumėte sankcijas, jis kaltintų dėl pasekmių jus. Bendraujant su paaugliu svarbu vadovautis pozityvios disciplinos principais, nes kaltinimai ir bausmės sukelia priešiškumą ir norą priešintis. Geriau klausinėti, nei įsakinėti. Leisti vaikui pajusti jo elgesio pasekmes. Skatinti vaiko teigiamą elgesį, padrąsinti. Akcentuoti teigiamą, o ne neigiamą elgesį.
Sunkumų Įveika
Aptarkite su vaiku 2-3 gerus ir blogus dalykus, kurie nutiko mokykloje, domėkitės kaip sekėsi, o ne tik kokius įvertinimus gavo. Padėkokite vaikui, kad pasidalino. Neskubėkite siūlyti sprendimų ir kiek įmanoma, nevertinkite, geriau paklauskite, kaip galite vaikui padėti, jei vaikas pasipasakoja apie sunkumus. Kalbėdamiesi su vaiku, nesistenkite jo apsaugoti nuo „neigiamų“ jausmų, galimų pavojų. Aiškinkite, kad kartais nutinka tokie dalykai, kurie mus liūdina, būna taip, kad prarandame kokį nors daiktą, netenkame draugo. Bet yra ir kita gyvenimo pusė: nauji draugai, džiaugsmingi įvykiai ir pan. Mokykite paauglį reikšti jausmus, ypač pyktį žodžiais, nepainiokite vaiko pykčio reiškimo žodžiais su nepagarba sau. Aiškinkite, kad jausmai niekuomet nebūna statiški, stabilūs: jie kaip jūros bangos, vilnys, nuolat banguoja ir tada, kai sunku, reikia žinoti, kad bus lengviau. Kalbantis apie tai, svarbu nenuvertinti vaiko jausmų. Mokykite vaikus būti atsakomybės už save, savo reakcijas ir elgesį. Ugdykite emocinį intelektą, socialinius įgūdžius (gebėjimą bendrauti ir bendradarbiauti, dirbti komandoje). Skatinkite savigarbą ir savivertę (pažinti stipriąsias puses, bruožus, sudaryti sąlygas sėkmei patirti, ugdyti pozityvų požiūrį į klaidas ir pan.). Svarbu skatinti paauglį kalbėtis apie sunkumus, kad nebijotų pasisakyti, ar nemanytų, kad tai nėra svarbu ar savaime įprasta, visuotinai priimtina ir pan.
Paauglystė: Iššūkiai ir Galimybės
Paauglystė yra ne tik iššūkiai, bet ir galimybės. Paaugliai yra gana atvirti eiti į dialogą ir kalbėti. Kaip surasti tą kelią, kad paauglys kalbėtų atvirai, dalintųsi savo mintimis, reflektuotų apie savo dieną tiek mokykloje, tiek namuose? Tai - iššūkis ir mokytojui, ir tėvams. Paauglystė kiekvienam vaikui yra emociškai sunkus laikotarpis. Tuo metu keičiasi kūnas, mąstymas, bandoma suvokti, kas aš esu bei kuo skiriuosi nuo kitų. Kylančius emocinius sunkumus būtina spręsti kuo greičiau, nes į juos nereaguojant gali vystytis dar sudėtingesni ir gyvenimo gerovę trikdantys reiškiniai, tokie kaip, depresija, panikos atakos, nemiga, sutrikusi sveikata.
tags: #sunkus #paaugliai #psichologija