Kazys Boruta - XX a. lietuvių rašytojas, literatūros klasikas, poetas, prozininkas, vertėjas, kurio kūryba pasižymi ekspresionistine dvasia, energinga intonacija ir novatorišku požiūriu į folklorą. Jis buvo ne tik talentingas kūrėjas, bet ir ryški asmenybė, nuolat konfrontavusi su įvairiais politiniais režimais dėl savo radikalių pažiūrų ir nesitaikstymo su autoritarizmu. Šis straipsnis apžvelgia K. Borutos gyvenimą, kūrybą ir jo kovas už savo idealus.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Pažiūrų Formavimasis
Kazys Boruta gimė 1905 m. sausio 6 d. Kūlokuose, Liudvinavo valsčiuje, Marijampolės apskrityje. Pirmojo pasaulinio karo metais gyveno Maskvoje, kur mokėsi gimnazijoje. 1918 m. grįžo į Lietuvą ir mokėsi Marijampolės „Žiburio“ gimnazijoje, vėliau - Marijampolės mokytojų seminarijoje. Būdamas seminarijoje, aktyviai įsitraukė į aušrininkų veiklą.
Jo politinės pažiūros formavosi ankstyvoje jaunystėje. Tapęs nelegalios socialistų revoliucionierių maksimalistų (eserų) sąjungos nariu, K. Boruta ne kartą nukentėjo dėl savo ideologinių nuostatų. 1924 m. už dalyvavimą Gegužės 1-osios demonstracijose buvo pašalintas iš seminarijos, tačiau brandos egzaminus išlaikė eksternu. 1924-1926 m. studijavo lietuvių kalbą, literatūrą ir istoriją Lietuvos universitete. 1925 m. buvo suimtas už socialistinių šūkių spausdinimą leidinyje „Draugas jauniems“.
Emigracija ir Studijos Užsienyje
Dėl veiklos socialistinio jaunimo ir darbininkų organizacijose bei opozicijos valdžiai, apie 1926 m. K. Boruta buvo priverstas emigruoti. Išvyko į Austriją, studijavo literatūrą, filosofiją ir istoriją Vienos universitete. 1927 m. vasarą, atostogų Lietuvoje metu, buvo suimtas ir paleistas su sąlyga, kad išvyks iš Lietuvos. Pasitraukė į Latviją, įsijungė į lietuvių socialdemokratų emigrantų veiklą. 1928 m. Rygoje išleido almanachą „Audra“. Tais pačiais metais buvo ištremtas iš Latvijos. 1928-1930 m. Vienoje tęsė literatūros ir filosofijos studijas. Bendradarbiavo žurnale „Trečiasis frontas“. 1930 m. persikėlė į Berlyną.
Grįžimas į Lietuvą ir Persekiojimai
1931 m. Kazys Boruta grįžo į Lietuvą. Redagavo literatūrinį almanachą „Darbas“. Tačiau 1933 m. už nelegalią politinę veiklą buvo suimtas antrą kartą ir nuteistas ketveriems metams kalėjimo. 1935 m. Lietuvių rašytojų draugijos pastangomis buvo amnestuotas. 1938 m. išrinktas Lietuvos rašytojų draugijos sekretoriumi, bendradarbiavo su leidiniais „Lietuvos žinios“, „Kultūra“, redagavo žurnalą „Dienovidis“.
Taip pat skaitykite: Kazys Binkis: gyvenimas ir kūryba
Gyvenimas Karo Metais
Nuo 1939 m. K. Boruta su šeima gyveno Kauno rajone, Ražiškių kaime ant vadinamojo Čigonkalnio, kur pasistatė namelį, pasodino obelų sodą, nutiesė du simbolinius takus - „Gyvenimo tempas“ ir „Ramybės tempas“. Šioje sodyboje su šeima nuolat gyveno iki 1941 m.
Įsigalėjus sovietų valdžiai, Boruta aktyviai įsitraukė į kultūrinį gyvenimą. Liepos 21 d. jis poetinėmis eilėmis pasveikino vadinamąjį Liaudies Seimą. Jam priskiriama ir frazė „Parvežti į Lietuvą Stalino saulę“, vėliau tapusi sovietinės propagandos simboliu.
Nuo 1941 m. gyveno Vilniuje, dirbo Mokslų akademijos Literatūros muziejuje, aktyviai dalyvavo Menininkų klubo ir Rašytojų sąjungos veikloje. Karo metais dirbo Lietuvių literatūros institute, saugojo lituanistikos rankraščių fondą, išgelbėjo nuo sunaikinimo Adomo Mickevičiaus rankraščius, padėjo gelbėti žydus. Baigiantis karui buvo priverstinai varomas į Vokietiją.
Kalinimas ir Paskutinieji Gyvenimo Metai
1946 m. K. Boruta buvo suimtas už tai, kad nepranešė apie pažįstamos moters laišką popiežiui, kaltintas ideologiniu pasyvumu. Kalėjo Vilniuje, Rasų kalėjime, bet 1949 m. buvo amnestuotas ir paleistas. Po to ilgai negalėjo viešai skelbti savo kūrinių ar vertimų, juos dažnai pasirašinėjo slapyvardžiais. Tik 1965 m. jam suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio kultūros veikėjo vardas. Mirė 1965 m. kovo 9 d. Vilniuje.
Kūryba
Kazys Boruta paliko didelį ir įvairų kūrybinį palikimą. Jo kūryba apima poeziją, prozą, publicistiką, vertimus.
Taip pat skaitykite: Kazio Binkio kūrybos analizė
Poezija
K. Borutos poezija pasižymi maištingumu, laisvės troškimu, iššūkiu inertiškai aplinkai. Jo ankstyvoji kūryba, tokia kaip rinkiniai „A-lo!“ (1925), „Dainos apie svyruojančius gluosnius“ (1927), poema „Kryžių Lietuva“ (1927), yra kupina ekspresionistinių vaizdų, dramatiškų metaforų, kurios derinamos su lyriniais kaimo peizažais.
Proza
K. Boruta yra žinomas kaip poetinio romano pradininkas lietuvių literatūroje. Jo romanai „Mediniai stebuklai“ (1938) ir „Baltaragio malūnas“ (1945) laikomi žymiausiais jo prozos kūriniais. „Mediniai stebuklai“ pasakoja apie dievadirbį, kuris konfrontuoja su savanaudiška aplinka. „Baltaragio malūnas“, pagrįstas lietuvių liaudies pasakų motyvais, atskleidžia tragišką žmogaus lemtį, poetizuoja meilę ir liaudies etines vertybes.
Kiti Kūriniai
K. Boruta taip pat parašė apybraižas apie žymius keliautojus („Kelionės į šiaurę“, 1938-1939), beletrizuotą skulptoriaus Vinco Grybo biografiją „Sunkūs paminklai“ (1960), atsiminimus („Gyvenimas drauge su draugu“, išleista 1999), istorinį romaną „Sūduoniai“ (nebaigtas). Jis taip pat vertė P. Buck, H. Ibseno, A. Tolstojaus kūrinius.
„Baltaragio Malūnas“ - Šedevras, Įkvėpęs Menininkus
Romano „Baltaragio malūnas“ populiarumas išliko didelis daugelį metų. Pagal jį 1973 m. sukurtas pirmasis lietuviškas miuziklas „Velnio nuotaka“, tapęs lietuvių kino klasika. Valstybiniame Šiaulių dramos teatre 2002 m. pastatytas spektaklis, o 2012 m. išleistas spektaklio audiovizualinis įrašas. 2011 m. Šokio teatre sukurtas baletas. Romanas išverstas į rusų, latvių, estų, islandų, čekų, vokiečių ir lenkų kalbas.
Atminimo Įamžinimas
Kazio Borutos atminimas įamžintas įvairiomis formomis:
Taip pat skaitykite: Pagalba ir ugdymas gimnazijoje
- Sodybos, kuriose gyveno Kazys Boruta (Kūlokuose ir Ražiškiuose), įrašytos į Kultūros vertybių registrą.
- Jo vardu pavadinta Liudvinavo Kazio Borutos gimnazija.
- 1970 m. Rasų kapinėse pastatytas antkapinis paminklas (skulpt. Vladas Vildžiūnas).
- Kazio Borutos vardu pavadintos gatvės Kūlokuose, Liudvinave, Vilniuje (Verkiuose), Kaune (Rokuose).
- 2005 m. išleistas pašto ženklas.
- Garliavos Jonučių progimnazijoje 1994 m. įkurta Borutaičių draugija, kuri kasmet rengia mokinių poezijos šventę-konkursą „Poezijos pavasarėlis“.