Įvadas
Stresas yra neišvengiama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Tai natūrali žmogaus reakcija į pasikeitimus, fizinė ir emocinė atsakas į iššūkius. Nors tam tikras streso kiekis gali būti naudingas, sutelkiant dėmesį ir skatinant asmenybės augimą, ilgalaikis ar pasikartojantis stresas gali turėti neigiamų pasekmių. Šiame straipsnyje nagrinėsime kaupiamojo streso fenomeną, jo simptomus, priežastis ir įveikimo strategijas, įskaitant dėmesį į kognityvinius sutrikimus, kurie gali atsirasti dėl streso.
Streso Apibrėžimas
Stresas yra žmogaus fizinė ir emocinė reakcija į pasikeitimus. Tai neišvengiama gyvenimo dalis, o jaudulys, nerimas ir baimė yra natūralios reakcijos. Tam tikra streso dozė gali būti net naudinga, nes sutelkia žmogų veiklai ir gali tapti progreso šaltiniu. Tačiau neigiamas streso poveikis prasideda tada, kai patiriama įtampa viršija galimybes su ja susidoroti.
Paprastasis Stresas
Kiekvienas žmogus į stresą reaguoja skirtingai. Svarbu žinoti ir pažinti streso požymius - stebėti savo fizinę būseną, kūno reakcijas ir elgesį stresinėje situacijoje. Asmens jautrumas stresinei situacijai priklauso nuo jo fizinės ir psichologinės būklės bei įvykių, vykstančių jo aplinkoje. Pavyzdžiui, sergantis, neišsimiegojęs, nerimastingas arba prislėgtas asmeninių rūpesčių žmogus gali reaguoti greičiau ir intensyviau.
Kaupiamasis Stresas
Kaupiamasis stresas yra dažnos, stiprios ir ilgai trunkančios įtampos rezultatas. Bėgant laikui, žmogaus fizinės ir psichologinės reakcijos į pasikartojančias intensyvias, daug jėgų reikalaujančias ar grėsmingas situacijas gali atsirasti tada, kai nėra jokios objektyvios grėsmės ar pavojaus. Žmogus jaučia nuolatinę fizinio ir psichologinio sujaudinimo būseną. Tokiomis aplinkybėmis įtampa pereina į išsekimą bei kitus simptomus ir žmogus nesugeba įveikti patiriamo streso.
Kaupiamojo Streso Simptomai
Kadangi stresas nuolat kaupiasi, jis tampa kasdienybės dalimi ir įprasta būsena, todėl būna sunku pastebėti streso požymius. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad kaupiamojo streso simptomai intensyvėja.
Taip pat skaitykite: Kaip Įveikti Stresą Mokykloje
- Įspėjamieji požymiai: Neapibrėžtas nerimas, dažnesnis emocijų kontrolės praradimas, depresija, nuobodulys, apatija, emocinis nuovargis.
- Aiškesni simptomai: Odos bėrimai, bendras fizinis ir emocinis nuovargis, stiprėjanti depresija, padažnėjęs alkoholio vartojimas, nepaskirtų vaistų vartojimas, padažnėjęs rūkymas, pakilęs kraujospūdis, migreniniai galvos skausmai, blogas apetitas, opos, didelis dirglumas, nesutarimai šeimoje ir/arba tarpasmeninių santykių problemos, verksmingumas, intensyvus nerimas, širdies darbo sutrikimai, nelankstus mąstymas, atsiribojimas nuo draugų, šeimos, bendradarbių, nerimastingumas, nemiga, kiti fiziniai ir emociniai simptomai.
- Stiprėjantys simptomai: Miego sutrikimai, dažniau pasikartojantys galvos skausmai, peršalimai ir/arba skrandžio sutrikimai, raumenų skausmai, stiprėjantis fizinis bei emocinis nuovargis, dar stipresnė depresija, kontaktų su aplinkiniais apribojimas.
- Rimti fiziniai ir emociniai sutrikimai: Astma, širdies kraujagyslių ligos, širdies priepuoliai, diabetas, vėžiniai susirgimai, gili depresija, kritęs savęs vertinimas, kritęs pasitikėjimas savimi, nesugebėjimas susitvarkyti su savo darbu, nesugebėjimas susitvarkyti su asmeniniu gyvenimu, izoliacija, nekontroliuojamos emocijos: pyktis, liūdesys, įniršis, mintys apie savižudybę, raumenų tremoras (drebėjimas), stiprus chroniškas nuovargis, perdėtai stiprios reakcijos į nereikšmingus įvykius, nuolatinė įtampa, negalėjimas susitelkti ir sukaupti dėmesį, dažni nelaimingi atsitikimai, neatsargumas, užmaršumas, priešiškumo jausmas, didelis įtarumas, mąstymo sutrikimai, kiti sunkus fiziniai bei emociniai simptomai.
Kognityviniai Sutrikimai ir Stresas
Kognityviniai sutrikimai yra būklių grupė, turinti įtakos smegenų gebėjimui apdoroti, saugoti ir atkurti informaciją. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad kognityviniai sutrikimai gali paveikti didelę dalį vyresnio amžiaus žmonių. Nors atsitiktinis užmaršumas yra normalus senėjimo požymis, nuotaikos sutrikimai, tokie kaip depresija ar nerimas, dažnai susiję su kognityviniais sutrikimais ir gali apsunkinti jų diagnostiką.
Stresas gali turėti įtakos kognityvinėms funkcijoms, ypač vykdomosioms funkcijoms ir dėmesio kontrolei. Oksidacinis stresas, išsivystantis, kai reaktyviųjų deguonies rūšių (ROS) gamyba viršija organizmo antioksidacinių sistemų pajėgumą jas neutralizuoti, taip pat gali prisidėti prie kognityvinių sutrikimų.
Profesijos, Susijusios su Padidintu Streso Lygiu
Kai kurios profesijos yra susijusios su didesniu streso lygiu. Tai profesijų atstovai, kurie bendrauja su dideliu skaičiumi žmonių: gydytojai, kalėjimo prižiūrėtojai, pareigūnai, socialiniai darbuotojai, mokytojai, aptarnavimo srityje dirbantys asmenys. Policininkai ir gaisrininkai patiria daug streso darbe, nes jų darbas yra pavojingas ir jų pačių gyvybei. Oro uostų vidaus darbuotojai stresą patiria dėl greito darbo tempo, ilgų darbo valandų ir viršvalandžių, aukštų reikalavimų, neturėjimo galimybės kontroliuoti savo darbo ar įgyti naujų įgūdžių.
Streso Poveikis Medikams
Medikai dirba daugiau nei 48 valandas per savaitę, o didėjant darbo krūviui ar reikalavimams darbe dažniau pasireiškia perdegimo sindromas, depresijos ir psichosomatiniai simptomai, yra didesnė širdies infarkto rizika. Dažnas medikas turi naktinius budėjimus, dėl kurių sutrinka gyvenimo ritmas, be to, tai turi įtakos asmeninių santykių kokybei. Gydytojai yra linkę į savižudybę dvigubai dažniau nei kitų profesijų atstovai. Labiausiai pažeidžiami besimokantys ir pradedantieji gydytojai.
Kritinio Įvykio Stresas
Kritinis įvykis - tai situacija, kuri peržengia įprastos žmogaus patirties ribas ir sukelia nesaugumo ir kontrolės praradimo jausmą. Tai gali būti: stichinės nelaimės, dideli materialiniai nuostoliai, tiesioginiai ar netiesioginiai gąsdinimai ir grasinimai, ginkluotas užpuolimas ar apiplėšimas, seksualinė ar kitokia prievarta, kolegos žūtis tarnybos metu, netikėta šeimos nario, kolegos mirtis, šeimos nario, kolegos ar kito artimo žmogaus savižudybė, sprogdinimai, nesėkmingos gelbėjimo pastangos, katastrofa arba kitoks masinis nelaimingas atsitikimas, reali grėsmė gyvybei, vaiko mirtis, šaunamojo ginklo panaudojimas, ypač jei baigiasi mirtimi, buvimas bejėgiu smurto liudininku.
Taip pat skaitykite: Kaip kovoti su stresu
Reakcijos į Kritinį Įvykį
Reakcijos į kritinį įvykį gali būti ūmios, staigios arba uždelstos. Ūmios reakcijos pasireiškia iš karto po įvykio, o uždelstos - vėliau, kartais netikėtai. Svarbu žinoti, kad tai yra normali reakcija į nenormalų įvykį.
Potrauminio Streso Sutrikimas (PTSS)
Jeigu minėti simptomai reiškiasi ilgiau nei mėnesį ir žmogus neturi sąlygų atsikratyti vidinės įtampos, jo kūnas ir psichika prie tokios būsenos prisitaiko. Tokia būsena gali peraugti į potrauminį streso sutrikimą. Šio sutrikimo ypatumas yra tas, kad simptomai atsiranda po kritinio įvykio praėjus tam tikram laiko tarpui.
PTSS Simptomai
- Nemotyvuotas akylumas.
- "Sprogimo" reakcija.
- Atbukusios emocijos.
- Agresyvumas.
- Atminties ir dėmesio koncentracijos sutrikimai.
- Jausmas, kad neturi ateities.
- Atsiribojimas.
- Depresija.
- Bendras nerimastingumas.
- Pykčio priepuoliai.
- Piktnaudžiavimas vaistais ir narkotinėmis medžiagomis.
- Netikėti atsiminimai.
- Haliucinacijos.
- Nemiga.
- Mintys apie savižudybę.
- Išgyvenusiojo kaltė.
Pagrindiniai Streso Įveikimo Principai
Kad galėtume kokį nors reiškinį valdyti, pirmiausia turime jį pažinti. Šio darbo tikslas - išsiaiškinti galimas reakcijas į traumuojantį įvykį bei surasti pagrindinių žinių apie įvairų stresą, jo pasekmes ir kontrolės galimybes. Stresas yra normali žmogaus reakcija į nenormalią situaciją ir pirmiausia atlieka savisaugos funkciją, versdamas mus susikoncentruoti į tam tikrą grėsmę: maksimaliai sutelkti energiją ir pasirengti veiksmams tai grėsmei įveikti.
Gyvenimo Būdo Pokyčiai
- Reguliarus miego režimas: Laikykitės stabilaus miego režimo, gulkite ir kelkitės tuo pačiu metu.
- Fizinis aktyvumas: Kasdienė 20 minučių vidutinio intensyvumo treniruotė arba 3 užsiėmimai per savaitę po 45 minutes.
- Sveika mityba: Subalansuota dieta su vaisiais, daržovėmis ir pakankamu vandens kiekiu.
- Atsipalaidavimas: Skirkite laiko poilsiui ir atsipalaidavimui.
- Streso valdymas: Taikykite streso valdymo metodus.
Mitybos Svarba
- Vitaminai B grupės: Būtini energijos gamybai ir bendrai sveikatai.
- Geležis: Gydo anemijos sukeltą nuovargį.
- Magnis: Būtinas raumenims ir nervams.
Kognityvinių Funkcijų Gerinimas
- Fizinis aktyvumas: Vos 150 minučių vidutinio intensyvumo aktyvumo per savaitę gali reikšmingai sumažinti demencijos riziką.
- Sveika mityba: Tiesiogiai veikia smegenų sveikatą.
- HBOT terapija: 100% deguonies kvėpavimas slėginėje kameroje, gerinantis smegenų aprūpinimą deguonimi ir kraujotaką.
- Viso kūno krioterapija: Suaktyvina organizmo atsparumo mechanizmus.
- Raudonos šviesos terapija: Gerina mitochondrijų veiklą, didina energijos (ATP) gamybą, mažina oksidacinį stresą ir uždegimą, gerina kraujotaką ir smegenų metabolizmą.
- IV terapija: Greitai organizmą papildo smegenims būtinomis maistinėmis medžiagomis - antioksidantais, B grupės vitaminais ir mineralais.
Psichologinė Pagalba
Jei jaučiate, kad negalite susidoroti su stresu patys, kreipkitės į psichologą ar psichoterapeutą.
Taip pat skaitykite: Streso įtaka limfmazgiams
tags: #kaupiamasis #stresas #priklauso