Vytautas Kavolis (1930-1996) buvo įtakingas kultūros sociologas, filosofas ir profesorius, kurio darbai nagrinėjo modernybės, lietuvių kultūros savivokos modelius ir civilizacijų analizę. Šiame straipsnyje apžvelgiama Kavolio kultūrinės psichologijos esmė, remiantis pagrindinėmis jo idėjomis ir įžvalgomis, pateiktomis jo veikale „Kultūrinė psichologija“ (1995). Taip pat aptariama jo kūrybos recepcija ir įtaka Lietuvos intelektualinei minties raidai.
Vytauto Kavolio idėjų sklaida Lietuvoje
Kavolio idėjos Lietuvoje pradėjo plisti analizuojant lietuvių literatūros tekstus ir per paskaitas, skaitytas Vilniaus universiteto Filologijos fakultete. Iki tol jo mintys buvo žinomos tik pavieniams menininkams ir mokslininkams, kviečiamiems į JAV vykusias „Santaros-Šviesos“ metines konferencijas. Žurnalas „Metmenys“ ir kiti leidiniai taip pat prisidėjo prie Kavolio idėjų sklaidos.
Kavolio įvertinimas ir pripažinimas
1993 m. Kavoliui buvo suteikta Lietuvos meno ir kultūros nacionalinė premija už veikalus apie modernybę ir lietuvių kultūros savivokos modelius. 1995 m. Klaipėdos universitetas suteikė jam garbės daktaro laipsnį. Šie įvertinimai liudija Kavolio indėlį į Lietuvos kultūros ir mokslo raidą.
Kavolio kultūrinės psichologijos esmė
Kavolis savo darbuose nagrinėjo kultūros ir psichikos sąveiką, siekdamas atskleisti, kaip kultūriniai kontekstai veikia individų mąstymą, jausmus ir elgesį. Jis domėjosi simbolinėmis formomis, kurios struktūruoja realybę, ir jų analize. Kavolis pabrėžė egzistencinių problemų svarbą sociologijoje, kalbėjo apie pradžias ir pabaigas, matė sociologijos paslaptį „tarp eilučių“, metaforose. Pažinimas, jo manymu, yra metaforiškas.
Literatūra kaip simbolinių formų tyrinėjimo šaltinis
Literatūra Kavolio tyrinėjimuose buvo svarbus simbolinių formų tyrinėjimo šaltinis. Straipsnyje „Psichokultūrinis atsakas į modernizaciją“ Kavolis teigė, jog nepakankamas dėmesys literatūros bei vaizduojamųjų menų humanitarinei dokumentacijai buvo viena iš priežasčių, dėl ko sociologai negalėjo numatyti masinių neramumų pažengusiose industrinėse visuomenėse septintajame dešimtmetyje.
Taip pat skaitykite: Kavolio įtaka kultūrinei psichologijai
Kultūrinės psichologijos kryptys Kavolio darbuose
Kavolio literatūros analizę galima suskirstyti į dvi kryptis:
- Simbolinė kryptis: siekiama atskleisti ir aprašyti literatūros kūriniuose glūdinčius simbolinius elgesio ir sąmonės modelius.
- Kultūrinė psichologinė kryptis: literatūra traktuojama kaip kolektyvinių psichologinių procesų atspindys.
Kavolis analizavo literatūrą remdamasis skirtingais metodais ir vedamas skirtingų tikslų, tačiau galima išskirti dvi tyrimų kryptis. Pirmą galima sąlygiškai pavadinti simboline kryptimi, o antrą - kultūrine psichologine kryptimi. Simbolinės krypties atveju siekiama atskleisti ir aprašyti literatūros kūriniuose glūdinčius simbolinius elgesio ir sąmonės modelius (autobiografijų studijos, kuriose Kavolis tyrinėja savivokos modelių istorinę sklaidą įvairiose civilizacijose, ar moterų ir vyrų įvaizdžių lietuvių kultūroje analizė). Kultūrinės psichologinės krypties atveju literatūra traktuojama kaip kolektyvinių psichologinių procesų atspindys.
Kavolio sociologijos ir literatūros mokslo dialogas
Sociologijos ir literatūros mokslo dialogas galėtų užsimegzti tyrinėjant literatūros kūrinio struktūros, vidinio kūrinio elementų sąryšingumo, literatūrinės išraiškos formų aspektus. Psichologinis visuomenės modernizacijos poveikis (pritarimas ar atmetimas) tampa medžiaga, iš kurios rašytojo vaizduotė kuria dviejų tipų struktūras - percepcinę ir kognityvinę.
Kavolio postmodernizmo koncepcija
Kavolis pradėjo svarstyti su postmodernizmu susijusius klausimus tuo metu, kai postmodernizmo sąvoka įsitvirtino Jungtinių Valstijų sociologijoje (XX a. septintojo dešimtmečio pabaigoje-aštuntojo dešimtmečio pradžioje). Jis paminėjo Danielio Bello iškeltas temas, tačiau vis dėlto reakcija į jas netampa katalizatoriumi apibrėžiant savo poziciją rūpimais klausimais.
Kavolio kritika Alexo Inkeleso modernizacijos teorijai
Kavolis kritikavo Alexo Inkeleso modernizacijos teoriją, kuri buvo skirta gilintis į socialinę-psichologinę besivystančių šalių dinamiką. Kavolis pasitelkė šią teoriją analizuodamas išsivysčiusias Vakarų šalių visuomenes, kurios šioje teorijoje laikomos visiškai modernizuotomis ir sektinu pavyzdžiu dar tik modernizacijos keliu.
Taip pat skaitykite: Žodžių galia psichologijoje
Kavolio aktualumas šiandien
Kavolio darbai išlieka aktualūs ir šiandien, nes jie leidžia giliau suprasti kultūros ir psichikos sąveiką, modernizacijos procesus ir lietuvių kultūros savitumą. Jo idėjos gali būti naudingos plėtojant sociologines literatūros studijas Lietuvoje.
Taip pat skaitykite: Tautodailės įtaka asmenybės formavimuisi
tags: #kavolis #v #1995 #kulturine #psichologija