Psichologinių Ligų Apklausos Testai: Įvadas į Diagnostiką ir Įvertinimą

Įvadas

Psichologinės ligos - tai sudėtingos būklės, veikiančios žmogaus mąstymą, emocijas, nuotaiką ir elgesį. Šios ligos gali būti laikinos arba nuolatinės, pasireiškiančios įvairiais simptomais, kurie daro reikšmingą įtaką kasdieniam gyvenimui. Norint užtikrinti tikslią diagnostiką ir veiksmingą gydymą, psichikos sveikatos specialistai naudoja įvairius psichologinių ligų apklausos testus. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgiami dažniausiai pasitaikantys psichikos sutrikimai, jų simptomai, diagnostikos metodai ir gydymo būdai. Taip pat aptariami specifiniai testai, naudojami suaugusiųjų dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimui (ADHD) diagnozuoti ir bendrai psichikos būklei įvertinti.

Dažniausiai Pasitaikantys Psichikos Sutrikimai ir Jų Simptomai

Depresija

Depresija - tai nuolatinė liūdesio būsena, kuriai būdingas susidomėjimo veikla, kuri anksčiau teikė džiaugsmą, praradimas. Depresijos simptomai gali apimti:

• Sumažėję interesai bei pasitenkinimas anksčiau patikusiais dalykais („nebėra gyvenimo džiaugsmo“).
• Sumažėjęs savęs vertinimas bei pasitikėjimas savimi, sunkumas priimti sprendimus.
• Kaltės ir bevertiškumo idėjos.
• Niūrus ateities įsivaizdavimas.
• Mintys apie savižudybę ar nenoras gyventi.
• Energijos stoka, silpnumas (ypač pirmoje dienos pusėje, rytais), jaučiamas judesių sulėtėjimas.
• Miego sutrikimai (būdinga, jog pabundama anksti ryte ir nebeužmiegama ar miegama labai ilgai).
• Nerimas, įtampos būsena, dėmesio sukaupimo sunkumai, pablogėjusi atmintis.

Svarbu atskirti depresiją nuo įprastos blogos nuotaikos, kurią patiria kiekvienas žmogus. Depresija trunka 2 savaites ir ilgiau bei trukdo bendravimui, darbui, mokymuisi ir laisvalaikiui. Ji taip pat skiriasi nuo liūdesio, kuris jaučiamas netekus brangaus žmogaus - šis liūdesys susijęs su prisiminimais, laikui bėgant, blėsta, paprastai netrunka ilgiau nei 3-6 mėn. ir vadinamas gedulu.

Depresijos priežastys: Moksliniais tyrimais nustatyta, kad depresiją sukelia cheminių medžiagų, kurios perduoda informaciją tarp smegenų ląstelių, disbalansas. Tai pirmiausia serotonino, dažnai vadinamo „laimės hormonu“, trūkumas bei kitų medžiagų - noradrenalino, dopamino - tarpusavio pusiausvyros pakitimai. Šį sutrikimą gali sukelti ir kitos ligos, vartojami vaistai, stresas, hormonų pokyčiai, narkotikų bei alkoholio vartojimas. Jei kas nors šeimoje sirgo šia liga, tikimybė ja susirgti didesnė.

Depresijos gydymas:

Taip pat skaitykite: Žinių kursai pedagogams ir psichologams

• Medikamentinis (antidepresantai, nerimą slopinantys, miegą gerinantys ir kt. vaistai).
• Psichoterapinis (psichoanalitinė, psichodinaminė, elgesio ir kitos rūšys).
• Instrumentinis - šviesos terapija, elektroimpulsinė terapija, transkranijinis magnetinis stimuliavimas ir kt.

Visų gydymo būdų esmė - grąžinti cheminių medžiagų pusiausvyrą galvos smegenyse, tik šis tikslas pasiekiamas įvairiais keliais.

Nerimas

Nerimas - tai stiprus susirūpinimo ar nuogąstavimo jausmas, kuris gali būti nuolatinis ar atsirasti staiga kaip panikos priepuolis. Tai dažnai pasireiškia fiziniais simptomais, tokiais kaip stiprus širdies plakimas, prakaitavimas ir drebėjimas. Nerimas gali būti susijęs su specifinėmis situacijomis arba būti bendras, be aiškios priežasties.

Nerimo priežastys: Moksliniais tyrimais įrodyta, kad nerimo atsiradimas yra susijęs su tam tikrų cheminių medžiagų kiekio, tarpusavio santykio sutrikimu. Čia kalbama apie serotonino, noradrenalino, dopamino, endogeninių opioidų gamybos ar aktyvumo pokyčius, labai svarbią vietą galvos smegenų slopinimo procesuose užimančią gama amino sviesto rūgštį. Labai supaprastinta biologinės teorijos schema atrodytų taip: išorinės aplinkos dirgikliai perdirbami į nervinį impulsą, kuris plinta smegenų struktūromis iki noradrenerginių neuronų, kurie perduoda impulsą kitoms smegenų struktūroms, o jos - organizmo sistemoms.

Nerimo simptomai: Pacientai skundžiasi neramumu, pastoviu jauduliu ir įtampa, nuovargiu, jiems sunku susikaupti, galvoje sukasi neramios mintys apie tai, kad turi nutikti kažkas blogo, nuogąstauja dėl įvairių smulkmenų arba dėl artimųjų, savo pačių sveikatos, galimų katastrofų. Būdinga tai, kad galvojant apie ką nors į ateitį, matoma tik bloga, grėsminga ateitis, neišvengiamai susiklostanti katastrofa. Pacientai blogai miega - jiems sunku užmigti, vargina apmąstymai apie dienos įvykius, darbus, miegant sapnuose tarsi toliau sprendžiamos esamos problemos ar kankina košmarai, kuriuose nuo kažko bėgama, atsitinka kažkas baisaus, dažnai nubudinėjama. Ryte žmogus nesijaučia tinkamai pailsėjęs, jam sunku sukaupti dėmesį, bendrauti su kitais, nes pasidaro dirglus, nekantrus. Padidėja vegetacinės nervų sistemos aktyvumas - dažniau plaka širdis, atsiranda dūrimai, skausmai širdies plote, dažnai tampa nestabilus kraujospūdis, jaučiama raumenų įtampa, padidėja prakaitavimas, atsiranda virškinimo diskomfortas (atsirūgimai, sunkumo jausmas pavalgius skrandyje, pilvo pūtimas gurguliavimas, užkietėję ar laisvi viduriai), gali padažnėti šlapinimasis. Sergantieji skundžiasi dažnais galvos skausmais, pulsavimu, galvos svaigimu, kvaituliu, nestabilumo pojūčiu, silpnumu. Būdingas nemalonus vidinis drebulys, karščio-šalčio bangos, aptirpimai, odos paraudimas-pabalimas.

Nerimo gydymas:

Taip pat skaitykite: Psichologinių tyrimų SPSS analizė

• Medikamentinis (benzodiazepinai, antidepresantai, jų deriniai bei kitų grupių psichiką veikiančiais vaistais).
• Psichoterapinis (kognityvinė elgesio terapija, psichodinaminė terapija).

Panikos Atakos

Panikos atakos - tai staigūs, intensyvūs baimės epizodai, kurie gali sukelti stiprų fizinį diskomfortą, pvz., stiprų širdies plakimą, dusulį ir krūtinės skausmą.

Nemiga

Nemiga - tai sunkumai užmigti ar išmiegoti visą naktį, kurie gali turėti didelę įtaką dienos metu atliekamoms veikloms ir bendrai sveikatos būklei. Miego trūkumas gali pabloginti psichikos sveikatą, sukelti nuotaikos svyravimus ir sumažinti koncentraciją.

Nemigos gydymas:

• Terapija (įvairių rūšių).
• Medikamentai.
• Miego higienos metodai (reguliarios miego rutinos palaikymas ir atsipalaidavimo technikos prieš miegą).

Bipolinis Sutrikimas

Bipolinis sutrikimas - tai būklė, kai žmogus patiria intensyvių emocijų svyravimus - nuo manijos (pakilios nuotaikos, energijos ir aktyvumo) iki depresijos epizodų. Manijos epizodai gali apimti perdėtą laimės jausmą, per didelį aktyvumą, mažą miego poreikį ir impulsyvius sprendimus. Depresijos epizodai gali būti sunkūs ir ilgi, sukeliantys gilią liūdesio būseną ir praradimą susidomėjimu įvairia veikla.

Bipolinio sutrikimo gydymas:

Taip pat skaitykite: Psichologinių žinių sistemos raida

• Medikamentai.
• Psichoterapija.
• Gyvenimo būdo pokyčiai (simptomų valdymas ir atkryčių prevencija).

Demencija

Demencija - tai pažinimo funkcijų praradimas, kuris veikia atmintį, mąstymą ir socialinius įgūdžius. Ji dažnai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms ir gali labai apsunkinti kasdienį gyvenimą. Demencijos simptomai apima trumpalaikės ir ilgalaikės atminties sutrikimus, sunkumus orientuojantis, kalbos ir sprendimų priėmimo problemas, žmogus praranda gebėjimą pasirūpinti savimi, tampa priklausomas nuo aplinkinių.

Demencijos gydymas:

• Vaistai (ligos progresavimo sulėtinimas).
• Kognityvinė terapija (kasdienių įgūdžių išlaikymas ir gyvenimo kokybės gerinimas).

Šizofrenija ir Šizoafektinis Sutrikimas

Šizofrenija yra sunkus psichikos sutrikimas, kuris veikia mąstymą, jausmus, valią, elgesį, socialinę adaptaciją. Jis gali apimti haliucinacijas, kliedesius bei sunkumus susikaupti. Šizoafektinis sutrikimas apima šizofrenijos ir nuotaikos sutrikimų (pvz., depresijos, manijos ar bipolinio sutrikimo) simptomus. Šizotipinis sutrikimas yra susijęs su neįprastais mąstymo modeliais, įsitikinimais ir elgesiu.

Šizofrenijos ir šizoafektinio sutrikimo gydymas:

• Antipsichotikai.
• Psichoterapija.
• Palaikomoji terapija (simptomų valdymas ir socialinių įgūdžių gerinimas).

Adaptacijos Sutrikimai

Adaptacijos sutrikimai - tai emocinė ar elgesio reakcija į stresą, kuri yra stipresnė nei įprasta ir sukelia didelių problemų kasdieniniame gyvenime. Adaptacijos sutrikimai gali pasireikšti po netekčių, skyrybų, darbo netekimo ar kitų reikšmingų gyvenimo įvykių. Agorafobija gali labai apriboti žmogaus gyvenimą, sukeldama baimę išeiti iš namų, apsipirkti, dalyvauti renginiuose, bendrauti su žmonėmis ar net eiti į darbą.

Agorafobijos gydymas:

• Psichoterapija (ypač KET).
• Medikamentai.

Terapijos metu mokomasi palaipsniui susidurti su baimę keliančiomis situacijomis, išbūti jose ir suvaldyti nerimą.

Obsesinis Kompulsinis Sutrikimas (OKS)

OKS - tai būklė, kai žmogus turi pasikartojančių, nepageidaujamų minčių (obsesijų) ir (arba) elgesio (kompulsijų), kuriuos jis jaučia būtinybę vykdyti. Obsesijos gali apimti baimes dėl užteršimo, abejones dėl uždarytų durų ar kitų nepageidaujamų minčių. Kompulsijos yra elgesiai, kurių žmogus imasi, siekdamas sumažinti obsesijų sukeltą nerimą, pvz., dažnas rankų plovimas, tikrinimas ar skaičiavimas.

OKS gydymas:

• KET.
• Medikamentai (obsesijų ir kompulsijų valdymas).

Perdegimo Sindromas

Perdegimo sindromas - tai emocinis ir fizinis išsekimas, dažniausiai susijęs su ilgalaikiu stresu ir per dideliu darbo krūviu. Perdegimo sindromo simptomai apima nuovargį, cinizmą, sumažėjusį darbo našumą, miego sutrikimus ir fizinius negalavimus, tokius kaip galvos skausmai ar virškinimo problemos. Perdegimo sindromas gali turėti rimtų pasekmių ne tik darbo našumui, bet ir bendrai gyvenimo kokybei.

Perdegimo sindromo gydymas:

• Poilsio strategijos.
• Gyvenimo būdo pokyčiai.
• Psichoterapija (streso mažinimas ir energijos lygio atkūrimas).

Psichologinių Ligų Diagnostikos Metodai

Klinikinis Tyrimas

Pagrindiniai psichikos ligonio tyrimo metodai yra pokalbis ir stebėjimas. Tuomet surenkama informacija apie paciento dabartinę būseną, visą jo gyvenimą, tuo metu pacientas taip pat ir apžiūrimas, stebima jo veido išraiška, judesiai etc, kas irgi suteikia informaciją apie paciento savijautą. Surinkus anamnezę pacientą reikia ištirti neurologiškai bei somatiškai.

Anamnezės ir psichikos būsenos modelis:

• Subjektyvi anamnezė:
  • Nusiskundimai (jų pobūdis, intensyvumas etc.).
  • Šeimos anamnezė.
  • Gyvenimo anamnezė (paciento gimimo ypatumai, simptomai vaikystėje, ikimokyklinis ir mokyklinis amžius, karinė tarnyba, lytinio gyvenimo ypatumai, vedybinis gyvenimas, žalingi įpročiai, kitos ligos).
  • Ligos (paūmėjimo) anamnezė (pradžia, veiksniai, darbas, savijauta, elgesys, somatinės sveikatos pokyčiai, nuotaikos, interesų ir atminties pokyčiai, elgesio pokyčiai, savižudiškos ir žudikiškos tendencijos).
  • Informacijos šaltiniai (iš ko surinkta anamnezė, kada, gydytojo nuomonė apie informatoriaus asmenybę, jo santykį su pacientu, suinteresuotumas).
• Objektyvi anamnezė:
  • Asmenybė iki susergant (santykiai su draugais ir pažįstamais, elgesys kolektyve, ekstraversinės, intraversinės tendencijos, požiūris į darbą ir bendradarbius, padėtis tarp jų, ambicijos, intelektas, nuotaikos, charakteris, pažiūros, požiūris į save, fantazijos).
• Paciento psichikos būsenos įvertinimas:
  • Išvaizda.
  • Laikysena ir judesiai.
  • Bendravimas ir elgesys.
  • Sąmonė.
  • Suvokimas.
  • Mąstymas (kliedesiai).
  • Atmintis.
  • Emocijos ir nuotaika.
  • Valia.
  • Dėmesys.
  • Potraukiai.
  • Intelektas.
  • Kritiškumas.

Struktūruoti Diagnostikos Interviu

Siekiant kiek įmanoma suvienodinti psichikos sutrikimų diagnozavimą buvo sukurti struktūruoti diagnostikos interviu, pvz., SCID (DSM struktūruotas klinikinis interviu) arba MINI- tarptautinė neuropsichiatrinė apklausa. Šie instrumentai leidžia unifikuoti psichikos sutrikimų diagnozavimo procedūrą, t.y. kokybinį psichikos sutrikimų vertinimą.

Psichodiagnostiniai Metodai

Klinikiniam psichikos sutrikimų sunkumui nustatyti t.y. Žmogaus psichika, elgesys, asmenybės organizacija ir funkcionavimas, taip pat bendravimas su kitais tiriami psichodiagnostiniais metodais. Tyrimo metodų esama įvairių: pokalbis, stebėjimas, testai, dokumentų studijavimas etc. Psichodiagnostika dažniausiai grindžiama įvairiais testais. Jie sukurti remiantis projekcijos principu- Manoma, kad kiekviena žmogaus veikla yra nelyginant jo asmenybės projekcija. Kuo neaiškesni ir netikslesni tikslai, tuo geriau atsiskleidžia žmogaus asmenybė ir individualybė. Svarbu, kad tiriamajam galutiniai tikslai išliktų neaiškūs- taip apeinami gynybos mechanizmai.

Dažniausiai naudojami testai:

• Rorschacho testas: Pagal lokalizaciją (dėmės vietą, kurią apibūdino pacientas) galima spręsti apie jo intelekto veiklos ypatumus- mąstymo abstraktumą, konkretumą, praktiškumą, kūrybingumą etc. Pagal determinantes (veiksnius, lemiančius atsakymo turinį- dėmės formą, įžvelgtą judesį, spalvas etc) galima spręsti apie paciento gebėjimą sutelkti dėmesį, emocinį brandumą, ekstraversiją, intraversiją, impulsyvumą, dirglumą, nerimą etc. Atsakymų turinys skirstomas į įv. kategorijas: gyvūnai, žmonės, augalai, architektūra etc.
• Teminis apercepcijos testas (TAT): Tiriamajam pateikiami paveikslėliai, pagal kuriuos jis turi sukurti istoriją.
• Piešimo testai: Labiausiai paplitę yra „namas, medis, žmogus“, „nupiešk žmogų“. Jie atspindi žmogaus asmenybę, taip pat intelektą. Vertinama: detalės, proporcijos, perspektyva, piešinio dydis, linijos, šešėliai, keistenybės, taip pat pats piešimo procesas.
• MMPI (Minesotos daugiaplanis asmenybės inventorius): Vienas populiariausių. Tyrimas ir rezultatų įvertinimas gali būti atliekami kompiuteriu. LT naudojamas variantas, turintis 14 skalių: 3 patikimumo, 9 klinikinės, socialinės intraversijos ir nerimo. Pagal psichopatiškumo skalę vertinama, kiek tiriamojo elgesys dera su soc. Socialinės intraversijos skalė rodo, ar tiriamas uždaras, drovus, vengia soc.
• Ketelio testas: Šiuo metodu vertinamos asmenybės savybės buvo išskirtos remiantis veiksnių analize. Autoriaus nuomone charakteris bręsta paauglystėje, tuomet jis ryškiausiai atsiskleidžia, tuomet yra ryškiausi ir topologiniai normos variantai- charakterio akcentuacija. Nuo to priklauso elgesys, afektinės reakcijos, neurozių formavimasis, tai palankus fonas psichikos sutrikimui atsirasti. Taigi charakterio akcentuacijos nustatymas turi prognostinę reikšmę.
• Intelekto testai: LT dažniausiai naudojami Wechslerio intelekto testas suaugusiems ir vaikams, Raveno metodas, t.p. projekciniai piešiniai. Intelekto koeficientas tai santykis tarp žmogaus proto amžiaus ir chronologinio amžiaus. Wechslerio suaugusiųjų intelekto testas tai bendrųjų gabumų ir intelekto tyrimo metodas, priskirtas prie objektyvių tyr. metodų.
• Atminties testai: Dažniausiai naudojami Kraepelino ir Schultės lentelės. Šiems tyrimams svarbu atlikimo greitis ir tikslumas. Trumpalaikė atmintis tiriama atliekant skaičiavimo užduotį: skaičių eilutes reikia pakartoti tiesiogine ir atbuline tvarka. Dešimties žodžių įsiminimas, kartojama, kol įsimins visus žodžius, po pusvalandžio patikrinama-šiuo tyrimu įvertinama atminties apimtis, dėmesio koncentracija ir perskirstymas, įsiminimo produktyvumas ir greitis, ilgalaikė atmintis.
• Mąstymo testai: Naudojamos 2jop tipo užduotys-gebėjimas apibendrinti ir asociacijoms tirti. Apibendrinimo gebėjimams tirti naudojami objektų klasifikavimo, objektų ir sąvokų panašumo nustatymo metodai. Įvertinama, kokiais apibendrinimo būdais naudojosi tiriamasis, kiek jo mąstymas konkretus ar abstraktus. Šiais metodais tiriama organinė smegenų disfunkcija.

Laboratoriniai Tyrimai

Šiuo metu nėra specifinių laboratorinių tyrimų psichikos ligoms nustatyti. Lab. tyrimai naudojami tuo metu, kai reikia nustatyti galimai esančią somatinę ligą, tačiau kai kurie yra vertingi diferencijuojant psichikos sutrikimą nuo somatinės ligos.

Neurovizualizacijos metodai

Neurovizualizacijos metodai yra neinvaziniai tyrimo būdai, leidžiantys vizualizuoti smegenų struktūrą ir funkcijas. Jie suteikia vertingos informacijos apie galimus smegenų pakitimus, susijusius su psichikos ligomis.

• Elektroencefalografija (EEG): EEG yra metodas, kuris matuoja smegenų elektrinę veiklą naudojant elektrodus, pritvirtintus prie galvos odos. Skaitmeninė EEG ir kiekybinė EEG (qEEG) yra patobulintos EEG versijos, leidžiančios kiekybiškai įvertinti skirtingus smegenų bioelektrinio aktyvumo parametrus.
• Kompiuterinė tomografija (KT): KT yra rentgeno spinduliuotės metodas, leidžiantis gauti detalius smegenų vaizdus. KT gali padėti patikslinti atrofinius smegenų procesus, pvz., Alzheimerio ligą, kitas demencijas, galvos smegenų navikus. Taip pat manoma, kad lateralinių galvos smegenų skilvelių padidėjimas nustatomas ir sergant šizofrenija.
• Branduolinis magnetinis rezonansas (BMR): BMR yra metodas, leidžiantis gauti dar detalesnius smegenų vaizdus nei KT. Šiuo metodu galima ištirti ne tik anatominę, bet ir biocheminę galvos smegenų struktūrą, biocheminių reakcijų dinamiką. Tai padeda nustatyti navikų histologinę struktūrą, demielinizuojančias ligas.
• Pozitronų emisijos tomografija (PET): PET yra branduolinės medicinos metodas, leidžiantis matuoti fiziologinius ir biocheminius procesus smegenyse. PET tyrimo metodai skirstomi į keletą rūšių, įskaitant energetinio metabolizmo matavimo metodą ir neuroreceptorių tyrimą.

Suaugusiųjų ADHD Diagnostikos Testai

Suaugusiųjų dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD) yra neuropsichiatrinis sutrikimas, kuris gali turėti įtakos suaugusiųjų kasdieniam gyvenimui. ADHD diagnostikai naudojami įvairūs testai ir klausimynai, siekiant įvertinti dėmesio, impulsyvumo ir hiperaktyvumo simptomus. Šie testai padeda nustatyti, ar suaugęs žmogus atitinka ADHD diagnostikos kriterijus.

IPIP Paaugliams (50 Klausimų)

Šis testas skirtas 12-17 metų jaunuoliams, norintiems daugiau sužinoti apie save, savo stiprybes ir asmenybės bruožus. Klausimai yra paprasti, kalba pritaikyta paaugliams, o atsakymai vertinami skalėje nuo 1 (labai netikslu) iki 5 (labai tikslu). Čia nėra „gerų“ ar „blogų“ rezultatų - žmonės yra labai skirtingi, ir tai normalu. Testas nevertina pažymių, nesiekia įdėti į „tipą“ ir nėra medicininė diagnozė. Tai paprastas būdas geriau suprasti save, išmokti atpažinti savo stipriąsias puses ir galimus augimo taškus. Pildymas trunka apie 7-10 minučių. Atsakymai lieka anonimiški, niekur neviešinami ir gali būti naudojami tik statistikai ar savęs pažinimui.

• Dažnai noriu bendrauti ir būti su kompanija.
• Jaučiuosi gerai kalbėdamas su naujais žmonėmis.
• Man patinka būti ten, kur vyksta veiksmas.
• Dažnai renkuosi tylėti ir stebėti.
• Nemėgstu, kai visi žiūri į mane.
• Geriau praleidžiu laiką vienas(-a).
• Drąsiai kalbu klasėje ar grupėje.
• Retai pradedu pokalbį pirmas(-a).
• Lengvai randu bendrą kalbą su bendraamžiais.
• Su nepažįstamais esu labai tylus(-i).
• Pastebiu, kaip jaučiasi draugai.
• Man rūpi, kad kiti jaustųsi gerai.
• Stengiuosi būti mandagus(-i) ir švelnus(-i).
• Dažnai padedu, kai kažkam reikia.
• Greitai suprantu, kai kažkas nusiminęs.
• Mažai domiuosi kitų problemomis.
• Kartais elgiuosi šiurkščiai ar įžeidžiu.
• Vengiu įsitraukti į kitų reikalus.
• Stengiuosi, kad nauji žmonės jaustųsi priimti.
• Nedažnai pagalvoju, ko nori ar jaučia kiti.
• Laiku atlieku namų darbus ar pažadus.
• Stengiuosi dirbti tvarkingai.
• Jei kažką pradedu - užbaigiu.
• Mėgstu tvarką savo kambaryje ar daiktuose.
• Pasiseka planuoti savo dieną.
• Daiktus dažnai palieku bet kur.
• Greitai susivelia planai.
• Pamirštu susidėti daiktus.
• Dažnai jaučiuosi išsiblaškęs(-iusi).
• Stengiuosi išvengti pareigų ir užduočių.
• Lengvai susinervinu ar įsitempiu.
• Dažnai nerimauju dėl įvairių dalykų.
• Greitai supykstu.
• Nuotaika kartais greitai keičiasi.
• Kartais jaučiuosi liūdnas(-a) be priežasties.
• Dažniausiai esu ramus(-i) ir atsipalaidavęs(-usi).
• Retai jaučiu liūdesį ar nerimą.
• Lengvai nusiraminu, kai būna sunku.
• Įtampa mane aplanko retai.
• Dažniausiai jaučiuosi stabiliai.
• Domiuosi naujomis idėjomis ir patirtimis.
• Turiu gyvą vaizduotę.
• Sugalvoju kūrybiškų idėjų.
• Greičiau suprantu naujus dalykus.
• Patinka įdomios knygos, filmai, idėjos.
• Kartais susimąstau apie savo dieną ar gyvenimą.
• Turiu daug minčių ir idėjų.
• Abstrakčios idėjos man sunkios.
• Neturiu labai lakios vaizduotės.

Neigiamos Vaikystės Patirtys ir Jų Įtaka Psichikos Sveikatai

Tyrimai rodo, kad neigiamos vaikystės patirtys (NVP) gali turėti ilgalaikį poveikį psichikos sveikatai. Vincent Felitti ir Robert Anda 1998 m. atliko tyrimą, kurio metu buvo išgryninti neigiamų vaikystės patirčių veiksniai, atsiskleidė neįtikėtinai didelis paplitimo mastas bei sąsajos su įvairiomis ligomis. Veiksniai, rodantys vaiko patiriamą ilgalaikį traumavimą, iššaukia streso hormonų aktyvaciją žmogaus kūne, o vaiko gyvenime sukelia ne tik psichologines problemas, bet ir neleidžia tinkamai išsivystyti galvos smegenų sistemai bei tampa ypač dideliu rizikos veiksniu ateityje galimai sukelsiančiu somatines ligas bei rizikingą ar nusikalstamą elgesį ir daugybę kitų psichologinių problemų.

Šie tyrėjai pateikė 10 neigiamų vaikystės patirčių, kurios tebėra aktualiausios bei patvirtintos daugybe pakartotinių tyrimų įvairiose pasaulio šalyse:

1. Fizinė prievarta.
2. Žodinė prievarta.
3. Seksualinė prievarta.
4. Fizinė nepriežiūra.
5. Emocinis apleistumas.
6. Psichoaktyvios medžiagos šeimoje.
7. Smurtas artimoje aplinkoje.
8. Kriminalinis šeimos narių elgesys.
9. Šeimoje esančios psichikos ligos.
10. Tėvų gyvenimas skyriumi arba skyrybos.

Tyrimų metu pastebėta, jog reikšminga žala stebima, kai asmenys įvardija 4 ir daugiau viršuje išvardintų neigiamų vaikystės patirčių. Tokie asmenys dažniau rūko, jiems didėja savižudybės, alkoholio ir psichoaktyvių medžiagų priklausomybės rizika. Taip pat didėja rizika susirgti hepatitu, lėtinėmis obstrukcinėmis plaučių ligomis, lytiniu keliu plintančiomis ligomis. Žmonės su aukštu NVP rodikliu yra labiau linkę nutraukti santuoką, smurtauti, vartoja daugiau vaistų, dažniau serga depresija, širdies bei autoimuninėmis ligomis. Jeigu asmuo vaikystėje patyrė 6 ir daugiau neigiamų patirčių, jo gyvenimo trukmė mažėja 20 metų.

Alkoholio Paveiktos Šeimos ir Vaikų Trauminės Patirtys

Minint Alkoholikų vaikų savaitę ir atkreipiant dėmesį į būtent alkoholio paveiktų šeimų vaikus, reikėtų suprasti, jog šie vaikai augdami susiduria ne su viena neigiama vaikystės patirtimi (NVP rodiklis). Vienas iš tėvų žalingai vartojantis ar priklausomas nuo alkoholio dažniausiai kartu naudoja žodinę prievartą, emocinį apleistumą, taip pat fizinį smurtą ar fizinę nepriežiūrą, todėl į tokius vaikus reikia žiūrėti itin jautriai ir neleisti jiems augti traumuojančioje, alkoholio paliestoje šeimoje. Priklausomus tėvus vertėtų motyvuoti priimti gydymą, tokiu būdu užtikrinant geriausius vaikų interesus ir kuriant sveikesnę visuomenę.

tags: #psichologiniu #ligu #apklausa