Kaip Rasti Labai Gerą Psichoterapeutą: Išsamus Vadovas

Psichoterapija yra psichikos sveikatos priežiūros sritis, kuri gali padėti žmonėms įveikti emocinius, psichologinius ir santykių sunkumus. Tačiau tinkamo psichoterapeuto pasirinkimas gali būti sudėtingas procesas. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius aspektus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį renkantis psichoterapeutą Lietuvoje, kad galėtumėte rasti specialistą, kuris atitiktų jūsų individualius poreikius.

Psichoterapijos Esmė ir Pagrindinės Kryptys

Sąvoka „psichoterapija” kilusi iš graikų kalbos. Žodis „psyche” graikų kalboje reiškia „sielą”, o žodis „therapeia” reiškia „gydymą, slaugymą”. Psichoterapija - psichikos gydymo, asmenybės tobulinimo procesas. Jis vyksta remiantis tam tikromis prielaidomis apie asmenybę, panaudojant specialius psichologinio poveikio metodus.

Apskritai pasaulyje šiuo metu egzistuoja virš 100 psichoterapijos mokyklų, kurias galima suskirstyti į keletą pagrindinių krypčių:

• Psichoanalitinė
• Kognityvinė
• Bihevioristinė
• Humanistinė

Kiekvienoje šių krypčių rastume dar daugybę atšakų. Pavyzdžiui, humanistinei krypčiai priskirtinos egzistencinė terapija, gestalt terapija, logoterapija. Kognityvinei krypčiai - schemų terapija ir pan. Lietuvoje šiuo metu didžioji dalis psichologų dirba pagal eklektinį modelį, t.y. taiko savo darbe įvairių krypčių metodus.

Viena iš šiuo metu pasaulyje sparčiausiai populiarėjančių krypčių - kognityvinė psichoterapija. Tai psichoterapijos kryptis, kuri remiasi kognityvine (pažintine) asmenybės teorija ir daro prielaidą, kad mąstymas, požiūris į save ir pasaulį gali paveikti asmens psichinę bei fizinę sveikatą. Kognityvinėje psichoterapijoje yra naudojami specialūs lengvai pritaikomi mąstymo keitimo metodai, ji pasižymi trumpalaikiškumu, aiškia struktūra. Ji labai skiriasi nuo kitų psichoterapijos krypčių, pavyzdžiui, klasikinės psichoanalizės ar biheviorizmo, nes į kiekvieną žmogų žvelgia kaip į sąmoningą asmenybę, galinčią savo pačios pastangomis patobulinti savo gyvenimą. Kognityvinėje psichoterapijoje žmogus yra mokomas tapti psichoterapeutu pats sau. Šio terapinio modelio autorius - Aaronas Beckas, psichiatrijos profesorius iš JAV, 1946 metais Jeilo (Yale) universitete, Pensilvanijoje įgijęs medicinos daktaro diplomą, vėliau profesoriavęs įvairiuose JAV universitetuose. Tik nedaugelis žino, kad už šio modelio sukūrimą, skatinantį keisti žmonių sąmonę, 2005 m. Švedijoje jam kartu su Dalai Lama buvo suteikta XX a.

Taip pat skaitykite: Vartotojų poreikių gidas

Pagrindiniai Požiūriai į Žmogų ir Psichikos Sutrikimus

Norint suprasti psichoterapijos įvairovę, svarbu žinoti pagrindinius požiūrius į žmogų ir psichikos sutrikimus, kurių laikosi skirtingos terapijos kryptys:

• Biologinis-medicininis požiūris: Žmogus yra biocheminių procesų indas. Didelę reikšmę žmogaus elgesiui, psichinei sveikatai turi genai, įvairūs biologiniai faktoriai. Psichikos sutrikimas rodo biocheminių, neurofiziologinių procesų sutrikimą. Veiksmingiausia priemonė psichikos sutrikimams gydyti - farmakologinė terapija, gydymas vaistais.
• Psichoanalizės požiūris: Žmogus yra savo pasąmonės, praeities patyrimo vergas. Žmogaus ego - „aš” nuolat stebi ir dalyvauja kovoje tarp id - pačių įvairiausių norų bei impulsų ir superego - žmogaus vertybių, normų, kurias jis perėmė iš visuomenės. Psichikos sutrikimai rodo neišspręstus vidinius konfliktus. Priemonės psichikos sutrikimams gydyti - sapnų bei laisvų asociacijų, per kurias pasireiškia vidiniai konfliktai, analizė, ir, svarbiausia, - psichoanalitinės interpretacijos.
• Biheviorizmo požiūris: Žmogus yra sąlyginių refleksų ir reakcijų į aplinką visuma. Psichikos ir elgesio sutrikimai formuojasi per netinkamus sąlygojimus, taip pat stebint netinkamus elgesio modelius. Veiksmingiausias būdas įveikti netinkamai sąlygotas reakcijas - persąlygoti iš naujo.
• Kognityvinis modelis: Atstovai teigia, kad pats žmogus gali būti atsakingas už savo problemas, pats jas sukelti. Pagrindinė A. Becko mintis buvo ta, kad žmogus turi raktą suprasti ir spręsti savo paties psichologinius sunkumus, ir jis gali tai daryti sąmoningai.
• Humanistinės - egzistencinės psichoterapijos modelis: Šalininkai taip pat, kaip ir kognityvistai, žmogų laiko sąmoninga, laisvai besirenkančia asmenybe, kuriai svarbu atsakyti į klausimus: kokia mano gyvenimo prasmė? dėl ko aš gyvenu? ko aš noriu, kokia mano misija?

Psichoterapijos Modelių Trukmė ir Kaina

Psichoanalitinė, humanistinė, biologinė terapijos gali užtrukti „pagal poreikį“, t.y. išsitęsti laike be apribojimų. Savaime suprantama, jog tai nulemia, kad šios terapijos gali būti brangiausios. Kognityvinė terapija yra mažiau brangi vien todėl, kad efekto siekiama per 8-15 susitikimų. Manoma, kad būtent tiek susitikimų užtenka, norint įveikti, pavyzdžiui, klinikinę depresiją. Vaikams reikia šiek tiek daugiau susitikimų - 10-20.

Svarbu paminėti, kad moksliniai tyrimai rodo, kad tam tikrais atvejais kai kurie terapiniai modeliai gali būti netgi žalingi.

Kada Kuri Terapija Tinkamiausia?

• Psichoanalitinė terapija labai tinkama norint suprasti savo simptomų, psichologinių sunkumų priežastis.
• Humanistinė - siekiant atsakyti į gyvenimo prasmės, laimės ir pasirinkimų klausimus.
• Kognityvinė - ieškant stipraus impulso pakeisti savo gyvenimą.

Kognityvinė psichoterapija šiuo metu laikoma viena iš pačių veiksmingiausių psichoterapijos krypčių. Daugybė mokslinių tyrimų patvirtino, kad kognityvinė psichoterapija padeda įveikti depresiją, nerimą, asocialų elgesį, psichosomatinius negalavimus, valgymo bei miego sutrikimus, fobijas, paniką, potrauminio streso sindromą, seksualinių ir socialinių santykių, darbo bei savęs vertinimo problemas. Net tiems, kurie neturi psichologinių sunkumų, kognityvinė psichoterapija gali padėti gyventi kokybiškesnį, energingesnį, džiaugsmingesnį gyvenimą. Jos veiksmingumas psichologinių sunkumų įveikime siekia net 98 proc. Kitų modelių veiksmingumas nėra toks aukštas pagal mokslinius tyrimus, bet taip gali būti dėl to, kad kitose terapinėse mokyklose nėra taip lengva išmatuoti “pagerėjimą”.

Kaip Išsirinkti Psichoterapeutą? Atmintinė

Kai tiek daug informacijos gali nusvirti rankos bandant išsirinkti savą žmogų. Kadangi klausimas gana dažnas, štai atmintinė - kaip išsirinkti psichologą ar psichoterapeutą.

Taip pat skaitykite: Kaip atpalaiduoti psichiką?

• Pirmiausia - aiškumas, ko norite išspręsti. Prieš renkantis psichologą, verta pagalvoti, kokios pagalbos tikitės. Jei turite konkrečių sunkumų (nerimo, depresijos simptomų ar vaikystės traumų) arba išgyvenate krizę, svarbu rasti specialistą, kuris specializuojasi šiose srityse. Kai kurie psichologai labiau koncentruojasi į santykių problemas, kiti dirba su priklausomybėmis, dar kiti padeda įveikti konkrečius sunkumus: depresija, nerimo sutrikimas, panikos atakos, nemiga. Taigi, išsikelkite sau konkretų tikslą, ko sieksite terapijoje, taip bus aiškiau, kokio specialisto ieškoti.
• Išsilavinimas. Ar Tau svarbu, kad tavo terapeutas būtų pakankamai giliai ir plačiai studijavęs žmogaus psichologiją, praktikavęsis prižiūrimoje praktikoje, įgudęs naudoti terapines technikas, išmanantis etiką ir išlaikęs visus egzaminus? Kartais žmonės sako, kad išsilavinimas neužtikrina, kad terapeutas bus geras. Tame yra tiesos - diplomas nenusako asmeninių savybių. Bet jis nusako, kad šis žmogus tikslingai skyrė labai daug savo laiko ir pastangų tam, kad žinotų, kaip tau padėti, nepakenkti ir yra šioje srityje ne iš puikybės, o dėl pastovių ir nuoseklių savo pastangų. Taip pat ir tai, kad jis yra pakankamai gerai išmanantis ir įgudęs, kad atitiktų akredituotų studijų reikalavimus. Tinkamas psichologo išsilavinimas - psichologijos magistro diplomas. (iš viso 6 metai studijų). Psichoterapeutas mokėsi dar ir podiplominėse studijose vienos specifinės psichoterapinės krypties ir įgudo taikyti tos krypties įrankius dirbant su žmonėmis. Psichoterapeutais, priklausomai nuo krypties gali tapti psichologai, gydytojai, socialiniai darbuotojai ir kitų socialinių mokslų krypties išsilavinimą jau turintys žmonės.
• Psichologo kvalifikacija ir profesinis tobulėjimas. Aukštos kvalifikacijos specialistas dažniausiai yra baigęs arba studijuoja podiplomines psichoterapijos studijas, nuolat kelia savo kompetencijas įvairiuose mokymuose, dalyvauja supervizijose (nagrinėja klientų atvejus su labiau patyrusiais kolegomis) bei pats profilaktiškai lanko terapiją. Šie veiksniai leidžia jam įgyti platesnį požiūrį į kliento situaciją, objektyviau vertinti problemas ir taikyti efektyvesnius metodus. Toks specialistas lengviau prisitaiko prie kliento poreikių, geba dirbti giliau, neapsiribodamas vien standartiniais metodais. Tai užtikrina aukštos kokybės paslaugas ir efektyvesnį terapinį procesą.
• Psichoterapijos kryptis. Norėdami žinoti, ko tikėtis iš psichoterapijos, galite klausti, kokia paradigma savo darbe remiasi psichoterapeutas: kognityvine, egzistencine, psichoanalitine (psichodinamine), geštaltteorija, Jungo analize. Nors psichoterapeutai privalo žinoti visas šias teorijas ir technikas, psichoterapeuto išsilavinimas įgyjamas vienoje kurioje nors iš šių mokyklų. Psichoterapeutai, taip pat, kaip ir psichologai, siekia pagerinti žmogaus emocinę ir psichologinę būkles, kovoti su kamuojančiomis problemomis, tačiau jie, taikydami pasirinktą metodą (kognityvinę elgesio, psichoanalitinę-psichodinaminę ar kt. psichoterapiją) ir remdamiesi konkrečia psichoterapine paradigma, į suformuotą problemą pažvelgia plačiau. Šie specialistai, pasitelkdami įvairias terapines prieigas, kartais gali žmogui padėti labiau nei paprastas psichologas, mat pokalbis ne visada suveikia ir norint išnarplioti problemą prireikia pasikapstyti giliau.
• Terapijos metodai ir aiškumas apie terapijos eigą. Nors klientai ne visada iš anksto išmano terapinius metodus, verta suprasti, kaip dirba jūsų pasirinktas psichologas. Kai kurie specialistai yra labiau pasyvūs, klausosi ir reflektuoja, o kiti aktyviau dalyvauja procese, siūlo užduotis ir padeda struktūruotai keisti mąstymą, įsitikinimus bei elgesį. Vieni psichologai dirba su tuo, kas vyksta čia ir dabar jūsų terapiniame santykyje, kiti gilinasi į vaikystę ir praeitį. Taigi, visada galite klausti psichologo, kokius metodus jis naudoja ir kokiais principais vadovaujasi darbe. Geras specialistas gebės paaiškinti, kaip vyks jūsų terapija, kokius metodus naudos, ko galima tikėtis ir kaip įvertinsite pažangą. Psichologas neturėtų primesti vienintelio „teisingo“ būdo spręsti problemas. Jis turėtų būti atviras jūsų poreikiams, gebėti prisitaikyti prie jūsų asmenybės ir unikalios patirties. Jeigu jaučiate, kad po kelių susitikimų vis dar nesuprantate, kaip jums bus padedama, verta tai aptarti.
• Nuotrauka. Gali pasirodyti kaip keista rekomendacija. Bet nuotrauka daug pasako apie žmogų. Joje pamatai žvilgsnį, stilių, galbūt ir pačią aplinką, kurioje jis dirba. Pasąmoningai mes sureaguojame nuoširdžiausiai. Galbūt tas žmogus ką nors primena, o gal tiesiog pažiūrėjus į jo veidą Tau kyla jausmas, kad nebūtų pernelyg baisu visko papasakoti. Tai yra TAS jausmas, kurio ir ieškai, nes svarbiausia - rasti žmogų, su kuriuo jaustumeisi saugiausiai kiek tik gali ir pasitikėtum labiausiai, kiek tik gali pasitikėti žmogum.
• Terapeuto asmenybė. Apie tą patį suderinamumą. Jei tau norisi griežto, direktyvaus, kalbaus terapeuto, tai toks, kuris žiūrės švelniau ir seks paskui tave tiesiog nuolatos erzins. Ir atvirkščiai - jei greitai pasijauti kontroliuojamas ir tau tai nepatinka, tuomet geriau sutarsi su tuo, kuris seka paskui, atspindi ir karts nuo karto kala tokias įžvalgas, kurias virškinti teks savaitę. Asmenybės braižą gali pajusti iš tekstų, postų, interviu, podcast‘ų, knygų, asmeninių puslapių ar renginių. Atmink, kad ieškai ne GERIAUSIOS asmenybės, o tokios su kuria jaustumeisi kuo saugiau ir patikimiau.
• Asmeninis ryšys su psichologu - svarbiausias kriterijus. Nepriklausomai nuo psichologo patirties ar metodikos, svarbiausia yra tai, kaip jaučiatės su juo terapijoje. Jūs turėtumėte jaustis saugiai, suprastas ir priimtas. Pirmųjų kelių susitikimų metu įsiklausykite į savo jausmus - ar jaučiate pasitikėjimą, ar psichologas iš tikrųjų jus girdi ir supranta? Kitaip darbas nebus efektyvus, nes jūs negalėsite atsiskleisti ir atvirai dalintis savo išgyvenimais. Net jei specialistas labai kvalifikuotas, gali būti, kad tarp jūsų tiesiog neatsiranda emocinis ryšys. Jei taip nutiks, visiškai normalu paieškoti kito specialisto. Psichologai taip pat yra žmonės, ir ne su kiekvienu jų pajusite ryšį. Pati svarbiausia informacija renkantis specialistą, kuriam patikėsite savo rūpesčius - jūsų nuojauta. Jei po pirmo pokalbio jaučiate, kad nesusikalbėjote, kad jūsų neišgirdo, kad išėjote su nemaloniais pojūčiais, turite mažiausiai dvi galimybes: pamėginti apie tai pasikalbėti su psichoterapeutu arba tiesiog ieškoti kito specialisto.
• Atsiliepimai ir rekomendacijos. Kai ateina žmogus, kuriam mane rekomendavo pažįstamas, „chemija“ dažniausiai įvyksta. Turbūt todėl, kad klausome tų rekomendacijų, kurie į mus kažkuo panašūs. Tad jei rekomendacija iš žmogaus, su kuriuo jaučiatės visai neblogai ir kuris jums patinka - tikrai verta pabandyti. Žinoma, visada galima paprašyti papasakoti daugiau - kas tai per žmogus, kaip dirba. Ieškodami žodžio „psichoterapeutas Kaunas“, galite atrasti daugybę galimybių.
• Gyvai ar nuotoliu? Jei turi galimybę lankytis gyvai - rekomenduoju. Nors tikrai veikia ir nuotolinė terapija, lankantys gyvai terapijai dažniausiai skiria daugiau laiko, nes kelionės laiką dažniausiai skiria apgalvoti, ką nori atnešti ir apvirškina tai, ką aptarė. Tada svarbu apgalvoti ir kiek laiko gali skirti kelionei, kaip derinsi su kitais įsipareigojimais ir pagal tai apsibrėžti lokaciją. Svarbu sąžiningai sau atsakyti į šį klausimą, nes jei prisitaikysi ne pagal savo norus, ilgainiui ir ypač iškilus skaudžioms temoms tai gali būti pretekstas pabėgti nuo svarbių temų.
• Kaina. Terapeuto paslaugos kaina priklauso nuo daug ko - kabineto nuomos, mokslų, kurių jis nori, supervizijų kainos, užimtumo, asmeninių tikslų ir pan. Svarbu, kad terapijos kaina nebūtų dar vienas didelis stresorius žmogaus gyvenime. Trumpalaikei pagalbai galima kreiptis ir nemokamos pagalbos valstybinėse įstaigose. Ilgalaikė terapija taip pat turi ekonomiškesnių variantų - pvz, besimokantys terapeutai arba psichoterapinės grupės. Abu turi svarbių privalumų - besimokantys yra alkani praktikos ir pilni motyvacijos, o juos prižiūri labai patyrę supervizoriai, o grupinė terapija kartais turi ir daugiau potencialo, nes daugiau santykių čia ir dabar, daugiau galvų ir veidrodžių. Tiesa, kaina gali būti ir per maža! Tada žmogus tiek nevertina savo laiko, mažiau stengiasi pats, vilkina svarbių temų atnešimą arba nuvertina terapeutą. Kartais, kai ieškom to geriausio ir vienintelio - tai iš tiesų tik būdas atidėlioti kažką, kas gąsdina. Visiškai normalu, kad pirmą kartą kreiptis į terapeutą ir atvirai pasižiūrėti pačiam į save yra baugu. Normalu nerimauti, kai žinai, kad gali tekti susidurti su klausimais, kurie nelengvi. Normalu nerimauti visada prieš susiduriant su nežinomybe. Bet gal tave kiek nuramins - visi mes šiek tiek nerimaujame prieš pirmą susitikimą. Psichologai nori būti reikalingi ir galėti padėti. Juk tai suteikia darbui prasmės. O pats terapijos procesas tikrai ne visada vien sunkus, jame telpa ir jaukumas, šiluma, ir gyvas juokas.

Perfekcionizmo Vengimas

Pradėkime nuo perfekcionizmo.„Tas vienintelis“ neegzistuoja. Kaip bet koks žmogus, taip ir Tavo terapeutas kažkuo tau patiks, o kažkuo - ne. Svarbu, kad jis atitiktų tam tikrus reikalavimus ir tavo poreikius. Kad Tau jis būtų pakankamai geras terapeutas. Kartais tenka pabandyti keletą žmonių. Ir jei po 1-4 sesijų jauti, kad kažkas ne taip, šis žmogus kažkuo erzina, sunku atsiverti - gali būti verta pabandyti nueiti pas kitą. Tai nereiškia, kad terapeutas prastas. Bet gali reikšti, kad tarp jūsų nevyksta „chemija“. Terapeutas tai išgirdęs neturėtų įsižeisti, bet tikrai galėtų padėti išsiaiškinti, kas ne taip, ko trūksta ir tada jau labai aiškiai atsakyti - ar jis gali tai suteikti, o galbūt tikslingai rekomenduoti poreikius atitinkančią psichoterapinę kryptį ar kolegą.

Psichologas, Psichoterapeutas ir Psichiatras: Kuo Jie Skiriasi?

Pirmiausia, svarbu suprasti, kuo skiriasi psichologas, psichiatras ir psichoterapeutas, ir kieno pagalbos jums šiuo metu reikia.

• Psichologas - specialistas, baigęs psichologijos studijas (bakalauro ir magistro), kuris vertina žmogaus emocinę būklę, elgesį, padeda suprasti psichologines problemas. Jis gali konsultuoti, atlikti psichologinius tyrimus, bet neskiria medikamentų ir dažniausiai nedirba su giliomis trauminėmis patirtimis bei asmenybės struktūriniais pokyčiais. Psichologas tiria paciento psichikos procesus (mąstymą, atmintį, dėmesį, valią, kt.) ir elgesio motyvus. Jis turi teisę nustatyti psichikos funkcijų pokyčių laipsnį, esant vienokiai ar kitokiai psichopatologijai. Psichologo paslaugos reikalingos norint kovoti su stresu, panikos priepuoliais, atsigauti po patirtos traumos, priimti sunkius spendimus. Psichologas internetu ar susitinkant kontaktiniu būdu kabinete dažniausiai naudoja pokalbio terapiją.
• Psichoterapeutas - psichologas arba gydytojas, kuris papildomai yra baigęs podiplomines psichoterapijos studijas tam tikroje psichoterapijos kryptyje (pvz., KET, schemų terapija, psichoanalizė, geštalto ar egzistencinė terapija). Jis dirba su gilesnėmis emocinėmis problemomis, traumomis, ilgalaikiais sunkumais, taiko specializuotus metodus, skirtus ilgalaikei pagalbai, tačiau neskiria medikamentų. Norint tapti psichoterapeutu neužtenka baigti psichologijos studijų. Psichoterapeutu vadinamas specialistas, po aukštojo psichologijos, medicinos ar kt. mokslo pabaigęs ir kurios nors krypties 3-6 metus trunkančius psichoterapijos kursus ir įgijęs psichoterapeuto kvalifikaciją.
• Psichiatras - gydytojas, baigęs medicinos studijas ir psichiatrijos rezidentūrą. Jis diagnozuoja psichikos sutrikimus, skiria gydymą, įskaitant medikamentus. Jis turi LR Sveikatos apsaugos ministerijos išduotą licenciją ir gali diagnozuoti visus psichikos sutrikimus, sudaryti gydymo planą, paskirti vaistus, taip pat nukreipti pacientą pas kitus reikiamus specialistus. Atsižvelgdamas į konkrečią problemą, psichiatras gali skirti gydymą. Jis gali paskirti antidepresantus, antipsichozinius vaistus, nuotaikos stabilizatorius, stimuliatorius, raminamuosius vaistus.

Jei norite ne tik išsivaduoti iš varginančių simptomų ir problemų, bet ir suprasti, kaip išvengti jų ateityje, jums nepakaks vien tik vaistų kurso. Dauguma žmonių nori spręsti savo problemas, o ne tik laikinai atidėti emocinio streso padarinius. Psichoterapija pasiūlys ne tik kelius į sprendimą, bet ir svarbius pokyčius jūsų nuostatose, savigarboje, santykiuose su savimi ir aplinkiniais.

Psichoterapeuto Paieška Internete ir Atsiliepimų Svarba

Kai ieškome psichoterapeuto, vienas iš pirmųjų veiksmų, kuriuos atliekame, yra paieška internete į paieškos sistemą įvedus žodžius psichoterapeutas atsiliepimai. Taip prasideda paieška. Kokios informacijos ieškome internete? Tiesą sakant daugelio dalykų, pavyzdžiui kokius specialistus mums rodo paieškos sistemos, kaip žmonės atsiliepia apie vieną ar kitą specialistą, kokiais darbo principais jis vadovaujasi, koks psichoterapeuto išsilavinimas, ar tai psichologas, psichoterapeutas ar psichiatras, kokios psichoterapinės krypties, kaip jis gali padėti spręsti jūsų emocines ar psichologines problemas. Atsiliepimai padeda įvertinti, ar pasirinktas psichoterapeutas yra tinkamas, ar jo metodai ir požiūris atitinka jūsų poreikius.

Kai svarstote apie psichoterapiją, dažnai kyla klausimas: kokį specialistą rinktis? Renkantis psichikos sveikatos specialistą, svarbu suprasti skirtumus tarp psichologo, psichoterapeuto, ir pavyzdžiui gydytojos psichiatrės ir psichoanalitikės. Klientų atsiliepimai gali suteikti vertingos informacijos apie tai, kaip psichologai ir psichoterapeutai dirba su savo pacientais, kokias technikas naudoja, kaip užmezga terapinį ryšį. Atsiliepimai padės jums išsigryninti skirtumus tarp psichologijos, psichologo konsultacijų ir psichoterapijos. Psichoterapijos nauda dažnai priklauso ne tik nuo pasirinkto metodo, bet ir nuo psichoterapeuto bei paciento santykio kokybės.

Taip pat skaitykite: Ribinis naudingumas

Psichoterapija kaina gali būti viena iš priežasčių, kodėl žmonės dvejoja pradėti terapiją. Visgi svarbu suprasti, kad ši investicija į emocinę sveikatą gali turėti didelę naudą ilgalaikėje perspektyvoje. Terapija gali padėti ne tik pagerinti santykius su savimi ir kitais, bet ir įgyti daugiau pasitikėjimo savimi, spręsti stresą ar net atrasti naujas gyvenimo kryptis. Žmonės dažnai klausia, ar verta mokėti už ilgalaikę terapiją. Atsakymas priklauso nuo kiekvieno individualių tikslų ir norų.

Pasirinkti psichoterapeutą nėra lengva užduotis, tačiau svarbu daryti tai atsakingai. Psichoterapeutė atsiliepimai gali būti puiki pradžia, bet verta ir daugiau pasidomėti apie specialisto kvalifikaciją, išsilavinimą ir darbo patirtį. Nebijokite užduoti klausimų apie jų profesinę patirtį ir metodus, paprašyti išsilavinimą pagrindžiančių dokumentų, diplomų. Paklauskite aplinkinių nuomonės, parašykite į forumus, socialinių tinklų grupes, klauskite, domėkitės, klauskite pažįstamų, draugų. Nebijokite apie tai kalbėti. Tačiau neverta pamiršti, kad geriausias psichoterapeutas jums nebūtinai yra tas, kuris turi daugiausiai atsiliepimų. Dažnai geri psichoterapeutai būna tarsi tokios tylios pelytės, puikiai dirbančios savo darbą ir mažai investuojančios į savęs viešinimą. Ir kadangi šie specialistai nėra susitelkę į išorinę reklamą ar nesistengia patikti pacientams, o sąžiningai ir giliai dirba savo darbą, juos nelengva surasti, jie tarsi brangakmeniai, dirbantys su keliais pacientais, bet labai kokybiškai. Kita vertus gal būt ir jų buvę pacientai nėra linkę reklamuoti kartu nuveikto darbo, didžiausi pokyčiai vyksta tyloje, neišventiliuojant gautų dovanų ir intymiausių vidinės kelionės detalių.

Psichoterapeutas atsiliepimai yra svarbus klausimas renkantis specialistą, kuris padėtų spręsti emocines ir psichologines problemas. Rinkdamiesi psichoterapeutą, nepamirškite atkreipti dėmesio į jų kvalifikaciją, išsilavinimą ir atsiliepimus iš kitų pacientų, taip pat nepamirškite kliautis savo nuojauta, jausmu apie specialistą, net ir iš nuotraukos, pajuskite, kaip jis bendrauja jau per pirmąjį pokalbį telefonu. Ir pagalvokite, ar norite labai žinomo specialisto, kuris turi puikią iškalbą, ieško viešumos, ar esate linkę ieškoti savojo žmogaus - specialisto, kuris tiks būtent jums, o ne visiems.

Pirmasis Susitikimas su Psichoterapeutu

Dažniausiai dėl pirmo susitikimo tariamasi telefonu. Specialistas turėtų kalbėtis su pačiu žmogumi, kuris ieško pagalbos. Pirmasis susitikimas dažniausiai skirtas pažinčiai. Terapeutas paprašys papasakoti apie save, gyvenimo kontekstą, sunkumus, su kuriais susiduriate. Kaip teigia psichoterapeutė G. Dailydė, tai ne apklausa, bet laisvas pokalbis, kurio metu specialistui svarbu suprasti žmogaus patirtis, poreikius ir lūkesčius.

Pirmo susitikimo metu jūsų paprašys papasakoti daugiau apie rūpesčius, dėl kurių kreipėtės. Paprastai išgirdęs jūsų problemas, psichoterapeutas norės daugiau sužinoti apie jus, jūsų istoriją, santykius su artimaisiais ir pan. Gali būti labai nelengva atsiverti pirmą kartą matomam žmogui, todėl kalbėkite tiek, kiek atrodys tinkama jums pačiam. Taip pat pirmosios sesijos metu aptariama terapijos eiga: dažniausiai susitikimai vyksta kartą per savaitę, viena sesija trunka apie 60 minučių. Priklausomai nuo terapeuto pasirinktų metodų (pvz., kognityvinės elgesio terapijos, schemų terapijos ar kitų), gali būti pasiūlytos įvairios darbo formos.

Pirmasis susitikimas, psichoterapeutės teigimu, gali būti ir šiek tiek nejauki, bet tai normalu. Svarbiausia stebėti, kaip jaučiatės šalia terapeuto, juk terapinis darbas prasideda nuo saugumo ir pasitikėjimo jausmo. Galima užsirašyti klausimus, kuriuos norėtumėte užduoti psichoterapeutui, pavyzdžiui, apie jo darbo metodus, terapijos trukmę ar susitikimų dažnį. Taip pat pravartu suplanuoti laiką po sesijos - pirmasis susitikimas gali būti emociškai intensyvus ir išvarginti.

Ilgalaikė Psichoterapija: Ko Tikėtis?

Planuodami ilgalaikę psichoterapiją, įvertinkite savo galimybes joje lankytis - laiko, finansų, pastovumo prasme. Tiesa, gali būti, kad iš pradžių gali gąsdinti perspektyva tuo pačiu metu būti toje pačioje vietoje, tačiau psichoterapijos procese šis laikas gali tapti jums labai svarbus. Vėlesni susitikimai, anot G. Dailydės, tampa nuosekliu procesu, kurio metu gilinamasi į žmogaus emocinius išgyvenimus, įsitikinimus, elgesio modelius ir santykius.

Klientai neretai baiminasi dėl rizikos prisirišti, tapti priklausomais nuo psichoterapeuto. Pasikalbėkite su specialistu, kai tik kyla panašios mintys.

tags: #labai #geras #psichoterapeutas