Sveikatos psichologija: apibrėžimas, kryptys ir taikymas Lietuvoje

Psichologija - tai mokslas, tiriantis žmogaus mąstymą, elgesį, emocijas ir vidinius psichinius procesus. Psichologija apima daugybę sričių - nuo klinikinės ir švietimo psichologijos iki socialinės ar organizacinės. Psichologija šiais laikais turi didelę įtaką pasaulyje. Be jos neapsieina net ir tokios sritys kaip mokslai, tyrimai ir sveikata. Psichologai puikiai išmano, kokią įtaką šie faktoriai daro sveikatai, laimei ir gerai savijautai, todėl sveikatos psichologija yra sparčiai auganti psichologijos sritis, kurios specialistai atlieka svarbų vaidmenį gerinant asmens ir visuomenės sveikatą. Šiame straipsnyje aptarsime sveikatos psichologijos apibrėžimą, atsiradimą, raidą, pagrindines kryptis ir perspektyvas Lietuvoje bei pasaulyje, remiantis turima informacija. Taip pat bus aptariamos karjeros galimybės Lietuvoje, reikalingos kompetencijos ir įsidarbinimo galimybės baigus studijas.

Sveikatos psichologijos ištakos ir raida

Sveikatos psichologijos, kaip atskiros mokslo šakos, pradžia siejama su 1978 metais, kai Amerikos psichologijos asociacijoje buvo įsteigtas sveikatos psichologijos padalinys. Šio padalinio įkūrėjas Jozephas Matarazzo (Jungtinės Amerikos Valstijos) inicijavo psichologinių klausimų, susijusių su žmonių sveikata ir jos išsaugojimu, sprendimą. Nors medicinoje jau seniai propaguojamas biopsichosocialinis modelis, teigiantis, kad tiek sveikata, tiek liga priklauso nuo biologinių, psichologinių ir socialinių veiksnių sąveikos, tradiciškai medikai daugiau dėmesio skyrė ligų gydymui, o ne prevencijai. Sveikatos psichologija akcentuoja sveikatos išsaugojimą ir stiprinimą.

Spartų tiek medikų, tiek visuomenės domėjimąsi sveikatos psichologijos klausimais lėmė kelios priežastys. Viena jų - pokyčiai sveikatos priežiūros sistemoje bei beveik visame pasaulyje XXI amžiaus 1 dešimtmetyje kilusi sveikatos priežiūros krizė. Jos pagrindine priežastimi įvardijama netinkamai pasirinkta sveikatos saugos strategija. Ši strategija orientuoja sveikatos priežiūrą į ligų gydymą, nepakankamai dėmesio skiriant jų prevencijai bei sveikatos stiprinimui. Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos duomenimis, iki 80 % sveikatos priežiūros sąnaudų reikalauja lėtinės neinfekcinės (neišgydomos) ligos, nulemtos nesveikos gyvensenos.

Ekspertai paskaičiavo, kad jei žmonės laikytųsi tinkamos mitybos principų, būtų fiziškai aktyvūs, nepiktnaudžiautų alkoholiu ir nerūkytų, būtų galima išvengti 80 % kardiovaskulinių susirgimų, 90 % II tipo cukrinio diabeto, 30 % onkologinių susirgimų. Tačiau pakeisti netinkamą gyvenseną, rūpintis savo sveikata visą laiką, o ne tik tada, kai jau sunegaluoji - nėra paprasta. Davus patarimą - sveikai maitinkis, venk streso, daugiau judėk ir panašiai, retai sulaukiama pokyčių. Žmogus turi ne tik suprasti, kas jam gresia nepakeitus elgesio, bet ir tikėti, kad pokyčiai duos teigiamų rezultatų; t. p. reikia rasti sau tinkamą elgesio keitimo būdą, gauti palaikymą keičiant elgesį. Bendradarbiaudami su medikais, sveikatos psichologai ieško ir siūlo įvairias sveikatai palankaus elgesio ugdymo, žalingų įpročių atsisakymo intervencijas, programas.

Biopsichosocialinis modelis ir psichologinių veiksnių svarba

Medicinoje vis daugiau įsigalint biopsichosocialiniam požiūriui, medikai taip pat ima vertinti psichologinių veiksnių svarbą tiek ligų atsiradimui apskritai, tiek ligos eigai bei sveikimo procesui. Tradiciškai dauguma psichologų dirbo psichiatrinėse klinikose, o dabar vis didesnė jų paklausa somatinėse klinikose, poliklinikose, reabilitacijos centruose ar visuomenės sveikatos biuruose. Sveikatos psichologai padeda žmogui geriau suprasti savo ligą, išmokti efektyvių ligos įveikos ar kontrolės būdų. Sveikatos psichologijos plėtrą lėmė ir vis didesnis visuomenės domėjimasis sveikata, jos išsaugojimu bei stiprinimu. Patys žmonės vis daugiau rūpinasi savo sveikata, rinkdamiesi aktyvų gyvenimo būdą, tinkamą maistą. Jie nori aktyviai prisidėti ir prie savo ligų gydymo.

Taip pat skaitykite: Studijos LSMU Sveikatos psichologijos fakultete

Sveikatos psichologija plečia savo tyrinėjimų lauką, apimdama pačius įvairiausius šeimos, organizacijos, bendruomenės ir visuomenės sveikatos klausimus. Per trumpą savo gyvavimo laikotarpį sveikatos psichologija taip išsiplėtojo, kad be jos jau sunkiai įmanoma įsivaizduoti bet kokių su žmonių sveikata ir gerove susijusių procesų, politinių sprendimų ar poveikio priemonių planavimą. Kita vertus, tokiame plačiame interesų lauke vis sunkiau bendrauti, sistemingai gilintis į konkrečias sveikatos problemas. Šiuolaikinėje sveikatos sampratoje akcentuojamas biopsichosocialinis sveikatos pobūdis: teigiama, kad sveikata yra visapusės fizinės, psichinės ir socialinės gerovės būsena, kuri įgalina žmogų optimaliai funkcionuoti nuolat kintančioje makro ir mikro aplinkoje.

Pagrindinės sveikatos psichologijos kryptys

Sveikatos psichologija apima įvairias sritis, tarp kurių svarbiausios yra šios:

• Klinikinė sveikatos psichologija: Išsivystė iš klinikinės psichologijos, elgesio medicinos ir psichiatrijos mokslų. Ši sritis orientuojasi į psichologinių sutrikimų gydymą ir psichologinės pagalbos teikimą pacientams, sergantiems somatinėmis ligomis.
• Visuomenės sveikatos psichologija: Gilinasi į psichologinių bei socialinių sveikatos veiksnių sąsajas populiacijoje. Ši sritis tiria, kaip socialiniai ir kultūriniai veiksniai veikia sveikatos elgesį ir kokios intervencijos gali būti veiksmingos skatinant sveiką gyvenseną visoje visuomenėje.
• Organizacinė sveikatos psichologija: Rūpinasi sveikatos stiprinimu darbo vietose. Ši sritis tiria, kaip darbo aplinka ir organizacinė kultūra veikia darbuotojų sveikatą ir gerovę, bei kuria intervencijas, skirtas gerinti darbuotojų psichologinę ir fizinę sveikatą.

Sveikatos psichologija Lietuvoje

Lietuvoje sveikatos psichologija kaip atskiras dalykas buvo dėstoma psichologams bei medikams. Jau kelis dešimtmečius Vytauto Didžiojo, Lietuvos sveikatos mokslų ir Vilniaus universitetuose rengiami sveikatos psichologai. Šiose aukštosiose mokyklose studentai įgyja žinių ir įgūdžių, reikalingų dirbti sveikatos priežiūros įstaigose, visuomenės sveikatos biuruose ir kitose organizacijose, kuriose reikalinga psichologinė pagalba sveikatos klausimais.

Sveikatos psichologijos studijų programos Lietuvoje

Lietuvos aukštosiose mokyklose siūlomos sveikatos psichologijos studijų programos, kurių metu studentai įgyja teorinių žinių ir praktinių įgūdžių, reikalingų sėkmingai karjerai šioje srityje. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) yra viena iš pirmaujančių aukštųjų mokyklų Lietuvoje, rengiančių sveikatos ir gyvybės mokslų specialistus. LSMU siūlo tiek bakalauro, tiek magistro studijų programas, orientuotas į sveikatos psichologiją.

Studijų programos pagrindai

Studijų programos pagrindų dalykai apima: bendrąją psichologiją ir psichologo praktiką, psichologijos istoriją, bendravimo psichologiją ir iškalbos meną, psichofiziologiją ir biologinius elgsenos pagrindus, mokslinės metodologijos įvadą, raidos psichologiją, kognityviąją psichologiją, eksperimentinės psichologijos pagrindus, socialinę psichologiją, klinikinę psichologiją, psichiatriją, kursinį darbą (mokslinio tyrimo planavimą ir vykdymą), sveikatos priežiūros sistemą, politiką ir valdymą. Studentui suteikiama galimybė rinktis kursinių darbų, bakalauro baigiamojo darbo temas bei praktikos atlikimo vietas; taip pat - pasirenkamuosius studijų dalykus.

Taip pat skaitykite: Perspektyvos sveikatos psichologijos srityje

Pasirenkamųjų dalykų pavyzdžiai: užsienio kalbos (prancūzų, vokiečių klb.), menas ir sveikata, medijos ir sveikata, fizinis aktyvumas ir sveikata, pozityvioji psichologija, bioetika, kūrybiškumo psichologija, asmeninės karjeros valdymas, kompiuterių ir stalo žaidimų psichologija, šiuolaikinės psichologijos tendencijos, priklausomybių psichologija, negalios psichologija, tarpkultūrinė psichologija, mityba ir sveikata, seksualumo pagrindai, socialinis darbas sveikatos priežiūros sistemoje. Kompetentingi psichologijos bakalaurai, turintys įvairiapusį ir į praktiką orientuotą išsilavinimą, rengiami didžiausiame Lietuvoje sveikatos ir gyvybės mokslų specialistus ruošiančiame universitete. (valstybės reglamentuojama) socialinių mokslų bakalauro profesinė kvalifikacija. Diplomo turėtojas, vadovaujantis Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 24 d. nutarimu Nr.

Specializuotos sveikatos psichologijos sritys

Jau studijų pradžioje, pirmame semestre, studentai turi galimybę analizuoti ES ir Lietuvos sveikatos priežiūros politiką bei sistemą (Sveikatos priežiūros politika ir sistema). Pirmame semestre dėstomas ir mokslinio tyrimo vykdymui reikalingus įgūdžius ugdantis dalykas (Šiuolaikiniai statistiniai metodai ir tyrimo planavimas). Jau pirmame semestre pradedami studijuoti dalykai, kuriuos santykinai galėtume priskirti Sveikatos psichologijos specialiosioms sritims. Šiai dalykų grupei priskiriama Žmogaus neuropsichologija, Priklausomybių psichologija, Šeimos psichologinis konsultavimas ir Pozityvioji psichologija: teorija ir praktika. Sveikatos psichologijos specialiosioms sritims priskirtini ir du antrojo semestro dalykai - Neįgaliųjų psichologija ir reabilitacija ir Asocialaus elgesio psichologija.

Pirmame semestre Žmogaus neuropsichologijos dalyku gilinamos žinios apie įvairių žmogaus pažintinių funkcijų bei psichosocialinio funkcionavimo neurologinius aspektus, tam tikras neurologines būkles, reikalaujančias specialaus įvertinimo bei intervencijų. Neįgaliųjų psichologija ir reabilitacija skirta vienai plačiausių ir svarbiausių sveikatos psichologo funkcijų, tai yra dirbant komandoje su kitais specialistais teikti visapusišką bei veiksmingą pagalbą įvairaus amžiaus asmenims neįgalumo ir rimtų sveikatos sutrikdymų atvejais. Magistro studijų programoje studentai gilina žinias apie psichologinius sveikatos stiprinimo ir ligų profilaktikos modelius, psichologinio konsultavimo ypatumus skirtingose sveikatos priežiūros grandyse, psichosocialinius reabilitacijos principus, sveikatos priežiūros politiką, etiką bei teisę, gilina mokslinių tyrimų įgūdžius. Taip pat studentai gali daugiau sužinoti apie dominančias temas iš pasirenkamųjų dalykų sąrašo: nuo vaiko ir paauglio sveikatos psichologijos iki senėjimo procesų. Šios žinios leidžia efektyviai prisidėti prie asmens ir visuomenės gyvenimo kokybės gerinimo vykdant sveikatos stiprinimą, ligų prevenciją ir reabilitaciją, dalyvauti sveikatos politikos formavime, atlikti tyrimus.

Komandinio darbo svarba

Vienas išskirtinių studijų LSMU principų - mokomasi komandinio darbo. Šiandien sveikatos priežiūros paslaugos - sudėtingos, kompleksinės, prie vieno paciento dažniausiai susitelkia įvairių sričių sveikatos profesionalų komanda. Studentų laukia praktika didžiausioje klinikinėje bazėje Lietuvoje - Kauno klinikose.

Taip pat skaitykite: Individo ir visuomenės atsakomybė sveikatai

Karjeros galimybės baigus studijas

Sveikatos psichologijos absolventai gali dirbti įvairiose sveikatos priežiūros įstaigose, todėl jie turi išmanyti Lietuvos sveikatos priežiūros sistemą ir savo veiklos sritis joje. Baigus sveikatos psichologijos studijas, atsiveria plačios karjeros galimybės įvairiose srityse:

• Sveikatos priežiūros įstaigos: ligoninės, poliklinikos, reabilitacijos centrai, sanatorijos, slaugos namai.
• Visuomenės sveikatos centrai: dalyvavimas visuomenės sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos programose.
• Švietimo įstaigos: mokyklos, universitetai, kolegijos (psichologinis konsultavimas, sveikatos ugdymas).
• Socialinės globos ir rūpybos įstaigos: pagalba asmenims, turintiems specialiųjų poreikių.
• Privatus sektorius: konsultacinės įmonės, sporto klubai, sveikatingumo centrai.
• Mokslinių tyrimų institucijos: dalyvavimas moksliniuose tyrimuose, susijusiuose su sveikatos psichologija.

Po pirmos pakopos studijų galima dirbti žmogiškųjų išteklių srityje. Baigus magistrantūros studijas, prasiplečia tiek įsidarbinimo, tiek veiklos galimybės: tampama laukiamais įvairiose sveikatos priežiūros, visuomenės sveikatos, socialinės globos ir rūpybos institucijose, verslo įmonėse, ugdymo, įkalinimo ir kt.

Sveikatos psichologo veiklos sritys

Sveikatos psichologai gali ir geba dirbti su įvairaus amžiaus asmenimis, norinčiais stiprinti savo sveikatą ar turinčiais sveikatos problemų. Sveikatos psichologų klientų/pacientų ratas yra itin įvairus. Sveikatos psichologų teikiamos paslaugos integruojamos gydymo, reabilitacijos, rekreacijos, globos, ugdymo, socialinio darbo, prevencinėse bei sveikatos stiprinimo programose. Sveikatos psichologai dirba su asmenimis, turinčiais nusiskundimų fizine sveikata ar fizinės sveikatos sutrikimų bei psichologinių sunkumų, atsirandančių įveikiant ligą. Tokiu būdu jų klientais/pacientais dažniausiai tampa asmenys, sergantys lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Nusiskundimų fizine sveikata ar jos sutrikimų turi ir psichikos ligomis sergantys asmenys. Tai praplečia klientų/pacientų, kuriems teikiamos specializuotos sveikatos psichologų paslaugos, ratą. Sveikatos psichologo veikla apima:

• Psichologinį įvertinimą ir diagnostiką.
• Konsultavimą ir psichoterapiją (individualią, grupinę, šeimos).
• Intervencijų planavimą ir įgyvendinimą (sveikatos stiprinimas, ligų prevencija, reabilitacija).
• Mokslinius tyrimus.
• Švietėjišką veiklą.
• Dalyvavimą sveikatos politikos formavime.

Darbo pasiūlymai

VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras - licencijuota psichiatrijos, psichoterapijos ir psichologijos klinika Lietuvoje, kuri dirba nuo 2002 metų. Tai viena seniausiai veikiančių psichikos sveikatos klinikų Lietuvoje. Klinika teikia ambulatorines pirminio lygio, antrinio lygio ir Dienos stacionaro psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, individualias ir grupines psichoterapijos paslaugas.

UAB „Darbo psichologija“ siūlo įdomų, kupiną iššūkių bei karjeros vystymo galimybių darbą. Įmonė suteikia profesinio ir asmeninio tobulėjimo galimybes. Įvertinamos kiekvieno darbuotojo idėjos ir indėlis į visos įmonės veiklą. Abipusė bendradarbiavimo nauda pasiekiama tik pasitikėjimu ir supratimu, o lyderystės principai skatina ryžtą ir operatyvumą. Rinkdamiesi komandos narius ne tik siekiame pritraukti atvirus, aktyvius, norinčius pasiekti daugiau darbuotojus, bet ir stengiamės juos išlaikyti bei ugdyti. Garantuojama moderniai organizuota darbo vieta, pastovus kvalifikacijos kėlimas ir darbo užmokestis, tiesiogiai priklausantį nuo darbo rezultatų.

Svarbios kompetencijos sveikatos psichologui

Sėkmingam darbui sveikatos psichologijos srityje reikalingos įvairios kompetencijos:

• Žinios apie psichologiją ir sveikatą: būtina gerai išmanyti psichologijos teorijas ir metodus, taip pat turėti žinių apie žmogaus fiziologiją, ligas ir sveikatos priežiūros sistemas.
• Bendravimo įgūdžiai: svarbu gebėti efektyviai bendrauti su pacientais, jų artimaisiais ir kitais sveikatos priežiūros specialistais.
• Empatija ir supratimas: būtina gebėti suprasti pacientų emocijas ir patirtis, būti empatiškam ir palaikančiam.
• Problemų sprendimo įgūdžiai: svarbu gebėti analizuoti problemas, rasti efektyvius sprendimus ir įgyvendinti intervencijas.
• Mokslinių tyrimų įgūdžiai: būtina gebėti atlikti mokslinius tyrimus, analizuoti duomenis ir interpretuoti rezultatus.
• Komandinis darbas: svarbu gebėti dirbti komandoje su kitais specialistais, siekiant bendrų tikslų.
• Etikos principų laikymasis: būtina laikytis etikos principų, užtikrinant pacientų konfidencialumą ir gerovę.

LSMU - puikus pasirinkimas studijoms

LSMU biblioteka - itin draugiška studentams ir dirba 24 val. LSMU absolventai itin paklausūs darbo rinkoje: per pirmuosius metus baigus įsidarbina apie 80 proc. bakalaurų, beveik 90 proc. magistrų.

Sveikatos psichologijos taikymas

Sveikatos psichologija taikoma įvairiose srityse, siekiant gerinti žmonių sveikatą ir gerovę. Štai keletas pavyzdžių:

• Ligų prevencija: Sveikatos psichologai kuria ir įgyvendina programas, skirtas skatinti sveiką elgesį, pavyzdžiui, mesti rūkyti, sveikai maitintis, reguliariai mankštintis ir valdyti stresą.
• Ligos įveika: Sveikatos psichologai padeda žmonėms susidoroti su lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip diabetas, širdies ligos ir vėžys. Jie moko pacientus, kaip valdyti simptomus, laikytis gydymo plano ir gerinti savo gyvenimo kokybę.
• Reabilitacija: Sveikatos psichologai padeda pacientams atsigauti po traumų, operacijų ar insultų. Jie padeda pacientams atgauti fizines funkcijas, valdyti skausmą ir prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų.
• Sveikatos priežiūros sistemos gerinimas: Sveikatos psichologai dirba su sveikatos priežiūros organizacijomis, siekdami pagerinti pacientų aptarnavimą, sumažinti sveikatos priežiūros išlaidas ir padidinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą.

Psichologija ir psichoterapija: skirtumai ir sąsajos

Psichologija ir psichoterapija yra glaudžiai susijusios, tačiau tai nėra sinonimai. Psichologija yra mokslas, tiriantis žmonių elgesį, protinius procesus ir psichikos veiklą. Psichoterapija yra psichologinės intervencijos forma, skirta padėti žmonėms išspręsti psichologines problemas, įveikti iššūkius ir gerinti psichinę gerovę.

Psichologai tyrinėja įvairias psichologijos sritis, tokias kaip klinikinė psichologija, socialinė psichologija, vystymosi psichologija ir pan. Jie gali atlikti tyrimus, testuoti hipotezes, taikyti statistinius metodus ir dalyvauti akademiniame moksliniame tyrime. Psichoterapeutai yra kvalifikuoti specialistai, kurie naudoja tam tikras terapines priemones ir metodus, kad padėtų savo pacientams su jų psichologiniais sunkumais. Kognityvinė elgesio terapija (KET): Tai viena iš plačiausiai pripažintų ir naudojamų psichoterapijos formų. KET dėmesys skiriamas neigiamų ar nenaudingų mąstymo modelių ir elgesio nustatymui ir keitimui. Tai padeda asmenims ugdyti sveikesnius mąstymo modelius ir susidorojimo įgūdžius.

Psichoanalitinė-psichodinaminė terapija: Psichodinaminė terapija remiasi idėja, kad daugelis mūsų patirčių, net ir tos, kurios nėra mūsų įsisąmonintos, daro įtaką mūsų elgesiui ir emocijoms. Joje siekiama padėti pacientams suprasti nesąmoningus modelius ir neišspręstus konfliktus, siekiant ilgalaikių pokyčių.

Humanistinė terapija: Ši terapija įskaitant ir egzistencinę terapiją, pabrėžia asmens asmeninį augimą ir savigarbą. Tai pabrėžia savęs atradimo ir savęs priėmimo svarbą, padedant klientams išnaudoti savo potencialą ir vidinius išteklius.

Santykių terapija: Orientuota į tarpasmeninius santykius ir bendravimą. Tai padeda asmenims suprasti ir pakeisti neveiksmingus santykių su kitais modelius, siekiant pagerinti savo santykius.

Psichologija ir psichoterapija - kuo jos skiriasi?

Psichologija, kaip jau išsiaiškinome, yra mokslinė disciplina. Psichoterapija, kita vertus, yra konkrečios terapinės intervencijos forma, skirta padėti žmonėms spręsti psichologinius sunkumus, išgyventi emocinius iššūkius ir sustiprinti savo gerovę. Tai - veiksmingas būdas gydyti ir palengvinti psichologinius sutrikimus, tokius kaip depresija, nerimas, potrauminis stresas, priklausomybės ir kitos psichologinės problemos. Psichoterapija gali vykti individualiai arba grupėje, o psichoterapeutai gali naudoti įvairias terapijos metodikas, priklausomai nuo paciento poreikių ir terapijos tikslų.

Psichoterapijos istorija

Psichoterapijos istorija siekia senovės laikus, kuriose buvo naudojamos įvairios gydymo ir terapinės praktikos emociniams ir psichologiniams sunkumams spręsti. Daugelis senovės kultūrų turėjo savas gydymo praktikas, kuriose buvo įtraukti psichologiniai ir dvasiniai elementai. Tai šamaniniai ritualai, sapnų analizė ir interpretavimas, pasakojimai ir augalų, vaistažolių bei psichoaktyvių grybų naudojimas. Senovės Egipto, Graikijos ir Romos civilizacijose taip pat buvo ankstyvos kalbos terapijos ir konsultavimo formos.

XIX amžiaus pabaigoje Austrijos gydytojas ir neurologas Sigmundas Freudas sukūrė psichoanalizę. Jis teigė, kad psichologiniai sunkumai yra susiję su pasąmonės konfliktais ir pabrėžė ankstyvos vaikystės patirties svarbą. Freudo terapijos technikos apėmė laisvą asociaciją, sapnų analizę ir perkėlimo bei pasipriešinimo interpretaciją. Vėliau Freudo idėjos turėjo įtakos psichodinaminių terapijų kūrimui. Karlas Jungas, Alfredas Adleris ir kiti psichoanalitikai plėtojo Freudo teorijas, akcentuodami skirtingus asmenybės aspektus ir terapijos technikas.

XX amžiaus viduryje atsirado humanistinės terapijos, tokių kaip Karlo Rodžerso asmenybės centruota terapija ir Fritz'o Perlso gestalt terapija. Šios terapijos buvo orientuotos į individualų asmenybės augimą, savirealizaciją ir terapinio santykio svarbą. Egzistencinei terapijai įtakos turėjo filosofų Søreno Kjerkegoro ir Jean-Paulo Sartro nagrinėjamos temas, susijusios su prasmės, laisvės ir atsakomybės ieškojimu.

XX amžiaus 5-6 dešimtmečiais į populiarumą iškilo kognityvinės ir elgesio terapijos modelis. Aarono Becko, susitelkimas į neigiamų mąstymo modelių identifikavimą ir keitimą tapo kognityvinės psichoterapijos krypties pradžia. Elgesio terapija, remiantis B.F. Skinnerio ir Ivano Pavlovo darbais, siekė keisti elgesį naudojant mokymosi principus ir sąlyginį refleksą.

Laikui bėgant, psichoterapija tapo įvairesnė, įtraukiant įvairių teorinių orientacijų ir technikų elementus. Pasirodė eklektiški ir integraciniai požiūriai, siekiant pritaikyti terapiją individualiems poreikiams. Naujos terapijos formos, tokios kaip dialektinės elgesio terapijos (DBT), priėmimo ir įsipareigojimo terapijos (ACT) bei dėmesio sutelkimo terapija, taip pat įgijo pripažinimą.

Šiuo metu psichoterapija apima daugybę teorinių orientacijų ir technikų. Ji naujinasi ir prisitaiko prie naujų tyrimų, kultūrinių kontekstų ir klientų poreikių. Psichoterapija praktikuojama įvairiose srityse, įskaitant privačias praktikas, klinikas, ligonines ir bendruomenės psichikos sveikatos centrus, ir ji vaidina svarbų vaidmenį skatinant psichinę sveikatą ir gerovę.

Taigi, galima sakyti, kad psichologija yra platesnės srities mokslas, tiriantis žmogaus psichologiją, o psichoterapija yra konkrečių terapinių metodų taikymas, siekiant padėti žmonėms gerinti savo emocinę ir psichinę sveikatą.

Populiariausios psichoterapijos rūšys

Psichologija gali būti naudinga psichoterapijai, nes psichologinių žinių ir supratimo pagrindu galima kurti ir taikyti veiksmingus psichoterapinius metodus. Štai keletas populiariausių psichoterapijos rūšių:

1. Kognityvinė elgesio terapija (CBT): tai viena iš plačiausiai pripažintų ir naudojamų psichoterapijos formų. CBT dėmesys skiriamas neigiamų ar nenaudingų mąstymo modelių ir elgesio nustatymui ir keitimui. Tai padeda asmenims ugdyti sveikesnius mąstymo modelius ir susidorojimo įgūdžius.
2. Psichoanalitinė-psichodinaminė terapija: psichodinaminė terapija remiasi idėja, kad daugelis mūsų patirčių, net ir tos, kurios nėra mūsų įsisąmonintos, daro įtaką mūsų elgesiui ir emocijoms. Joje siekiama padėti pacientams suprasti nesąmoningus modelius ir neišspręstus konfliktus, siekiant ilgalaikių pokyčių.
3. Humanistinė terapija: ši terapija įskaitant ir egzistencinę terapiją, pabrėžia asmens asmeninį augimą ir savigarbą. Tai pabrėžia savęs atradimo ir savęs priėmimo svarbą, padedant klientams išnaudoti savo potencialą ir vidinius išteklius.
4. Santykių terapija: orientuota į tarpasmeninius santykius ir bendravimą. Tai padeda asmenims suprasti ir pakeisti neveiksmingus santykių su kitais modelius, siekiant pagerinti savo santykius. Šio tipo terapijoje dažnai naudojami grupiniai, šeimos ar porų užsiėmimai.

Tai tik keletas populiariausių pavyzdžių, nes psichoterapijos srityje taip pat yra ir daug kitų požiūrių ir variantų. Pavyzdžiui, egzotiškos psichoterapijos ar alternatyvūs terapijos būdai, kurie gali turėti net ir unikalių ar netradicinių elementų.

Egzotiškos psichoterapijos rūšys

1. Akių judesių, jautrumo mažinimo ir perdirbimo (EMDR) terapija: EMDR dažniausiai taikoma traumoms ir potrauminio streso sutrikimui (PTSD) gydyti. Tai dvišalė stimuliacija kai naudojimi, pvz., akių judesiai ar bakstelėjimai, tuo pačiu metu prisimenant trauminius įvykius. Šios terapijos tikslas - padėti apdoroti traumuojančius išgyvenimus ir sumažinti su tuo susijusią emocinę kančią.
2. Gydymas žirgais: Gydymas arklių pagalba - sąveiką tarp žmogaus ir arklio(ų), vykstančio terapinėje aplinkoje. Arklių buvimas gali palengvinti emocinį augimą, savimonę ir santykių kūrimą. Jis dažnai naudojamas įvairioms psichologinėms ir elgesio problemoms spręsti.
3. Šokio-judesio terapija: šokio-judesio terapija integruoja judesį ir kūno suvokimą, kad palaikytų emocinę, pažintinę ir socialinę integraciją. Tai gali būti įvairios šokio formos, improvizacija ar judesio pratimai, skatinantys saviraišką, geresnę savijautą ir mažiniantys stresą.
4. Meno terapija: naudoja kūrybinius procesus - piešimą, tapybą ar skulptūrą, kaip saviraiškos ir tyrinėjimo priemones. Tai gali padėti bendrauti, perdirbti emocijas, sumažinti stresą. Taip pat įgyti supratimo apie savo patirtį išreiškiant ją meno kūriniu.
5. Laukinės gamtos terapija: apima veiklą lauke ir gamtoje, kur gamtos poveikis žmogui priimamas kaip terapinė intervencija. Ji sujungia nuotykius, grupės dinamiką ir natūralią aplinką, paskatindama asmeninį augimą, savirefleksiją ir atsparumą.

Pabrėžtina, - šie metodai gali būti laikomi egzotiškais ar alternatyviais, jų veiksmingumas gali skirtis, todėl labai svarbu ieškoti kvalifikuotų specialistų, turinčių atitinkamą išsilavinimą ir kvalifikaciją dirbti šiais konkrečiais terapiniais būdais.

#

tags: #kas #yra #sveikatos #psichologija