Įvadas
Šiame straipsnyje nagrinėsime palūkanų normos ir investicijų priklausomybę, apžvelgdami rizikos faktorius, su kuriais susiduria investuotojai, pirkdami obligacijas. Obligacijos yra vienos saugiausių investicijų formų, tačiau svarbu suprasti, kad visiškas investicijų saugumas negarantuojamas.
Obligacijų Rizikos Faktoriai
Nors obligacijų rizika nėra tokia didelė kaip akcijų, ji vis tiek išlieka. Visos obligacijos yra kažkiek rizikingos, o jos dydis priklauso nuo skolos pobūdžio, situacijos finansų rinkoje ir paties emitento rizikos.
Rinkos Palūkanų Normos Poveikis
Įmonės turi kelis būdus skolintis: iš banko arba išplatinti obligacijų emisiją. Bankai, norėdami išduoti paskolas, skolinasi pinigus tarpbankinėje rinkoje, kurioje ir nustatoma rinkos palūkanų norma. Jeigu tarpbankinė palūkanų norma yra aukšta, atitinkamai bus didelė ir naujų obligacijų palūkanų norma. Jeigu rinkos palūkanų norma maža, tuomet mažas bus ir obligacijų kuponas.
Kadangi rinkos palūkanų norma nuolat keičiasi, todėl vienos obligacijos platinamos su aukštesne palūkanų norma, kitos su mažesne. Tačiau visų obligacijų pajamingumas rinkoje išlieka panašus, kadangi sumažėjus rinkos palūkanų normai, obligacijų kaina automatiškai padidėja ir sumažėja jų pajamingumas.
Pavyzdžiui, kai rinkos palūkanų norma buvo 2 proc., investuotojas nusipirko 100 Lt vertės obligacijų su 5 proc. kuponu. Rinkos palūkanų normai sumažėjus iki 1 proc., ta pati kompanija išleido naują obligacijų emisiją, kurių kuponas buvo 4 proc. Investuotojams patrauklesnės tapo obligacijos su 5 proc. palūkanomis, nei obligacijos su 4 proc. palūkanomis. Kadangi visi investuotojai suskubs pirkti obligacijas su 5 proc. palūkanomis, todėl šių obligacijų kainą biržoje didės (kaina turėtų priartėti iki 102 Lt. už obligaciją) tol, kol jų pajamingumas nebus lygus 4 proc.
Taip pat skaitykite: Prevencija įsidūrus adata
Atvirkštinis procesas vyksta kylant rinkos palūkanų normai - naujos obligacijų emisijos pajamingumas bus didesnis nei anksčiau išleistų obligacijų. Investuotojai pradės pardavinėti anksčiau išleistas obligacijas, kol pastarųjų kaina nukris tiek, kad pajamingumas susilygins su naujai išleistų obligacijų pajamingumu. Pavyzdžiui, jeigu rinkos palūkanų norma padidėtų nuo 2 iki 3 proc.
Kuo ilgesnis obligacijų galiojimo terminas, tuo jautriau obligacijų vertė reaguoja į rinkos palūkanų normų pokyčius. Taip yra dėl to, kad obligacijas nusipirkęs brangiai, investuotojas per ilgą laikotarpį uždirbs daug mažiau palūkanų. Pavyzdžiui, jeigu 100 Lt. vertės 1 metų trukmės obligacijų pajamingumas sumažėjo nuo 5 iki 4 proc. tai investuotojas praras 1 Lt. Tačiau jeigu tokių obligacijų trukmė bus 10 metų, tai investuotojas praras 10 Lt. Turint omenyje, kad kiekvienais metais prarastą litą jis gali reinvestuoti su 5 proc.
Svarbu pažymėti, kad Lietuvos ir Europos kompanijų obligacijų pajamingumas labiausiai priklauso nuo Europos Centrinio banko (ECB) nustatytos palūkanų normos bei tarpbankinės palūkanų normos (palūkanos už kurias bankai skolina pinigus vieni kitiems). Investuotojai atidžiai stebi ECB sprendimus siekdami numatyti obligacijų kainos pokyčius. Pavyzdžiui, palūkanų riziką investuotojai gali valdyti įsigydami obligacijas su trumpesniu galiojimo terminu arba įsigydami obligacijų su įvairiais galiojimo terminais. Palūkanų normos rizikai mažinti investuotojai naudoja kopėčių ir štangos strategijas apie kurias rašysime kitose paskaitose.
Kredito Rizika ir Obligacijų Reitingai
Kredito rizika - tikimybė, kad kompanija kurios obligacijas Jūs turite nemokės palūkanų arba nesugebės išpirkti obligacijų nustatytu terminu. Kredito rizika priklauso nuo emitento. Visuotinai priimta laikyti, kad JAV vyriausybė negali bankrutuoti, todėl už JAV iždo obligacijas mokamos palūkanos yra laikoma nerizikinga pelno norma. Ši palūkanų norma yra tarsi etalonas skaičiuojant visų kitų obligacijų ir investicinių instrumentų riziką. Smulkesnių valstybių, savivaldybių ar kitų valstybinių institucijų leidžiamų obligacijų rizika priklauso nuo jų finansinės „sveikatos“ ir gebėjimo surinkti mokesčius.
Kredito riziką vertina tokios tarptautinės kompanijos kaip Standard & Poor’s ir Moody‘s, Fitch, suteikdamos obligacijoms reitingus. Visos kredito riziką vertinančios organizacijos yra nepriklausomos ir pajamas gauna iš obligacijas leidžiančių kompanijų. Svarbu paminėti, kad net ir tokių kompanijų kaip Standard & Poor’s ir Moody‘s kredito rizikos vertinimo nereikia priimti už gryną pinigą. Kredito riziką vertinančios organizacijos ne tiksliai nustatė kompanijų ir obligacijų riziką 2001, 2002, 2007 metais, dėl ko kilo didelis skandalas ir smuko pasitikėjimas šiomis kompanijomis.
Taip pat skaitykite: Ribų brėžimas vaikams
Aukščiausios kokybės obligacijos užtikrina patikimą ir sklandų palūkanų išmokėjimą ir obligacijų išpirkimą. Laikoma, kad AAA, AA, A ir BBB rizikos reitingą turinčios obligacijos yra investicinio lygio. BB ir blogesnį reitingą turinčios obligacijos yra spekuliacinio lygio obligacijos. Rizikos ir pelno santykis yra glaudžiais susijęs su obligacijų reitingu ir pelningumu. Paprastai, kuo žemesnis yra obligacijos reitingas tuo didesnės yra palūkanos. Investuotojai obligacijas renkasi pagal rizikos tolerancijos lygį. Aukštą reitingą turinčios obligacijos yra mažiau pelningos už tas, kurios turi žemesnį reitingą. Kita vertus, aukšto pajamingumo spekuliacinio lygmens obligacijos gali baigtis visų investuotų lėšų praradimu.
Svarbu paminėti, kad Standard & Poor’s ir Moody’s ir kitų kompanijų pateikiami obligacijų reitingai yra tik rekomendacinio pobūdžio, nes obligacijų reitingai nėra pastovūs ir nuolat kinta priklausomai nuo kompanijų finansinės būklės. Pavyzdžiui, kompanija, išplatinusiai AAA reitingo obligacijas, gali susidurti su finansiniais sunkumais ir jos obligacijų reitingai gali kristi iki BB lygio. Pagerėjus kompanijos finansinei būklei, obligacijoms gali būti grąžintas AAA obligacijos reitingas. Standard & Poor’s ir Moody‘s pagerinus kompanijų kredito rizikos reitingus paprastai suaktyvėja prekyba tomis obligacijomis, nes investuotojams Jos tampa patrauklesnės dėl gero rizikos ir pelno santykio. Padidėjus tokių obligacijų paklausai, jų kaina pabrangsta. Sumanus investuotojas turi žinoti, kad kredito reitingas neapsaugo nuo bankroto. Pažvelgus giliau nei formalus rizikos reitingas, galima įsitikinti, kad net ir labai patikimos kompanijos gali bankrutuoti. Yra 5 proc. tikimybė, kad Ba reitingą turinti kompanija bankrotuos per pirmus 3 metus ir tik 1 proc. kompanijų turinčių Aaa reitingą bankrutuoja per 10 metų.
Kad ir kaip patraukliai atrodytų BB, CCC obligacijų reitingą turinčių obligacijų pajamingumas, tačiau pradedantiesiems investuotojams patartume atsispirti tokioms pagundoms. Šių kompanijų bankroto rizika yra ypatingai didelė, o tokiu atveju jums nebus nei sumokėtos įspūdingos palūkanos, nei grąžinta investuota suma.
Išpirkimo Anksčiau Laiko Rizika
Kai kurias obligacijas kompanijos gali išpirkti anksčiau laiko - t.y. nepasibaigus obligacijų prospekte nurodytam galiojimo terminui. Tokia sąlyga yra naudinga tik emitentui. Kompanija obligacijas išperka tuomet, kai sumažėja bazinė palūkanų norma. Tuomet kompanijai naudinga išpirkti obligacijas, nes jai atsiranda galimybės skolintis pigiau. Tokiu atveju kompanijos išperka obligacijas ir išplatina naują obligacijų emisiją, kurių palūkanos yra mažesnės nei buvusios.
Svarbu paminėti, kad išpirkdamos obligacijas anksčiau laiko, kompanijos grąžina investuotojams nominalią obligacijos vertę. Kitaip tariant jeigu obligacijos buvo išplatintos po 100 €, tai visai nesvarbu ar biržoje obligacijos kainuos 80 ar 120 €, kompanija už jas mokės 100 €. Investuotojai gali gerokai nusvilti nagus, jeigu tokias obligacijas perka su didele premija. Siekdami apsisaugoti nuo šios rizikos, investuokite į obligacijas, kurių prospekte nėra nurodyta išpirkimo anksčiau laiko galimybė. Jeigu nuspręsite investuoti į obligacijas, kurios gali būti išpirktos anksčiau laiko, tai įsitikinkite, kad jos nėra pardavinėjamos su premija.
Taip pat skaitykite: Organizacinis nusikalstamumas ir atskleidimo normos
Reinvestavimo Rizika
Obligacijos su fiksuotomis palūkanomis turi reinvestavimo riziką. Teoriškai investuotojas už gautas obligacijų palūkanas gali pirkti daugiau tokių pačių obligacijų. Reinvestavimo rizika - tai rizika, kad už gautas palūkanas perkant tas pačias obligacijas reikės mokėti brangiau. Tas pačia obligacijas nusipirkęs didesne kaina, investuotojas gaus mažesnes palūkanas nei anksčiau.
Pavyzdžiui, kai bazinė palūkanų norma buvo 2 proc., investuotojas už 10 000 € nusipirko obligacijų su 5 proc. kuponu. Bazinei palūkanų normai sumažėjus iki 1 proc. obligacijų pajamingumas sumažėjo iki 4 proc., kai jų kaina pabrango iki 125 € (5×100/4=125 €). Investuotojas už gautas 500 € palūkanų biržoje nusipirko dar keturias tokias obligacijas, mokėdamas po 125 Lt. už kiekvieną. Naujai Įsigytų obligacijų palūkanos bus tik 4 proc. Kitais metais jonas gaus 10 0001,05+5001.04=520 € palūkanų (4.95 proc. investicinio portfelio grąžą). Tuo tarpu jeigu obligacijos nebūtų pabrangusios, investuotojos portfelis ir toliau generuotų 5 proc. grąžą. Taigi bendras investuotojo obligacijų portfelio pajamingumas sumažėjo 0,05 proc.
Infliacijos Rizika
Infliacijos rizika - tai tikimybė, kad palūkanos iš obligacijų bus mažesnės nei infliacija. Žmonės investuoja pinigus tam, kad ateityje už juos galėtų nusipirkti daugiau nei šiandien, tačiau jeigu pinigai nuvertėja labiau nei investuotojas uždirba iš obligacijų palūkanų, tuomet investuotojo turtas tiesiog nuvertėja. Investuotojams svarbu kokia yra reali investicijų grąža. Priminsime, kad reali investicijų grąža parodo kiek realiai padidėja kapitalo vertė. Infliacija nuolatos mažina pinigų vertę. Investuotojai siekia, kad reali investicinė grąža būtų teigiama - t.y. Didėjant infliacijai investuotojai obligacijų reali grąža greitai mažėja, tad investuotojai suskumba jas pardavinėti. Visiems išparduodant obligacijas, jų kaina krenta ir didėja pajamingumas. Augant infliacijai, investuotojai iš obligacijų reikalauja didesnių palūkanų.
Pavyzdžiui, infliacijai siekiant 2 proc. investuotojas nusipirko obligacijų, kurių kuponas buvo 9 proc. Tad reali investicijų grąža buvo 7 proc. per metus. Infliacijai pakilus iki 3 proc. reali grąža iš obligacijų sumažėjo iki 6 proc. (9 proc. -3 proc.). Toks pajamingumas nebevilioja investuotojų, todėl pastarieji pradeda obligacija pardavinėti, kol obligacijų kaina nukrinta tiek, kad obligacijų metinės palūkanos siektų 10 proc. Svarbu pabrėžti, kad minėti principai galioja esant žemam infliacijos lygiui.
Valiutos Rizika
Obligacijos gali būti leidžiamos bet kuria valiuta. Kuria valiuta obligacijos yra išplatinamos, ta valiuta mokamos palūkanos ir išperkamos obligacijos. Valiutos rizika neturėtų rūpėti tiems, kas perka nacionaline valiuta išleistas obligacijas, nes palūkanas gausite ta pačia valiuta, už kurią perkate prekes kiekvieną dieną. Tačiau jeigu perkate kitomis valiutomis išleistas obligacijas, tuomet turite įvertinti valiutos riziką. Valiutos rizika - tai tikimybė, kad ta valiuta, kuria yra nupirktos obligacijos, sumažės kitų valiutų atžvilgiu.
Pavyzdžiui, kai 1 JAV doleris kainavo 1,3 € , investuotojas už 10 000 € nusipirko JAV iždo obligacijų su 5 proc. kuponu. Taigi investuotojas valdo obligacijų portfelį, kurio vertė 13000 JAV dolerių. Po metų 1 JAV dolerio vertė nukrito iki 1.5 € , o JAV iždo obligacijos buvo išpirktos. Investuotojas uždirbo 650 USD palūkanų (5 proc. nuo 13000 USD) ir iš viso turėjo 13650 USD, Konvertavus JAV dolerius į litus, investuotojui prado 900 € (13650/1,5 €). Nepaisant 5 proc. palūkanų, investicijų vertė sumažėjo 9 proc. Jeigu norite investuoti į užsienio rinką, galite investuoti į keliomis skirtingomis valiutomis išleistas obligacijas. Toks diversifikavimas padės išvengti valiutos rizikos. Euroobligacijos dažniausiai yra išleidžiamos stabiliausiomis valiutomis: JAV doleriais, Japonijos jiena ir eurais, Australijos, Naujosios Zelandijos, Kanados doleriais ir Šveicarijos frankais.
Likvidumo Rizika
Obligacijos, kuriomis aktyviai prekiaujama biržoje yra žymiai patrauklesnės investuotojams. Obligacijos, kurias galima nesunkiai įsigyti/parduoti ženkliai nepadidinus/nesumažinus kainos vadinamos likvidžiomis obligacijomis. Kai kurios obligacijos yra labai likvidžios (pvz. Pasaulio banko obligacijos), tačiau kitos obligacijos yra visiškai nelikvidžios. Vyriausybių obligacijomis paprastai prekiaujama ganėtinai aktyviai, todėl vyriausybinės obligacijos su likvidumo rizika susiduria ganėtinai retai (išimtis galėtų būti nebent mažų valstybių obligacijos). Daugelyje valstybių įstatymai leidžia instituciniams investuotojams turėti tik mažą dalį biržoje nelistinguojamų obligacijų, todėl instituciniai investuotojai skiria didelį dėmesį į biržos sąrašus įtrauktoms obligacijoms, kas suteikia rinkai likvidumo. Nelikvidžios obligacijos paprastai yra pigesnės - t.y. jų pajamingumas yra didesnis, nei likvidžių obligacijų. Taip investuotojams yra kompensuojama už papildomą riziką. Tačiau neverta pulti strimgalviais investuoti į nelikvidžias obligacijas vien tik todėl, kad jos siūlo didesnes palūkanas.
Investicijų Tendencijos ir Energetinis Efektyvumas
Išaugus pasaulinėms dujų kainoms ir elektros kainoms Europos regione, namų energinio naudingumo tema tapo dominuojanti. Palyginant praėjusių metų liepos ir šių metų liepos duomenis, „Swedbank“ išduotų paskolų energiniam namų efektyvumui gerinti suma išaugo net 6 kartus.
Šiuo metu klientai dažniausiai naudojasi „Swedbank“ vartojimo paskola saulės elektrinei įsigyti. Nuo metų pradžios šią paskolą galima naudoti ir kitiems energinio efektyvumo sprendimams - įsigyti šildymo katilą, įsirengti ar pakeisti šilumos siurblį, pirkti aukštesnės naudingumo klasės buitinę techniką ir t.t. Tokia paskola suteikiama be užstato iki 10 metų terminui su fiksuotomis 4,9 proc. „Swedbank“ yra numatęs ir specialią finansavimo liniją namų ūkių energiniam efektyvumui padidinti. Šios paskolos išduodamos su nekilnojamojo turto įkeitimu iki 30 metų laikotarpiui, palūkanų norma sudaro nuo 1,99 proc. pridedant 6 mėn.
tags: #palukanu #norma #ir #investicijos #priklausomybe